Administracinė byla Nr. eA-1503-789/2025

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05820-2024-6

        Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. D., E. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai G. D. ir E. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimus Nr. 24S223798 ir Nr. 24S223799 (toliau – ir Skundžiami sprendimai), kuriais nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2027 m. spalio 2 d.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus Nr. 24S210013 ir Nr. 24S210175, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o vėliau, t. y. 2024 m. spalio 4 d., Migracijos departamentas informavo pareiškėjus, kad 2024 m. spalio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus Nr. 24S223798 ir Nr. 24S223799, kurių pagrindu pareiškėjams uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2027 m. spalio 2 d. Skundžiamais sprendimais pareiškėjams uždrausta atvykti į Lietuvą dėl jų nedeklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje bei darbinių santykių, todėl pareiškėjai nėra pavojingi Lietuvai ir nebuvo teisinio pagrindo priimti Skundžiamus sprendimus. Pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, dėl jų šalyje vykstančio karo šiuo metu turi leidimus gyventi (duomenys neskelbtini), o su Lietuva juos sieja ne tik darbiniai santykiai, bet ir asmeniniai ryšiai. Pareiškėjai ne tik turi Lietuvoje draugų ir pažįstamų, bet Lietuvoje yra likęs ir jų asmeninis turtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Lietuvoje nėra nusižengę viešajai tvarkai, nėra nusikaltę, Migracijos departamento priimti sprendimai uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvą yra skuboti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė atmesti jį.

4.       Atsakovas skunde nurodė, kad Skundžiami sprendimai buvo priimti, pareiškėjų atžvilgiu priėmus sprendimus panaikinti jiems išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurių pareiškėjai neskundė. Skundžiami sprendimai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, kai, panaikinus leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

5.       Atsakovas pažymėjo, kad, priimdamas Skundžiamus sprendimus, Migracijos departamentas rėmėsi jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konstatuotais Įstatymo pažeidimais. Pareiškėjams nuo 2006 m. kovo 22 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjas E. D. dirbo nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. ir nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2023 m. spalio 19 d., o gyvenamoji vieta Lietuvoje nėra deklaruota nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., nors, vertinant paskutinį 2023 m. kovo 10 d. pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas turėjo pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos. Vertinant šeiminius ryšius, nustatytas abiejų pareiškėjų, kaip sutuoktinių, tarpusavio ryšys, tačiau pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Migracijos departamento yra panaikinti, todėl Migracijos departamentas vertino E. D. ryšius su Lietuva kaip sąlygotus darbo santykių. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,LITNOBILES“, kuri buvo pateikusi tarpininkavimo raštą, nemokėjo darbo užmokesčio pareiškėjui per visą įdarbinimo laikotarpį, o mažiau nei po 2 mėnesių po leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo sutartis su juo buvo nutraukta, todėl konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, neįvykdė įsipareigojimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės buvo vertinamos kaip pareiškėjo nesąžiningi veiksmai ir piktnaudžiavimas migracijos procedūromis, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjui E. D. buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

6.       Atsakovas, vertindamas aplinkybes, susijusias su pareiškėja G. D., nustatė, kad po leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjai nebuvo mokėtas darbo užmokestis, bet buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis, tai reiškia, kad realiai pareiškėja nedirbo įmonėje, todėl pareiškėja, kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad ji atitiks Įstatymo nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką ir tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, kreipsis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos tikslas buvo ne darbas įmonėje, bet formaliai atitikti Įstatymo nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Migracijos departamento vertinimu, tokie pareiškėjos nesąžiningi veiksmai pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus sudarė pagrindą nustatyti pareiškėjai 3 metų draudimą atvykti į Lietuvą. 

7.       Atsakovas vertino pareiškėjų teiginius, kad jie turi draugų Lietuvoje, kaip bendro pobūdžio, nesuteikiančius pagrindo daryti išvadą, kad Skundžiami sprendimai yra neteisėti ar neproporcingi (nustatyta, kad pareiškėjai piktnaudžiavo migracijos procedūromis Lietuvoje). Nors pareiškėjai teigė, kad Lietuvoje liko jų asmeninis turtas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Skundžiami sprendimai pagrįsti objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Skundžiami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II.

8.       Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Migracijos departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimus Nr. 24S223798 ir Nr. 24S223799.

9.       Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pajamų, kurių pakanka pragyventi) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta) panaikino pareiškėjui E. D. leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, konstatavo, kad pareiškėja G. D. neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, UAB „Baltic Industrial Holding“, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, todėl panaikino pareiškėjai G. D. leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento 2024 m. spalio 3 d. sprendimais Nr. 24S223798 ir Nr. 24S223799 uždrausta pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2027 m. spalio 2 d.

10.       Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduoti pareiškėjams darbo pagrindais, tačiau, neįvykdžius nustatytų sąlygų, 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakovo sprendimais pareiškėjams išduoti leidimai laikinai gyventi Nr. 760281130 ir Nr. 760263422 panaikinti, pareiškėjai neginčijo jų.

11.       Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 str. 1 d.).

12.       Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka, Tvarka), kuri, be kita ko, taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu.

13.       Kriterijų vertinimo tvarkos 11–141 punktuose nustatyti kriterijai, kurie taikomi priimant draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas.

14.       Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (Kriterijų vertinimo tvarkos 11.1 papunktis); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3 papunktis).

15.       Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nurodyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

16.       Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

17.       Teismas pažymėjo, kad ,sprendžiant dėl uždraudimo atvykti, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte yra nustatytas bendras įpareigojimas atsižvelgti į tris elementus: leidimo panaikinimo pagrindą, užsieniečio ryšius ir praeityje buvusius faktus, susijusius su dėl užsieniečio priimtais sprendimais. Įvertinus šias aplinkybes, remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 14 punktuose nustatytais reikalavimais, sprendžiama dėl draudimo laikotarpio. Tai reiškia, kad teisės aktais yra suteikti įgaliojimai sprendimą priimančiam subjektui kiekvienu konkrečiu atveju ne tik nustatyti draudimo atvykti laikotarpį, vadovaujantis konkrečiomis Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis, bet ir spręsti, ar nustatytas draudimo laikotarpis laikytinas protingu ir proporcingu ir priimtą sprendimą pagrįsti.

18.       Kaip matyti iš Skundžiamų sprendimų, atsakovas, remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš pareiškėjų leidimų panaikinimo pagrindų yra Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (paaiškėjus, kad duomenys, kuriuos jie pateikė norėdami gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), taikė Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytą 3 metų draudimo laikotarpį. Atsakovas, priimdamas Skundžiamus sprendimus, iš esmės nevertino Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nurodytų kriterijų, individualios užsieniečių situacijos, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos, o tik formaliai pasirėmė Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytu draudimu.

19.       Migracijos departamentas sprendime Nr. 24S223799 nurodė, kad G. D. nuo 2006 m. kovo 22 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje dirba periodiškai nuo 2006 m. kovo 27 d., todėl užsienietė turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie didžiąją laiko dalį buvo sąlygoti darbo santykių. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad asmuo turi šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – Lietuvos Respublikoje gyveno asmens sutuoktinis E. D., turėjęs išduotą leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu E. D. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Iš esmės panaši situacija nurodyta ir sprendime Nr. 24S223798, jog E. D. nuo 2006 m. kovo 22 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, Lietuvoje dirbo periodiškai nuo 2006 m. kovo 27 d. iki 2008 m. sausio 2 d. ir nuo 2014 m. birželio 17d. iki 2023 m. spalio 19 d., Lietuvoje gyvenamoji vieta nedeklaruota nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl Migracijos departamentas darė išvadą, jog užsienietis turi pakankamai ilgalaikius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie išimtinai sąlygoti darbo santykių. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad asmuo turi šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – Lietuvoje gyveno asmens sutuoktinė G. D., turėjusi išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu jis buvo panaikintas.

20.       Skundžiamuose sprendimuose Migracijos departamentas nenurodė ir nevertino, ar šie aukščiau įvardinti faktai turėjo įtakos sprendžiant dėl draudimo atvykti, o jeigu turėjo, tai kokios, kadangi apribojimo mastas įpareigoja atitinkamai proporcingai motyvuoti Skundžiamus sprendimus ir juos pagrįsti neabejotinais faktiniais duomenimis.

21.       Atsakovas grindė Skundžiamus sprendimus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybe, t. y. paaiškėjimu, kad duomenys, kuriuos užsieniečiai pateikė, norėdami gauti leidimus gyventi, neatitinka tikrovės, tačiau jis nevertino šių duomenų, priimdamas Skundžiamus sprendimus. Faktas, kad UAB ,,LITNOBILES“ tarpininkavimo raštas patvirtina darbdavio ketinimus įdarbinti pareiškėją E. D. ir jam mokėti darbo užmokestį, tačiau įmonė nemokėjo darbo užmokesčio pareiškėjui per visą įdarbinimo laikotarpį, o mažiau nei po 2 mėnesių po leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartis su juo buvo nutraukta, gali būti formaliai vertinamas, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Teismo vertinimu, formaliai vertinant galima spręsti ir tai, kad pateikti duomenys dėl pareiškėjos G. D. neatitiko tikrovės (pareiškėjai nei vieną mėnesį po leidimo laikinai gyventi pakeitimo nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, buvo įformintas nedraudiminis laikotarpis). Atsakovas netyrė šių aplinkybių detaliau ir nepasisakė dėl jų reikšmės, individualizuojant pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus, kurie sukelia ribojimus pareiškėjams, nors, kaip matyti iš pareiškėjų argumentų, darbo užmokesčio nemokėjimas buvo susijęs su tuo, kad verslas vykdomas Ukrainoje karo sąlygomis, todėl tai turėjo įtakos finansinei situacijai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės reikšmingos, priimant sprendimą dėl draudimo atvykti, kuris iš esmės remiasi aplinkybe, kad įsipareigojimas mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį neįvykdytas dėl karo įtakos verslui. Nors atsakovas akcentuoja, kad, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, jam nėra privaloma gauti papildomus duomenis iš darbdavio ar pareiškėjo, tačiau teismas nesutiko su tuo.

22.       Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą nustatyti visas Skundžiamų sprendimų priėmimui reikšmingas aplinkybes, įvertinti gautus duomenis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 ir 11 punktų kontekste ir tik tada priimti sprendimus. Vien aplinkybė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimuose dėl leidimų panaikinimo formaliai nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, aptartų Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatų, taip pat Reglamento 2018/1861 nuostatų kontekste neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą ir jį pagrįsti ne tik teisiniu, bet ir faktiniu pagrindu. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su gero administravimo principu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad Skundžiami sprendimai yra priimti, pažeidžiant Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomus VAĮ reikalavimus, įskaitant ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą motyvavimo pareigą.

23.       Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Skundžiami sprendimai laikytini nemotyvuotais ir naikintini.

III.

24.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

25.       Atsakovas nurodo, kad Skundžiami sprendimai priimti ne automatiškai, o įvertinus individualias aplinkybes. Pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti Lietuvoje, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvoje.

26.       Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvą ir kad šis tikslas pasiekiamas tik priimant sprendimą dėl draudimo atvykti, Skundžiami sprendimai yra priimti pagrįstai.

27.       Teismas nepagrįstai vertino, jog Migracijos departamentas detaliau netyrė ir nevertino su abiem pareiškėjais susijusių aplinkybių kaip reikšmingų bei teigė, kad įsipareigojimas mokėti nustatyto dydžio darbo užmokestį neįvykdytas dėl karo įtakos verslui – tokiam vertinimui nėra jokių faktų, tik pareiškėjo žodžiai. Šie deklaratyvūs teiginiai vertintini ypač kritiškai tame kontekste, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo reikalavimų iš esmės iškart išdavus leidimus laikinai gyventi.

28.       Skundžiamuose sprendimuose buvo įvertintos Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytos su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės.

29.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai neturi šeiminių ryšių Lietuvoje. Pareiškėjų praeityje turėti darbo santykiai yra nutrūkę jau ilgą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, kai užsieniečiai, nors praeityje ir turėjo ryšių su Lietuva, tačiau jau gana ilgą laiką nebeturi aktyvių ryšių su Lietuva, gavo leidimą laikinai gyventi, pateikę tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pagrindo taikyti mažesnius nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus kriterijus ir netaikyti draudimo. Esminės aplinkybės, kurios buvo įvertintos, priimant Skundžiamus sprendimus yra aprašytos pačiuose sprendimuose. Jos yra susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Skundžiami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus.

30.       Pareiškėjai G. D. ir E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti pareiškėjų naudai iš atsakovo 605 Eur apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pareiškėjų vertinimu, teismas priėmė motyvuotą ir proporcingą sprendimą, atitinkantį teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, o atsakovo apeliacinis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

38.       Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Skundžiamuose sprendimuose nurodytos priežastys sudarė pagrindą atsakovui, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš Skundžiamų sprendimų turinio, atsakovas įvertino pagrindą, dėl kurio pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi (Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimų Nr. 24S210013 ir Nr. 24S210175, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje). Skundžiami sprendimai priimti iš esmės dėl to, kad pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi, nustačius, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

40.       Pareiškėjai, kaip UAB „Baltic Industrial Holding“ vadovei / akcininkei, buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje verslo pagrindu (Įstatymo 45 str.). Taigi viena iš privalomų leidimo gyventi išdavimo sąlygų, numatytų Įstatymo 45 straipsnyje, – įmonėje visą darbo laiką turi dirbi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius. Tiek sprendimuose dėl leidimo gyventi panaikinimo, tiek Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad įmonė iš karto po leidimų gyventi išdavimo pareiškėjams nebeatitiko privalomų leidimo gyventi išdavimo sąlygų.

41.       Pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 29 d. darbo UAB ,,LITNOBILES“ pagrindu. Po leidimo laikinai gyventi išdavimo jam nebuvo išmokėtas UAB ,,LITNOBILES“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis nei vieną darbo mėnesį (2023 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (295,49 – 420 Eur)), o 2023 m. spalio 19 d., t. y. nepraėjus nei 2 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta.

42.       Šios aplinkybių pagrindu (pareiškėjai atitiko Įstatymo reikalavimus iš esmės tik prašymo pateikimo metu, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi kitu pagrindu ir pan.) atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjų elgesys buvo nesąžiningas, pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

43.       Atsakovo sprendimai, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi, ir juose nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti. Taigi nagrinėjamu atveju minėtuose sprendimuose nurodytos leidimų gyventi panaikinimo priežastys sudarė pagrindą atsakovui uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką. 

44.       Pareiškėjų nurodyti argumentai dėl karo Ukrainoje įtakos vykdomam verslui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką kontekste vertintini kritiškai. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad jie negali vykdyti veiklos būtent dėl karo Ukrainoje.

45.       Remiantis viešai prieinamais duomenimis (duomenų šaltinis – https://rekvizitai.vz.lt/imone/litnobiles/), UAB „LITNOBILES“ dirba 35 darbuotojai, kurių vidutinis  atlyginimas 2024 m. gruodį 3391,91 Eur, pardavimo pajamos sudarė 953 8377 Eur, grynasis pelnas 795707 Eur, eksportas sudaro 20 proc. nuo apyvartos, todėl, nesant kitų duomenų, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Litnobiles“ įdarbintam E. D. darbo užmokesčio nemokėjimas susijęs su tuo, kad verslas vykdomas Ukrainoje karo sąlygomis.

46.       Vertinant G. D. verslo situaciją, pažymėtina, kad pareiškėjos vadovaujamos įmonės „Baltic Industrial Holding“ pajamos 2023 m. 165 374 Eur, o grynasis pelnas 197 41 Eur (duomenų šaltinis: https://rekvizitai.vz.lt/imone/apsauginiu_dangu_centras/). Todėl pareiškėjos, kaip įmonės vadovės, sprendimai nemokėti sau atlyginimo ar tos aplinkybės, kad pareiškėja, kaip įmonės vadovė, neužtikrino, kad jos įmonė atitiks imperatyvius Įstatymo nustatytus reikalavimus, kurių pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, nesant kitų duomenų, negali būti vertinami kaip karo Ukrainoje pasekmė.

47.       Priimdamas Skundžiamus sprendimus, atsakovas vertino pareiškėjų šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Buvo vertinta, be kita ko, tai, kad pareiškėjų praeityje turėti darbo santykiai yra nutrūkę.

48.       Pažymėtina, kad Skundžiamais sprendimais nuspręsta pareiškėjams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, o ne į Šengeno erdvę (t. y. nebuvo įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą (SIS)). Skundžiami sprendimai buvo priimti atsižvelgus į individualią pareiškėjų situaciją, draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nagrinėjamu atveju nepažeidžia proporcingumo principo. Taigi atsakovas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, pagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus.

49.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas.

50.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų G. D. ir E. D. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                Milda Vainienė