Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-879/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07764-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo:
M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę -areštą 40 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi bei paskirta galutinė bausmė – areštas70 parų.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 2 d. 18.22 val. iki 2023 m. kovo 3 d. 14.32 val. (1 diena), ją prilyginant vienai parai arešto ir laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra 69 paros arešto.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d. (specialiosios teisės sustabdymo dienos).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: WVWZZZ1JZWW184718, kartu su užvedimo raktu, saugomo UAB „Automera“ aikštelėje, esančioje adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžyje, konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. P. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2023 m. kovo 2 d., apie 18.10 val., Panevėžyje, ties Vilties g. 33 namu, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0163, metrologinės patikros Nr. 1813425, 18.22 val., M. P. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas (be paklaidos), o pakartotinai tikrintis girtumą alkoholio kiekio matuokliu atsisakė, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma atidėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., nenori prarasti darbo, kad galėtų išlaikyti šeimą, žmona niekur nedirba. Nurodo, kad auginą mažametį vaiką (1 metų 9 mėnesių amžiaus), dėl priklausomybės ligų lankosi Respublikiniame Priklausomybės ligų centre, kur jam buvo išrašyti vaistai, dalyvavo elgesio pataisos programoje „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“ ir ją baigė.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas prašo skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmę ir parinkdamas jos realizavimo formą, pagrįstai nematė pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo, kadangi M. P. praeityje 5 kartus teistas, paskutinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o anksčiau net kelis kartus jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas savo prevencinių tikslų nepasiekė.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam M. P. ir jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
7. BK 75 straipsnio taikymas visų pirma yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-7-8-788/2018).
8. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas įtvirtintas BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: formalusis - ar asmuo nuteistas arešto bausme pirmą kartą, ir materialusis - ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. P. situacija neatitinka nė vieno kriterijaus.
9. Kaip jau minėta, pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas arešto bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas tik tada, kai tokios rūšies bausmė asmeniui paskirta pirmą kartą. M. P. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė paskirta antrą kartą, kadangi ankstesniu – 2023 m. sausio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu jam taip pat buvo skirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant. Taigi, formaliojo pagrindo M. P. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra.
10. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
11. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertino tai, kad anksčiau priimtais nuosprendžiais M. P. paskirtų bausmių vykdymas ne kartą buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo ir keltų lūkesčių nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad šiuo atveju jis bausmės vykdymo atidėjimo metu, neturėdamas teisės vairuoti (jos nėra įgijęs), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, nors vos prieš porą savaičių įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kas pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog bausmės vykdymo atidėjimas ir taikyta probacija savo tikslų nepasiekė.
12. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad įvertinus kaltininko asmenybę - kelis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, jo atžvilgiu buvo skiriamos įvairios bausmių rūšys – areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, taip pat ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau M. P. ir vėl nusikalto, paskutinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tai yra neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra.
13. Nors nuteistasis M. P. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, skunde nurodo, jog šiuo metu dirba, šeimoje augina mažametį vaiką, lankosi Respublikiniame Priklausomybės ligų centre, dalyvavo elgesio pataisos programoje „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo jam dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti nuteistąjį iš esmės neigiamai charakterizuojantys bylos duomenys nepatvirtina, kad jo resocializacija galima be realaus arešto bausmės vykdymo. Sistemingas nusikalstamas M. P. elgesys ir teigiamų išvadų nedarymas, tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismui, sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą nebus pasiekti. Taigi, apeliacinio skundo reikalavimas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį negali būti tenkinamas.
14. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindų jį keisti nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Donatas Jatužis
Daina Vaidachavičienė