Administracinė byla Nr. I-2196-402/2015

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00048-2015-4

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. G. , nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 000 Lt (290 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2010-08-20 iki dabar. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Šiuo laikotarpiu jis buvo apgyvendintas Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) 9 būryje 2 sekcijoje, kurios plotas yra apie 45 kv. m., gyveno 22 nuteistieji. Gyvenamojoje patalpoje gyvenamojo ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas apie 200 kv. m. ir juo gali naudotis 250 asmenų. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūko, nerūkantiems asmenims ar rūkantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra. Pažymėjo, jog yra įrengti 4 kranai – praustuvės, dušo patalpa, kuriame bėga tik šaltas vanduo, 3 skylės grindyse, t.y. tualetai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau juose nėra durų, nėra atitverti sienelėmis, neįrengta ventiliacija, todėl blogas kvapas. Be to, tualetinio popieriaus kokybė yra labai prasta ir jo užtenka tik 4 dienoms. Teigė, kad dušu, kuriame nėra jokių pertvarų, gali naudotis 250 nuteistųjų vieną kartą per savaitę nuo 14 val. iki 17 val., kitos galimybės pasinaudoti šiltu vandeniu nėra. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl išskalbti drabužiai nedžiūsta, džiovykla, kuria gali naudotis visi nuteistieji, yra įrengta lauke pasivaikščiojimo teritorijoje. Nurodė, jog nėra virtuvės, gyvenamosiose patalpose teko gaminti maistą ir kvėpuoti kenksmingu oru. Taip pat pažymėjo, kad patalpoje yra tarakonų, patalynėje parazitų, ko pasėkoje neįmanoma miegoti. Draudžiama su savimi turėti kompiuterius, šiltus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 – 1500 kcal. Dėl to patyrė neturtinę žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Prašo skundą tenkinti (b.l. 4-5).

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistasis R. G. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN atvyko 2010-08-25. Buvo paskirtas į 10 būrį. 2011-01-04 Marijampolės PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į 9 būrį 91 brigadą. Jam nurodyta gyvenama vieta 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Patalpos plotas 57,12 kvadratinių metrų. Patalpoje įrengta 18 gyvenamųjų vietų. 9 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 klozetai ir vienas pisuaras. Tarp klozetų įrengtos pertvaros. Gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena pareiškėjas suremontuota, pakeisti langai. Prausykloje yra įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, įrengti keturi šalto vandens čiaupai. Pažymėta, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktu, nuteistiesiems kartą savaitėje sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu, kiekvienam būriui skiriama atskiras nuo 45 minučių iki 2 valandų 30 minučių laikas dušinėje, kur įrengta penkiolika maišytuvų. 9 būrio nuteistieji dušine pagal grafiką gali naudotis šeštadieniais nuo 14.00 iki 17.00 valandos. Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje. 9-tas būrys, kuriame pareiškėjas atlieka bausmę, susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo (apie 470 kvadratinių metrų), kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Pabrėžta, kad 2014-12-03 Marijampolės PN lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė. 9 būrio nuteistieji nėra skundęsi, jog jiems kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, nei vienas nelaukė eilėje, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higienos reikalus. Marijampolės PN laikomiems nuteistiesiems tualetinis popierius išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienas rulonas vienam mėnesiui. Esant sveikatos sutrikimams ar kitoms išskirtinėms aplinkybėms papildomo rulonėlio tualetinio popieriaus išdavimo klausimas sprendžiamas individualiai. Dėl papildomo rulonėlio tualetinio popieriaus išdavimo pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Teisės aktai nenumato neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Jeigu poreikis yra didesnis už įstatymo numatytas galimybes pareiškėjas gali norimas priemones įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Bendras 9-tam nuteistųjų būriui priklausančių patalpų, po kurias ne miego metu nuteistieji gali laisvai judėti, plotas yra 224,12 m2 . Be to, kaip minėta anksčiau, šio būrio nuteistieji gali laisvai naudotis jų lokalinio sektoriaus kiemu, kurio bendras plotas yra apie 470 m2, šiame kieme yra įrengti suoliukai poilsiui bei treniruokliai sportinei veiklai ar mankštai, krepšinio lenta. Tualeto ir prausyklos patalpa yra visiškai atskirtos nuo kitų patalpų. Atsižvelgiant, kad būryje laikomi nuteistieji vasaros matu sportuoja, būryje yra įrengta dušo kabina higienai palaikyti. Pabrėžta, kad Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. 2014-05-13  atlikus tokį patikrinimą nuteistųjų būryje Nr. 10 higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.  Patikrinimo metu buvo matuoti  natūralios ir dirbtinės šviesos koeficientai, šiluminės aplinkos parametrai, tikrinta maisto energetinė vertė, tarakonų ir graužikų nebuvo pastebėta. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės PN sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ (b.l. 9-14).

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2010-08-20 iki 2015-03-02.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jis buvo laikomas perpildytoje 9 būrio 2 sekcijos patalpoje, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos bausmės atlikimo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Administracinės bylos duomenys (Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. 7/07-4) patvirtina, jog visą vertinamąjį laikotarpį bausmę pareiškėjas atliko 9 būrio 91-oje brigadoje (b.l. 15-16). Atsakovo pateiktoje 2015 m. sausio 27 d. pažymoje (b.l. 41) nurodyta, kad pareiškėjas paskirtas gyventi į 9-o būrio 2-ąją gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 57,12 kv.m., patalpoje yra 18 lovų, gyvena 16 nuteistųjų (b.l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad 9-o būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje gyveno 16-18 nuteistųjų (kiekvienam  nuteistajam teko atitinkamai po 3,17 m2 ir 3,22 kv.m. gyvenamojo ploto). Taigi, minėti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad jam gyvenant 9-o būrio 2-oje gyvenamoje patalpoje atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam. 

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris  nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Atsakovas pagrįstai akcentuoja, jog bausmės atlikimo Marijampolės PN 9 būrio nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miego laiku. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės PN bendrosios sąlygos, t. y., kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Be to, pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Marijampolės PN 9 būriui, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, priklausančių patalpų plotas sudaro 224,12 kv. m., kiemo bendras plotas – 470 kv. m. (b. l. 11). Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą papildė nemaži kitų būriui priklausančių patalpų plotai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė. Pats pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b. l. 38). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas prašė perkelti jį į kitą būrį dėl nepakankamo ploto ar blogų kalinimo sąlygų. Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog 9 būryje nėra įrengta virtuvė, yra tik gyvenamojoje patalpoje pastatyta elektrinė viryklė, 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nėra ventiliacijos, čia nuolat tvyro blogas kvapas, drėgna, nėra rūkymui skirtų patalpų. Tualetų, dušų nepakanka, veisiasi parazitai, pareigūnai kerštauja, nesugeba bendrauti su nuteistaisiais, maistas nepilnavertis, nesuteikiamos higienos priemonės. Tačiau Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalis ir Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis tiek savo, tiek patalpų švara (ABTĮ 57 str.).

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų  Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1  klozetas arba unitazas- dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į psichologinę tarnybą dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos ir į gydytojus, kreipęsis nebuvo.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos patalpų ventiliacijos paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas Nr. PT-154, kuriame konstatuota, jog Pataisos įstaigos laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus ir Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 25-27). Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl ventiliacijos pažeidimų atmestini kaip neįrodyti.

Nepaneigta atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kurią patvirtina byloje esanti medžiaga, jog nuteistiesiems kartą savaitėje sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu, kiekvienam būriui skiriama atskiras nuo 45 minučių iki 2 valandų 30 minučių laikas dušinėje, kur įrengta penkiolika maišytuvų. 9 būrio nuteistieji dušine pagal grafiką gali naudotis šeštadieniais nuo 14.00 iki 17.00 valandos, skundų dėl tokios tvarkos negauta (b. l. 19-20). Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje.

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (b. l. 22-23), todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad beveik visi asmenys gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose rūko, o nerūkantiems asmenims ar rūkantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigoje visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Be to, į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose, gyvenamuosiuose būriuose, valgykloje ir kitose patalpose kur buvo atliekamas patikrinimas nebuvo rūkoma, visur buvo iškabinti įspėjamieji ženklai. Taip pat, minėtame protokole pažymėta, kad lauke yra įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (b. l. 9, 39-40).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Marijampolės PN direktoriaus 2009-01-15 įsakymu Nr.4/07-06 yra patvirtintos „Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės“. 

Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte numatyta, kad kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras reguliariai tikrina maisto, tiekiamo į Marijampolės PN kokybę, pažeidimų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui), 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), o einant į dušinę praustis, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė.

2012-01-30 sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-10-KN-P-2012/28 dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų (kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų) teikimo (b. l. 31-35), todėl nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo teiginiai dėl higienos sąlygų neužtikrinimo. Atsakovas teismui taip pat pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014-05-16 patikrinimo aktą Nr. PT-154, kuriame buvo konstatuota, jog Marijampolės PN laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b. l. 25-27), pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl natūralios ir dirbtinės apšvietos, šiluminės aplinkos, maisto energetinės vertės, ventiliacijos pažeidimų ir parazitų gausos atmestini kaip neįrodyti  (ABTĮ 57 str.).

Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti kompiuterius ir pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais (173.7. punktas); patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas). Jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal minėtą teisinį reglamentavimą, byloje nėra.

Virtuvėlių įrengimas Marijampolės PN nėra privalomas, nes jos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punktą įrengiamos tik esant techninėms galimybėms. Aplinkybė, jog Marijampolės PN nėra virtuvėlių, negali būti traktuojama, kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos, nes nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas, o maistu nuteistieji yra aprūpinami.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų (gyvenamojoje patalpoje nėra ventiliacijos, čia nuolat tvyro blogas kvapas, drėgna, nėra rūkymui skirtų patalpų, tualetų, dušų nepakanka, veisiasi parazitai, pareigūnai kerštauja, nesugeba bendrauti su nuteistaisiais, maistas nepilnavertis, nesuteikiamos higienos priemonės ir kt.) Marijampolės PN, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėja

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.             

Teisėja                                                                                                                     Natalja Zelionkienė