Administracinė byla Nr. I-2312-629/2012

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00494-2012-5)

Procesinio sprendimo kategorija 38., 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,

sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei,

dalyvaujant pareiškėjai L. Ž. ir atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Jūratei Germanavičiūtei–Vasiljevienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Doleta“, AB „Lesto“ Kauno regiono tinklo valdymo departamento Prienų tinklo eksploatavimo grupei, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 24–32) kreipėsi į teismą prašydami:

1. panaikinti 2012 m. sausio 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) raštą Nr. (15.38)-2D-743 (toliau – ir raštas Nr. (15.38)-2D-743) ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjų 2011 m. lapkričio 30 d. prašymą;
2. panaikinti Inspekcijos 2012 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1004 (toliau – ir sprendimas Nr. (15.2)-2D-1004) ir įpareigoti Inspekciją sustabdyti energetikos inžinerinio statinio 10 kV KL statyba UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys 10 kV KL) naudojimą;
3. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Kauno skyrius) 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-1237 (toliau – ir sprendimas Nr. (15.2)-2D-1237) ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2011 m. gruodžio 7 d. paklausimą bei sustabdyti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-96 galiojimą iki 2020 m. birželio 16 d.

Pareiškėjai nurodė, kad Inspekcija raštu Nr. (15.38)-2D-743 neatsakė į pareiškėjų 2011 m. lapkričio 30 d. prašymą, o persiuntė jų paklausimą Inspekcijos Kauno skyriui, nors, pareiškėjų įsitikinimu, būtent Inspekcija turėjo vienareikšmiškai atsakyti į pareiškėjų užduotus klausimus.

Pareiškėjų teigimu, Statinys 10 kV KL yra pastatytas be jokių leidimų bei be akto apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti, todėl minėto statinio naudojimas turi būti sustabdytas. Pažymėjo, kad minėtą aplinkybę įrodo ir tai, kad statytojas AB „VST“ 2006 m. nepervedė pinigų už statybos leidimų išdavimą. Pareiškėjų teigimu, Inspekcija sprendimu Nr. (15.2)-2D-1004 atsisako vykdyti savo funkcijas ir sustabdyti neteisėto Statinio 10 kV KL naudojimą, todėl raštas Nr. (15.38)-2D-743 turi būti panaikintas.

Pareiškėjų teigimu, Inspekcijos Kauno skyrius sprendime Nr. (15.2)-2D-1237 pateikia klaidingą informaciją. Paaiškino, jog pagal 2010 m. galiojusią statybos leidimų išdavimo tvarką tuo atveju, jei užsakovas / statytojas buvo savivaldybės administracija, statybos leidimus išduodavo apskričių viršininko administracija (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas). Kauno apskrities viršininko administracija, kaip institucija, tuo metu, t. y. 2010 m. birželio 16 d., dar tebedirbo, jos įgaliojimai pasibaigė 2010 m. liepos 1 d., taigi statybos leidimas yra negaliojantis, nes išduotas neįgalioto asmens, t. y. Prienų r. savivaldybės administracijos. Todėl, pareiškėjų teigimu, Inspekcijos atstovai po statybos leidimo išdavimo, 2010 m. rugsėjo 29 d., atvykę į faktinių duomenų patikrinimo vietą (duomenys neskelbtini), neturėjo galimybės  įvertinti 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimo  Nr. L-96 pasekmių.

Atsakovai Inspekcija ir Inspekcijos Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71–75).

Pasak Inspekcijos, pareiškėjai nenurodo, kokias jų teises pažeidžia, ar kokias neigiamas pasekmes jiems sukelia raštas Nr. (15.38)-2D-743. Inspekcijos manymu, pareiškėjai neturi subjektinės teisės teisme ginčyti Inspekcijos priimto atsakymo, nes pareiškėjai neįrodė pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomo intereso. Pažymėjo, kad Inspekcija skundžiamu raštu pareiškėjams pateikė visą turimą informaciją bei atkreipė dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas tokius skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo pakartotinai įpareigoti Inspekciją nagrinėti šį pareiškėjų pareiškimą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjų argumentas, kad Inspekcija sprendimu Nr. (15.2)-2D-10004 neatsakė į jų pareiškimo esmę yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos nenumato Inspekcijai pareigos stabdyti kilnojamojo daikto naudojimą. Be to, pareiškėjų 2011 m. gruodžio 7 d. pareiškime nurodytas teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi, anot pareiškėjų, Inspekcija turėtų atlikti prašomus veiksmus, neteko galios 2010 m. spalio 10 d. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai skunde nenurodo, nei kokiam teisės aktui prieštarauja ginčijamas sprendimas, nei, jog jis buvo priimtas nekompetentingo administravimo subjekto ar pažeidžiant administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš sprendžiant ginčijamo sprendimo išdavimo klausimą.

Dėl Inspekcijos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (15.2)-2D-1237 paaiškino, kad nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2010 m. birželio 30 d., 23.2 p. nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija išduoda statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė, tačiau įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimams, Inspekcija nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdė apskričių viršininkų administracijų iki 2009 m. gruodžio 31 d. vykdytas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl Kauno apskrities viršininko administracija negalėjo išduoti pareiškėjų pareiškime nurodyto statybos leidimo, nes įstatymai nenumatė jai tokios funkcijos. Pažymėjo, kad statybos leidimo Nr. L-96 išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatos numatė, kad leidimus statyti ir rekonstruoti statinius išduodavo tik savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Esant aukščiau minėtų teisės kolizijai, Inspekcijos teigimu, taikytinos aukštesnės galios teisės akto, t. y. Statybos įstatymo, nuostatos. Inspekcijos nuomone, sprendimas Nr. (15.2)-2D-1237 yra išsamus, o pareiškėjų reikalavimas jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jų paklausimą stabdyti statybos leidimo Nr. L-96, išduoto Prienų rajono savivaldybės administracijos, galiojimą, yra nepagrįstas, nes pareiškėjai nenurodo prašomo panaikinti rašto neteisėtumo pagrindų, nenurodo nei kokiam teisės aktui prieštarauja ginčijamas sprendimas, nei, jog jis priimtas pažeidžiant administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš sprendžiant ginčijamo sprendimo išdavimo klausimą. Atkreipė dėmesį, kad, remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Kadangi nuo statybos leidimo L-96 išdavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl net ir skundo tenkinimo atveju, nėra jokio teisinio pagrindo pakartotinai įpareigoti Inspekciją nagrinėti šį pareiškėjų pareiškimą. Pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas turėtų būti atmestas ir dėl to, kad pareiškėjai savo 2011 m. gruodžio 7 d. prašyme neprašė sustabdyti statybos leidimo Nr. L-96 galiojimą.

AB „Lesto“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 92).

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Ž. prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais (b. l. 115–117).

Teismo posėdžio metu atsakovų Inspekcijos ir Inspekcijos Kauno skyriaus atstovė Jūratė Germanavičiūtė-Vasiljevienė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 115–117).

Teismo posėdyje pareiškėjas A. Ž., trečiųjų suinteresuotų asmenų Prienų rajono savivaldybės administracijos, UAB „Doleta“, AB „Lesto“ Kauno regiono tinklo valdymo departamento Prienų tinklo eksploatavimo grupės, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94, 96, 97, 99, 101).

Skundas atmestinas.

Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjų skundų ir prašymų išnagrinėjimo tinkamumo. Pareiškėjai mano, kad Inspekcija raštu Nr. (15.38)-2D-743 ir sprendimu Nr. (15.2)-2D-1004 bei Inspekcijos Kauno skyrius sprendimu Nr. (15.2)-2D-1237 netinkami atsakė į jų prašymus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2011 m. lapkričio 30 d. prašymu (b. l. 33, 81) kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, prašydami pateikti informaciją, ar buvo atsiskaityta Inspekcijai už 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. L-66. Taip pat prašė informuoti apie Statinio 10 kV KL pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei nurodyti, ar pripažįstant šį statinį tinkamu naudoti, dalyvavo Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento atstovas. Kaip matyti, šis pareiškėjų prašymas buvo persiųstas Inspekcijai.

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2011 m. lapkričio 30 d. prašymą, 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. (15.38)-2D-743 (b. l. 11 abi lapo pusės, 79–80) informavo, kad 2006 m. gruodžio 7 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 10.3 p. reglamentavo, kad 0,4 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų pripažinimo tinkamais naudoti komisijas skiria Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos. Reglamento 23 p. nurodyta, kad vienas akto egzempliorius per 5 dienas po jo pasirašymo įteikiamas apskrities, kurios teritorijoje yra statinys, viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui). Inspekcijos Kauno skyriuje yra tik 2010 m. rugsėjo 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu AB „VST“ pateikta 2006 m. gruodžio 7 d. „Energetikos inžinerinio statinio: 10 kV KL statyba, UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini).“ pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinta kopija, iš kurios matosi, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas komisijos darbe nedalyvavo.  Minėtame rašte paaiškinta, jog skundų ir pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja, jeigu nuo šių sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 pripažinimo tinkamu naudoti ir Statinio 10 kV KL pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo yra praėję daugiau nei vieneri metai, Inspekcija šio leidimo bei akto teisėtumo netikrins.

Atsakovų teigimu, raštas Nr. (15.38)-2D-743 pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukuria, todėl negali būti skundžiamas teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. išskiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – prašymą (kai prašoma priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu (14 d.)), skundą (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir prašant jas apginti (15 d.)) bei pranešimą (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos (16 d.)). Priklausomai nuo kreipimosi pobūdžio numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo forma. Skundai ir pranešimai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis VAĮ 19–36 str. tvarkos. Prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (VAĮ 14 str.).

Pareiškėjų 2011 m. lapkričio 30 d. prašymu prašoma suteikti informaciją apie statybos leidimą Nr. L-66 bei Statinio 10 kV KL pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl, teismo vertinimu, toks dokumentas laikytinas prašymu, kuris VAĮ 2 str. 14 d. yra apibrėžiamas kaip asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 41 p. papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio. Pažymėtina, kad kreipdamiesi su 2011 m. lapkričio 30 d. prašymu pareiškėjai nekėlė jokių kitų reikalavimų, susijusių su tam tikrų juridinę reikšmę turinčių veiksmų atlikimu ar konkrečias teisines pasekmes atitinkamiems subjektams sukeliančių administracinių sprendimų priėmimu, todėl akivaizdu, jog, vadovaujantis Taisyklių 41.2 p., pareiškėjų prašymas buvo įvertintas tik kaip prašymas pateikti pareiškėjams juos dominančią informaciją. Taisyklių 41.2 p. nustato, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Taisyklių 44 p. nustatyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nagrinėjamos bylos aplinkybes bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012), teismas daro išvadą, kad ginčas dėl rašto Nr. (15.38)-2D-743, kaip atsakymo į pareiškėjų 2011 m. lapkričio 30 d. prašymą suteikti informaciją, gali būti nagrinėjamas teisme atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Inspekcija tinkamai vadovavosi Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, apibrėžiančiomis asmenų prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose tvarką, ir į pareiškėjų prašymą atsakė 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. (15.38)-2D-743 bei pateikė jiems reikiamą informaciją dėl statybos leidimo Nr. L-66 bei dėl Statinio 10kV KL pripažinimo tinkamu naudoti akto, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo ištirti ir išnagrinėti jų prašymą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2011 m. gruodžio 7 d. su pareiškimu (b. l. 17, 83, 84), be kita ko, kreipėsi į Inspekciją ir, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo bei priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 39.3 p., reikalavo sustabdyti energetikos inžinerinio statinio 10 kV požeminės kabelinės linijos, tiekiančios energiją UAB „Doleta“, naudojimą, nes kyla grėsmė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei.

Teismo vertinimu, toks pareiškėjų paklausimas laikytinas skundu VAĮ 2 str. 15 d. prasme.

Inspekcija, atsakydama į minėtą pareiškėjų skundą (paklausimą), 2012 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (15.2)-2D-1004 (b. l. 14, 82) paaiškino, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 2 p., Elektros energetikos įstatymo 50 str. 1 d. bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398, 8 p., 10 kV požeminė elektros linija ir įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini), laikomi kilnojamuoju daiktu. Sprendime taip pat nurodyta, kad, kai daiktas nėra statinys, jam netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos. Taigi Inspekcija sprendimu sprendime Nr. (15.2)-2D-1004 iš esmės atsisakė vykdyti pareiškėjų reikalavimą sustabdyti Statinio 10 kV KL naudojimą.

Kaip matyti iš pareiškėjų Inspekcijai pateikto skundo, pareiškėjai savo reikalavimą grindė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo bei priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 39.3 p., pagal kurį institucijų pareigūnai (specialistai), atliekantys statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdami į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia, – ir statinio sklype ar teritorijoje). Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodomi nuostatai neteko galios 2010 m. spalio 10 d., tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. D1-595 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 8.21.2. p. įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, suteikianti teisę Inspekcijai, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia, – ir statinio sklype ar teritorijoje).

