Administracinė byla Nr. I-3384-422/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00903-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,
nedalyvaujant pareiškėjui N. Š. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas N. Š. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gegužės 22d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 127, 203, 243, 343, 139, 222 ir 339, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo laikomi 6 asmenys, todėl gyvenamojo ploto vienam asmeniui tekdavo 2 – 2,2 kv.m. Dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, buvo apribota pareiškėjo galimybė judėti, laisvai rašyti laiškus artimiesiems. Dėl šių priežasčių pablogėjo pareiškėjo socialiniai ryšiai, sveikata, atsirado psichologinių sutrikimų. Nurodė, kad kamerų sienų ir lubų tinkas buvo apibyrėjęs, nusilupę dažai, jose buvo netinkamas apšvietimas. Kalėdamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas patyrė psichologinį pažeminimą, moralinius ir emocinius išgyvenimus, t.y. neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą (b.l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,6 iki 9,28 kv.m. gyvenamojo ploto. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI yra viena moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiškai atitinkanti higienos normų reikalavimus, įstaigos gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, geros techninės ir higieninės būklės, jose veikia natūrali ir priverstinė ventiliacija, palaikoma tinkama temperatūra, sanitariniai mazgai reikiamai atitverti. Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną tiekiamas karšto maisto davinys, suteikta teisė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore, kartą per savaitę maudytis duše, suteikta galimybė lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kiemeliuose, tai iš dalies kompensavo per mažos kameros sukeliamus nepatogumus. Dėl nusilupusių dažų, byrančio nuo lubų tinko pareiškėjas kreipėsi tik po 3 – 4 metų nuo laikymo Kauno TI laikotarpio pabaigos, buvimo Kauno TI metu pareiškėjo skundų dėl šių galimų pažeidimų nebuvo gauta. Pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, pabloginančių jo buvimą įstaigoje, nebuvo. Kauno TI nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Kauno TI ir padarytos žalos, todėl neturi teisės reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti neturtinę žalą. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas N. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo laikomas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su 2011-2012 m. laikotarpiu. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higienos reikalavimų neatitinkančių sąlygų į Kauno TI administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 3 d. (b.l. 5), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį), neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo N. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė