Civilinė byla Nr. e2A-734-241/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00546-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.37; 3.1.16; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos, atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės statyba“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-893-524/2019 pagal ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės statyba“ dėl dalies negrąžinto avanso bei palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ priešieškinį ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai ir atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos“, draudimo bendrovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur nesugrąžinto išankstinio mokėjimo (avanso) dalį ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Su konkurso laimėtoja UAB „Gora“, veikusia 2013 m. lapkričio 25 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su partnere atsakove UAB „Ukmergės statyba“, 2014 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta rangos sutartis, kurios bendra kaina sudarė 650 036,04 Eur (2 244 444,44 Lt).  

3.       2014 m. kovo 18 d. atsakovė UAB „Gora“ ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą 195 010,81 Eur (673 333,33 Lt) sumai ir draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje laidavimo raštus nurodytai sumai.

4.       2014 m. balandžio 14 d. ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija atliko dalinį mokėjimą, pervesdama atsakovei UAB „Gora“ 144 810,01 Eur (500 000,00 Lt), o 2014 m. balandžio 15 d. – 50 200,80 Eur (173 333,33 Lt), iš viso – 195 010,81 Eur (673 333,33 Lt).

5.       Atsakovei UAB „Gora“ vykdant darbus pagal 2014 m. vasario 24 d. rangos sutartį, iš jai mokėtinų už atliktus darbus sumų, kaip ir numatė rangos sutartis, buvo atliekami 30 procentų dydžio atskaitymai avansui grąžinti (įskaityti). Iš viso iš atsakovei UAB „Gora“ sumokėto avanso buvo įskaityta 36 086,83 Eur (124 600,60 Lt) už pagal rangos sutartį atliktus darbus.

6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Gora“, įvykdžiusi dalį savo įsipareigojimų pagal sutartį, ėmė nesilaikyti jos sąlygų. Ieškovė ne kartą kreipėsi tiek į atsakovę UAB „Gora“, tiek ir į abi jungtinės veiklos partneres, prašydama nurodyti, dėl kokių priežasčių darbus vėluojama atlikti. Nustačius, kad atsakovės ne tik vėluoja atlikti darbus pagal sutartį, bet ir apskritai objekte darbų nebeatlieka, rangos sutartis nuo 2014 m. gruodžio 15 d. dėl atsakovių kaltės buvo nutraukta.

7.       Ieškovė kreipėsi į draudiką dėl likusios avanso sumos, kuri sudarė 158 923,98 Eur (548 732,73 Lt), išmokėjimo, tačiau draudikas informavo, kad jis neturi pagrindo mokėti išmokos, kadangi laidavimo raštai yra suklastoti ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8.       Draudikui nepadengus avanso, ieškovė iš atsakovei UAB „Gora“ mokėtinų sumų, kilusių iš kitų sutartinių įsipareigojimų, atliko 62 321,13 Eur (215 182,40 Lt) sumos įskaitymą. Dėl įskaitymo iš atsakovių jokių prieštaravimų pareikšta nebuvo, todėl ieškovė laikė, kad po įskaitymo atsakovių nesugrąžinta išankstinio mokėjimo suma sudaro 96 602,85 Eur (333 550,33 Lt).

9.       Atsakovėms negrąžinus likusios dalies avanso, ieškovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį, prašydama solidariai iš atsakovių priteisti nesugrąžintą išmokėto avanso pagal sutartį dalį – 96 602,85 Eur, 16 900,94 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė UAB „Gora“ priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti 62 321,13 Eur skolą iš ieškovės, t. y. ieškovės įskaitytas lėšas. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ priešieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp jos ir UAB „Gora“, negaliojančia.

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 iš atsakovių solidariai priteisė ieškovei 96 602,85 Eur nuostolių atlyginimą (dalį nesugrąžinto avanso). Atsakovės „UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinio netenkino. BUAB „Gora“ reikalavimu ieškovės atliktą įskaitymą 62 321,13 Eur sumai pripažino negaliojančiu ir priteisė iš ieškovės atsakovei 62 321,13 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Ukmergės statyba“ įvykdė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir pervedė priteistą avanso dalį – 96 602,85 Eur. Ieškovė, vykdydama nurodytą teismo, sprendimą atsakovei BUAB „Gora“ pervedė 62 321,13 Eur, todėl mano, jog jai yra nesugrąžinta 62 321,13 Eur dalis išmokėto avanso, kurią ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių.

12.       Atsakovė BUAB „Gora“, atstovaujama bankroto administratorės, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovės vertinimu, pareikštas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016.

13.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės manymu, nuostolių atlyginimo klausimas dėl darbų neatlikimo sutarties pagrindu yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu, todėl dar kartą reikalauti atsakomybės iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ tuo pačiu pagrindu ieškovė neturi teisės.

14.       Atsakovės vertinimu, ieškovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo mokėti atsakovei UAB „Gora“ tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus, tačiau pažeisdama rangos sutarties nuostatas, ieškovė sumokėjo avansu 195 010,82 Eur (673 333,33 Lt) už neatliktus darbus, nors ieškovei buvo suteikta tik teisė, bet ne pareiga atlikti išankstinį mokėjimą. Atsakovės manymu, ieškovė nekontroliavo kaip UAB „Gora“ vykdo sutartinius įsipareigojimus ir tai lėmė jos nuostolius.

15.       Atsakovė teigė, kad ji nėra gavusi iš ieškovės ar atsakovės BUAB „Gora“ jokio avanso nei pagal išankstinio mokėjimo sąskaitas, nei kitais pagrindais. UAB „Ukmergės statyba“ vertinimu, ieškovė, teikdama reikalavimą priteisti negrąžintą avanso dalį, neįrodė, kad atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ ginčo lėšos – avanso dalis, tikrai buvo sumokėta (perduota).

16.       Trečiasis asmuo draudimo bendrovės AAA „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje palaikė atsakovių poziciją, kad ieškiniu keliami tie patys klausimai kaip išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016, todėl prašė ieškinį atmesti.

17.       Trečiasis asmuo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ palaikė ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ atliko tarp ieškovės ir atsakovių sudarytos rangos sutarties darbų techninę priežiūrą. Nurodė, kad UAB „Gora“ tinkamai vykdė sutartyje numatytus rangos darbus iki 2014 m. liepos mėn. Kuomet darbai ėmė stoti, trečiasis asmuo informavo ieškovę ir ši pareikalavo atsakovės nurodyti, dėl kokių priežasčių darbai neatliekami. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ tik 2014 m. spalio mėn. atvyko į rangos objektą ir svarstė ieškovės pasiūlymą perimti teisę atlikti UAB „Gora“ neatliktus darbus. Be to, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atstovai dalyvavo ir vėlesniuose susitikimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl neatliktų darbų. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė tinkamai įgyvendino savo teises ir įsipareigojimus pagal sutartį, laiku reagavo į netinkamą sutartimi aptartų darbų vykdymą.

18.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 2013 m. lapkričio 25 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia; 2) pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, pripažinti, kad pagal 2014 m. vasario 24 d. rangos sutartį dėl Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, rangos sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ (rangovo) nebuvo sukurti; 3) pripažinus, kad pagal rangos sutartį sutartiniai teisiniai santykiai tarp Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo sukurti, pripažinti, kad iš 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties kylantys įsipareigojimai buvo tik atsakovės UAB „Gora“ prievolės.

19.       Atsakovė priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei UAB „Gora“ dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių apgavus atsakovę UAB „Ukmergės statyba“, jungtinės veiklos sutartis pripažintina negaliojančia. Atsakovė BUAB „Gora“ buvo nesąžininga atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atžvilgiu tiek prieš sudarant jungtinės veiklos sutartį, tiek ir jos sudarymo metu, kadangi sąmoningai nuslėpė nuo UAB „Ukmergės statyba“ aplinkybes, kurios būtų lėmusios atsakovės atsisakymą sudaryti sutartį. UAB „Gora“ dar prieš sudarydama jungtinės veiklos sutartį, apskritai neturėjo jokio ketinimo siekti bendrų tokio susitarimo tikslų ar būti saistoma šios sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų. Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neatskleidus UAB „Ukmergės statyba“ esminių šio sandorio sudarymo aplinkybių apie nesąžiningą ir iš anksto suplanuotą atsakovės UAB „Gora“ ketinimą nevykdyti jokios realios jungtinės veiklos pagal šią sutartį ir pasitelkti šį dokumentą tik kaip įrankį tam, kad UAB „Gora“ būtų sudarytos sąlygos laimėti konkursą, sudaryti rangos sutartį ir tokiu būdu užtikrinti išimtinai BUAB „Gora“ turtinių interesų patenkinimą – gauti ginčijamą avansą.

