Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-146-275-08].doc
Bylos nr.: A-146-275-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A146-275/2008

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 76(S)

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. A146-275/2008 pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. geodezinių darbų įmonei, P. P., Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonės „Registrų centras“ Mažeikių filialui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėja A. P. patikslintu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuriame prašė įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais R. S. geodezinių darbų įmonės 2006 m. vasario 3 d. atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus matavimus.

Paaiškino, kad R. S. geodezinių darbų įmonės (toliau – ir Įmonė) savininkas R. S., atlikdamas P. P. žemės sklypo, esančio  Krucių kaime, Mažeikių rajone, kadastrinius matavimus, nepakvietė jos (pareiškėjos) dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir suderinimo, nors ji yra gretimo žemės sklypo savininkė ir turėjo būti pakviesta prieš 10 dienų iki numatytų matavimų. Ji pasirašė 2006 m. vasario 3 d. P. P. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą neperskaičiusi dokumento, kadangi šį aktą jai pateikęs pasirašyti P. P. sklypo pirkėjas G. aiškino, kad sutikimo prašo dėl nesiribojančio su jos žemės sklypu  P. P. žemės sklypo  pardavimo. Apie atliktus kadastrinius matavimus ir  žemės sklypo ribų pasikeitimą jai paaiškinta nebuvo. Todėl teigia, kad ji pasirašė  aktą dėl jį pateikusio asmens apgaulės.

Teigė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti jos žemės  sklypo, kuris ribojasi su P. P. žemės sklypu, riboženkliai, sutrumpėjo jos žemės sklypo kraštinių ilgiai, atitinkamai sumažėjo jos sklypas, kadangi P. P. žemės sklypo ribos prasiplėtė į jos žemės sklypą. Eilę kartų kreipėsi į Telšių apskrities viršininko administracija, prašydama apginti jos pažeistas teises, pripažinti, kad R. S. geodezinių darbų įmonės atlikti kadastriniai matavimai ir ribų suderinimas yra neteisėti ir negalioja, kadangi buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atsakovas jokių pažeidimų nenustatė. Todėl P. P. žemės sklypo duomenys buvo patikslinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus, po to vienas sklypas parduotas).

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad  su pareiškėjos  skundu nesutinka dėl šių priežasčių:

1.Pagal  pirminius grąžinamos P. P. žemės  sklypo planus grąžinamos žemės plotas buvo 10 ha. Atlikus šio sklypo kadastrinius (tiksliuosius)  matavimus  buvo nustatytas mažesnis sklypo plotas - 9,85 ha. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad atlikus P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo sumažintas greta esantis pareiškėjos žemė sklypas, neatitinka faktinių aplinkybių. Atlikus P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus A. P. žemės sklypas nesumažėjo.

2. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo padalijimą ir detaliojo plano rengimą.Tai patvirtina pačios pareiškėjos rašytų pareiškimų ir prašymų turinys, taip pat pateikta laikraščio „Būdas Žemaičių“ iškarpa, kurioje pateikta išsami informacija apie žemės sklypo padalijimo detaliojo plano rengimą.

3. Pareiškėjai ne kartą  žodžiu ir raštu buvo siūlyta  atlikti jos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatyti koks iš tikrųjų yra jai suteikto žemės sklypo plotas, tačiau paraiškėja  atsisako ir, neturėdama jokių konkrečių įrodymų, teigia, kad riba tarp žemės sklypų nustatyta neteisingai ir jos žemės sklypo plotas yra sumažėjęs.

4. Kadastrinius žemė sklypų matavimus atliekantys matininkai yra individualių įmonių savininkai ir savo paslaugas teikia pagal  sutartis su piliečiais ir atsako už atliktų matavimų teisingumą. Pareiškėjai  ne kartą buvo išaiškinta, kad ji gali apskųsti matininko veiksmus, jei jie pažeidžia jos interesus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad apskrities viršininko administracija pagal savo kompetenciją negali įpareigoti individualios įmonės matininką atlikti kadastrinius matavimus.P. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti jai sudarius sutartį su privačia R. S. geodezinių darbų įmone. Paaiškino, kad byloje esantis 1994 metų pareiškėjos žemės sklypo abrisas buvo sudarytas matuojant sklypą taip vadinamu „dvimetriu" (kitaip – juosta). Šiuo metu kadastriniai, geodeziniai matavimai atliekami su tiksliais prietaisais, todėl nesutapimai  dėl sklypų kraštinių, kurios buvo pažymėtos prieš keliolika metų parengtuose abrisuose, yra galimi. Teisės aktai numato leistiną kadastrinių matavimų  paklaidą. Nurodė, kad atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog matininkas pas A. P. nesilankė ir jai tinkamai nepranešė apie P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo  R. S. geodezinių darbų įmonė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad 2006 m. vasario 3 d. atliko P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Riboženklių vietos nenustatinėjo ir sklypo neženklino, o tik  patikslino žemės sklypo plotą pagal esančius riboženklius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis  tik naudojant tikslesnes matavimo priemones. Patikrindamas ar riboženkliai yra savo vietoje, matavimo metu patikrino ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t.y. A. P.) plotą. Nustatė, kad tiek P. P., tiek A. P. žemės sklypai  yra mažesni, negu buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose, tačiau leistinos paklaidos lyginant su preliminariais matavimais ribose.

Pažymėjo, kad 2006 m. vasario 3 d. atlikus P. P. sklypo kadastrinius matavimus buvo surašytas nustatytos formos aktas. Pagal žodinį susitarimą su P. P., ji pati turėjo informuoti kaimynus apie jos sklypo kadastrinius matavimus, pateikti jiems  pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Kadangi A. P. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, jam nekilo jokių abejonių dėl to, kad ji yra susipažinusi su kadastriniais matavimais ir su žemės sklypo riba sutinka.

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, kad  jam atvykus atlikti kadastrinius matavimus  P. P. teigė, kad konflikto dėl žemės su kaimynais nėra. Pažymėjo, kad  atliekant kadastrinius matavimus gretimo sklypo savininkas neturi dalyvauti, jis tik turi pasižiūrėti, ar riboženkliai stovi vietoje. Paaiškino, kad žemės sklypo abrisas nurodo tik žemės vietą.

Tretysis  suinteresuotas asmuo  P. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Telšių apskrities  valdytojo 1996 m. vasario 15 d. sprendimu Nr.61-3876 ir 1996 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.304  jai buvo  atkurta nuosavybės teisė į 10 ha žemės sklypą Krucių kaime, Mažeikių rajone. 2005 metais nusprendė dalį sklypo parduoti, todėl kreipėsi į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo padalijimo. Gavusi leidimą  kreipėsi į R. S. geodezinių darbų įmonę, prašydama atlikti žemės sklypų padalijimo darbus. Apie tai buvo paskelbta spaudoje. Matininkas R. S. 2006 m. vasario 3 d. atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal esamus riboženklius. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jos žemės sklypas yra mažesnis, t.y. ne 10 ha, o 9,8679 ha. A. P. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, todėl nesupranta kodėl ji pradėjo reikšti pretenzijas praėjus pusei metų. Atlikus kadastrinius matavimus pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.Civilinio kodekso 4.262 straipsnis nustato, kad  visi nekilnojamojo turto registre  esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais , kol jie nenuginčyti  įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

 

       II.

 

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 18 d. tretysis suinteresuotas asmuo P. P. kreipėsi į Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu išduoti leidimą rengti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Mažeikių rajono savivaldybėje, Tirkšlių seniūnijoje, Krucių kaime, pertvarkymo projektą. 2005 m. lapkričio 9 d. Telšių apskrities viršininkas išdavė P. P. leidimą Nr.99 projektui rengti.  Remdamasi šiuo leidimu,  2005 m. lapkričio 21 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija išdavė P. P. planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Turėdama šiuos dokumentus, P. P. kreipėsi į R. S. geodezinių darbų įmonę  ir sudarė su šia įmone sutartį dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo. 2006 m. vasario 3 d. Įmonės matininkas R. S. atliko žemė sklypo kadastrinius matavimus  Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo rasta leistina ploto paklaida. Žemės sklypo savininkei prašant, Telšių apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. PI.Ž - 508 „Dėl Nekilnojamojo turto (žemės sklypo) registro duomenų patikslinimo" buvo patikslinti kadastro duomenys. Pakeitimus P. P. 2006 m. kovo 17 d. įsiregistravo valstybės įmonėje Registrų centras.

Teismas nustatė, kad  pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 32.1 punkto nuostatas žemės sklypo ribos vietoje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kviestiniems asmenims  kvietimai įteikiami asmeniškai  arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji  kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Iš 2006 m. vasario 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto (b.l. 153) teismas nustatė, kad pareiškėja savo parašu patvirtino riboženklių įrengimo faktą ir sutiko su žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Remdamasis bylos medžiaga  pirmosios instancijos teismas pareiškėjos teiginius, kad jos parašas buvo gautas apgaule, pripažino nepagrįstais., kadangi į bylą nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad  buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.2 punktas, kadangi  R. S. geodezinių darbų įmonė nepranešė A. P. nustatyta tvarka apie P. P. žemės sklypo  kadastrinius matavimus ir nepakvietė jos dalyvauti. Įvertinęs tai, kad žemės sklypo ribų parodymo - paženklinimo aktą pasirašė visi  kviestinai asmenys, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad minėtas procedūrinis pažeidimas negali būti pakankamu pagrindu R. S. geodezinių darbų įmonės 2006 m. vasario 3 d. atliktus kadastrinius matavimus bei žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pripažinti neteisėtais.

Teismas pažymėjo, kad siekiant patvirtinti arba paneigti pareiškėjos teiginius, jog jos ir trečiojo suinteresuoto asmens P. P. žemės sklypus skirianti riba nustatyta neteisingai, būtina atlikti pareiškėjos žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, ir tik nustačius neleistiną žemės sklypo ploto skirtumą, turėtų būti priimtas sprendimas dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas. Akcentavo, kad Telšių apskrities viršininko administracija žemės sklypų matavimo darbų neatlieka, kadangi neturi šiai veiklai išduotos licencijos. Privačios žemės ir miško sklypai permatuojami šalių susitarimu privačių asmenų lėšomis. Konstatuotavo, jog vadovaujantis 2002 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1805 patvirtintomis Geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklėmis, kadastrinius matavimus gali atlikti tik fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl pareiškėjos reikalavimus teismas  atmetė kaip nepagrįstus.

 

III.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti  skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami  atitinkamomis  skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktai). Pareiškėjo reikalavimas nurodomas skunde (prašyme). Skunde (prašyme) pareikšti atsakovui reikalavimai turi būti konkretūs, tiksliai apibrėžiantys suinteresuoto subjekto prašomų apginti teisme  jo pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų ribas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 5 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjai terminą 2007 m. sausio 3 d. pateikto  pareiškimo  trūkumams pašalinti. Tarp šalintinų trūkumų buvo nurodytas trūkumas, kad pareiškime nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas (1 t., b.l. 34). Pareiškėja 2007 m. sausio 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė teismo įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais R. S. geodezinių darbų įmonės 2006 m. vasario 3 d. atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus matavimus (b.l.36-40). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslintą skundą priėmė. Remdamasis 2007 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio protokolu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad  pareiškėjos patikslinto skundo galutiniai reikalavimai teismo posėdyje nekito.  Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalis nurodyta, kad  apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata teisėjų kolegija nagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą tik ta apimtimi, kuria administracinė  byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme pagal pareiškėjos šiam teismui pateiktą patikslintą skundą, t.y. dėl reikalavimų įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais R. S. geodezinių darbų įmonės 2006 m. vasario 3 d. atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus matavimus.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad  pareiškėja kelia ginčą dėl žemės sklypų, kurie jai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. buvo suformuoti rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apskrities viršininkui priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo, buvo joms perduoti nuosavybėn  ir kuriais jos naudojosi apie 10 metų, ribų. Pareiškėjos teigimu, nuo 1995 metų  jos valdomo nuosavybės teise žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba buvo pažeista (dėl to atitinkamai sumažėjo jos sklypas) R. S. geodezinių darbų įmonės matininkui R. S. 2006 m. vasario 3 d. atlikus trečiojo suinteresuoto asmens P. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Konstatuota, kad pareiškėja neteigia, jog jai perduotas  neatlygintinai nuosavybėn 2 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ar jos teises. Pareiškėja taip pat neteigia, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir suformuojant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. buvo pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, ar jos (A. P.) interesai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą  žemės sklypai pareiškėjai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti laikantis įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant minėtų asmenų  teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 25 d. Telšių apskrities valdytojo įsakymu Nr.386 atkuriant pareiškėjai A. P. nuosavybės teisę į žemę jai buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn 2 ha ploto žemės sklypas (žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr.184-1) Voverių kaime, Tirkšlių kadastro vietovėje, Mažeikių rajone. 1995 m. spalio 30 d.  valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filiale į šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))  įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė (1 t., l. 53-54,58-59). Pagal pareiškėjos į bylą pateiktus dokumentus  1994 m. gegužės 3 d.  buvo surašytas šio žemės sklypo parodymo ir paženklinimo vietoje aktas; 1994 m. birželio 5 d. sudarytas žemės sklypo abrisas (1 t., l,122-124). Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjime nurodyta, kad šis žemės sklypas yra suformuotas atlikus  preliminarius matavimus (b.l.53-54).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat buvo nustatyta, kad 1996 m. kovo 21 Telšių apskrities valdytojo įsakymu Nr.304 trečiajam suinteresuotam asmeniui P. P. buvo suteiktas 10 ha ploto žemės sklypas (Nr.256-1) Krucių kaime, Tirkšlių kadastro vietovėje, Mažeikių rajone. 1996 m. kovo 31 d. į šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruota P. P. nuosavybės teisė nurodant, kad žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., 126).  2005 m. lapkričio 9 d. Telšių apskrities viršininkas patenkino P. P. prašymą ir išavė jai leidimą rengti šio žemės sklypo pertvarkymo projektą padalijant šį sklypą į du žemės sklypus. 2005 m. lapkričio 21 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija išdavė P. P. Planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Žemės sklypo pertvarkymo projektą rengė  R. S. geodezinių darbų įmonė pagal sutartį, sudarytą su P. P. 2006 m. vasario 3 d. Įmonės matininkas R. S. atliko šio žemė sklypo kadastrinius matavimus, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Nustatė, kad sklypo plotas yra mažesnis (9,8679 ha) negu buvo nustatyta atlikus preliminarius matavimus (10 ha). Remdamasis kadastriniais  matavimais  Telšių apskrities viršininkas 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr.P1.Ž-508 patikslino P. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis. Remiantis šiuo įsakymu 2006 m. kovo 17 d. buvo įregistruoti  pakeitimai Nekilnojamojo turto registre (1 t., b.l.167-172).

              Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nuomone, Telšių apskrities viršininko administracija turėjo imtis  atitinkamų veiksmų, kad būtų apginta  R. S. geodezinių darbų įmonės  veiksmais atliekant P. P. žemės sklypo kadastrinius matavimus  pažeista jos teisė disponuoti jai suformuoto ploto ir ribų žemės sklypu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartyje nurodyta, kad apskrities viršininkui patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo buvo patvirtintos suformuotų  perdavimui nuosavybėn žemės sklypų  plotai ir ribos,  priėmus sprendimą dėl  nuosavybės teisės atkūrimo ir nustatyta tvarka žemės sklypą ir jo nuosavybės dokumentus perdavus žemės sklypo savininkui, apskrities viršininko administracija,  nenagrinėja ginčų, kurie kyla tarp žemės savininkų jiems valdant nuosavybės teise savo žemės sklypus.  Ginčai dėl nuosavybės tarp fizinių asmenų sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme  civilinio proceso nustatyta tvarka. Apskrities viršininko administracija (viešojo administravimo subjektas) dėl  asmenų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų gali atlikti tik tuos veiksmus ir priimti tik tokius sprendimus, kuriuos numato specialieji įstatymai. Minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad P. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti rengiant žemė sklypo (kadastro Nr.6160/0012:30) padalijimo projektą (2005 m. lapkričio 9 d. Telšių apskrities viršininko administracijos leidimas Nr.99), kadangi Nekilnojamojo turto  objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų  surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės), patvirtintų 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.522 (2005 m. kovo 25 nutarimo Nr.3D-168 redakcija), 3 punktas nustato, jog padalijant  Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemė sklypus turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų tvarką  reglamentuoja  minėtos Taisyklės. Šios Taisyklės nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip šiame Taisyklių punkte nurodyta  maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida (Taisyklių 23 punktas). Kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos (Taisyklių 24 punktas). Pagal Taisyklių 15,16,29  punktų nuostatas atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus sudarytas  žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktas ir žemės sklypo planas turi būti pateikti apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus vedėjui patikrinimui ir suderinimui. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad R. S. geodezinių darbų įmonės sudarytą   žemės sklypo planą (98679 m2)  2006 m. kovo 7 d patikrino Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistas, 2006 m. kovo 9 d.  Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja pasirašė, kad žemės sklypo planas yra suderintas, t.y. nenustatė, kad atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))  kadastrinius matavimus būtų pažeistas  Taisyklių 23 punktas, ar greta esančio pareiškėjos žemė sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad yra priešingai ir savo teiginį, kad atliekant P. P. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))  kadastrinius matavimus buvo pažeista jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba, grindžia  tik savo paaiškinimais. Iš bylos dokumentų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos žemės sklypas 1995 metais buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1 t., b.l. 53-54,122-124) ir atsakovas pareiškėjai keletą kartų raštu paaiškino, kad tuo atveju, jei ji mano, kad jos žemės sklypo riba yra pažeista, turėtų atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (1 t., b.l. 41-42,69-70, 70,118-119), kurie yra  neabejotinai tikslesni už preliminarius matavimus. Pareiškėja šiuo patarimu nepasinaudojo.

Nutartyje konstatuota, kad pagal  Nekilnojamojo  turto kadastro įstatymo 11 straipsnio  ir Taisyklių  6,10 punktų nuostatas nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys licencijas šiam darbui atlikti (matininkai arba matininkai ekspertai). Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Žemės sklypo savininkui sudarius su  atitinkamu  privačiu juridiniu asmeniu (CK 2.34 str.) sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, tarp šių šalių atsiranda sutartiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, jog žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka licencijas turinčios įmonės, o Telšių apskrities viršininko administracijai, kuri yra viešojo administravimo subjektas, ši funkcija nėra priskirta ir ji neturi licencijos tokiems darbams atlikti. Apskrities viršininko administracija (viešojo administravimo subjektas) neturi teisės duoti kokius nors nurodymus,  ar nustatyti  kokius nors įpareigojimus jai nepavaldžiam privačiam juridiniam asmeniui, kuris pagal sutartį atlieka kadastrinius matavimus asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog dėl minėtų priežasčių  pareiškėjos reikalavimas, kad teismas įpareigotų Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais R. S. geodezinių darbų įmonės  2006 m. vasario 3 d. atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus matavimus, negalėjo  būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, jog matininkas atsako už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Taigi, tuo atveju, jei dėl matininko kokių nors neteisėtų veiksmų nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis kitam asmeniui buvo padaryta žala, gali būti pateiktas ieškinys  dėl žalos atlyginimo. Todėl pareiškėja, jei ji turi pagrindą manyti, kad minėtos Įmonės  atitinkamais neteisėtais veiksmais  jai buvo padaryta žala, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į šią Įmonę, o jai nesutikus  atlyginti žalą, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos patikslintą skundą,  bylą  iš esmės išsprendė teisingai. Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad ji neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjos apeliacinio skundo papildyme išdėstytų  naujų reikalavimų, kurie teismingi administraciniams teismams, tačiau nebuvo pareikšti pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui, tarp jų reikalavimo dėl Telšių apskrities viršininko  2006 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. PI.Ž-508, kuriuo buvo patikslinti P. P. žemės sklypo duomenys, panaikinimo. Paaiškino, kad  nauji skundai (prašymai) pirmosios instancijos teismui gali būti teikiami bendra tvarka, numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 ir 34 straipsnio nuostatas dėl skundų padavimo administraciniam teismui terminų.

 

IV.

 

2008 m. balandžio 15 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas (su 2008 m. birželio 9 d. ir  2008 m. birželio 10 d. pateiktais papildymais)  išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį.

Prašyme ir jo prieduose pareiškėja prašo paaiškinti:

1. Kodėl nutartyje nėra pasisakyta dėl įrodymų, kuriuos 2008 m. vasario 20 d. teismo protokoline nutartimi teismas prijungė prie bylos. Kodėl  nutartyje konstatuota, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kad atliekant gretimo P. P. sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeista jos sklypo riba ir tai grindžia tik savo paaiškinimais, nors prie bylos buvo prijungti dokumentai, pagal kuriuos Telšių apskrities viršininko administracija pripažino jos žemės sklypo ribų pažeidimo faktą ir P. P. sklypo kadastrinių matavimų neteisėtumą (atsakovo sudarytos komisijos 2008 m. sausio 10 d. sklypo ribų tikrinimo vietoje aktas, kuriame nustatytas jos sklypo ribų pažeidimo faktas; Telšių apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. raštas Nr. G.2-451P).

2. Paaiškinti nutarties dalį, kurioje konstatuota, kad jos reikalavimas įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti kadastrinius matavimus neteisėtais negali būti tenkinamas, kadangi juridinis asmuo, atlikęs kadastrinius matavimus, apskrities administracijai nepavaldus, ji neturi teisės duoti šiam asmeniui jokių nurodymų.

Pareiškėja pažymi, kad pagal nutartyje nurodytus įstatymus bei 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 534 būtent apskričių administracijoms pavaldūs žemėtvarkos skyriai tikrina, ar kadastriškai išmatuotos žemės planas parengtas pagal teisės aktus (Taisyklių 65.2 punktas) ir ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 65.3 punktas). Tik patikrinus tai, kadastriniai matavimai tvirtinami žemėtvarkos skyrių vedėjų ir apskrities viršininko įsakymu, taip juos pripažįstant teisėtais. Pareiškėja akcentuoja, jog tretysis suinteresuotas asmuo R. S. geodezinių darbų įmonė 2007 m. gegužės 2 d. paaiškinime teismui nurodė, kad jokių pastabų iš Mažeikių žemėtvarkos skyriaus dėl P. P. sklypo matavimų negavo. Pareiškėja prašo paaiškinti, kodėl negalima įpareigoti pripažinti matavimus neteisėtais tą instituciją, kuri pripažino juos teisėtais.

4. Kodėl nebuvo išreikalauti dokumentai, nurodyti jos apeliaciniame skunde.

5. Kodėl teismas protokoline nutartimi atmetė įrodymus, kuriuos ji buvo pateikusi kartu su  2008 m. sausio 17 d. priedu prie savo apeliacinio skundo.

6. Kodėl jos reikalavimas  įpareigoti  Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti matavimus neteisėtais ir negaliojančiais  negali būti tenkinamas, nes ji pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius kadastrinių matavimų neteisėtumą.

7. Kodėl teismas vadovavosi Telšių apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 29 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą, nes ji 2008 m. vasario 11 d. pateikė teismui įrodymus, kad kadastriniai matavimai neteisėti ir šie įrodymai paneigia atsiliepime išdėstytą informaciją.

8. Paaiškinti kodėl jos reikalavimas  įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją pripažinti matavimus neteisėtais ir negaliojančiais  nėra susijęs su reikalavimu pripažinti Telšių apskrities viršininko  2006 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. PI.Ž-508, kuriuo patvirtinti minėti kadastriniai matavimai,  neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad   kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimta sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenurodo kokiais atvejais teismo sprendimas gali būti išaiškinamas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, pagal įstatymo analogiją dėl administracinių teismų sprendimų išaiškinimo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnis, reglamentuojantis teismo sprendimo, priimto civilinio proceso nustatyta tvarka, išaiškinimą. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai jis yra neaiškus. Taigi, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje ir CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo sprendimo instituto aiškinimo prasmę, sprendimo neaiškumas yra esminė sąlyga teismui išaiškinti priimtą sprendimą, papildomos sąlygos - gali būti aiškinamas neįvykdytas sprendimas, išaiškinant sprendimą negali būti keičiamas jo turinys. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys  turi teisę prašyti teismą išaiškinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jei sprendimas nėra aiškus ir jis nėra įvykdytas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Administracinių bylų teisenos įstatymo  94 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, teismo sprendimas laikytinas  neaiškiu ir gali būti aiškinamas tada, jei yra neaiškios šiuo sprendimu sukuriamos teisės ar pareigos ir (ar) sprendimo vykdymo tvarka; jei įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jame pavartotų nepakankamai aiškiai apibrėžtų sąvokų tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiai (pav., 2005 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. I1-04/2005; 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje  Nr.AS17-29/2007; 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. AS11-370/2007).

Įvertinusi pareiškėjos prašymus išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti prašymai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti teismo sprendimo išaiškinimo instituto prasmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas,  paliko nepakeistą. Iš pareiškėjos prašymuose išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėja kelia klausimą ne dėl teismo nutarties neaiškumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo  94 straipsnio 3 dalies prasme), o nesutinka su minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir joje išdėstytais motyvais (prašo paaiškinti kodėl teismas nutartyje nurodė atitinkamus motyvus; teigia, kad pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kt.). Proceso dalyvio nesutikimas su teismo sprendime išdėstytais argumentais nėra sąlyga taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 straipsnio nuostatas dėl sprendimo išaiškinimo. Teismo sprendimo motyvų papildymas, ko siekia pareiškėja,  reikštų jo turinio pakeitimą, o tai Administracinių bylų teisenos įstatymo  94 straipsnio 3 dalies prasme neleistina.

Pareiškėjos prašymai (paaiškinti kodėl nebuvo išreikalauti apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai, o jos kartu su apeliacinio skundu pateikti įrodymai nepriimti) nėra susiję su  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties turiniu  ir  per Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 straipsnyje numatytą sprendimo išaiškinimo institutą taip pat negali būti sprendžiami. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymų dėl sprendimo išaiškinimo ir jo priedų, pareiškėja yra susipažinusi su  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2008 m. vasario 20 d. protokoline nutartimi, kurioje yra nurodyta kodėl pareiškėjos kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nebuvo prijungti prie bylos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartyje konstatuota, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalimi, nustatančia jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Nutartyje pažymėta, kad dėl tų reikalavimų,  kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, šiam teismui gali būti pateiktas skundas bendra tvarka, numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 ir 34 straipsnio nuostatas dėl skundų padavimo administraciniam teismui terminų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei savo prašyme teigia pareiškėja, 2008 m. kovo 3 d. nutartimi negalėjo spręsti ir  nesprendė klausimo, ar Telšių apskrities viršininko  2006 m. kovo 7 d. įsakymas Nr. PI.Ž-508, kurio pareiškėja neginčijo pirmosios instancijos teisme, yra susijęs su pareiškėjos reikalavimais, dėl kurių Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė  2007 m. gegužės 21 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 137 straipsnio 4 dalimi

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjos A. P. prašymą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                 Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                              Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                                                              Arūnas Sutkevičius