Civilinė byla Nr. e2-9-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00254-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Baltic TS Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. G. 163 479,23 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad nors ieškovės restruktūrizavimo procese nebuvo numatytas bendrovei priklausiusio turto pardavimas ar jo perdavimas kitiems asmenims, visgi atsakovė, būdama restruktūrizuojamos bendrovės vadove, vienam iš bendrovės kreditorių (akcininkui) perdavė didžiąją dalį didelės vertės ieškovės ilgalaikio materialaus turto, taip pat nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nurašė dar 30 ieškovės ilgalaikio materialaus turto objektų, kurie sudarė iš esmės visą iki tol jos turėtą turtą, nenurodžiusi nei tokio nurašymo priežasties, nei jo būdo (t. y. ar nurašytas turtas buvo utilizuotas, išmestas, kt.). Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip ieškovei nenaudingų sandorių, sukėlusių tiek jai pačiai, tiek ir jos kreditoriams žalą, sudarymas, juolab kad bendrovės turto iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos jai iškėlimo žymiai sumažėjo, t. y. neliko nei jokio ilgalaikio materialaus turto, nei galimybės kreditoriams susigrąžinti skolas ar bent jų dalį.

3.       Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei L. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, įskaitant ir iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, taip pat jiems priklausančias turtines teises, o šių nepakankant – ir pinigines lėšas, atitinkančias ieškinio sumą (163 479,23 Eur), leidžiant atsakovei areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškove.

4.       Ieškovės teigimu, jos su ieškiniu pateikti įrodymai ir ieškinyje nurodytos aplinkybės preliminariai pagrindžia pareikštų reikalavimų pagrįstumą, taip pat patvirtina realios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą. Atsakovės veiksmai, susiję su bendrovės turto paėmimu bei jo perleidimu vienam iš kreditorių (akcininkui), nulėmę tiek bankroto bylos ieškovei iškėlimą, tiek ir tai, kad kreditoriai jau nebegali tikėtis bent dalies savo reikalavimų patenkinimo, sukuria prielaidas vertinti atsakovės veiksmus ieškovės atžvilgiu kaip nesąžiningus, o kartu sudaro ir pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės BUAB „Baltic TS Group“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovei L. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, taip pat jiems priklausančias turtines teises, o šių nepakankant – ir pinigines lėšas, atitinkančias ieškinio sumą (163 479,23 Eur), leidžiant atsakovei areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškove.

6.       Teismas sprendė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta, nes ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimai yra grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pridėtais įrodymais. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovės reikalavimas būtų aiškiai nepagrįstas.

7.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, su ieškiniu pateiktus įrodymus bei ieškovės įvardytas aplinkybes, t. y. kad atsakovė, pasinaudodama restruktūrizavimo procesu bei siekdama išvengti skolų kreditoriams grąžinimo, sudarė prielaidas susigrąžinti dalį skolų tik vienam iš jos kreditorių (bendrovės akcininkui), dėl ko bendrovės turėto vertingo ir jos veikloje naudoto turto neliko, o tokie veiksmai lėmė, jog bendrovė ir jos kreditoriai nukentėjo – bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kurioje kreditoriai jau nebegali tikėtis bent dalies savo reikalavimų patenkinimo, teismas įvertino kaip patvirtinančius grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pateikė konkrečius duomenis (informaciją) apie atsakovės jau atliktus veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.

8.       Nustatęs abi sąlygas, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažino pagrįstu.

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi sumažino teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytų apribojimų mastą, nurodęs, kad atsakovei L. G. leidžiama areštuotas lėšas naudoti atsiskaitymams su ieškove, paliekant antstolio nustatyto dydžio pinigines lėšas atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų pragyvenimui, t. y. kasdieniams būtiniesiems poreikiams tenkinti, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, atsiskaitymams su kredito, švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigomis, valstybės ar savivaldybės biudžetu. Antstolis šia nutartimi buvo įpareigotas nustatyti konkrečią atsakovės reikmėms paliekamą lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo išvardintoms operacijoms atlikti.

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi dar kartą sumažino savo 2021 m. spalio 27 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimis taikytų apribojimų mastą, nurodęs, kad atsakovei L. G. leidžiama antstolio nustatytą konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo leistoms finansinėms operacijoms atlikti, naudoti netrukdomai, t. y. nereikalaujant iš atsakovės patvirtinti bankui lėšų panaudojimo būdo.

11.       Abi šias aptartas nutartis teismas leido vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė L. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovės veiksmus nuo 2016 m. lapkričio 30 d., kai ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą kontroliavo restruktūrizavimo administratorius, neturėjęs jokių pastabų dėl sudaromo sandorio, kuris buvo naudingas bendrovei ir jos kreditoriams, be to, buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo ir teismo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškinio pagrįstumu.

12.2.                      Į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties priedo vertimo kopija bei 2019 m. sausio 7 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis (tik originalo kalba) negali būti laikomi tinkamais įrodymais, todėl jais negali būti grindžiamos itin asmens teises suvaržančios laikinosios apsaugos priemonės. Juo labiau kad 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis net nebuvo nė vienos sandorio šalies vykdoma – ši įranga buvo parduota 2019 m. sausio 7 d. sandorio pagrindu, turint jo sudarymui ir kreditorių, ir teismo pritarimą. Be to, už šią įrangą buvo atsiskaityta įstatymų nustatyta tvarka – atlikus įskaitymą. Ieškovei manant, kad toks sandoris yra nesąžiningas, galėjo būti keliamas jo nuginčijimo dėl kreditorių interesų pažeidimo, bet ne bendrovės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.

12.3.                      Atsakovės galimybės gintis nuo jai pareikštų reikalavimų yra ribotos, nes visi bendrovės dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui. Ieškovei nepateikus dalies dokumentų (2020 m. balanso, dalies turto nurašymo aktų), kiti pateikti duomenys gali būti iškraipomi arba klaidingai interpretuojami. Atsakovės teikiamas 2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, kad nurašomas turtas buvo visiškai nudėvėtas ir utilizuotas, jį išvežant su kitomis atliekomis, kurių apskaitos dokumentai yra pas ieškovę ir iš jos išreikalautini. Nurodytos aplinkybės patvirtina ieškinio nepagrįstumą ir paneigia ieškovės klaidingai formuojamą poziciją, kad atsakovė iššvaistė restruktūrizuojamos bendrovės turtą.

12.4.                      Paneigus aplinkybes, kad atsakovė veikė priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, pateikus įrodymus ir argumentus, jog sandorį ji sudarė esant kreditorių ir teismo pritarimui, atitinkamai, nėra ir pagrindo spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo. Priešingai, atsakovė  aktyviai siekė pagerinti bendrovės finansinę būklę, savo sprendimus derino su restruktūrizavimo administratoriumi, kreditoriais ir teismu.

12.5.                      Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus. Teismui areštavus visą jai priklausantį turtą ir pinigines lėšas, leidžiant jas naudoti tik atsiskaitymui su ieškove, atsakovė nebeturi jokių pajamų savo ir nepilnamečių vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams tenkinti.

13.       Ieškovė BUAB „Baltic TS Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

13.1.                      Preliminaraus ieškinio pagrįstumo nustatymui neturi reikšmės atsakovės argumentai dėl įrodymų nepakankamumo, nes preliminaraus ieškinio pagrįstumas nustatomas nevertinant prie ieškinio pridėtų įrodymų turinio. Be to, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai atsakovei,  kaip buvusiai bendrovės vadovei, yra žinomi, o dalis dokumentų (sutartis, jos vertimas ir 2020 m. balansas) kartu su ieškiniu nebuvo pateikti per klaidą vien dėl didelės dokumentų apimties. Ieškovė turi teisę reikiamus įrodymus pateikti ir vėliau, ką ji ir daro kartu su šiuo atsiliepimu į atskirąjį skundą. 

13.2.                      Žalą patyrusiam asmeniui nedraudžiama pasirinkti vienokį ar kitokį pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė ieškinyje pagrindė savo reikalavimų teisinį pagrindą, nurodė, kokiais įrodymais ji remiasi, todėl ir ši aplinkybė nesudaro prielaidų abejoti ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumu. Visos šios aplinkybės turės būti vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne pradinėje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

13.3.                      Nepagrįsti atsakovės argumentai, susiję su jos sąžiningumo netinkamu įvertinimu. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškė įstatymų, reglamentuojančių vadovo (kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai) pareigas, nuostatų pažeidimu. Todėl teismui nebuvo pagrindo atsakovės veiksmų ir poelgių vertinti kitaip, kaip tik jos nenaudai, t. y. nustatant tikėtiną atsakovės nesąžiningumą. Įvertinus atsakovės veiksmus kaip nesąžiningus, labai tikėtina, kad ir ateityje ji gali vengti ar trukdyti vykdyti būsimą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.

