Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-28-348/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06427-2013-7;
Procesinio sprendimo kategorija: 47.7.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) skyriaus vedėjo pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė:
2013-08-29 Institucijos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ž. už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. 10.00 val. patikrinus garažą Nr. 29, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas automobilio Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus atliekantis D. Ž., kuris nepateikė nei vieno verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos. Tuo D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 26 str. ir 35 str. 2 d.; taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas, t.y. padarė pažeidimą numatyta LR ATPK 172 str. 1 d.
Institucijos 2013-09-13 nutarimu D. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 172 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 750,00 Lt bauda.
Šį nutarimą D. Ž. apskundė apylinkės teismui.
2013-11-15 Kauno apylinkės teismas nutarimu D. Ž. skundą tenkino ir panaikino 2013-09-13 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nutarimą, ir D. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad D. Ž. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2013-11-15 Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje skirti baudą sankcijoje numatytose ribose. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Patikrinimo metu D. Ž. inspektoriams paaiškino, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, nes tvarko savo automobilį, tačiau automobilio dokumentų nepateikė. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju veikos tęstinumas yra įrodytas, nes L. S. paaiškino, kad jos žiniomis D. Ž. užsiima mašinų tvarkymu. Iš to seka, kad tai ne vienkartinė paslauga ar atvejis, o pastovi ūkinė komercinė veikla, kuriai yra reikalingas verslo liudijimas ar individuali veikla. Taip pat skunde nurodoma, kad Institucijos nuomone kiekvienas asmuo turi teisę už darbą gauti atlygį, kad nemokamo darbo negali būti, todėl turi būti remiamasi analogiška teismų praktika nelegalaus darbo bylose.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
2013-09-13 LR Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno nutarimu D. Ž. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d.
D. Ž. nubaustas už tai, kad patikrinimo metu buvo rastas remontuojantis automobilį, tačiau nepateikė nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 26 str. ir 35 str. 2 d.; taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas. Apylinkės teismas išnagrinėjęs D. Ž. skundą panaikino minėtą nutarimą ir bylą nutraukė.
ATPK 172 str. 1 d. numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ūkinė veikla – įvairiausia gamybinė veikla, susijusi su prekių gaminimu, pardavimu bei paslaugų teikimu. Komercinė veikla – veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog D. Ž. savo kaltę neigė bei nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra įrodyta, kad D. Ž. padarė LR ATPK 172 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai juos argumentavo.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, tačiau Institucijos apeliacinis skundas yra neargumentuotas. Nors skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, tačiau skunde nepasisakoma dėl kokių priežasčių nėra pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų L. S. ir V.R. S. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas-tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus bei pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas D. Ž. skundą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus. Liudytojos V.R. S. parodymais nustatyta, kad automobilis Peugeot, priklauso V.R. S., kuri paprašė šeimos draugo - D. Ž. automobilį suremontuoti prieš techninę automobilio apžiūrą. D. Ž. automobilį remontavo neatlygintinai, su juo į garažą važiavo ir dukra L. S., kuri padėjo D. Ž. (b. l. 24-25). Šiuos parodymus patvirtino ir liudytoja L. S. (b. l. 25).
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad D. Ž. paaiškinimas nėra paneigtas byloje surinkta medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nutarime pažymėjo ir tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo padaryti neaptarti ir akivaizdūs taisymai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad nėra pakankamų duomenų, jog D. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesurinkus pakankamai įrodymų, D. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r ė :
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) skyriaus vedėjo pavaduotojo apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Svetlana Jurgaitienė