Civilinė byla Nr. 2A-2001-254/2016

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-03277-2015-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.1; 2.5.18.2; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus rangos darbus.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 676,92 Eur nuostolių, 1 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pagal žodinį susitarimą atsakovas įsipareigojo pagaminti ieškovei iš uosio namo išorines duris. Ieškovė atsakovui sumokėjo už durų pagaminimą ir įstatymą 2 337,28 Lt. Atsakovas pagamino nekokybiškas duris ir pranešus jam žodžiu apie nekokybiškus darbus, trūkumų nešalino, į 2015 m. gegužės 25 d. raštišką pretenziją, kurioje ieškovė nurodė, kad atsisako sutarties, neatsakė. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nepatogumus ir išgyvenimus, nes nebuvo užtikrinta dėl savo namų ir jos pačios saugumo, susirgo naujomis ligomis, prarado galimybę nustatytu laiku atlikti kojų sąnario endoskopavimo operaciją, todėl prašė priteisti jai padarytą neturtinę žalą.

3.       Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais ir paaiškino, kad ieškovė užsakė namo išorines duris iš medžio, nors jai jis paaiškino, kad tokios durys neatitinka namo išorinėms durims keliamų reikalavimų, todėl dėl durų kokybės ji pati prisiėmė savo riziką. Ieškovė atsiskaitė už atliktus darbus, darbų perdavimo aktas nebuvo surašytas, iki 2015-05-25 pretenzijos jokių nusiskundimų dėl nekokybiškų durų atsakovui nereiškė, todėl reikšdama ieškinį ji elgiasi nesąžiningai. Atsakovas mano, kad dėl nekokybiškų durų ir ieškovės jaučiamos nemigos, nerimo, pažeminimo, nepatogumo nėra priežastinio ryšio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (2016 m. liepos 26 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje) ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 676,84 Eur nuostolių dėl nekokybiškai atliktų darbų, 200 Eur neturtinės žalos ir 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės aktą, valstybei – 26 Eur žyminio mokesčio ir 173,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad 2014-09-03 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagaminti ir įstatyti išorines uosio medžio filingines duris su staktomis ieškovės gyvenamajame name, esančiame Jaunųjų Talkininkų g.34-1, Kaune, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje darbai buvo atlikti, durys įstatytos, ieškovė atsakovui iš viso sumokėjo 2 337,28 Lt (676,84 Eur). Dėl nekokybiškai pagamintų ir įstatytų durų, jos neužsirakino, tarp durų ir staktos atsirado plyšys, atsilupo filingas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą žodžiu, taip pat 2015-05-25 pateikė pretenziją, tačiau atsakovas nei pašalino trūkumo, nei grąžino sumokėtus pinigus. Akivaizdūs darbų trūkumai buvo konstatuoti 2016 m. kovo 24 d. statinio ekspertizės akte, kodas 16/01-T-SE. Ekspertas konstatavo, kad durų remontas neįmanomas, nes jų konstrukcija neatitinka STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės durys“ V skyriaus 9 punkto reikalavimams. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė durų defektų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių.

6.       Teismas sprendė, kad ieškovei buvo sukelti laikini nepatogumai, ji patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl atsakovo teiktų nekokybiškų paslaugų jos bendravimo galimybės nebuvo visiškai apribotos, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir vertino įrodymus. Ieškovė užsisakė duris, kurios tinka namo viduje, o ne išorėje. Apie šią aplinkybę ieškovė buvo įspėta prieš darbų pradžią. Ieškovė teisme pripažino, kad būtent tokias duris ir iš tokios medžiagos ji norėjo užsisakyti. Ieškovė, žinodama, kad vidinės durys ir išorinės durys skiriasi, savo rizika reikalavo tokių durų, kurias atsakovas ir pagamino.

1.2.                      Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Įstačius duris, ieškovė pretenzijų nereiškė ir atsiskaitė. Tik po septynių mėnesių, t. y. 2015-05-25, buvo išsiųsta pretenzija, kurioje nurodoma, kad įdėjus duris iškart buvo matomi plyšiai, neužsirakino durys ir t.t. Pagal šias aplinkybes kyla klausimas, kodėl ieškovė, matydama trūkumus, atsiskaitė su atsakovu.

1.3.                      Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad dėl nekokybiškų durų jos veiksmų laisvė buvo suvaržyta ir ji buvo priversta išsibraukti iš eilės, nustatytos sąnario operacijai. Nurodoma, kad pablogėjo ieškovės sveikata ir ji 2014-12-30 buvo hospitalizuota į Respublikinę Kauno ligoninę. Dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos ir nekokybiškų durų pagaminimo ir įmontavimo nėra priežastinio ryšio, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra aišku kaip dėl nekokybiškų durų galima jausti nemigą, nerimą, pažeminimą, nepatogumą, jeigu pati ieškovė nereiškė jokių pretenzijų ar nusiskundimų iki 2015-05-25. Atidėta sąnario operacija buvo pažios ieškovės pasirinkimas.

1.4.                      Ieškovė ne tik, kad realizavo savo interesų gynybą, bet ir aktyviai važinėjo pas advokatus dėl konsultacijų, kreipėsi į savivaldybę teisinės pagalbos, o tai rodo, kad ieškovės veiksmų laisvė nebuvo apribota dėl nekokybiškų durų. Visos ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su sukeltais nepatogumais, fizinį skausmo, dvasinių išgyvenimų, emocinės įtampos patyrimu, yra išgalvotos ir neatitinkančios bylos aplinkybių.

8.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, ištyrė ir taikė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi aukštesnių teismų civilinėse bylose suformuota teisės aiškinimo ir teismo praktika, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

2.2.                      Apeliaciniame skunde išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Atsakovas pats teismo posėdyje patvirtino, kad jis užsakymą priėmė, tačiau lauko durų projekto nebraižė ir rangovui nepateikė susipažinti, neturėjo verslo liudijimo dėl darbų atlikimo. Atsakovas nurodė, kad užsakymą priėmė, išmatavo lauko duris, tuo pačiu metu susitarė dėl pagrindinių sutarties sąlygų: durų pagaminimo ir įstatymo. Atsakovas duris pagamino ir įstatė, tačiau, atlikęs darbus, atliktų darbų akto nesurašė, nors tai buvo rangovo pareiga.

2.3.                      Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė nepranešė apie trūkumus ir neprašė juos ištaisyti. Ieškovė kreipėsi dėl nekokybiškai pagamintų ir įstatytų durų, nes jos neužsirakino, tarp durų ir staktos atsirado plyšys, atsilupo filingas (b. l. 20-26, 59-64). Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą žodžiu, taip pat 2015-05-25 pateikė pretenziją, tačiau atsakovas nepašalino trūkumų ir sumokėtų pinigų negrąžino.

2.4.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovei dėl atsakovo nekokybiškų durų gamybos ir jų įstatymo atliktų darbų atsirado 676,84 Eur nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas.

2.5.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, nes buvo patirtas nervinis stresas, išgyvenimai, ne tik pablogėjo sveikata, bet sutriko regėjimas, išsivystė abiejų akių katarakta, buvo atlikta abiejų akių operacija – 2015-11-12, 2016-01-06. Be to, 2016-02-01 nustatytas skydliaukės veiklos sutrikimas. 2016-05-19 buvo atliktas pakartotinis tyrimas dėl skydliaukės veiklos. Nustatytas širdies kraujagyslių sutrikimas. Ankščiau išvardintų sveikatos sutrikimų nebuvo iki 2014-09-03.

2.6.                      Ieškovei buvo būtina atlikti abiejų kelių endoprotezavimo operaciją, kuri buvo sustabdyta iki 2016-02-23 dėl to, kad ieškovė negalėjo išeiti iš namų ir užtikrinti namų saugumą. Ieškovė patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, stresą, nerimą, nemigą, o tai sukėlė neigiamas pasekmes, nes nebuvo namuose saugumo. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visumą.

2.7.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė reikalavimą atlyginti darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidas pareiškė nepraleidusį dviejų metų termino nuo atliktų darbų pabaigos (CK 6.666 str.2 d.). Akivaizdūs darbų trūkumai buvo konstatuoti eksperto A. V. 2016-03-24 statinio ekspertizės aktu, kodas Nr. 16/01-T- SE.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl užsakovės atsakomybės nustačius vartojimo rangos rezultato trūkumus

10.       Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad dėl atsiradusių durų trūkumų yra kaltas apeliantas. Jo manymu, riziką dėl galimų trūkumų turi prisiimti pati ieškovė (užsakovė), nes būtent ji prašė pagaminti ir įstatyti išorines uosio medžio filingines duris su staktomis jos gyvenamajame name, nors apeliantas įspėjo, kad tokios durys tinka tik namo viduje.

11.       Byloje buvo nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl išorinių iš uosio medžio filinginių durų su staktomis pagamino ir įstatymo ieškovės gyvenamajame name, esančiame Jaunųjų Talkininkų g.34-1, Kaune. Apeliantas duris pagamino ir jas įstatė, o ieškovė jam iš viso sumokėjo 2 337,28 Lt (676,84 Eur). Toks šalių susitarimas kvalifikuotinas vartojimo statybos rangos sutartimi, nes ja šalys susitarė dėl darbų atlikimo ir jų metu sukurto rezultato perdavimo užsakovei bei šių pagamintų durų įstatymo. Todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos vartojimo rangos santykius reglamentuojančios teisės normos.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius ir ginčui spręsti pagrįstai taikė pirmiau paminėtas teisės normas. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė kuo pasireiškia jų neteisingas pritaikymas, o teisėjų kolegija, remdamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, negali sutikti su apeliantu, kad dėl rangos rezultato trūkumų yra atsakinga pati ieškovė (užsakovė).

13.       CK

14.       Byloje nustatyta, kad apeliantas vertėsi durų gamyba, turėdavo verslo liudijimus, nors gaminant ieškovei duris, jo turėto verslo liudijimo terminas ir buvo pasibaigęs (b.l. 11-12). Tačiau šios aplinkybės nėra kliūtis laikyti, kad statybos rangos darbų atlikimas yra apelianto individualus verslas, todėl jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis šių darbų srityje, todėl ir privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokiu atveju ieškovė privalėjo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalėjo įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

15.       Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.697 straipsnio 3 dalimi pažymi, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

16.       Be to, darbai buvo atliekami iš apelianto medžiagos ir jis, kaip rangovas, darbus atliko savo rizika ir savarankiškai nustatė užsakovės užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Todėl net ieškovei ir reikalaujant išorines duris gaminti iš jos pasirinktos medienos ir savo nuomonės nekeičiant po to kai ji buvo įspėta dėl grėsmės atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, apeliantas turėjo sustabdyti darbus arba net atsisakyti sutarties, tačiau to nepadarė, todėl veikė išimtinai savo rizika (CK 6. 659 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

17.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta nutartyje nagrinėjamu aspektu, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės atsakomybės dėl apelianto pagamintų išorinių namo durų trūkumų yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl 679,84 Eur nuostolių priteisimo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

18.       Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 13 d.). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Ieškovė neturtinę žalą sieja su jos pačios ir jos turto nesaugumu, dėl to pablogėjusia sveikata, nes dėl išorinių durų trūkumų ji negalėjo palikti ilgesniam laikui be priežiūros savo gyvenamojo namo. Bylos duomenys patvirtina, kad garbaus amžiaus ieškovė turėjo ir turi didelių sveikatos sutrikimų, jai nustatyta antra invalidumo grupė prilyginama vidutinių specialiųjų poreikių lygiui neterminuotai. Byloje yra duomenys, kad ieškovė po darbų rezultato perdavimo nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. sausio 16 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno Klinikinėje ligoninės Terapijos klinikos Neurologijos skyriuje, taip pat ieškovė buvo priversta pateikti Valstybinei ligonių kasai prašymą atidėti sąnario endoskopavimo operaciją. Taigi negalima paneigti, kad apelianto nekokybiškai atlikti darbai ir jo nebendradarbiavimas su ieškove dėl jų šalinimo bei abiems šalims priimtino ginčo sprendimo būdo, sukėlė ieškovei nepatogumus, stresą ir dvasinius išgyvenimus, todėl yra pagrindas konstatuoti ieškovės neturtinę žalą ir teisę į jos atlyginimą.

19.        Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė išgyvenimus ir stresą, kilus grėsmei jos pačios saugumui ir turto išsaugojimui. Tai galėjo turėjo įtakos jos bendrai sveikatos būklei, todėl paminėtų vertybių pažeidimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, todėl skundžiamas teismo sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK  326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Iš pralaimėjusio apeliaciją apelianto valstybei priteisiamas ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. NTR-7-13082 (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 105,66 Eur (vieną šimtą penkis eurus 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Dalė Burdulienė

Nerijus Meilutis