13.4.                      Nustatydamas atsakovei disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis apribojimus, teismas kartu nustatė ir šių apribojimų taikymo eilę, bet nenustatė konkrečios sumos, kuria ji gali disponuoti iš areštuotų lėšų – tai privalo nustatyti antstolis. Atsakovė nepateikė duomenų iš antstolio, kad, aprašius jos turimą turtą, ieškinio reikalavimams užtikrinti šio turto nepakanka, nenurodo, kad antstolis atsisakė nustatyti konkrečią sumą, kuria ji gali kas mėnesį disponuoti. Taip pat atsakovė nereiškia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių piniginių lėšų arešto dalyje panaikinimo, todėl jos teiginiai nesusiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų priėmimo

14.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu yra pateikusi šiuos įrodymus: 1) voką ir pašto išrašą; 2) kreditorių susirinkimų protokolus; 3) ilgalaikio turto sąrašus su vertės pasikeitimu (nusidėvėjimu); 4) sprendimą dėl (duomenys neskelbtini); 5) nepilnamečių vaikų gimimo įrašus; 6) lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį; 7) kredito sutartį; 8) būsto paskolos mokėjimą patvirtinančius dokumentus; 9) lizingo sutartį; 10) Revolut sąskaitos išrašą; 11) AB Swedbank sąskaitų išrašus.

15.       Ieškovė BUAB ,,Baltic TS Group“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikusi šiuos įrodymus: 1) 2017 m. lapkričio 7 d. įrangos pirkimo pardavimo sutarties ir 2017 m. lapkričio 14 d. jos priedo vertimą; 2) 2019 m. sausio 7 d. įrangos pirkimo pardavimo sutarties ir jos priedo vertimą; 3) bendrovės 2020 m. balansą.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Sąsajumo principas lemia, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėjamas apie tai nepranešant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovui, tretiesiems asmenims), tokie asmenys paprastai neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikalingų tokio klausimo išsprendimui įrodymų. Nagrinėjamu atveju apeliantės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta, atitinkamai, anksčiau ji negalėjo pateikti ir ją pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju egzistuoja pagrindas priimti apeliantės teikiamus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui. Pažymėtina, kad ieškovei buvo pasiūlyta su jais susipažinti ir iki 2022 m. sausio 3 d. (įskaitytinai) nurodyti savo nuomonę dėl jų priėmimo bei dėl jų turinio vertinimo.  

18.       Tačiau ieškovė, viena vertus, ieškinyje prašydama atitinkamų procesinių priemonių apeliantei taikymo, neabejotinai turėjo ir galėjo pateikti visus, jos manymu, tokių priemonių reikalingumą bei jų taikymo būtinumą pagrindžiančius įrodymus. Kita vertus, ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami įrodymai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, ką ir pati ieškovė pripažįsta, taigi jie turi būti teikiami šį ginčą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės teikiamų įrodymų nepriima tiek dėl jų pavėluoto pateikimo, tiek ir  dėl jų neatitikimo sąsajumo su apeliacinėje byloje sprendžiamu procesiniu klausimu reikalavimui. 

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos

19.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20.       Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas preliminariai turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis toliau turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomu dėl atsakovo atliktų veiksmų, siekiant išvengti būsimo išieškojimo iš jo turto. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pripažinęs abi šias sąlygas nustatytomis, o apeliantė kvestionuoja jų abiejų nustatymą.

21.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Kitaip nei tvirtina apeliantė, šią būtinąją sąlygą pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas pagal prima facie doktriną reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Teismo  pareiga yra vien preliminariai įsitikinti, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Todėl šiuo aspektu teisi yra ieškovė, savo atsiliepime pagrįstai akcentavusi teismo pareigos ištirti prie ieškinio pridėtus įrodymus neatsiradimą, kai yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinis klausimas.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta, kad teismas dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo galėtų netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tik konstatavęs, pavyzdžiui, neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimą, arba kai yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareikštas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021). 

23.       Vadinasi, atliekant ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimą, teismui pakanka nustatyti, kad ieškinys yra grindžiamas jame išdėstyto reikalavimo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir kad šie argumentai pagrindžiami atitinkamais įrodymais, neatliekant detalios šių duomenų analizės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo nei dėl pateiktų įrodinėjimo priemonių leistinumo, nei dėl įrodymų patikimumo ar jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, nei dėl jų sąsajumo su ginčo dalyku (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovės BUAB „Baltic TS Group“ ieškinio argumentai bei jos pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškinyje yra suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodytas šio reikalavimo  faktinis bei teisinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gina aiškiai netinkamu (teisiškai neįmanomu ar negalimu) būdu.

25.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkdami ir konkrečius šių teisių gynybos būdus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnis). Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojamas ieškovės pasirinktas jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, pareiškiant jai ieškinį dėl žalos atlyginimo, bet nesiekiant nuginčyti paties sandorio, kurio neteisėtumu ir yra grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą, neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškinio preliminaraus pagrįstumo, kaip vienos iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, sąlygos. Ar šiuo konkrečiu atveju ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių bei interesų gynybos būdą ir ar jos ieškinys gali būti tenkinamas bus nustatyta tik šalių ginčą išnagrinėjus iš esmės. 

26.       Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškiniu pateiktų įrodymų neatitikimu įstatyme nustatytiems reikalavimams (t. y. nepateikus jų vertimo) ar ne visų turimų įrodymų pateikimu (t. y. įrodymų nepakankamumu) šioje bylos proceso stadijoje nėra aktualūs ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotos ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlygos. Sprendžiant tokį tarpinį procesinį klausimą taip pat negali būti vertinami ir apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl jos veiksmų teisėtumo (t. y. kad jos veiksmus kontroliavo restruktūrizavimo administratorius, sandoris buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo ir teismo), nes jie sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos

27.       Kaip nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti antrajai šaliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti tos šalies nesąžiningumo įrodymus. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar toje konkrečioje byloje kyla joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

28.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

29.       Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

30.       Tiek ieškovė, tiek ir sutikdamas su jos pozicija pirmosios instancijos teismas apeliantės nesąžiningumą siejo išimtinai su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis yra grindžiamas pats ieškinys, t. y. reikalavimas atlyginti žalą. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo ir kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui motyvavo apeliantės, kaip buvusios ieškovės vadovės, atliktais konkrečiais veiksmais, t. y. bendrovei priklausiusio turto perleidimu už bendrovės skolą vienam iš jos kreditorių (akcininkui), kas, jos vertinimu, nulėmė ir bankroto bylos ieškovei iškėlimą, ir negalėjimą atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kitaip tariant, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas tiesiogiai buvo siejamas su įstatyme bendrovės vadovui nustatytų fiduciarinių pareigų netinkamu atlikimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tokių argumentų konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą aiškiai nepakako.  

31.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai gali būti pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Neabejotina, kad atsakovo nesąžiningumą gali liudyti ir iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu pačiam atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą.

32.       Šiuo konkrečiu atveju ieškovės nurodyti ir nesąžiningais laikomi apeliantės veiksmai yra susiję su bendrovės turto sumažėjimu, o jų atlikimo laikotarpis yra pernelyg nutolęs nuo ieškinio pareiškimo momento, be to, tarp šalių kyla ginčas dėl šių apeliantės veiksmų teisinio vertinimo. Todėl vien ieškinyje įvardyti ir ieškovės neteisėtais įvertinti apeliantės veiksmai (sudarytas sandoris su kreditore ar bendrovės turto nurašymas) patys savaime nesuponuoja išvados, kad apeliantė sieks mažinti jai priklausančio turto masę ar jo vertę, t. y. elgsis nesąžiningai, nes, kaip mano ieškovė, taip jau yra pasielgusi. Jokie kiti apeliantės nesąžiningą elgesį galintys patvirtinti veiksmai, susiję su jos turimo turto slėpimu, perleidimu, įkeitimu ar jo apsunkinimu bet kokia kita forma, siekiant ateityje išvengti galbūt apeliantei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020) nebuvo nurodyti ir įrodinėti. Dar daugiau, kaip matyti iš apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, ji nuosavybės teise turi butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais, ir kuris yra įkeistas hipotekos kreditoriui (bankui), taigi akivaizdu, kad ir dėl šios priežasties galimybė laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu objektyviai yra apsunkinta.

33.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau suklydo pripažindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). 

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutarčių

34.       Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 9 ir 10 punktuose, apeliantės apskųsta ir šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi naikinama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis dar iki apeliantės atskirojo skundo išnagrinėjimo buvo patikslinta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimis. Klaipėdos apygardos teismas vėlesnėse savo nutartyse iš naujo nenustatinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo ar nebuvimo, o tik sumažino skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi apeliantei nustatytų apribojimų mastą. Ir nors minėtos teismo nutartys apeliacine tvarka neapskųstos, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šiuo konkrečiu atveju apskritai nebuvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų visumos bei panaikinus nutartį, kuria tokios priemonės buvo pritaikytos, kaip išvestiniai procesiniai dokumentai panaikintinos ir ją patikslinančios nutartys (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltic TS Group“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei L. G..

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis.

Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė