1S-161-238/2011;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės
Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei
Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje
nagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono
apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos
namų administracijos teikimas dėl V. P. lygtinio paleidimo
iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi
su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
V. P. nuteistas Alytaus
rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), jam skirta subendrinta
bausmė laisvės atėmimas 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai. Bausmės pradžia - 2009-12-10, bausmės pabaiga - 2011-06-10.
2010-12-15
Kybartų pataisos namų administracija su teikimu ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3
punktu, kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismas 2011-01-06 nutartimi atmetė pataisos namų
administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis V. P. teistas penkis kartus už sunkius ir
nesunkius nusikaltimus, jis neskatintas, nerodo jokios iniciatyvos, aktyvių
veiksmų, iš kurių būtų pagrindo spręsti, jog jis jau stojo į doros kelią.
Teismas vertino šių duomenų visumą ir sprendė, jog nuteistasis nėra linkęs
taisytis ir nėra pagrindo tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jį
lygtinai paleidus.
Nuteistasis V. P. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės
teismo 2011-01-06 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų
administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas buvo
subjektyvus, nes teigiamus sprendimus priėmė net ir tiems asmenims, kurie buvo
teisti 10 kartų, bausti drausmine tvarka. Nuteistasis nesutinka su teismo
argumentu, kad nuteistasis nerodo aktyvių veiksmų, jog stojo į pasitaisymo
kelią, nes tai prieštarauja pataisos namų administracijos charakteristikoje,
psichologo išvadoje nurodytoms aplinkybėms. Nurodo, jog charakterizuojamas
teigiamai, stengėsi susirasti darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos
programose. Neskatintas, nes Kybartų pataisos namuose bausmę atlieka tik apie
1 mėnesį. Taip pat nurodo, jog vedęs, artimai bendrauja su artimaisiais, turi
gyvenamąjį plotą ir stengsis gyventi sąžiningai bei dorai.
Teismo posėdyje
prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės
atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau
taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis
paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems
bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti
neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8
straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė
yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų
asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą
bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl
vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos
aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip
pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo
pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik
tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad
lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima
taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina
bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti
lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis V. P. yra atlikęs LR
BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 2/3 dalį paskirtosios bausmės.
Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien
formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį
toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti
nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už
kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas
socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą,
pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas įvertino
nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad
nuteistasis nebaustas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau ir neskatintas.
Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, jog nuteistasis teistas
5 kartus už tyčinius sunkius ir nesunkius nusikaltimus. Iš bylos duomenų
matyti, jog nuteistasis jau kartą buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos,
nors per tą laikotarpį naujos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau šios poveikio
priemonės nepakako pakeisti nusikalstamus nuteistojo polinkius, jis vėl padarė
naujus tyčinius nusikaltimus, vėl buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Be to,
naujas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, V. P. padarė praėjus vos daugiau nei metams laiko po to, kai
grįžo iš pataisos įstaigos atlikęs visą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms
aplinkybėms, įvertinus nuteistojo asmenybę, pavojingumą, nusikalstamų veikų
pavojingumą, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, likusios bausmės dydį,
darytina iš vada, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos
įstaigos nebūtų užtikrintas teisingumo principas bei nerealizuoti kiti bausmės
tikslai.
Ta aplinkybė, kad
nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, turi
šeimą, gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, atliko atitinkamą dalį
bausmės, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį
paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos aplinkybės.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė
ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės
prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį
nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis
nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas
veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas ir
šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės
paskirties.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija
daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė
pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. P. nėra pagrindo
taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos
byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant
šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir
naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. P. skundą atmesti
ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d.
nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė teisėja
Danguolė Šiugždinytė
Teisėjai:
Gytis Večerskas
Valdas
Vitunskas