Sprendime Nr. (15.2)-2D-1004 Inspekcija savo atsisakymą stabdyti Statinio 10kV KL naudojimą iš esmės grindžia tuo, kad Statinys 10 kV KL nėra laikytinas statiniu, kuriam taikytinos Statybos įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, kad Nuostatų 4 p. įtvirtinta, jog šiuose nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. ir Statybos įstatymo 2 str. apibrėžtas sąvokas. Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (2 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad Statinys 10 kV KL yra požeminės kabelinės linijos, kurios yra kilnojamasis daiktas, todėl Statinys 10 kV KL nėra laikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme, ir todėl jam netaikytinas Nuostatų 8.21.2. p., įtvirtinantis Inspekcijos teisę stabdyti statinio (Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme) naudojimą, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

Teismas pritaria Inspekcijos Sprendime Nr. (15.2)-2D-1004 išsakytai pozicijai, kad šiuo atveju, saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos privalo užtikrinti perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 1 d.), be to, skirstomųjų tinklų operatorius privalo:

eksploatuoti skirstymo tinklus ir jungiamąsias linijas su kitomis sistemomis savo teritorijoje, užtikrindamas elektros kokybės standarto reikalavimus, garantuodamas saugų tiekimą ir tinklų plėtojimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų (Elektros tinklų kodekso bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398, 8.1. p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Inspekcija tinkamai iš nagrinėjo pareiškėjų 2011 m. gruodžio 7 d. skundą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Nr. (15.2)-2D-1004, kuriam naikinti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją sustabdyti Statinio 10 kV KL naudojimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai 2011 m. gruodžio 7 d. su paklausimu (b. l. 16, 86) taip pat kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių, nurodydami, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas turėjo išduoti statybos leidimą (Nr. L-96, 2010 m. birželio 16 d.) statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra Prienų rajono savivaldybė. Statinio pavadinimas – vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra. Pareiškėjai prašė patvirtinti pažeidimus.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo teismui, šiuo 2011 m. gruodžio 7 d. paklausimu pareiškėjai iš esmės prašė nustatyti, kad 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimas Nr. L-96 buvo išduotas nekompetentingo asmens, t. y., kad statybos leidimą Nr. L-96 turėjo išduoti ne Prienų rajono savivaldybės administracija, o Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Inspekcijos Kauno skyrius 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1237 (b. l. 15, 85) informavo, kad, vadovaujantis 2010 m. birželio 16 d. statybos leidimo Nr. L-96 išdavimo metu galiojusių Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis, leidimus statyti ir rekonstruoti statinius išduodavo savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), todėl pareiškėjų nurodomą leidimą turėjo išduoti ir išdavė Prienų rajono savivaldybės administracija.

Kaip matyti, pareiškėjai savo 2011 m. gruodžio 7 d. skunde Inspekcijos Kauno skyriui rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo bei priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, 23.2. p., pagal kurį Apskrities viršininko administracija išduoda statybos leidimą statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė.

Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 23 str. 5 d. 2 p. bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2001 „Statybos leidimas“ 6.2. p., galiojusiuose statybos leidimo Nr. L-96 išdavimo metu, buvo nustatyta, kad kitam bet kuriam statiniui statybos leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Kaip teisingai nurodo Inspekcija savo atsiliepime, esant minėtų teisės aktų kolizijai, taikytinos aukštesnės galios teisės akto, t. y. Statybos įstatymo, o ne pareiškėjų nurodomo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo bei priežiūros nuostatų, normos. Taigi, teismo vertinimu, darytina išvada, jog Inspekcijos Kauno skyrius pagrįstai savo sprendime Nr. (15.2)-2D-1237 konstatavo, jog Prienų rajono savivaldybės administracija turėjo išduoti ir pagrįstai išdavė 2010 m. birželio 16 d. leidimą Nr. L-96 vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtrai, todėl pagrindo šiam Inspekcijos Kauno skyriaus sprendimui panaikinti nėra. Taip pat darytina išvada, jog Inspekcijos Kauno skyriui tinkamai išnagrinėjus pareiškėjų skundą, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Inspekcijos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2011 m. gruodžio 7 d. paklausimą.

Teismas pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Inspekcijos Kauno skyrių sustabdyti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-96 galiojimą iki 2020 m. birželio 16 d. vertina kritiškai, kadangi, vienintelis pareiškėjų nurodomas argumentas, kuriuo jie grindžia tokį savo reikalavimą, yra tas, kad minėtas leidimas yra išduotas neįgalioto asmens, nors, kaip jau minėta, Inspekcijos Kauno skyrius pagrįstai savo sprendime Nr. (15.2)-2D-1237 konstatavo, jog būtent Prienų rajono savivaldybės administracija turėjo teisę išduoti minėtą leidimą Nr. L-96.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcijos raštas Nr. (15.38)-2D-743 ir sprendimas Nr. (15.2)-2D-1004 bei Inspekcijos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (15.2)-2D-1237 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                            Milda Vainienė

Mefodija Povilaitienė

Gintaras Dzedulionis