Baudžiamoji byla Nr. N1-131-1035/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05987-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, atstovėms pagal įstatymą ((duomenys neskelbtini) globos namų socialinėms darbuotojoms) T. D., J. M., civilinei atsakovei (duomenys neskelbtini) globos namų direktorei I. N.,

kaltinamajam V. V. (V.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič ir atstovui pagal įstatymą (laikinajam rūpintojui) P. V. (P. V.),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Daivai Čerbauskienei ir Daivai Čerbauskienei,

nukentėjusiojo M. L. atstovei pagal įstatymą (motinai) ir civilinei ieškovei D. L.,

nukentėjusiojo D. G. atstovei pagal įstatymą (motinai) ir civilinei ieškovei E. A.-G.,

        viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

        Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namų rūpintinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

        1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2008 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

        2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2008 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

        3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

        4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

        5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

        6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

        7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

        8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 parų; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Ž. M. ir V. V., veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. vasario 12 d., apie 09.45 val., būdami lauke prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini), vartų, iš nepilnamečio D. G. pasikėsino pagrobti jo turtą, o iš nepilnamečio M. L. pagrobė D. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, o būtent: priėję prie M. L. ir D. G., reikalaudami iš jų pinigų, V. V. (V.) kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, patikrinus nepilnamečių nukentėjusiųjų kišenes ir rankines, asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, D. G. bandant pasišalinti, pastūmė jį ir neleido išeiti, tokiu būdu bendrai veikdami pasikėsino pagrobti D. G. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, D. G. jokių vertingų daiktų su savimi neturėjo, po to, Ž. M., paklausęs M. L. kelinta valanda ir pastarajam ištraukus savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, Ž. M. M. L. iš rankų griebė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, 120 Eur vertės, ir su pagrobtu telefonu visi kartu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdami kartu atvirai pagrobė svetimą D. L. priklausantį 120 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais Ž. M. ir V. V. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis Ž. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. Paaiškino, kad susitiko su R. ir V.. Nusprendė aplankyti mokyklą, bet jiems nebuvo ką veikti, todėl jie išėjo. Jis pamatė du berniukus. Jam kilo noras kažką padaryti. Jis paklausė, kiek valandų. Vienas iš berniukų išsitraukė telefoną. Jis pamatė, kad geras telefonas ir griebė telefoną. Įvykis buvo iš ryto, 2019 m. pavasarį. Turi omenyje (duomenys neskelbtini) mokyklą. Vienas berniukas išsitraukė telefoną ir jis jį pagriebė. Kitas berniukas buvo išsigandęs jų. Jie prie berniukų priėjo, nes tą dieną labai reikėjo pinigų. Jis asmeniškai iš berniukų pinigų nereikalavo, negrasino ir nenaudojo fizinio smurto. Jis pagalvojo, kad atims telefoną, jeigu berniukas jį išsitrauks. Jis neatsakys į klausimą, ką įvykio metu darė jo draugai. Neatsimena, ką įvykio metu darė R. Ž.. Kai paėmė telefoną, jis išėjo. Nežino, ką darė berniukai, kai jis išėjo. Savo elgesį vertina negerai, nes nuskriaudė mažametį. Nukentėjusiojo D. G. motinos civilinio ieškinio nepripažįsta. Civilinį ieškinį už telefoną pripažįsta. Nukentėjusiajam M. L. sumokėtų 300-400 Eur. Nesutinka atlyginti moralinės žalos mažamečių nukentėjusiųjų tėvams. Įvykis galėjo būti vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) progimnazija yra (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo elgesio. Jis neatsakys, ką įvykio metu darė V. V.. Jie prieš tai su draugais nesitarė, kad reikia paimti telefoną. Jam asmeniškai kilo mintis paimti telefoną. Su draugais niekuo nesidalino. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Žalą atlygintų iš savo banko sąskaitos. Jis turi santaupų iš palikimo. Pinigais gali disponuoti gavęs Globos namų direktorės leidimą. Telefoną pardavė. Sutinka atlyginti M. L. 400 Eur moralinė žalos ir 120 Eur už telefoną. Jis nesutinka su D. G. civiliniu ieškiniu, nes šiam vaikui nieko nedarė.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. M. parodė, kad prisipažįsta, kad jis šiais metais, vasario mėnesį pirmoje dienos pusėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos iš berniuko atėmė mobiliojo ryšio telefoną, atrodo, Samsung 6, mėlyno korpuso, nors nėra tikras. Įvykio aplinkybių neatsimena. Kartu buvo jo pažįstami R. Ž. ir V., pavardės nežino. Bet jie nieko nedarė, jis net jiems nepasakė, kad tuoj atims telefoną. Jis pamatė du berniukus. Pas vieną paklausė kiek valandų ir kai jis (berniukas) ištraukė telefoną, jis atėmė iš jo rankų telefoną ir pabėgo. Iš kito berniuko nieko neatėmė. Kur yra pavogtas telefonas, neatsimena. Telefoną atėmė šiaip sau, kaip „prikolą“, eilinį nuotykį. Du telefonai, kuriuos jis davė pasaugoti socialinei darbuotojai, yra vieno jo draugo, jie tikrai yra nevogti, ir apie jo ketinimą nieko nežinojo. Jis iš karto pabėgo. R. su V. su juo niekur nėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos (1 t., b. l. 182, 191).

Kaltinamasis V. V. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad Ž., R. ir jis buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) mokyklą aplankyti mokytoją. Aplankė mokyklą. Išėjo į lauką, priekyje jų ėjo du vaikai. Jie priėjo prie dviejų vaikų. Jis nežino, kokiu tikslu priėjo prie vaikų. R. pradėjo kraustyti vieno vaiko kuprinę. Vėliau buvo paimtas telefonas. Telefoną paėmė Ž.. Jokių kalbų nebuvo, viskas vyko tyliai. Nuo vaikų buvo apie metrą atstumu. Jie trise ėjo kartu petys į petį. Įvykyje jis nieko nedarė ir nieko nekalbėjo. Jis atsimena, kad R. kraustė kuprinę. Ž. paklausė, kiek valandų ir atėmė telefoną. Vaikai nubėgo į mokyklą. Jo elgesys buvo blogas, nes nereikėjo ten būti. Kai vaikai pabėgo, su draugais nekalbėjo apie įvykį. Jie su draugais kartu lankė mokyklą. Po to įvykio nebuvo susitikę su draugais. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Vieno vaiko kuprinė buvo kraustyta, o iš kito vaiko buvo atimtas telefonas. Vaikas, kurio kuprinė buvo kraustyta, visada stovėjo. Nežino, ar vaikas, kurio kuprinė buvo apkraustyta, buvo šlapias. Jis buvo toliau nuėjęs, kai kraustė kuprinę ir atėmė telefoną. Jis nusprendė nueiti toliau, kai pamatė, kad krausto kuprinę. Nuėjo toliau per 3-4 metrus. Iš pradžių pradėjo kraustyti kuprinę, paskui atėmė telefoną. Nežiūrėjo, kas vyko po to. Išgirdo, kad sakė „bėgam“ ir viskas. Prieš prieinant prie vaikų jokios kalbos nebuvo, kad reikia pinigų, telefono. Kai pradėjo kraustyti kuprinę, buvo blogas jausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad apie nusikalstamą veiką, kai iš berniuko buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas gali pasakyti, kad jis nieko nedarė, bet viską matė. Tai buvo galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną ir laiku. Prieš tai jis susitiko su R. Ž. ir Ž. (pavardės neatsimena, jis ankščiau mokėsi su juo vienoje mokykloje). Susitiko be jokio tikslo, tiesiog pasivaikščioti. Kai jie buvo (duomenys neskelbtini), netoli mokyklos, pamatė du einančius berniukus. Jis į juos net nekreipė dėmesio, o Ž. prie jų pradėjo kabinėtis. Prieš tai jis nieko jiems nesakė, t. y. nesakė apie savo ketinimus ir elgesio nekomentavo. Jis negirdėjo, ką jis jiems sakė, nes stovėjo toliau, gal kokiu 3-4 metrų atstumu. R. iš karto su Ž. priėjo prie tų vaikų. Matė, kad R. kažką klausinėjo vieno berniuko, lyg tikrino jo kišenes, po to pastūmė. Kad nukrito, tai nematė. Berniukas kaip ir norėjo išeiti, bet R. jam neleido. Matėsi, kad berniukas yra išsigandęs, vos neverkė. Tuo metu Ž. iš kito berniuko atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kokiu būdu jis tai padarė (ar ištraukė iš rankų, ar paėmė iš jo kuprinės), jis nematė. Tik Ž. atėmus telefoną, jis su R. pabėgo. Ž. jam dar sušuko „bėgam“ ir jis kartu su jais pabėgo. Matė, kad berniukai abu išsigando, nors neverkė. Pamatė, kad jie abu iš karto nubėgo į mokyklą. Jie nubėgo toliau, kažkur į kiemus. Ten jis pasakė Ž., kad nenori su juo bendrauti po tokio jo elgesio, jam nepatiko ką jis padarė. R. tą patį jam pasakė ir jie su juo išėjo. Ką Ž. padarė su atimtu telefonu, jis nežino. R. savo poelgio nekomentavo, apie įvykį jie nekalbėjo. Su Ž. po to įvykio nebendrauja ir jo nematė. Jis vagystėje nedalyvavo, tik stebėjo iš šalies kas vyksta. Kodėl nesiėmė veiksmų juos sustabdyti, dabar paaiškinti negali, galimai nuo netikėtumo, gal bijojo Ž. reakcijos ir žinojo, kad jis vis tiek jo neklausys. Dėl savo neveikimo labai gailisi. Ateityje tai tikrai daugiau niekada nepasikartos. Taip įvyko, kad bendrauja su netinkamais draugais (1 t., b. l. 149, 156).

Kaltinamojo V. V. atstovas pagal įstatymą (laikinasis rūpintojas) ir civilinis atsakovas P. V. apklausiamas teisme parodė, kad sūnus papasakojo, kad buvo kartu ir paėmė telefoną. Sūnus sakė, kad pastarasis nieko nedarė, o tik ten buvo. Sūnus daugiau nieko nepasakojo. Jis mano, kad jie buvo trys ir visi trys atsakingi. Jis sutinka visiškai atlyginti civilinius ieškinius.

Liudytoja K. S. apklausiama teisme parodė, kad ji neatsimena, kada buvo įvykis. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mokykloje, ji dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną dirbo. Pastebėjo, kad į mokyklą įėjo trys ne jų mokyklos mokiniai. Jie atėjo po antros arba pirmos pamokos. Ji paprašė, kad jie išeitų iš mokyklos. Vienas iš berniukų buvo pažįstamas – Ž.. Kitų dviejų vaikinų neatpažino. Paprašė, kad jie paliktų mokyklą, bet paskui pastebėjo per kameras, kad jie įėjo pro kitą įėjimą. Ji juos pasitiko ir paprašė, kad jie išeitų. Jie išėjo neprieštaraudami. Ji liko mokykloje. Trys vaikinai sutiko du jų mokyklos vaikus. Kažkas ten įvyko. Ji stebėjo pro langą. Atstumas nuo mokyklos pastato buvo maždaug 200-300 m. Neįmanoma pasakyti, kokiu rakursu vaikus matė, nes buvo susibūrimas. Du vaikai ėjo į mokyklą, o trys vaikai ėjo iš mokyklos. Kažkas įvyko, trys berniukai nubėgo link garažų, o du berniukai atbėgo į mokyklą. Veiksmas užtruko iki minutės. Kai berniukai atbėgo į mokyklą, vienas verkė. Ji klausė, kad atsitiko. Jie pasakė, kad vienam moksleiviui sudavė ir atėmė telefoną, o kitam – ne. Negali pasakyti, ar berniukai konkretizavo, kas sudavė, nes ji greit palydėjo berniukus pas direktorių. Jų mokyklos berniukus pažinojo iš matymo. Berniukai jai nesakė, kas sudavė. Berniukai buvo arti vienas kito. Ji visą laiką stebėjo, ką jie veikė. Jie prasilenkdami susitiko ant laiptukų. Negali pasakyti išėjusių berniukų pozicijos. Jie stovėjo arti vienas kito. Aplink įvykio vietą nėra statinių, tik krūmeliai, medžiai. Jų mokykloje yra kameros. Vaizdo įrašą galėjo įrašyti socialinė darbuotoja. Ji stebi vaizdo kameras. Jai neteko peržiūrėti šio įvykio vaizdo įrašo. Policijos pareigūnams ji rašė tik paaiškinimą. Kai buvo apklausiama policijoje, su savimi neturėjo vaizdo įrašo. Tuo metu mokykla nebuvo aptverta tvora. Įvykis vyko mokyklos teritorijos pabaigoje. Ji suklydo, kad mokykla nebuvo aptverta (b. l. 28). Dienos metu mokyklos vartai būna atidaryti. Galima teigti, kad įvykis įvyko mokyklos teritorijoje. Jų mokyklos socialinė darbuotoja yra A. J.. Pastaroji šiuo metu dirba jų mokykloje. Berniukams medicininės pagalbos nereikėjo. Vaikas verkė, nesiskundė, kad jam kažką skauda, buvo išsigandęs. Kai palydėjo pas mokyklos direktorę, pastaroji rūpinosi įvykiu. Įvykis galėjo būti 2019 m. vasario 12 d. Nematė Ž. veiksmų. Atsimena, kad Ž. buvo, kitų dviejų vaikinų neatsimena. Garažai yra 50 m nuo įvykio vietos. Vienas iš nukentėjusiųjų buvo atsiskyręs, jis bėgo į mokyklą. Kadangi viskas labai greit vyko, nebuvo galima išskirti berniukų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. S. parodė, kad nuo 2003 m. ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną nuo 07.00 val. iki 13.00 val. ji dirba prie įėjimo į mokyklą pagrindinių durų, kur yra jos darbo vieta. 2019 m. vasario 12 d. po 09.00 val. į mokyklą atėjo du buvę minėtos mokyklos moksleiviai V, ir Ž., apie (duomenys neskelbtini) metų (pavardžių neprisimena), ir vienas jai visai nepažįstamas berniukas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žemo ūgio. Ji prie durų juos sustabdė ir neleido užeiti į mokyklą, jie jai minėjo, kad nori aplankyti buvusią auklėtoją. Jie išėjo ir kuris laikas jų nebuvo. Pertraukos metu, apie 09.45 val., ji juos vėl pamatė mokykloje, nes jie užėjo pro atsarginį įėjimą (iš kitos mokyklos pusės, nes ten durys buvo atidarytos). Ji vėl juos išvarė iš mokyklos, jie išėjo ir nuėjo pagrindiniu į mokyklą taku. Prie laiptelių jie buvo sustoję. Vėliau ji pamatė, kad du jų mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleiviai bėga skubiai į mokyklą, o tie trys berniukai bėgo link garažų į viršų. Iš berniukų sužinojo, kad iš vieno berniuko buvę jų mokyklos moksleiviai atėmė mobiliojo ryšio telefoną, o kitą atstumdė. Jie kreipėsi į mokyklos direktorių ir jis iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 53).

Liudytojas S. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad prisimena, kad R. apklausinėjo teisme dėl paimto telefono. Nežino, kur buvo įvykis dėl telefono. 2019 m. vasario mėnesį sūnus jam nieko nesakė apie įvykį. Sužinojo apie įvykį, kai kvietė į apklausą teisme. Ne dėl vieno įvykio buvo teisme ir sūnus buvo apklaustas. Neatsimena įvykio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Teismas paskelbė liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad R. Ž. yra jo sūnus. Gyvena kartu su juo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sūnus turi problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata. Kelis kartus gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dažnai lankosi pas (duomenys neskelbtini), nuolat geria (duomenys neskelbtini) vaistus. Turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Jis kalbėjo su sūnumi ir pastarasis jam pasakė, kad apie mobiliojo ryšio telefono vagystę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. vasario mėn. žino. Tai padarė Ž., pavardės nežino. Jis yra iš globos namų. R. su V. stovėjo už mokyklos. Ž. kažkur nuėjo, o po to grįžo, parodė jiems telefoną ir pasakė, kad atėmė. Kokio modelio buvo telefonas, neatsimena. Visi išėjo, po to iš karto išsiskirstė. Ką Ž. padarė su telefonu, nežino. Mano, kad pardavė. Pinigais nesidalino, nieko jiems nepirko. R. teigia, kad pačios vagystės nematė, nežino kiek buvo vaikų. Ž. buvo vienas (1 t., b. l. 69).

Perskaičius liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo parodymais. Nelabai turi, ką daugiau pasakyti. Sūnus nelabai norėdavo kalbėtis, nes jam nemalonu prisiminti arba jis nepamena, nes visokių įvykių yra buvę. Jo sūnus dabar yra (duomenys neskelbtini).

Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) globos namų direktorė I. N. paaiškino, kad Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) šeimoje su kitais (duomenys neskelbtini) berniukais. Jo socialinė darbuotoja auklėtoja J. M.. (duomenys neskelbtini) globos namuose šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) sudėtingo amžiaus jaunimas. Vaikai atvyksta į globos namų iš sudėtingų aplinkybių ir įvairių gyvenimo situacijų. Ž. jų globos namuose gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai jų įstaiga buvo sujungta su „(duomenys neskelbtini)“ globos namais. Nuo to laiko jie stengiasi auklėti jaunuolį ir atsakingai žiūri į savo pareigas. Šiuo metu Ž. laiką leido (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra grįžęs atostogų. Jie žino, kad Ž. yra padaręs ne vieną veiką, dalyvauja jo teismuose. Vienoje iš teismų yra paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Prašytų teismo atsižvelgti ir sulaukti, kai ji bus atlikta ir gautos išvados. Jiems prašymas atėjo birželio 26 d. Buvo paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Dėl civilinio ieškinio norėtų, kad visi duomenys būtų išnagrinėti ir apsvarstyti, kiek buvo padarytos žalos ir ar tai yra adekvati suma padarytai žalai. Jie visą finansavimą gauna iš valstybės ir vaikai yra išlaikomi valstybės. Jie papildomo finansavimo atlyginti žalą neturi galimybių. Žino, kad Ž. pripažįsta kaltę, dėl to gailisi ir sutinka atlyginti žalą iš savo sutaupytų pinigų. Šiandien pirmoji liudytoja pasakė, kad jie ten buvo trise ir nebuvo atsitraukę vienas nuo kito. Jeigu Ž. bus pripažintas kaltu ir būtų priteista žala, prašytų, kad ji būtų padalinta lygiagrečiai po lygiai visiems dalyvavusiems jaunuoliams. Mano, kad Ž. neįvertino savo finansinių galimybių, nes jaunuolis nedirba. Dėl to, kad jautėsi kaltas, galėjo įvardyti tas pinigines sumas. Jaunuolis auga vaikų namuose ir tie sukaupti pinigai bus jam reikalingi ateičiai. Norėtų, kad ši suma būtų persvarstyta. Sukaupti pinigai bus reikalingi jam ateičiai ir Ž. neįvertino savo aplinkybių, nes jaučiasi kaltas, dėl to pritarė moralinės žalos atlyginimui. Jeigu byloje bus surinkta duomenų, kad Ž. paėmė telefoną, mano, kad galėtų atlyginti telefono sumą. Galėtų kalbėti apie 100-200 Eur moralinės žalos atlyginimą, nors tai yra diskutuotinas klausimas. Nesutinka su E. A.-G. 500 Eur civiliniu ieškiniu. Už moralinę žalą sutinka atlyginti 100-200 Eur. (duomenys neskelbtini) ekspertizę gavo iš teismo.

Liudytoja A. J. apklausiama teisme parodė, kad D. G. ir M. L. jai yra pažįstami. Ji tiksliai neprisimena atvejo, kai nukentėjo D. G. ir M. L.. Jai įvykį priminė mokyklos psichologė ir klasės auklėtoja. Žino, kad vaikai dėl įvykio pirmiausia kreipėsi į auklėtoją. Pasak auklėtojos, tą dieną vyko nepamokinė veikla ir vaikai vėliau atėjo į mokyklą. Einant į mokyklą iš jų buvo atimtas telefonas. Pasak auklėtojos, telefoną galėjo atimti buvę jų mokiniai. Po incidento jai neteko bendrauti su vaikais. Jų mokyklos patalpos ir teritorija yra filmuojama. Ji neprisimena, ar jai teko peržiūrėti vaizdo įrašą, susijusį su šiuo incidentu. Ji neprisimena, ar šiuo atveju jai teko policijos pareigūnams įrašyti ir pateikti vaizdo įrašą. Jai yra pažįstama K. S.. Ji neperžiūrėjo vaizdo įrašo.

Liudytoja L. P. apklausiama teisme parodė, kad D. G. ir M. L. yra jų mokyklos mokiniai. Jai teko bendrauti su šiais mokiniais kitą dieną po įvykio. Vaikai papasakojo, kad einant pakeliui į mokyklą iš M. atėmė telefoną, o D. pasisakė, kad buvo įvykio liudytojas. Daugiau jie kalbėjosi apie jų emocinę būklę. Vaikai įvardijo, kad telefoną atėmė du iš matymo pažįstami buvę jų mokyklos mokiniai. Jie nekalbėjo apie buvusių mokinių veiksmus. Į klausimą, kaip jaučiasi, jie atsakė, kad gerai. Vėliau sutiko, kad jaučia stresą ir jiems neramu, kad gali pasikartoti toks įvykis, todėl jaučiasi nesaugūs. Negali konkretizuoti vaikų žodžių, nes jie kalbėjosi trise ir vaikai vienas kitą papildė. M. labiau išgyveno, kad jis neteko telefono ir nežino, kada jį atgaus. Galima teigti, kad jis labiau jautėsi nukentėjęs. Tai, kad labiau nukentėjo M., yra labiau logiškas išvedžiojimas. Iš pradžių vaikai gilintis į įvykį nenorėjo, bet bendraujant ilgą laiką paaiškėjo, kad nerimas išliko mėnesį. Neatsimena, kokios buvo vaikų emocijos. Tai buvo vienintelis kartas, kai dėl tokio įvykio jai teko bendrauti su vaikais. Laikui bėgant vaikų nerimas mažėjo, atostogoms atsisveikino su teigiamomis emocijomis. Žino, kad D. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, bet negali įvardinti, kokių konkrečiai, o M. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, bet ji nemano, kad tai kažkaip galėjo paveikti jo tuometinę emocinę būseną, kai iš jo atėmė telefoną. Girdėjo, kad įvykį užfiksavo vaizdo kameros, bet ji vaizdo įrašo nematė. Paprastai vaizdo medžiagą policijai teikia administracijos atstovai. Tą gali padaryti direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams A. L. arba direktoriaus pavaduoja V. N.. Negali atsakyti į klausimą, ar jai vaikai sakė, pas ką jie bėgo pasakyti, kad buvo atimtas telefonas.

Teismas paskelbė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, kuriuose nurodyta, kad yra M. L., dabar jam (duomenys neskelbtini) metų, pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesą, čia susirinko pasikalbėti apie tai, kas buvo prie (duomenys neskelbtini). Jis su draugu buvo ekskursijoje, reikėjo laiku ateiti. Eidamas į mokyklą ėjo su D.. Prie vartų buvo trys paaugliai. Kai jie bandė eiti į mokyklą, pasakė, ar turi pinigų, pasakė, kad nieko neturi, tie trys paaugliai jiems neleido įeiti. D. prašė pinigų, jį pargriovė ant žemės, apieškojo visą tašę ir nieko nerado. Vėliau prie jo priėjo, jo tašę apžiūrinėjo, jis irgi nieko neįtarė, jie vaidino, kad išeina ir paklausė kiek laiko, jo telefoną nugniaubė ir pabėgo. Buvo susinervinęs ėjo į mokyklą, nuėjo pas direktorių, su D. pas direktorių šnekėjo apie tai, du ar tai vienas iš jų mokėsi šioje mokykloje, jiems pasakė, kad palauktų prie mokyklos durų. Vėliau atėjo jų klausinėti. Davė parašyti ant lapelio kas buvo, jis buvo nuėjęs į klasę, vėliau pasakė, kad paskambintų mamai ir papasakotų kaip viskas buvo, mama patarė eiti į ekskursiją ir po to papasakoti kaip viskas buvo. Jis nelabai atsimena, kokia tai buvo diena, kai buvo ekskursija, arti vasaros atostogų tai buvo, nepamena, kuri buvo savaitės diena, tą dieną važiavo į kino teatrą, buvo apie 8-9 valanda ryto. Jų mokykla apsupta tvora, tai buvo prie mokyklos vartų prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Pirmą kartą matė tuos paauglius. Kažkas iš mokyklos vaikų parodė per „Svetainę“ kokias nuotraukas jie daro. D. G. irgi tų paauglių nepažinojo. Vienas iš paauglių buvo mažiausias, du dideli. Vienas su paprastais plaukais, kitas su šviesiais. Mažiausias žiūrėjo, kad kažkas nepabėgtų. Nes du didesni paaugliai buvo prie D., o mažesnis žiūrėjo ar jis pabėgs, ar ne. Du didesni lindo prie D. tašės. Paauglys su šviesiais plaukais žiūrėjo, kur yra piniginė. Buvo atsegęs piniginę. Pažiūrėjo, kad nieko nėra. Jis piniginę ištraukė iš tašės, D. buvo supykęs ir nervuotas. Iš veido matė, kad supykęs, nes buvo visas raudonas. Kitas paauglys padėjo, kad D. nepabėgtų, tiesiog į jį žiūrėjo ir viskas. Vėliau jį apžiūrėjo, jis atidavė piniginę ir pamatė, kad jis irgi nieko neturėjo. Tas mažas paauglys jo paprašė parodyti piniginę, jis pasakė, kad jei neduos pinigų, tai gali tas pats būti kaip ir D.. D. pargriovė ant žemės, D. pargriovė tas su šviesiais plaukais, tas su paprastais plaukais sakė D., kad sustotų, o tas, kuris su šviesiais plaukais D. pastūmė iš nugaros. D. buvo užlaužęs ant žemės, spaudė ant žemės, tikrino. Paklausė kiek valandų, jis parodė ir tas su šviesiais plaukais nugniaubė jo telefoną. Jo telefoną paėmė iš jo rankų ir bėgdamas su draugais juokėsi. Jo telefonas buvo Samsung S6, juodos spalvos. Iš tašės ištraukė piniginę, ant peties buvo tašė. Didesnis su paprastais plaukais laikė tašę ir ieškojo piniginės, kai jį buvo nustūmęs, tada paėmė tašę, kai jis nukrito, tada paėmė tašę, ir stūmė prie žemės. Vaikinas su šviesiais plaukais pastūmė D. ir kraustė jo tašę, o vaikinas su paprastais plaukais laikė D. prispaudęs prie žemės. Dabar nežino, ar tuos paauglius galėtų prisiminti, nes jau seniai tai buvo, bet vieną ar kelis galbūt atsimintų (1 t., 99–100).

Teismas paskelbė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, kuriuose nurodyta, kad yra D. G., susitiko kalbėti apie M. telefono vagystę. Ryte buvo prie mokyklos apie 09.45 val., turėjo važiuoti į ekskursiją, atėjo prie vartų su M., prie jų priėjo trys paaugliai, vienas mažas, kiti du aukštesni. Pasakė, kad duotų pinigų, apieškojo tašes, mažasis, kai pamatė, kad neturi, jį pastūmė į balą, pas M. paklausė kiek valandų, M. parodė laiką ir vienas iš jų paėmė iš M. telefoną. Jie buvo išsigandę ir įbėgo į mokyklos vidų. Ten mergaitė paklausė kas nutiko, jie paaiškino, kad juos apvogė. Ji juos nuvedė pas direktorių, jis iškvietė policiją. Atvykusi policija jiems davė lapą popieriaus tam, kad parašytų kas nutiko. Policija paskambino tėvams, po to jie nuvyko į ekskursiją. Tai įvyko praeitais metais, prieš 8 mėnesius, ryte, apie 9.45 val., jie susitiko prie mokyklos žalių vartų, kurie yra arčiau mokyklos, ten yra (duomenys neskelbtini) progimnazija, mano, kad tai pagrindiniai vartai. Jis buvo su M. L., prie jų priėjo trise. Vienas buvo mažo ūgio, pas vieną buvo kapišonas, pas kitą ne, bet nelabai pamena, jie buvo didesni už juos. Jie kalbėjo lietuviškai. Iš jo mažasis reikalavo pinigų, sakė: „Duokit pinigų, nes nepraleis“. Jis tikrino tašę, bet jis piniginės neturėjo. Prie jo dar buvo ir kitas didesnis paauglys. Jis bandė bėgti, mažasis jį sustabdė ir kai nerado pinigų, jį pastūmė į balą, jis nugriuvo ir išsipurvino. Jis stūmė stipriai, jis žiūrėjo viduje tašės. Striukės netikrino, labiau tikrino mažasis. Prie jo buvo didysis be kapišono. Jis buvo šviesių plaukų, jie nenuiminėjo nuo jo tašės, o tik taip atsegė. Kai jis norėjo bėgti, mažasis iškišo koją ir ištiesė ranką. Kai jis nukrito, buvo šlapias ir purvinas, jam truputi skaudėjo užpakalį. Tų vaikinų nepažįsta, tik vieną iš jų buvo matęs mokykloje, tie du gal vyresni už juos, o tas mažasis gal jaunesnis. Kai M. parodė telefoną, vienas iš jų paėmė telefoną ir nubėgo, vienas iš klasiokų D. P. sakė, kad matė, kai tie vaikinai nuo jų nubėgo. Telefoną paėmė vaikinas su kapišonu, telefonas „Samsung“, dėkliukas buvo gal raudonas, M. buvo išsigandęs, jis irgi apsiverkė. Ekskursijoje apie tai truputį užmiršo. Laiko paklausė vaikinas su kapišonu, tas pats vaikinas paėmė mobilų telefoną ir pabėgo. Rodos jis buvo šviesiais plaukais, kaip apsirengęs, nepamena. Jie liepė duoti pinigų, jis viduje buvo supykęs, o lauke išsigandęs. Jis pamatęs M. verkiantį irgi apsiverkė, matyt, iš pykčio. Kai jį pastūmė, jis nukrito į balą, po to atsistojo ir tas vaikinas paėmė telefoną. Jo tašė buvo jam ant peties. Jo tašė nedidelė, juodos spalvos, su atšvaitais. Jam nugriuvus tašė nelabai įsipurvino. Kai jie pamatė, kad jis neturi pinigų, jį pastūmė. Prie jo kibo mažasis ir kitas vaikinas be kapišono, jį pastūmė mažasis, kai norėjo bėgti, mažasis pakišo koją ir ištiesė ranką. Iš nuotraukų, jis mano, kad juos atpažins (1 t., 104).

Teismas paskelbė liudytojo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis V. V. pažįsta, jis buvo jo geras draugas, su juo šiuo metu nebendrauja. Apie įvykį, kuris įvyko 2019 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, gali parodyti, kad tą dieną, buvo su V. ir Ž. kartu, tai buvo prie mokyklos, jis stovėjo atokiau, buvo vienas, jie buvo dviese, jie jo nematė, matė, kaip Ž. paėmė iš vieno berniuko telefoną, nežino, kaip paėmė, nematė, ir metė berniuką ant žemės, po to jie pabėgo. Jis nepamena, ar jie berniuką mušė, matė tik, kad Ž. paėmė telefoną ir jie pabėgo, jis išėjo. Po šio įvykio nei V., nei Ž. nematė, po šio įvykio nebendravo su jais. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais (1 t., b. l. 119).

Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) D. G. atstovė pagal įstatymą (motina) ir civilinė ieškovė E. A.-G. apklausiama teisme parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.00 val., D. ėjo su bendraklasiu M. į mokyklą. Prie pat mokyklos prie jų priėjo trys (duomenys neskelbtini) jaunuoliai, bet vyresni nei M. ir D.. Jie iškratė jų kuprines, apieškojo M. ir D.. Sūnus teigia, kad apieškojo didesnis. Didesnis iš M. atėmė telefoną. Tačiau jos sūnui daugiausia žalos padarė pats mažiausias. Pasak jos sūnaus, veikė visi trys. Jo sūnui padarė žalą, kad iškratė jo kuprinę, buvo laikomas už rankų, stumdomas. Ir buvo pastumtas taip, kad sūnus buvo parblokštas ant šlapių mokyklos cementinių laiptų ir visi rūbai buvo permirkę, purvini. Buvo didžiulis pažeminimas ir stresas vaikui. Jos sūnus pasakojo, kad jis bandė bėgti, bet buvo sučiuptas ir laikomas per prievartą. Vėliau jie nubėgo į mokyklą ir iškvietė pagalbą. Civiliniame ieškinyje pareikšta žala buvo padaryta vaikui ir prašo ją priteisti vaikui. Konkrečiai jos vaiką pastūmė mažesnis. Pinigų reikalavo didesnis.

Nukentėjusiojo mažamečio M. L. atstovė pagal įstatymą (motina) ir civilinė ieškovė D. L. apklausiama teisme parodė, kad vaikui turėjo būti ekskursija, todėl į mokyklą ėjo šiek tiek vėliau. Po to, sūnus jai paskambino iš mokyklos ir pranešė, kad juos užpuolė trys berniukai ir reikalavo pinigų, apžiūrėjo krepšius. Pirma apžiūrėjo sūnaus, po to jo draugo. Paklausė, kiek valandų. Griebė už telefono ir nubėgo. Papasakojo, kad buvo pastumtas D. ir pasakė: „Jeigu nori, kad tau taip nenutiktų, tu parodyk savo krepšį“. Vaikas pasakė, kad mažiukas buvo prie draugo, o jo telefoną paėmė aukštesnis. Neprisimena aplinkybių dėl pinigų. Neprisimena, kas „tvarkėsi“ su D.. Žino, kad buvo paminėtas mažiukas.

Teismas, kaltinamojo Ž. M. gynėjo advokato A. Svilos prašymu, paskelbė dalį liudytojos D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 43). Perskaičius liudytojos D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Ji mano, kad buvo patirta moralinė žala, nes vaikas patyrė stresą, baisu buvo eiti į mokyklą, vaikas yra jautrus. Ji su sutuoktiniu pergyveno, kad kažkas vaiko neužpultų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. A.-G. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 10.30 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnaus D. G., bendraklasioko M. motina ir pranešė, kad M. ir jos sūnus D. prie mokyklos buvo užpulti, kad jos sūnus nenukentėjo, o iš jos sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Jai apie įvykį pranešė iš mokyklos, vėliau jai paskambino iš policijos, 2019 m. vasario 12 d., apie 14.00 val., namuose sūnus jai papasakojo, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.45 val., jis su savo bendraklasiu M. L. ėjo į mokyklą, prie įėjimo į mokyklą laiptų prie jų priėjo trys jiems nepažįstami paaugliai ir vienas iš paauglių mažiausias pasakė „duokite kišenpinigių“, jos sūnus pasakė, kad neturi pinigų. M. ištraukė piniginę ir parodė, kad piniginėje pinigų neturi. Žemiausias vaikas priėjęs prie jos sūnaus liepė rodyti savo pinigus. Sūnus pasakė, kad pinigų neturi ir žemiausias vaikas su vyresniu vaiku (kuris buvo su gobtuvu) jį užlaikęs apkraustė jo rankinę ir neradę pinigų žemiausias vaikas pradėjo sūnų tampyti už dešinės rankos ir vieną kartą rankomis sūnų pastūmė į šoną. Sūnus nukrito, bet nesusižalojo. Vyresnis vaikas su šviesiais plaukais, ilgesniais, priėjo prie M. ir paklausė koks dabar laikas, tada M. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jam iš tolo parodė kiek valandų, o paauglys pagriebė jo telefoną ir pradėjo bėgti. Jo draugai irgi pradėjo bėgti, sūnus su M. kreipėsi pagalbos į mokyklos direktorių ir jis iškvietė policiją (1 t., b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. L. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 10.25 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mažamečio sūnaus M. L. klasės auklėtoja E. ir pranešė, kad iš jos sūnaus atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kad sūnus labai susinervinęs ir mokykla iškvietė policijos pareigūnus, kad galimai sūnaus telefoną paėmė du buvę minėtos mokyklos moksleiviai. 2019 m. vasario 12 d., apie 14.00 val., namuose sūnus jai papasakojo, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.45 val., jis su savo bendraklasioku D. G. ėjo į mokyklą, prie įėjimo į mokyklą vartų prie jų priėjo 3 jiems nepažįstami paaugliai ir vienas iš paauglių, mažiausiasis pasakė „duokite kišenpinigių“, jo bendraklasis pasakė, kad neturi pinigų, sūnus pats ištraukė piniginę ir parodė, kad piniginėje pinigų neturi. Žemiausias vaikas priėjęs prie D., apkraustęs jo tašę ir neradęs pinigų, vieną kartą rankomis jį pastūmė į šoną, vyresnis vaikas su šviesiais plaukais, ilgesniais, priėjo prie sūnaus ir paklausė, koks yra dabar laikas, tada jos sūnus ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jam iš tolo parodė kiek valandų, o paauglys pagriebė jo telefoną ir pradėjo bėgti. Jo draugai taip pat pradėjo bėgti (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. L. papildomai parodė, kad dėl įvykio, kai iš jos sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, ji ir jos nepilnametis sūnus M. L. patyrė turtinę ir moralinę žalą. Pavogtas telefonas Samsung priklausė jai, jis buvo pirktas prieš mėnesį iki vagystės. Jo vertė yra 120 Eur. Civilinį ieškinį ji pareikš vėliau (1 t., b. l. 80).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. 10.24 val. užregistruotas įvykis, jog prieš 10 minučių prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos du buvę mokiniai iš (duomenys neskelbtini) rankų išplėšė mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorija (duomenys neskelbtini), progimnazijos teritorija aptverta, matomi vartai, vedantys į centrinį progimnazijos teritorijos įėjimą, šalia vartų yra laiptai, pėsčiųjų takas, vedantis iki pat gimnazijos įėjimo, įvykio vietoje (šalia vartų ir laiptų) reikšmingų tyrimui aplinkybių nenustatyta. Priėjus prie progimnazijos pastato matyti vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į įvykio vietą (1 t., b. l. 26–31).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. F. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 09.45 val., lauke prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini), iš mažamečio M. L. trys (duomenys neskelbtini) (kaip vėliau nustatyta R. Ž., Ž. M. ir V. V.) atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, o jo bendraklasiui D. G. apkraustė kišenes ir kuprinę bei pastūmė (1 t., b. l. 32).

Iš D. L. 2019 m. vasario 13 d. pareiškimo matyti, kad vakar, 09.46 val., jos vaikas M. L. ėjo į mokyklą su draugu D. G.. Mokyklos teritorijoje prie mokyklos durų prie jų pristojo trys paaugliai, jie juos apsupo, reikalavo pinigų, vaikai pinigų neturėjo, liepė jiems parodyti pinigines, kad įsitikintų, kad nėra, neradę pinigų, vienas iš vaikų paklausė M. kiek valandų, o kai M. ištraukė telefoną pasižiūrėti, tas vaikas pagriebė jį iš jo rankų ir pabėgo. Vaikas patyrė išgąstį ir stresą, finansinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 33).

Iš E. A.-G. 2019 m. vasario 12 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. jos sūnus D. G. kartu su klasės draugu M. L. ėjo į (duomenys neskelbtini) progimnaziją (duomenys neskelbtini). Apie 09.45 val., likus apie 50-100 metru iki mokyklos durų, jiedu buvo užpulti trijų paauglių, kurie jiems nebuvo pažįstami. Minėti paaugliai judėjo nuo mokyklos pusės, jie buvo trise, du iš jų amžiumi, išvaizda atrodė vyresni, o trečias galimai jaunesnis. Vienas iš vyresnių pareikalavo sūnaus ir jo draugo atiduoti visus pinigus, pasakius, jog jie neturi, visi trys paaugliai prievarta apieškojo jų kuprines, kišenes. Jos sūnus bandė pasprukti, ketino bėgti, tačiau jį sulaikė ir stumdė jaunėliau atrodantis paauglys, kol galų gale pastūmė taip, jog prievarta sūnus buvo pasodintas ant šlapių mokyklos kiemo laiptų. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, imtis priemonių (1 t., b. l. 34).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. S. pateikė laikmeną su 2019 m. vasario 12 d. vaizdo įrašu (1 t., b. l. 54).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. G. parodžius atpažinti iš nuotraukų, jis atpažino V. V., pagal veido bruožus, parodęs, kad V. V. įvykio dieną buvo su kitais vaikinais, jis tikrino jo kuprinę, bet nieko paėmęs nebuvo (1 t., b. l. 122–124).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. G. parodžius atpažinti iš nuotraukų, jis atpažino Ž. M., pagal veido bruožus, parodęs, kad Ž. M. įvykio dieną prie gimnazijos atėmė iš M. L. mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 125–127).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. G. parodžius atpažinti iš nuotraukų, jis atpažino R. Ž., pagal veido bruožus, parodęs, kad R. Ž. įvykio dieną buvo su kitais vaikinais, jis panaudojo prieš jį fizinį smurtą, o būtent: rankomis pastūmė jį, po to jis nukrito ir kai atsistojo jis ištiesė ranką ir neleido jam pabėgti (1 t., b. l. 128–130).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam M. L. parodžius atpažinti iš nuotraukų, jis atpažino R. Ž., pagal veido bruožus, parodęs, kad R. Ž. įvykio dieną tikrino ką jie turi kišenėse, taip pat jo ir D. tašes, jis buvo paėmęs iš D. jo piniginę, ją apžiūrėjo ir piniginę grąžino (1 t., b. l. 131–133).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusiajam M. L. parodžius atpažinti iš nuotraukų, jis negalėjo atpažinti kitų vaikinų (1 t., b. l. 134–136, 137–139),

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką, be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismo

Kaltinamasis Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę iš esmės pripažino, išskyrus aplinkybę, kad reikalavo pinigus ir veikė bendrai su R. Ž. ir V. V.. Paaiškino, kad susitiko su R. Ž. ir V. V.. Neturėjo ką veikti, todėl visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Priėjo prie dviejų berniukų, nes reikėjo pinigų. Jis asmeniškai planavo atimti telefoną, jeigu kuris nors berniukas išsitrauktų telefoną. Paklausė kiek valandų, vienas berniukas išsitraukė telefoną, kurį jis paėmė iš berniuko rankų ir pabėgo. Ž. M. teigimu, su draugais nieko nesitarė ir niekuo nesidalino. Neatsakė į klausimą, ką įvykio metu darė jo draugai. Jis pats pinigų nereikalavo ir daugiau jokių veiksmų neatliko.

Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, išskyrus tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su Ž. M. ir R. Ž., tačiau teigdamas, jog jis nieko nedarė, vagystėje nedalyvavo, tik stebėjo iš šalies kas vyksta. Jis buvo toliau nuėjęs ir matė tik, kaip R. Ž. apieškojo vieno berniuko kuprinę, o Ž. M. iš kito berniuko atėmė mobiliojo ryšio telefoną.

Šiame kontekste pažymėtina kartu su kaltinamaisiais buvusio R. Ž. pozicija. Šis asmuo įvykio metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kuria kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl buvo apklaustas liudytoju. Jis taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su Ž. M. ir V. V., tačiau įvykio metu stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Matė, kad Ž. M. paėmė telefoną, metė berniuką ant žemės ir jie visi pabėgo.

Iš šių įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad jų parodymai sutampa tik dėl vienos aplinkybės, t. y. kad Ž. M. paėmė iš vieno berniuko telefoną. Minėta, kad pats Ž. M. neginčija šios aplinkybės. Tačiau iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jų klausė, ar jie turi pinigų, apžiūrėjo tašes ir kišenes, neleido eiti, D. G. pastūmė į balą. Šiuos nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina tiek V. V., tiek R. Ž.. V. V. teigimu, jis matė, kad R. Ž. apieškojo vieno berniuko kuprinę, o pastarojo teigimu, jis matė, kad Ž. M. metė berniuką ant žemės. Taigi, kaltinamųjų ir R. Ž. parodymai yra prieštaringi, išskyrus vieną minėtą aplinkybę, todėl teismas juos vertina kritiškai, išskyrus tuos, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Priešingai nei kaltinamųjų ir R. Ž. parodymai, nukentėjusiųjų parodymai sutampa tarpusavyje, be to, yra nuoseklūs, nes iš esmes tas pačias aplinkybes jie nurodė mokyklos darbuotojams ir savo motinoms. R. A.-G. parodė, kad iš sūnaus žodžių suprato, jog veikė visi trys vaikinai, taip pat visi reikalavo pinigus. Analogiškus parodymus davė ir D. L., teigdama, kad jos sūnus pranešė, jog jį su draugu užpuolė trys vaikinai ir reikalavo pinigų, apžiūrėjo kuprines. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad prie jų priėjo trys vaikinai, todėl kaltinamojo V. V. ir R. Ž. pateikta versija, kad jie stovėjo atokiau ir tiesiog stebėjo, ką daro Ž. M., nepasitvirtino. Kaip minėta, pats V. V. sakė, kad prie berniukų buvo priėję Ž. M. ir R. Ž.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, iš kurių taip pat matyti, kad trys vaikinai buvo kartu, Ž. M. ir V. V. reikalavo iš jų pinigų, pastarasis su R. Ž. apieškojo nukentėjusiųjų kuprines ir kišenes, R. Ž. pastūmė nukentėjusįjį D. G.. Šias aplinkybes jie nurodė ne tik mokyklos darbuotojams ir savo motinoms, bet ir asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką atlikimo metu.

Nagrinėjamu atveju, nors kiekvienas iš kaltinamųjų ir nerealizavo visų abiejų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, jų kaltė pasireiškia bendrininkavimu. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Bendrininkų susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, t. y. žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamu atveju išankstinio susitarimo bendrai pavogti nukentėjusiųjų turtą nebuvo, tačiau bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Pastebėtina, kad prie nukentėjusiųjų priėjo abu kaltinamieji ir R. Ž., todėl pradėjus tiesiog prašyti pinigų, kiekvienas iš kaltinamųjų neabejotinai suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką, nors iš anksto jie nebuvo suplanavę konkrečių veiksmų.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, liudytojų K. S., S. Ž. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų M. L., D. G., liudytojų R. Ž., E. A.-G., D. L. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, D. L. pareiškimas, E. A.-G. pareiškimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog Ž. M. ir V. V., veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos vartų iš (duomenys neskelbtini) D. G. pasikėsino pagrobti jo turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. G. jokių vertingų daiktų su savimi neturėjo, o iš (duomenys neskelbtini) M. L. pagrobė svetimą, D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6 Edge“, 120 Eur vertės. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

        Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę Ž. M., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta, vienas apysunkis nusikaltimas, veika nebaigta), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 8 kartus (iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu teistas 1 kartą), taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 4–7), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8), nedirba (2 t., b. l. 18), moksleivis, (duomenys neskelbtini) globos namų charakterizuojamas ne itin teigiamai, Ž. M. būdinga dažna nuotaikų ir emocijų kaita, jei negauna to, ko nori, greitai supyksta, susierzina, tada sunkiai valdo emocijas, pyktį, naudoja daug verbalinės agresijos, globotinis yra labai užsispyręs, linkęs rizikuoti, impulsyvus, nekantrus, dažnai būna perdėtai įkyrus, nuolat reikalauja ypatingo dėmesio sau, jo elgesys chaotiškas ir neprognozuojamas, dažnai keičia veiklas, turi žalingų įpročių, dėl jų gydėsi (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir Kaune, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl pažeistų taisyklių ir savavališko pasišalinimo (duomenys neskelbtini) nė karto nebaigė, su bendraamžiais sutaria gerai, tačiau lengvai pasiduoda vyresnių draugų įtakai, dažnai yra konfliktų iniciatorius, todėl šeimynoje su kitais globotiniais santykiai įtempti, nuolat kyla nesutarimai, sunkiai sekasi kontroliuoti savo pinigines išlaidas, taupyti, neatsakingai elgiasi su savo daiktais, jų nesaugo, keičia daiktus ir naujus rūbus į senus arba juos parduoda, namų ruošos darbus atlieka paviršutiniškai, nenoriai, trūksta atsakomybės, padeda šeimynos darbuotojams apsipirkti parduotuvėje, kartais prisideda prie maisto gaminimo, dėl savo nesėkmių kaltina kitus, dažnai meluoja, nesilaiko susitarimų, duoto žodžio, šeimynos taisyklių, linkęs nusikalsti, savintis kitų daiktus, dažnai negrįžta laiku į namus, elgiasi neadekvačiai, vartoja (duomenys neskelbtini) medžiagas, mokosi silpnai, mokymosi motyvacijos neturi, pamokų ir pertraukų metu nuolat pažeidinėja mokyklos taisykles, išprovokuoja kitų mokinių netinkamą elgesį, trukdo dirbti kitiems, jam sunku išlaikyti dėmesį pamokų metu, dirbti pagal pavyzdį, gerai sekasi praktiniai ūkiniai darbai, patinka medžio darbai, kūno kultūra, aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas, mėgsta žiūrėti įvairias televizijos laidas, žaisti kompiuterinius žaidimus, klausytis muzikos (2 t., b. l. 12).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ž. M. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliai įstatymo numatytai ribai, skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž. M. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir pavojingumą).

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta, vienas apysunkis nusikaltimas, veika nebaigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas vieną kartą (iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu neteistas) (1 t., b. l. 161–162), iki šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 163–166), moksleivis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. V. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina šių straipsnių sankcijose numatytos ir prokurorės siūlomos arešto bausmės, jų dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 49 str. 3 d.), skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. V. šiuo nuosprendžiu skirtina arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir pavojingumą).

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė (nukentėjusiojo motina) E. A.-G. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinė ieškovė patikslino, kad neturtinė žala buvo padaryta jos mažamečiui sūnui D. G.. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė išgąstį, emocinį sukrėtimą, atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki šiol. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis išties patyrė neturtinę žalą. Kita vertus, iš nukentėjusiojo nebuvo pavogtas joks turtas, tik pasikėsinta pavogti jam priklausantį turtą. Ši aplinkybė turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis Ž. M. ir jo atstovas pagal įstatymą (civilinis atsakovas) nesutiko atlyginti neturtinę žalą, kadangi kaltinamasis nuketėjusiajam D. G. nieko nepadarė. Kaltinamasis V. V. civilinio ieškinio nepripažįsta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju (padaryta veika nesmurtinio pobūdžio) yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteisti jam iš kaltinamųjų 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jų atstovų pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė (nukentėjusiojo motina) D. L. šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 500 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė jos (duomenys neskelbtini) sūnus M. L., atlyginimo, dėl 250 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė ji (D. L.) atlyginimo ir dėl 250 Eur neturtinės žalos, kurią patyrė nukentėjusiojo tėvas A. L. atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veikos civilinė ieškovė neteko mobiliojo ryšio telefono, 120 Eur vertės. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis Ž. M. ir jo atstovas pagal įstatymą (civilinis atsakovas) sutiko atlyginti turtinę žalą. Kaltinamasis V. V. nepripažįsta civilinio ieškinio. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina 120 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jų atstovų pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.).

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veikos tiek M. L., tiek jie, M. L. tėvai, patyrė emocinį šoką, nerimą. Jie, kaip tėvai negali jaustis užtikrinti vaiko saugumu. O vaikas turi ir toliau nuolat būti toje vietoje, kurioje įvyko įvykis. Nesaugumo jausmas tęsiasi iki šiol. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. L. patyrė išgąstį, emocinį sukrėtimą, atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki šiol. Nukentėjusiajam tenka lankyti mokyklą prie kurios įvyko įvykis, kas nuolat primena nemalonų įvykį, baiminamasi dėl galimo psichologinio ar fizinio smurto panaudojimo ateityje. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis išties patyrė neturtinę žalą. Kaltinamasis Ž. M. sutiko atlyginti 400 Eur neturtinę žalą, o jo atstovas pagal įstatymą (civilinis atsakovas) sutiko atlyginti 100-200 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis V. V. civilinio ieškinio nepripažįsta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju (padaryta veika nesmurtinio pobūdžio) yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteisti jam iš kaltinamųjų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir šiuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis subsidiariai išieškotina iš jų atstovų pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.).

Dėl civilinės ieškovės (nukentėjusiojo motinos) D. L. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir nukentėjusiojo tėvui A. L. pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai keliami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo tėvams. Šiai bylai aktuali yra Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-813/2019, kurioje yra apibendrinta teismų praktika šiuo klausimu. Nutartyje pažymėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).

Suprantama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo motina ir tėvas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš jų sūnų, patyrė neigiamų emocijų, nesijaučia užtikrinti sūnaus saugumu. Kita vertus, tvirtinti, kad šie išgyvenimai yra nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta veika nesmurtinio pobūdžio), pasekmes, nėra pagrindo. O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai išgyvenimai pagal teismų formuojamą praktiką savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Kad panašiais atvejais neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015).

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo motina ir tėvas patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, taip pat į tai, kad nukentėjusysis šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas iš dalies patenkino, civilinės ieškovės D. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir nukentėjusiojo tėvui A. L. atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., b. l. 185) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., b. l. 152) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra USB laikmena su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 55), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. L. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 102), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 107), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) liudytojo R. Ž. apklausa (1 t., b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir Ž. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir Ž. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. M. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ž. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir V. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, ir V. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą V. V. atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslą.

V. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės E. A.-G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš Ž. M. ir V. V. nukentėjusiajam D. G. 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems Ž. M. ir V. V. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) globos namų ir P. V. (P. V.), kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo M. L. ir civilinės ieškovės D. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš Ž. M. ir V. V. nukentėjusiajam M. L. 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei D. L. – 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems Ž. M. ir V. V. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jų atstovų pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) globos namų ir P. V. (P. V.), kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra USB laikmena su vaizdo įrašu, voką, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. L. apklausos vaizdo ir garso įrašu, voką, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. apklausos vaizdo ir garso įrašu, voką, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) liudytojo R. Ž. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Valerij Lauš