Civilinė byla Nr. e2-176-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00233-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria A. M. individuali įmonė ,,AMKOLIS“ įpareigota sumokėti bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti A. M. individualios įmonės „AMKOLIS“ bankroto byloje Nr. eB2-758-601/2018,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas A. M. (A. M.) 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nutraukti A. M. individualios įmonės (toliau – IĮ) „AMKOLIS“ bankroto bylą, nes padengtas 1 759 Eur įsiskolinimas kreditorei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“ atsiliepime prašė netenkinti atsakovo A. M. prašymo nutraukti bankroto bylą tol, kol nebus padengta likusi neapmokėta 639,16 Eur administravimo išlaidų suma, kuri turi būti pervesta į A. M. IĮ „AMKOLIS“ atsiskaitomąją banko sąskaitą.
3. Atsiliepime į prašymą nutraukti bankroto bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nurodė, kad neprieštarauja bankroto bylos nutraukimui, nes atsakovas A. M. 2018 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo 1 759 Eur ir padengė visą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
4. Atsakovas A. M. pateikė nuomonę, pasirašytą jo advokatės N. G., dėl bankroto administratorės UAB „Relina“ atsiliepimo. Manė, kad šioje bankroto byloje turi būti nustatyta 159,05 Eur administravimo išlaidų suma, kurią sudaro 100,00 Eur atlyginimas administratorei ir 59,05 Eur faktiškai patirtos išlaidos. Taip pat prašė įpareigoti bankroto administratorę grąžinti įmonei 460,84 Eur sumą į A. M. IĮ „AMKOLIS“ banko sąskaitą. Teigė, kad bankroto bylos nutraukimas susijęs su kreditorinių reikalavimų padengimu ir nėra jokios nuostatos, kad bankroto byla negali būti nutraukiama, jeigu įmonė arba jos savininkas neatsiskaito su administratoriumi. Pažymėjo, kad nustačius atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais faktą, yra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą. Nurodė, jog bankroto administratorės prašomos priteisti bankroto administravimo išlaidos prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Teigė, kad bankroto administratorė šioje byloje atliko tik darbą, susijusį su teisinio statuso įregistravimu valstybės įmonėje Registrų centre bei ESI rakto užsakymu. Be to, parašė kelis raštus teismui, kurių dalies turinys iš esmės yra analogiškas, todėl toks administratoriaus darbas, anot atsakovo A. M., vertintinas 100,00 Eur suma. Taip pat bankroto administratorei, A. M. nuomone, turi būti kompensuotos realiai patirtos 59,05 Eur dydžio išlaidos.
5. Bankroto administratorė prašė patvirtinti 1 259,05 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, kurią sudaro: 1 200 Eur administratorės atlyginimas ir 59,05 Eur kitos administravimo išlaidos. Akcentavo, kad teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi įmonei taikė supaprastintą bankroto procesą ir visam bankroto procesui patvirtino bendrą 3 000 Eur + PVM bankroto administravimo išlaidų sąmatą, neišskirdamas, kuri dalis tenka administratorės atlyginimui, o kuri kitoms įmonės administravimo išlaidoms. Manė, kad šiuo atveju bankroto administravimo išlaidas turėtų sudaryti minimalus administratoriaus atlyginimas 3 MMA (3 x 400 Eur), t. y. 1 200 Eur, ir faktiškai patirtos išlaidos valstybės įmonei Registrų centrui už teisinio statuso įregistravimą bei ESI rakto užsakymą, kurias bendrai sudaro 59,05 Eur. Kadangi dalį lėšų, t. y. 619,89 Eur sumą, administratorė jau persivedė į savo atsiskaitomąją banko sąskaitą iš administruojamos įmonės banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, todėl likusios nepadengtos įmonės administravimo išlaidos sudaro – 639,16 Eur (1 259,05 Eur - 619,89 Eur) sumą. Administratorė, pagrįsdama prašomą patvirtinti atlyginimą, pažymėjo, kad įmonės bankroto byla įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta 2017 m. balandžio 11 d., o bankroto procesas vyksta iki šiol, t. y. 18 mėnesių, todėl prašomą patvirtinti bendrą 1 200 Eur sumą padalinus iš 18 mėnesių, gautųsi 66,67 Eur suma mėnesiui, kai tuo tarpu palyginimui minimalioji mėnesinė alga yra 400 Eur mėnesiui.
6. A. M. vardu įgaliota atstovė advokatė N. G. 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė nuomonę dėl bankroto administratorės paaiškinimų, kurioje akcentavo, kad bankroto byloje administratorės pateikti dokumentai buvo surašyti per 16 dienų. Pateiktų dokumentų turinys ir apimtis leidžia teigti, kad administratorė nors ir dirbo 16 dienų, tačiau tai nėra pilnos darbo dienos, per kurias ji vykdė bet kokius veiksmus, susijusius su individualia įmone „AMKOLIS“. Tai, kad bankroto procedūra tęsėsi 18 mėnesių, yra ir administratorės kaltė, nes ji nesiėmė priemonių tinkamai informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ne tik individualios įmonės savininko, tačiau ir kitos kreditorės – H. Š..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovo A. M. prašymą tenkino iš dalies – nutraukė A. M. IĮ „AMKOLIS“ bankroto bylą ir įpareigojo A. M. IĮ ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo, jog įsiskolinimas A. M. IĮ „AMKOLIS“ vieninteliam kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui visiškai padengtas 2018 m. rugsėjo 26 d. Todėl darė išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bankroto bylos nutraukimo sąlyga – įvykdytas atsiskaitymas su kreditoriais.
9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą, kai administratoriaus atliktų darbų apimtis yra mažesnė, t. y. nebereikės atlikti darbų, susijusių su įmonės likvidavimo ir išregistravimo procedūromis. Teismas sprendė, kad pagrįsta bankroto administravimo išlaidų suma yra 1 000 Eur, ir, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administratorė dalį lėšų (619,89 Eur sumą) į savo sąskaitą jau persivedė iš administruojamos sąskaitos, darė išvadą, jog A. M. IĮ ,,AMKOLIS“ privalo sumokėti 439,16 Eur sumą bankroto administratorei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo A. M. IĮ „AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nustatyti administravimo išlaidų sumą 159,05 Eur, kurią sudaro 100 Eur – administratoriaus atlyginimas ir 59,05 Eur faktiškai patirtos išlaidos bei įpareigoti bankroto administratorių grąžinti 460,84 Eur sumą į A. M. individualios įmonės „AMKOLIS“ banko sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, nustatydamas 1.000,00 Eur bankroto administratorės atlyginimą, netiesioginiu būdu patvirtino, kad administratorė atliko 88 procentus viso darbo, kurį bankroto administratorius turi atlikti nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės likvidavimo ir išregistravimo dienos (1.000,00 Eur / 1.140,00 Eur x 100 proc.). Be to, nors teismas ir nurodė, kad darbo užmokestis, remiantis suformuota teismų praktika, turi būti apskaičiuotas įvertinant realiai atliktus darbus ir jų apimtį, šioje dalyje apsiribojo atliktų darbų išvardinimu, nevertindamas šių darbų turinio ir apimties. Teismo nustatyta 1.000,00 Eur suma prieštarauja skundžiamos teismo nutarties motyvams, jog nutraukus bankroto bylą „administratoriaus atliktų darbų apimtis yra mažesnė“.
10.2. Bankroto administratoriaus veiksmus (kai vykdomas pilnas bankroto procesas) galima padalinti į du etapus: 1 etapas – nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties likviduoti įmonę; bei 2 etapas – nuo teismo nutarties likviduoti įmonę iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Šiuo atveju bankroto administratorė dalyvavo tik pirmame etape, kadangi teismas nutarė nutraukti bankroto procesą netrukus po nutarties likviduoti įmonę priėmimo, atsakovui A. M. padengus kreditorinį reikalavimą, todėl administratorė 2 etape neatliko jokių veiksmų, susijusių su įmonės likvidavimu ir jos išregistravimu.
10.3. Teismo nutartimi už pirmą etapą nustatytas 1.000,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas reiškia, kad teismas administratorės darbą antrajame etape, t. y. darbą, susijusį su įmonės likvidavimu ir įmonės išregistravimu, kas apima ir bendrovės dokumentų sutvarkymą, jų pridavimą archyvui, vertino 140,00 Eurų suma (1.140,00 Eur – 1.000,00 Eur). Tokia teismo padaryta išvada neatitinka nurodytų etapų metu atliekamų darbų apimties ir proporcingumo principo, kadangi įmonei neturint turto, esant tik vienam kreditoriui, iš esmės pirmojo etapo darbų apimtis yra ženkliai mažesnė už antrojo etapo darbų apimtį, kuomet būtina sutvarkyti įmonės buhalterinius ir kitus dokumentus, juos suarchyvuoti, priduoti į archyvą, atlikti veiksmus, susijusius su įmonės išregistravimu. Teismas, nustatydamas bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, apsiribojo administratorės nurodytų darbų išvardinimu, visiškai nevertindamas darbų apimties ir jų turinio.
10.4. Pateikta bankroto administratorės darbų apimtis leidžia teigti, kad bankroto administratorė šioje byloje dirbo 16 dienų, tačiau ir tomis dienomis, jis darbui šioje byloje skyrė minimalias laiko sąnaudas.
10.5. Teismas, priimdamas nutartį, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo A. M. atstovo nurodyto motyvo, kad administratorė dirbo formaliai, nedėjo maksimalių pastangų, nesistengė nustatyti bankrutuojančios įmonės savininko gyvenamosios vietos.
10.6. Teismas, savo nutartyje nurodęs, jog vertinant administratorės atlyginimo dydį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ji elgėsi vykdant bankroto procedūras, bankroto administratorės atliktų veiksmų nevertino, nors byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad bankroto administratorė savo pareigas atliko ne tik formaliai, tačiau ir atmestinai: bankroto administratorė nesiekė nustatyti įmonės savininko A. M. adreso; niekada nesikreipė į VSDFV Kauno skyrių su prašymu pateikti įrodymus dėl pareiškėjo reikalaujamos 2.419,86 Eur sumos pagrindimo; nesiėmė priemonių, kad teismo nutartys dėl sąskaitų arešto panaikinimo būtų įvykdytos; neinformavo kreditorės H. Š. nei apie teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, nei apie iškeltą bankroto bylą.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Relina“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bankroto administratorė 2018 m. lapkričio 2 d. paaiškinimuose buvo nurodžiusi veiksmus, kuriuos atliko atsakovo A. M. IĮ „AMKOLIS“ bankroto proceso metu, todėl skundžiama nutartimi patvirtintas 1 000 Eur administratorės atlyginimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. M. IĮ „AMKOLIS“ priskirtina prie mažų įmonių, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, todėl administratorės atlyginimas sudaro 1 200 Eur. Skundžiama nutartimi patvirtintas 1 000 Eur atlyginimas neviršija LR Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 nustatytų minimalių dydžių.
11.2. A. M. IĮ „AMKOLIS“ bankroto byla įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta 2017 m. balandžio 11 d., bankroto procesas vyksta 18 mėnesių. Skundžiama nutartimi patvirtintą 1 000 Eur sumą padalinus iš 18 mėnesių gaunamas rezultatas yra 55,56 Eur suma mėnesiui. Ši suma yra adekvati ir protinga.
11.3. Be to, teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, yra neskundžiama, todėl toks atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas.
1. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė H. Š. nurodė, kad palaiko atskirojo skundo argumentus. Kreditorė savo atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Skundžiama nutartis dalyje dėl administratorei nustatyto atlyginimo sumoje yra nepagrįsta, prieštaraujanti protingumo ir sąžiningumo principams bei visiškai neatsižvelgta į administratorės atliktų darbų apimtį ir jos elgesį vykdant bankroto procedūras.
12.2. Bankroto administratorė neatliko savo pareigų, neinformavo kreditorės H. Š. apie bankroto bylos iškėlimą, apie teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo. Apie bankroto bylos iškėlimą atsakovas A. M. sužinojo tik iš kreditorės H. Š..
12.3. Bankroto administratorė apie gerokai mažesnį kreditorės H. Š. kreditorinį reikalavimą, nei jos turimomis žiniomis esantis reikalavimas, buvo informuota, tačiau šią informaciją teismui perdavė tik praėjus trims mėnesiams. Toks bankroto administratorės elgesys parodo, kad jos funkcijos buvo atliktos atmestinai.
12.4. Be to, bankroto administratorės atlyginimas turėtų būti siejamas su administratorės veiklos rezultatais ir nepriklausyti nuo bankroto procedūros trukmės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė įpareigota bankroto administratorei sumokėti 439,16 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
3. Bankroto byloje privalu išspręsti bankroto administravimo išlaidų dydžio ir jų paskirstymo klausimą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 4 dalį, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai.
4. Esminis atsakovo A. M. argumentas, susijęs su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistu administratorės atlyginimu, yra tai, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę A. M. IĮ ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur iš 1 000 Eur sumos (likusią dalį bankroto administratorė pervedė iš atsakovės sąskaitos į savo), nevertino to, kad bankroto administratorė dirbo formaliai, jai tenkančias funkcijas atliko atmestinai, neinformavo kreditorės H. Š. dėl bankroto bylos iškėlimo bei dėl nutarties, kuria patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo A. M. teiginius vertina nepagrįstais.
5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Lietuvos apeliaciniame teisme laikomasi nuostatos, kad teisingumo ir protingumo kriterijų neatitiktų situacija, kai tokio pat dydžio administratoriaus atlyginimas administratoriui būtų mokamas tiek visiškai užbaigus įmonės bankroto procedūras ir išregistravus įmonę, tiek nutraukus bankroto bylą pačioje bankroto proceso pradžioje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1382-823/2017).
6. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatant bankroto administratorei mokėtiną sumą už atliktus darbus. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bankroto administratorė nuo jos paskyrimo 2017 m. kovo 30 d. administruoti atsakovę išsiuntė pranešimus apie bankroto bylos iškėlimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbo biržai, įmonės savininkui (atsakovui), prokuratūrai, įvairiems bankams, antstoliams (t. 3, b. l. 21-34), pateikė teismui prašymus dėl administravimo išlaidų sąmatos ir kreditorių sąrašo patvirtinimo, dėl areštų panaikinimo, dėl įmonei taikytino supaprastinto bankroto proceso, dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teikė prašymus, atsiliepimus ir paaiškinimus dėl byloje kilusių ginčų ir kt. (t. 3, b. l. 35-49). Jokių įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, atsakovas į bylą nepateikė. Be to, tokių aplinkybių, kaip vieno iš kreditorių neinformavimas apie bankroto bylos iškėlimą bei kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimą, nelaikytina pakankamu pagrindu mažinti bankroto administratorei mokėtiną sumą, ypač nenustačius pagrindo konstatuoti administratorės akivaizdaus pareigų nevykdymo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis ir dėl bankroto administratorės 1 000 Eur atlyginimo dydžio sprendė, laikydamasis proporcingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 1 000 Eur atlyginimo suma administratorei nelaikytina didele. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad dalį sumos bankroto administratorė persivedė į savo sąskaitą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę A. M. IĮ ,,AMKOLIS“ sumokėti likusią bankroto administratorės atlyginimo dalį – 439,16 Eur.
7. Bankroto administratorė savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, nes nutartys, kuriomis tvirtinamos administravimo išlaidų sąmatos, neskundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išdėstyta pozicija, kad neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis tvirtinama administravimo išlaidų sąmata, tačiau nagrinėjamu atveju pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl atlyginimo bankroto administratorei dydžio paskirstymo, o ne administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, kaip tai suprantama pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalis. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad tokia nutartis yra neskundžiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nagrinėjamas atskirasis skundas buvo priimtas, nepažeidžiant nei ĮBĮ, nei CPK nustatytų reikalavimų atsakovui tinkamai pasinaudojus jam suteikta procesine teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis.
8. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo A. M. IĮ ,,AMKOLIS“ sumokėti bankroto administratorei UAB „Relina“ 439,16 Eur bankroto administravimo išlaidoms padengti, nėra.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
10. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė