Baudžiamoji byla Nr. 2K-296-511/2016 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00303-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
gynėjui Augustinui Vaičiūnui,
išteisintajam R. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13 000 Lt (3765,06 Eur) dydžio bauda. Iš R. V. UAB (duomenys neskelbtini) priteista 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. V. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 42 054,65 Lt (12 179,87 Eur) priteisimo iš R. V. paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Perkančioji organizacija) direktorius ir turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, būdamas artimais santykiais susijęs su A. J., padėdamas 2011 m. lapkričio 7 d. įkurti UAB A, vėliau 2012 m. spalio 4 d. padėdamas į UAB A direktoriaus pareigas įdarbinti savo pažįstamą L. V., pažadėdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš UAB A pirkti įvairias prekes ir medžiagas, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. padėdamas UAB A vardu iš tiekėjų pigiausiomis kainomis įgyti įvairias UAB (duomenys neskelbtini) reikalingas prekes ir medžiagas, o po to jas didesniu pardavimo antkainiu iš UAB A nupirkdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nesilaikydamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (7,1)V1-23 patvirtintų UAB (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 46 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, tiekėjai gali būti apklausiami žodine forma tuo atveju, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, 46 straipsnio 8 dalies 7 punkto nuostatos, kad vykdant pirkimą tiekėjų apklausos būdu, sprendimas dėl tiekėjo pasirinkimo gali būti priimtas išanalizavus bei įvertinus ir vieno tiekėjo pasiūlymą, kai galioja bent kuri nors viena iš žemiau nurodytų sąlygų (7 p.), kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, nes sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos sumos viršija 10 000 Lt vertę, nustatytą Taisyklių 46 straipsnio 5 dalyje ir 46 straipsnio 8 dalies 7 punkte, be to, 2012 metais iš UAB A įsigytų prekių suma – 222 684,42 Lt su PVM – viršija mažos vertės pirkimų vertę, nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, tai, be to, patvirtina Taisyklių 46 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „tiekėjų apklausos būdu gali būti vykdomas tik mažos vertės pirkimas“, o pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių, numatoma vertė, taip pat to paties tipo prekių pirkimo sutartys sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių, o tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis; nesilaikydamas 46 straipsnio 14 dalies nuostatos, kad pirkimo procedūros tiekėjų apklausos pažymoje nefiksuojamos tuo atveju, kai pirkimas tiekėjų apklausos būdu buvo vykdytas žodine forma apklausiant tiekėjus, tuo neužtikrindamas viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, nes Perkančioji organizacija nepateikė 2011, 2012 metais sudarytų sutarčių sąrašų (sutarčių registracijos žurnalų) ir įvykdytų viešųjų pirkimų sąrašų (viešųjų pirkimų registracijos žurnalų), kuriuose galėjo būti nurodyta informacija apie atitinkamais metais vykdytus kitus viešuosius pirkimus; be to, pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtas projektavimo užduotis neorganizavo viešųjų pirkimų procedūrų dėl statybos projektų parengimo, dėl to, neatliekant viešųjų pirkimų procedūrų, 2012 metais UAB A parengė statinio projektą – (duomenys neskelbtini), ir statinio projektą – (duomenys neskelbtini).
Tokiais savo veiksmais R. V., pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalį, kad Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 punktus, numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, siekdamas turtinės naudos UAB A iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos – UAB (duomenys neskelbtini) autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė UAB (duomenys neskelbtini) ir valstybė, nes UAB A laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įvairių prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, kurias įsigijo už 153 626,25 Lt, t. y. pardavė vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl to UAB (duomenys neskelbtini) pirkdama įvairias prekes ir medžiagas iš UAB A, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt išlaidas.
2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pasisakydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais veiksmais R. V. padarė didelę (tiek turtinę, tiek neturinę) žalą UAB (duomenys neskelbtini) ir valstybei, todėl darytina išvada, kad R. V. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl veikų kvalifikuojančio požymio – asmeninės naudos siekimo – netinkamo nustatymo paliko nenagrinėtus, motyvuojant tuo, kad jie jokios teisinės reikšmės proceso baigčiai neturi.
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą nuosprendį ir nepagrįstai išteisino R. V., išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3.1. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dalis medžiagų, pirktų iš UAB A nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. buvo pelningai parduotos tretiesiems asmenims, taigi R. V. inkriminuotas permokėjimas už prekes ir medžiagas ir tariamai nepagrįstų išlaidų patyrimas yra tik 28 451,52 Lt, vadinasi, neviršija 250 MGL, t. y. ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde remiamasi 2014 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigiama, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. atlikdama darbus savo abonentams sunaudojo medžiagas, iš jų ir tas, kurios buvo pirktos iš UAB A, vadinasi, UAB (duomenys neskelbtini) uždirbo pelną teikdama paslaugas, o ne brangiau parduodama medžiagas, įsigytas iš UAB A tretiesiems asmenims, taip kompensuojant patiriamus UAB (duomenys neskelbtini) nuostolius. Taip pat, anot prokuroro, atsižvelgiant į tai, kad R. V. inkriminuotas piktnaudžiavimas nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d., o UAB (duomenys neskelbtini) ir po 2012 m. spalio 10 d. vykdė ūkinę veiklą, kuri galėjo būti ir nuostolinga, ir pelninga, R. V. veiksmų kvalifikacijai negali turėti reikšmės UAB (duomenys neskelbtini) sėkminga ar nesėkminga veikla, R. V. negali atsakyti už tai, kas įvyko įmonėje po 2012 m. spalio 10 d. Įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad UAB (duomenys neskelbtini) visas prekes ir medžiagas, pirktas iš UAB A, pelningai pardavė bendrovės klientams.
3.2. Prokuroras pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuris pagrįstai įrodytas pirmosios instancijos teismo, nes R. V., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įvairiose bendrovėse suradęs ir suderinęs reikalingų medžiagų kainas, nurodydavo pirkėją UAB A, o po to didesne kaina perpirkdavo minėtas medžiagas iš šios įmonės, ignoruodamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, dėl kainų skirtumo UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 42 054,65 Lt žala.
3.3 Prokuroras, cituodamas BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad UAB A nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įvairių prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, šias prekes UAB A įsigijo už 153 626,25 Lt, o pardavė vidutiniškai didesniu 27,3 proc. pardavimo antkainiu, dėl to UAB (duomenys neskelbtini), pirkdama įvairias prekes ir medžiagas iš UAB A, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė 42 054,65 Lt žalą. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė, kad dalį prekių UAB A pirko tik suderinus kainą R. V., tai patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo pokalbiai dėl kainų derinimo (šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neanalizavo).
3.4. Taip pat skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog didelės žalos požymis byloje pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais apie žalą bendrovei ir valstybei, visai nevertinant jos pobūdžio, pažeistų interesų ir R. V. einamų pareigų svarbos, nukentėjusiųjų buvimo ar nebuvimo, jų skaičiaus, padarytos veikos neigiamo poveikio institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) vadovui keliami aukšti profesiniai reikalavimai, šio asmens neteisėti veiksmai sukėlė itin neigiamą visuomenės ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų reakciją ir diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Bendrovės atsakingi darbuotojai žinojo ir savo ankstesnėje praktikoje vadovavosi viešųjų pirkimų nuostatomis, todėl suprato, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. V. šių taisyklių nesilaiko. UAB „U“ ir kitų bendrijų darbuotojai taip pat suprato, kad R. V., nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarkos, pažeidžia įstatymą.
3.5. Prokuroras, cituodamas BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-98/2014, teigia, kad R. V., padėdamas A. J. įkurti UAB A, šioje įmonėje veikė kaip jos atstovas, t. y. tiesiogiai pats organizuodavo prekių pirkimus, derindavo su tiekėjais kainas ir nurodydavo, kieno vardu išrašyti sąskaitas-faktūras, rūpinosi greitesniu apmokėjimu iš jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini), tariantis ir priimant sprendimus dėl UAB A siekiamo pelno dydžio, nurodydavo užsakymo vietas ir kartais jas pats paimdavo. Taigi R. V., atlikdamas šiuos veiksmus, siekė palaikyti gerus, artimus ir draugiškus santykius su A. J., todėl ir suteikė turtinę naudą įmonei UAB A ir asmeniškai šios bendrovės direktorei A. J., su kuria buvo susijęs draugiškais ryšiais.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir BK 228 straipsnio taikymo
5. Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus turi teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens veikos bei kaltės turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismas negali ignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime jis turi aiškiai nurodyti, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, kuriuos įrodymus atmeta, ir pateikti įtikinamus motyvus, kodėl įrodymus vertina vienaip ar kitaip. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.
5.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, specialistės paaiškinimais teismo posėdyje ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais, nustatė, kad R. V., įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pirkdamas įvairias prekes ir medžiagas iš UAB A, o ne iš tiesioginių tiekėjų, permokėjo ir nepagrįstai patyrė didelę – 42 054,65 Lt turtinę žalą.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) už prekes permokėjo įmonei UAB A 42 054,65 Lt, tačiau nesutiko, kad tuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nurodė, kad jokiais įtikinamais argumentais, tarp jų ir specialistės išvada, nėra paneigtas R. V. aiškinimas, kad jo vadovaujamai bendrovei buvo ekonomiškai naudingiau permokėti už įgyjamas iš UAB A prekes ir medžiagas su sąlyga, kad bus taikomas mokėjimų atidėjimas. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta remiantis iš esmės tik paties R. V. pateikta versija ir aplinkybe, kad įmonė turėjo skolų, tačiau nesiaiškinus, ar įmonės įsiskolinimai iš tiesų buvo kliūtis pirkti prekes iš kitų tiekėjų pigiau, nevertinus kitų byloje esančių įrodymų: liudytojo A. Š. parodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu pradėjęs dirbti R. V. nurodė, jog vykdant viešuosius pirkimus apklausos nereikalingos, kad jis pats vykdė įmonės pirkimus be viešųjų pirkimų komisijos, liepdamas pavaldiems darbuotojams nesikišti; daugumą prekių didesnėmis kainomis nei iš kitų pardavėjų pirko iš UAB A, nors buvo sudarytos metinės sutartys pirkti prekes iš kitų bendrovių; liudytojo R. G. – pardavėjo atstovo – parodymų, kad pirkdamas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) prekes iš UAB „U“, R. V. nepaaiškino priežasčių, kodėl perka ne tiesiogiai, o per tarpininką, liudytojos S. M. parodymų, kad R. V. nurodydavo, jog įmonei UAB A reikia atlikti apmokėjimus pirmiausia, kad pagal specialistės pateiktą atliktų mokėjimų sąrašą su UAB A už prekes dažniausia buvo atsiskaitoma per keletą ar keliolika dienų nuo prekių įsigijimo, kad buvo atsiskaitoma ir avansu. Kaip paneigiantį specialistės ir liudytojos S. M. paaiškinimus dėl atidėjimų, apeliacinės instancijos teismas nurodė atsiskaitymo su UAB A už prekes po šešių mėnesius atvejį, tačiau nevertino aplinkybės, kad tuo metu R. V. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu jau nebedirbo.
5.3. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB A nupirko prekių ir medžiagų už 195 680,90 Lt, už jas permokant 42 054,65 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dalį šių prekių UAB (duomenys neskelbtini) už 13 603,13 Lt pardavė. Atmesdamas specialistės išvadas ir paaiškinimus, kad permokėjimu už prekes ir medžiagas UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 42 054,65 Lt dydžio turtinė žala, kuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad specialistė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) permokėtos 42 054,65 Lt sumos nesumažino 13 603,13 Lt, gautų įmonei UAB (duomenys neskelbtini) dalį įsigytų prekių pelningai pardavus, jog atlikus aritmetinius veiksmus ir iš permokėtos 42 054,65 Lt sumos atėmus 13 603,13 Lt, permokėjimas gali sudaryti tik 28 451,52 Lt, o ši suma nesiekia 250 MGL, t. y. ribos, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Dėl šių apeliacinės instancijos teismo teiginių pažymėtina, kad visų pirma iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kuo grindžiama išvada, jog byloje pateiktame prekių sąraše (t. 6, b. l. 174–177) nurodytas prekes, kaip pirktas iš UAB A, įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pardavė pelningai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog neatmestina, kad visas prekes ir medžiagas, pirktas iš UAB A, UAB (duomenys neskelbtini) pelningai pardavė bendrovės klientams, grindžiama prielaida, nenurodžius jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Be to, jokia racionalia metodika nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo skaičiavimas, iš permokėtos sumos 42 054,65 Lt (galimo nuostolio) atimant pardavimo pajamas – visą 13 603,13 Lt sumą, gautą už dalį parduotų prekių, taip sumažinant permokėtą sumą. Vien tai, kad iš prekių ir medžiagų, pirktų už 195 680,90 Lt, dalis jų parduota už 13 603,13 Lt, dar nereiškia, kad ta pačia suma sumažėjo permokėjimas.
5.4. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad permokėjimas už prekes ir išlaidų patyrimas, nebūtinai sutampa su turtinės žalos padarymu, nes, įmonei vykdant veiklą, prekių ir medžiagų pirkimas nėra savitikslis ir baigtinis procesas, kuriuo įgytas turtas lieka bendrovės balanse. Pagal teismų praktiką, asmeniui inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti, kad buvo padaryta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, be to, negauta nauda ar negautos pajamos), o ne žala tam tikru momentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo išvados dėl didelės turtinės žalos R. V. veikoje nebuvimo nėra pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nėra pagrįstos įtikinamais argumentais.
6. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad veika UAB (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės įsteigta viešąsias paslaugas teikianti įmonė.
Viešųjų paslaugų paskirtis - rūpintis piliečiais ir gyventojais, užtikrinant ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą. Šios paslaugos teikiamos plačiam asmeniui ratui, jų įgyvendinimas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis. Viešųjų pirkimų 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad šių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant šio tikslo, įgyvendinamas ir kitas svarbus uždavinys - sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, be to ribojamos atskirų asmenų galimybės nepagrįstai pelnytis, korupcija, nepagrįstas viešųjų paslaugų branginimas.
Kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekiant nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes tuo diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; neturtinės žalos dydžio valstybei vertinime tokiu atveju neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo ar jam prilyginto asmens užimamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu.
6.1. Pirmosios instancijos, konstatavo, kad R. V., pažeisdamas kaltinime nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, siekdamas turtinės naudos UAB A, iškraipė valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino perkančiosios organizacijos – UAB (duomenys neskelbtini) autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip perkančiąją organizaciją, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu, kuriant savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tuo padarė didelė neturtinė žalą UAB (duomenys neskelbtini) ir valstybei.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavo, kad R. V. inkriminuotais veiksmais nepadaryta didelė neturtinė žala, numatyta BK 228 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas šias išvadas grindė tuo, kad nenustatyta, jog buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių ar juridinių asmenų teisių ir laisvių pažeidimas; byloje nėra nukentėjusiųjų; dėl nuteistojo veiksmų bendrovės, kitos organizacijos ar institucijos darbas nebuvo sutrikdytas; R. V. einamos pareigos nebuvo ypatingai svarbios, nuteistojo veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje, kuriuo būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, UAB (duomenys neskelbtini), įvaizdžiui ar valstybės interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių – kokio pobūdžio veika padaryta, jos trukmės, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeisti ir nepateikė teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų, jog savo veika R. V. padarė žalą valstybei, pakenkdamas viešiesiems interesams, sumenkindamas visuomenės pasitikėjimą viešųjų pirkimų skaidrumu bei teisėtumu.
Be to, apeliacinės instancijos teismas vienoje nuosprendžio dalyje sutikęs su kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje suformuluotomis išvadomis, kad R. V. pažeidė juose nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir UAB (duomenys neskelbtini) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, tačiau laikęs, kad šie pažeidimai nėra tokio pavojingumo, kuriam esant kiltų baudžiamoji atsakomybė, kitur nuosprendyje nurodė, kad R. V. tais pačiais jam inkriminuotais veiksmais – padėdamas A. J. įkurti UAB A, padėdamas šioje bendrovėje įdarbinti L. V., pažadėdamas pirkti savo vadovaujamos bendrovės vardu iš UAB A prekes ir medžiagas, padėdamas šiai bendrovei įvairias prekes įgyti žemiausiomis kainomis, jokių teisės aktų nepažeidė. Todėl konstatuotina, kad tuo pačiu nuosprendžiu nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, visų bylos aplinkybių kontekste turinčios reikšmės įvertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, neišdėstė išsamios jų analizės, nepateikė logiškų, įtikinančių ir neprieštaringų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, turėtų įvertinti visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, pašalinti atskirų įrodymų prieštaravimus ir padaryti logiškas bei nuoseklias išvadas dėl R. V. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis