Administracinė byla Nr. eI3-6685-1161/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09935-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topokada“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti 2023 m. lapkričio 16 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) atsakymą Nr. SP-149518 (4.55 Mr) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas; taip pat priteisti iš atsakovės Registrų centro pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad pareiškėjos matininkas 2023 m. lapkričio 8 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą; Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo įrašo Nr. 37502999 (toliau – ir Prašymas) parengti gretimų žemės ir sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), susijusių su žemės sklypais, esančiais adresais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas (žemės sklypo planus prieš ir po kadastrinių matavimų, detalųjį planą ir kt.). 2023 m. lapkričio 16 d. Registrų centras pateikė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti UAB „Topokada“ matininko prašymą.
Pareiškėja nurodo, kad yra sudariusi sutartį su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Siekiant atlikti minėto sklypo kadastrinius matavimus, matininkui reikalingos gretimų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalys (žemės sklypo planai pieš ir po kadastrinių matavimų, detalieji planai ir kt.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 30 straipsnio 2 dalimi ir su Registrų centru sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartimi Nr. PS-8231 (10.5 E) (toliau – ir Duomenų teikimo sutartis) bei 2021 m. birželio 18 d. Susitarimu Nr. SM-PS-6455(10.12E) pakeitimo Nr. PS-7888 (10.12 E) (toliau – ir Susitarimas), pareiškėja teikė prašymą Registrų centrui dėl šių duomenų suteikimo. Registrų centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas; ir NTRĮ) 42 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 144 punktu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ), atsisakė išduoti prašomus duomenis, laikydama, jog UAB „Topokada“ neturi teisės gauti informacijos apie gretimus žemės sklypus.
Paaiškina, kad 2021 m. birželio 18 d. UAB „Topokada“ ir atsakovė Registrų centras sudarė Susitarimą, kuriuo pareiškėjai suteiktas leidimas naudotis Nekilnojamojo turto registro posisteme „Matininkas“ (toliau – ir posistemė „Matininkas“), kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui elektroninės statinių kadastro duomenų bylos, nekilnojamojo daikto kadastro įrašai, kadastro duomenys, informacija, kurios reikia darbui atlikti, taip pat nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinė, pakartotinė patikra.
Nesutinka su Registrų centro išaiškinimu, jog pagal NTRĮ 42 straipsnio 5 dalį, matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras asmenys, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) objektai, kopijos.
Argumentuoja, jog UAB „Topokada” neatlieka gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų. Pareiškėja atlieka žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems atlikti reikalingos gretimų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijos (žemės sklypo planai prieš ir po kadastrinius matavimų, detalieji planai ir kt.), t. y., matininkui, atliekančiam kliento žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalu susipažinti su gretimų žemės sklypų planavimo dokumentų kopijomis.
Teigia, kad pareiškėjos teisę gauti duomenis patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas.
Pažymi, kad BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodoma „asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas)”.
Taip pat pažymi, jog prašo pateikti informaciją, kurioje asmens duomenys nėra atvaizduojami. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 144 punktas įtvirtina, kad kadastro duomenys, išskyrus valstybės paslaptį sudarančius duomenis, yra vieši.
Paaiškina, kad jei teikiamuose dokumentuose visgi yra nurodyti asmens duomenys, be abejonės pareiškėja įsipareigoja juos naudoti tik tam tikslui, kuris nurodytas tarp UAB „Topokada“ ir atsakovės Registrų centro sudarytoje Duomenų teikimo sutartyje ir Susitarime, t. y., nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbams, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas. Pareiškėja neprieštarauja, kad duomenys gali būti pateikiami juos nuasmeninus.
Atsakovė VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutinka, paršo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į Registrų centrą su Prašymu, prašydama parengti gretimų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas (žemės sklypo planus prieš ir po kadastrinių matavimų, detalųjį planą ir kt.).
Paaiškina, kad Registrų centras išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą pateikti žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), susijusių su žemės sklypais, esančiais adresais (duomenys neskelbtini), grafinę dalį, bei patikrino įrašus Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Registrų centras Sprendimu priėmė sprendimą pareiškėjos Prašymo netenkinti. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką, Registrų centras turi vadovautis bendruoju viešojoje teisėje veikiančiu teisinio reguliavimo principu „galima tai, kas nustatyta“, pagal kurį viešojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti (LVAT 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009), todėl dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijas, Registrų centras gali teikti tik griežtai laikydamasis imperatyvių įstatymo nuostatų reikalavimų. Įstatymas aiškiai apibrėžia subjektų, turinčių teisę gauti minėtų dokumentų kopijas, ratą.
Pažymi, kad šio ginčo objektas yra ne bendro pobūdžio informacijos pateikimas, bet būtent neviešų duomenų (dokumentų kopijų), kurie tvarkomi viename iš valstybės registrų (Nekilnojamojo turto registre), teikimas.
Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. birželio 9 d. nutarime pasisakė, kad asmens duomenys laikytini specifine informacija, susijusia su duomenų subjektu, kurio tapatybė gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis (asmens kodu ir kt.), kurių tvarkymui, inter alia teikimui, keliami tam tikri reikalavimai siekiant ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija apie teisių į nekilnojamąjį turtą turėtojus, taip pat Nekilnojamojo turto registre saugomuose dokumentuose, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, esantys kitų asmenų duomenys nėra vieši ir turi būti tvarkomi laikantis įstatymų leidėjo nustatytų asmens duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų. Nurodo, kad Registrų centras duomenis gali teikti tik griežtai laikydamasis imperatyvių įstatymo nuostatų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Registrų centras veikė išimtinai jam suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Nurodo, kad vadovaujantis NTRĮ 42 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Nekilnojamojo turto registro objektus ir su šiais Nekilnojamojo turto registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka.
Paaiškina, kad Kadastro įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Be to, Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ.
Vadovaujasi NTRĮ 42 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras asmenys, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos.
Paaiškina, kad Registro nuostatų 140 punkte numatyta, jog dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik pagal motyvuotus prašymus NTRĮ 42 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims. Nuostatų 144 punkte nurodyta, kad prašymuose pateikti Registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Nekilnojamojo turto registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Nekilnojamojo turto registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.
Teigia, kad Prašyme nurodytas prašomų gauti Nekilnojamojo turto registro duomenų (dokumentų) naudojimo tikslas neapibrėžtas, abstraktus – „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbai, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas“. Prie Prašymo pridėtas 2023 m. spalio 10 d. Įgaliojimas Nr. 20231010-1 suteikia teisę pareiškėjai tik atstovauti klientui Registrų centre klausimais, susijusiais su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos klausimais.
Pažymi, kad Prašyme nurodytas duomenų (dokumentų) gavimo teisinis pagrindas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5 – 7 punktuose, suteiktų teisę gauti žemės sklypo, dėl kurio duomenų pasikeitimo pareiškėjai suteikta teisė atstovauti Registrų centre, duomenis, tačiau nesuteikia teisės gauti gretimų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijas. Jokios kitos teisės normos, suteikiančios teisę gauti gretimų žemės sklypų dokumentus, Prašyme nenurodytos. Prašyme nepagrindžiama, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.
Argumentuoja, kad skundžiamą Sprendimą priėmė neperžengdama jai suteiktos kompetencijos ribų, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, atsižvelgdama į viešojo administravimo subjektų veiklai taikytinų principų tarpusavio ryšį ir darną. Vertina, kad vien tai, kad pareiškėjai tiek Sprendimo priėmimo metu galiojęs, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jos siekiamų tikslų įgyvendinimui, nesudaro prielaidų kvestionuoti Sprendimo teisėtumo.
Nurodo, kad pareiškėja teismo prašo: „įpareigoti Valstybinę įmonę Registrų centrą pateikti žemės sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas“. Atkreipia dėmesį į teismų suformuotą praktiką dėl skundų reikalavimų, kai administraciniams teismams reiškiami prašymai įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikro turinio veiksmus. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje AS-121-822/2019). Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamame ginče ir šiuo pagrindu negalėtų būti tenkintas pareiškėjos prašymas įpareigoti Registrų centrą pateikti jos prašomus dokumentus.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis aptaria ir reglamentuoja, kokie gali būti teritorijų planavimo dokumentai, tačiau vadovaujantis Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi teritorijų planavimo dokumentai nėra teisinis pagrindas duomenų keitimui Nekilnojamojo turto kadastre. Pažymi, kad Registro nuostatų 128 punktas ir jo papunkčiai numato, kokie Registro duomenys ir dokumentai gali būti teikiami, tačiau teritorijų planavimo dokumentai į šią kategoriją nepatenka, taigi ir šiuo pagrindu vadovaujantis teismas negalėtų tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Registrų centrą pateikti teritorijų planavimo dokumentus, nes toks reikalavimas yra ydingas.
Pareiškėja 2026 m. vasario 6 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą ir 2024 m. balandžio 18 d. apeliaciniame skunde.
Papildomai pareiškėja nurodo, kad UAB „Topokada“ ir Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 d. sudarė Susitarimą, kuria UAB „Topokada” suteiktas leidimas naudotis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“ (toliau – ir posistemė „GeoMatininkas“), kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui elektroninės žemės sklypų kadastro duomenų bylos, t. y. skaitmeninės formos kadastro žemėlapio ištraukos, įregistruotos nekilnojamojo daikto skaitmeninių dokumentų kopijos skaitmenine forma (posistemės „GeoMatininkas“ 1.1, 1.2 punktai).
Pažymi, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 29 d. atnaujintu posistemės „GeoMatininkas“ 2 punktu, UAB „Topokada“ „įsipareigoja naudotis posisteme „GeoMatininkas“, pažymomis apie gretimų žemės sklypų savininkus ir kitais posistemėje „GeoMatininkas“ saugomais duomenimis, kurie tampa prieinami gavėjui, šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka bei sumokėti atlyginimą taip, kaip numatyta šioje Sutartyje ir Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose“. Nesant skaitmenizuotų duomenų, gavėjas turi teisę juos gauti pagal atskirą prašymą.
Taip pat pažymi, kad UAB „Topokada” neatlieka gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų, o vykdo tik žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems atlikti reikalingos gretimų žemės sklypų kad. Nr.: (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijos (žemės sklypo planai prieš ir po kadastrinius matavimus, detalieji planai ir kt.).
Paaiškina, kad matininkui, atliekančiam kliento žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalu susipažinti su gretimų žemės sklypų planavimo dokumentų kopijomis, kitu atveju, žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai negalės būti tinkamai atlikti.
Nurodo Taisyklių 6 punktą ir teigia, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (Taisyklių 6.9. papunktis).
Pažymi, kad Susitarimas, kuriuo pareiškėjai suteiktas leidimas naudotis posisteme „GeoMatininkas“ yra reikšmingas bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi patvirtina, jog UAB „Topokada“ gali (ir įsipareigoja) naudotis posisteme „GeoMatininkas“, pažymomis apie gretimų žemės sklypų savininkus ir kitais posistemėje „GeoMatininkas“ saugomais duomenimis, kurie tampa prieinami gavėjui, šioje Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka bei sumokėti atlyginimą taip, kaip numatyta šioje Sutartyje ir Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose“ (Posistemės „GeoMatininkas“ 2 punktas).
Atsakovė 2026 m. sausio 26 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teiktinų duomenų apimtis apibrėžta baigtiniu duomenų kategorijų sąrašu. Paaiškina, kad siekiant detaliau atskleisti įsipareigotų teikti duomenų apimtį, Duomenų teikimo sutarties 2.1. papunktis vertintinas kartu su NTRĮ. NTRĮ 9 straipsnis numato, kokie nekilnojamieji daiktai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre; NTRĮ 11 straipsnyje detalizuota, kokios daiktinės teisės yra registruojamos Registre; NTRĮ 11 straipsnyje numatyti Registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai; NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatytas Registre daromų žymų sąrašas.
Daro išvadą, kad Duomenų teikimo sutartimi buvo aptartos konkrečios duomenų kategorijos. Pareiškėjos Prašymu prašyti pateikti duomenys nepatenka į Duomenų teikimo sutartimi įsipareigotą teikti duomenų apimtį. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Duomenų teikimo sutartimi įsipareigota teikti tik aktualius duomenis, t. y. nebeaktualių (istorinių) duomenų nebuvo įsipareigota teikti.
Pažymi, kad Duomenų teikimo sutartimi Registrų centras įsipareigojo teikti duomenis pareiškėjai saugiai leidžiamosios kreipties būdu internetu (Duomenų teikimo sutarties 1 punktas). Detaliau duomenų teikimo tvarka aptarta Duomenų teikimo sutarties IV skyriuje. Pareiškėja nenurodė ir neįrodinėjo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė arba iškilo kliūčių gauti duomenis Duomenų teikimo sutartyje numatytu būdu (leidžiamosios kreipties būdu internetu). Teigia, kad pareiškėja turi galimybę gauti Duomenų teikimo sutartyje numatytus duomenis be atskiro Registrų centro darbuotojų įsikišimo, savarankiškai prisijungus prie sistemos. Tuo tarpu atskirų rašytinių prašymų teikimo ir tenkinimo tvarkos Duomenų teikimo sutartis nenumato.
Nurodo, kad Susitarimu pareiškėjai buvo suteiktas leidimas naudotis posisteme „Matininkas“, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui elektroninės statinių kadastro duomenų bylos (Susitarimo 1.1. papunktis). Kadastro nuostatų 631 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo, tikrinimo, derinimo, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir jų pakeitimo, panaikinimo, pataisymo darbai atliekami elektroninėmis ryšio priemonėmis: statinių – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“, žemės sklypo – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“. Taigi, posistemės „Matininkas“ duomenys yra susiję su statiniais, o ne su žemės sklypais; tuo tarpu Pareiškėjas Prašymu prašė suteikti duomenis, susijusius su gretimais žemės sklypais.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Susitarimo 2 punktą, posistemėje „Matininkas“ saugomi duomenys tampa prieinami gavėjui naudojantis šia posisteme (prie jos prisijungus); 6.1 papunktyje numatyta teikėjo pareiga suteikti gavėjui prisijungimą prie posistemės „Matininkas“ ir užtikrinti jos funkcionavimą. Pareiškėjas nenurodė, kad susidūrė su trikdžiais ar kitokiais nesklandumais, dėl kurių duomenys posistemėje „Matininkas” jam nebuvo prieinami.
Daro išvadą, kad nei Duomenų teikimo sutartis, nei Susitarimas negali būti pagrindu tenkinti Prašymą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde remiasi Taisyklių 6.9 papunkčiu, tačiau šio teisinio pagrindo pareiškėja nebuvo nurodžiusi Prašyme. Nurodyti teisinį pagrindą teikiant prašymą yra pareiškėjos pareiga. Šis reikalavimas nėra savitikslis. Registrų centro darbuotojas, vertindamas pareiškėjo teisę gauti informaciją, vadovaujasi Registrų centro veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei įvertina konkrečias pareiškėjo nurodomas teisės normas, reglamentuojančias būtent konkretaus pareiškėjo veiklą. Teisinio pagrindo nurodymas prašyme apibrėžia prašymo nagrinėjimo ribas. Iš prašymus nagrinėjančio darbuotojo negali būti reikalaujama žinoti ir išnagrinėti visus teisės aktus atsižvelgiant į konkretaus pareiškėjo veiklos sritį, spėlioti, kokiems konkrečiai veiksmams pareiškėjas ketina naudoti prašomus duomenis. Tokie reikalavimai būtų neįgyvendinami. Juo labiau, kad šiuo atveju pareiškėja duomenų naudojimo tikslą apibrėžė gana abstrakčiai, tiesiog nurodydama savo vykdomos veiklos pobūdį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. lapkričio 7 d. Prašymu kreipėsi į Registrų centrą, prašydama pateikti gretimų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas (žemės sklypo planus pieš ir po kadastrinių matavimų, detalųjį planą ir kt.).
Registrų centras Sprendimu pareiškėjos Prašymo netenkino.
Sprendime informuojama, kad vadovaujantis Registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Nekilnojamojo turto registro objektus ir su šiais Nekilnojamojo turto registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka. Registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Be to, Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ. Registro nuostatų 144 punkte nurodyta, kad prašymuose pateikti Registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Nekilnojamojo turto registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Nekilnojamojo turto registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves. Pagal Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalį matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos. Sprendime teigiama, kad Prašyme nurodomas prašomų gauti Nekilnojamojo turto registro duomenų (dokumentų) naudojimo tikslas neapibrėžtas, abstraktus: „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbai, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas“, tačiau pridėtas įgaliojimas suteikia teisę pareiškėjui tik atstovauti klientui Registrų centre klausimais, susijusiais su žemės sklypu, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos klausimais. Prašyme nurodytas duomenų (dokumentų) gavimo teisinis pagrindas Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5–7 punktai, suteiktų teisę gauti žemės sklypo, dėl kurio duomenų pasikeitimo pareiškėjui suteikta teisė atstovauti Registrų centre, duomenis, tačiau nesuteikia teisės gauti gretimų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijas. Jokios kitos teisės normos, suteikiančios teisę gauti gretimų žemės sklypų dokumentus, prašyme nenurodytos. Taip pat prašyme nepagrindžiama duomenų gavėjo teisėto intereso viršenybė prieš duomenų subjekto interesus.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu UAB „Topokada“ skundą atmetė.
Pareiškėja apskundė Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Topokada“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Registro įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
Nekilnojamojo turto registro duomenų, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijų ir Nekilnojamojo turto registro informacijos teikimą reglamentuoja Registro įstatymo 42 straipsnis. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Nekilnojamojo turto registro objektus ir su šiais Nekilnojamojo turto registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka. Registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams; 3) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti; 4) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 5) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti; 6) žurnalistams – Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis. Pagal Registro įstatymo 42 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą <...>. Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, kopijos teikiamos tik: 1) nekilnojamojo daikto savininkams; 2) kitų daiktinių teisių turėtojams ar su konkrečiu juridiniu faktu susijusiems asmenims; 3) asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; 4) teismams ir teisėtvarkos institucijoms; 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 6) notarams; 7) antstoliams; 8) mokesčių administratoriams.
Registro nuostatų 124 punkte (redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad Registro duomenys teikiami subjektams, nurodytiems Registro įstatymo 42 straipsnyje. Pagal aptariamų nuostatų 140 punktą dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos teikiamos tik pagal motyvuotus prašymus Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims.
Taigi, Registro įstatymo 42 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę gauti duomenis, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro objektai, taip pat Nekilnojamojo turto registro archyvinius duomenis bei Nekilnojamojo turto registro informaciją. Šie subjektai skiriasi priklausomai nuo to, kokius duomenis siekiama gauti (dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos; Nekilnojamojo turto registro archyvinius duomenis; Nekilnojamojo turto registro informaciją). Taigi, vertinant, ar atitinkamas subjektas turi teisę gauti tam tikrų dokumentų kopijas, pirmiausia turi būti įvertintas prašomų pateikti duomenų pobūdis.
Kaip minėta, pareiškėja Prašyme prašė pateikti gretimų žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas – žemės sklypo planus prieš ir po kadastrinius matavimus, detalųjį planą ir kt. Sprendime taikyta Registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, atsisakydama teikti dokumentų kopijas, iš esmės vertino, kad prašomi pateikti duomenys (žemės sklypų grafinė dalis) yra laikytini dokumentais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas.
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Kadastro įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu) 16 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro įrašai apie nekilnojamuosius daiktus, kuriuose nurodomi: 1) tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir 2) grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis. Kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis įtvirtina Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio sąvoką. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – tai Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais. Pagal Kadastro įstatymo 17 straipsnio 3 dalį Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis naudojamas teritorijų planavimo, žemėtvarkos projektų rengimo darbams, kitiems kadastrams bei registrams, nustatant nekilnojamojo turto apmokestinimą ir kitiems tikslams.
Kadastro įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrašius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, sudaroma šio daikto dokumentų archyvinė byla. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dokumentų archyvinėje byloje saugomi: 1) prašymai įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 2) prašymai atsiimti prašymus įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 3) sprendimai atsisakyti įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis; 4) dokumentai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai, pagal kuriuos įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Nekilnojamojo daikto dokumentų archyvinės bylos saugomos Kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka kadastro tvarkytojo archyve (Kadastro įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).
Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Registro nuostatų 14 punkte išvardyti Nekilnojamojo turto registre įrašomi ir saugomi Nekilnojamojo turto registro objektų duomenys, tarp jų, specialieji Nekilnojamojo turto registro objektų duomenys – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys ir kitų nekilnojamųjų daiktų planai (Registro nuostatų 14.2.1.8. papunktis), nekilnojamųjų daiktų archyviniai duomenys (Registro nuostatų 14.2.1.11. papunktis)
Registro nuostatų 128 punkte nustatyta, jog Registro įstatymo ir šių nuostatų nustatyta tvarka Registro duomenys teikiami (perduodami), išduodant: <...> 128.1.6. kadastro žemėlapio ištrauką skaitmenine forma arba išspausdintą iš Registro duomenų bazės; <...> 128.2. dokumentų, kuriais remiantis Registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijas; 128.3. nekilnojamųjų daiktų kadastro bylose esančių dokumentų kopijas.
Nurodytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre kaupiami nekilnojamojo turto objekto grafiniai duomenys gali būti ne tik tie, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, bet ir kiti duomenys, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis, Registro nuostatų 14.2.1.8. papunktis); archyviniai duomenys (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Registro nuostatų 14.2.1.11. papunktis)
Šiuo atveju atsakovė, priimdama Sprendimą, nevertino ir nesiaiškino, kokius duomenis bei kokia apimtimi pareiškėja siekia gauti Prašymu. Tai yra, Sprendime nepasisakyta, ar pareiškėjos siekiami gauti duomenys yra tik tie, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos; ar pareiškėja siekia gauti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, bei ar prašomi pateikti duomenys (jų dalis) nėra Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys (pvz., ar remiantis žemės sklypo planais, buvusiais prieš kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, ar šie duomenys yra tik kadastro bylose esantys dokumentai, archyviniai duomenys). Teismo vertinimu, vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjos Prašymu pageidauti gauti duomenys yra laikomi duomenimis, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, negalima. Pažymėtina, kad jei prašomi pateikti duomenys (jų dalis) yra Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys arba Nekilnojamojo turto registro informacija, atsakovė turėjo vertinti, ar Prašymą pateikęs matininkas turi teisę gauti gretimų žemės sklypų kadastro žemėlapio ištrauką Registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepime nurodo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Registro nuostatų 128 punktą ir jo papunkčius ir teigia, kad teritorijų planavimo dokumentai į Registro centro teikiamų duomenų kategoriją nepatenka, todėl teismas negalėtų tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Registrų centrą pateikti teritorijų planavimo dokumentus, nes toks reikalavimas yra ydingas. Pažymėtina, kad Sprendime nebuvo vertinta atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad atsakovės prašomi pateikti dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių Registro centras negali pateikti. Taigi, šie atsiliepimo argumentai taip pat patvirtina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, nevertino prašomų pateikti dokumentų pobūdžio ir apimties.
Teismas taip pat pažymi, kad Sprendime padaryta išvada, kad Prašyme nurodomas prašomų gauti Nekilnojamojo turto registro duomenų (dokumentų) tikslas yra neapibrėžtas ir abstraktus, nėra pagrįsta. Kaip matyti iš Prašymo turinio pareiškėja nurodė, kad duomenų naudojimo tikslas – nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbai, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas. Prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėja yra sudariusi sutartį su žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, bei nurodytos Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytos matininkams įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės. Teismo vertinimu, iš šios informacijos aiškiai galima suprasti, kad pareiškėja duomenų prašo tam, kad matininkas galėtų tinkamai nustatyti žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.
Teismas pastebi, kad Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5–7 punktų nuostatos suteikia matininkams teisę gauti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir dokumentus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti; gauti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti; teisės aktų nustatyta tvarka gauti kitą informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6.9. papunktyje nustatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog tam, kad matininkas galėtų tinkamai nustatyti žemės sklypo kadastro duomenis, turi būti vertinama ir gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos. Įvertinus Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5–7 punktų nuostatas bei Taisyklių 6.9. papunktį, negalima sutikti su Sprendimo išvada, kad matininkui suteikta teisė gauti tik duomenis apie žemės sklypą, kurio kadastriniai matavimai yra atliekami pagal įgaliojimą.
Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovė atsiliepime nurodo, kad Prašyme nebuvo nurodytas Taisyklių 6.9. papunktis, tačiau teismo vertinimu, atsakovė, kuri atlieka viešojo administravimo subjekto funkcijas, Sprendime darydama išvadą, kad matininkui nėra suteikta teisė gauti gretimų žemės sklypų duomenis, turėjo tinkamai įvertinti aktualius teisės aktus ir tokią išvadą teisiškai pagrįsti. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamus sprendimus, privalo veikti apdairiai, sąžiningai ir vadovautis galiojančiais teisės aktais, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas juos nurodė.
Sprendime taip pat nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Nekilnojamojo turto registro informacija teikiami vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ, tačiau konkrečios šių teisės aktų nuostatos nenurodomos. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Prašyme nebuvo prašoma fizinių asmenų duomenų, taip pat buvo prašoma pateikti informaciją, kurioje asmens duomenys nėra atvaizduojami (nuasmenintus dokumentus). Taigi, atsakovė Sprendime nurodydama BDAR ir ADTAĮ, iš esmės nenurodė, kokios šių teisės aktų nuostatos, teikiant prašomus pateikti dokumentus, būtų pažeistos, nesusiejo šių teisės aktų su faktine situacija bei nepasisakė, dėl kokių priežasčių negalėtų pateikti nuasmenintus dokumentus.
Pažymėtina ir tai, kad Prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad kreipiasi pagal Duomenų teikimo sutartį, tačiau atsakovė Sprendime šiuo aspektu taip pat nepasisakė. Nors atsakovė atsiliepime nurodo argumentus, kurie susiję su Duomenų teikimo sutartimi, tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik ginčą dėl individualaus administracinio akto nagrinėjant teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų bei teisės aktų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Taigi, atsiliepime pateiktų argumentų, susijusių su Duomenų teikimo sutarties taikymu, teismas nevertina.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p., LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-701-492/2025).
Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz.,, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Situacija, kai viešojo administravimo sistemos subjektas užkerta kelią visuomeninių santykių vystymuisi be tikslaus priimto sprendimo teisinio pagrindimo, viešojo administravimo plotmėje pripažintina ydinga, ribojanti asmens teisę tinkamai apsiginti (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012).
Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prasme, daro išvadą, kad Sprendimas turi esminių motyvavimo trūkumų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas kaip neteisėtas.
Pareiškėja taip pat skunde prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas taip pat neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti).
Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą pareigoti VĮ Registrų centrą pateikti žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresais (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas, bei sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjos prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo įrašo Nr. 37502999) ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2024 m. kovo 11 d. pareiškėja teismui pateikė prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, kuriame nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių detalus apskaičiavimas yra pateikiamas kartu su PVM sąskaita faktūra. Kartu su nurodytu prašymu pridėta PVM sąskaita faktūra Nr. JU2023-108 su ataskaita; Patvirtinimas apie lėšų įskaitymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos; redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas pastebi, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-486-556/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-582-629/2022; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-467-968/2023).
Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai yra pakankamas bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinantis įrodymas.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8 punkte nurodyti už atitinkamas advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, tarp kurių: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į tenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. lapkričio 16 d. atsakymą Nr. SP-149518 (4.55 Mr) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“.
Įpareigoti atsakovę valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ matininko V.B. 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Topokada“, j. a. k. 301153984, iš atsakovės valstybės įmonės Registrų centro, j. a. k. 124110246, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Indrė Pukanasytė-Biekšė
Gediminas Užubalis
Indrė Žvaigždinienė