20.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ pažymėjo, kad BUAB „Gora“, siekdama gauti rangos sutartyje numatytą pinigų sumą, 2014 m. kovo 18 d. pateikė ieškovei suklastotus dokumentus – 2014 m. kovo 12 d. sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą. Atsakovė BUAB „Gora“ taip pat pateikė kredito unijos „Naftininkų investicijos“ išduotą garantiją 65 003,60 Eur (224 444,44 Lt) sumai. Tačiau kredito unijai „Naftininkų investicijos“ 2014 m. gegužės 23 d. buvo iškelta bankroto byla ir unija 2014 m. gruodžio 19 d. likviduota. Kredito unijai iškėlus bankroto bylą, atsakovė BUAB „Gora“, pažeisdama rangos sutartyje numatytus įsipareigojimus, kitos garantijos nepateikė, o ieškovė, nesilaikydama rangos sutarties sąlygų, naujos garantijos nereikalavo.

21.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį, kurį prašė atmesti. Ieškovė nurodė, kad priešieškiniu atsakovė nepagrįstai siekia ginčyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nustatytus faktus ir teisinius santykius. Išnagrinėtoje civilinėje byloje į įrodinėjimo dalyko sudėtį, be kitų faktų, įėjo ir materialinio teisinio pobūdžio faktai apie atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties galiojimą; faktai apie atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ solidarią atsakomybę jungtinės veiklos sutarties pagrindu; aplinkybės dėl rangos sutarties pagrindu išmokėto avanso dydžio ir grąžintinos jo dalies; faktai dėl atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ solidarios prievolės grąžinti ieškovei nepanaudotą avanso dalį.

22.       Ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų iš naujo nustatinėti faktus ir teisinius santykius, susijusius su jungtinės veiklos sutartimi, atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ teiginiai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovė neįrodė, jog sudarant sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas. Sudarydamos jungtinės veiklos sutartį šalys bendravo ir bendradarbiavo, neslėpdamos ketinimų dalyvauti konkurse, o laimėjus konkursą – sudaryti rangos sutartį su ieškove, bendru susitarimu pasidalijo darbų pagal rangos sutartį atlikimą, aiškiai suformulavo tarpusavio teises ir pareigas, įgaliojimus. Atsakovė su priešieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog atsakovė BUAB „Gora“ turėjo išankstinį ketinimą pasisavinti avansą ir nevykdyti rangos sutarties. Priešieškinyje siekiama sukurti įspūdį, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo vykdoma, dėl to esą UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo sudaryta galimybė atlikti laimėto konkurso 7 procentų darbų dalies. Tačiau ankstesnėje byloje pati atsakovė nurodė, kad BUAB „Gora“ atstovas siūlė atsakovei darbus tęsti kaip pagrindinei rangovei. Šis variantas buvo apsvarstytas, tačiau atmestas. Taigi atsakovei nebuvo jokių kliūčių ne tik atlikti 7 procentus darbų pagal rangos sutartį, bet ir perimti visų likusių darbų atlikimą.

23.       Atsakovė BUAB „Gora“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareikštas priešieškinis yra pagrįstas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB ,,Ukmergės statyba“ buvo informuota apie galimybę rangovui gauti išankstinį apmokėjimą (avansą), kurio suma sudarė 30 procentų nuo bendros rangos sutarties kainos. Siekdama gauti avansą BUAB ,,Gora“ ieškovei Akmenės rajono savivaldybei administracijai pateikė suklastotus prievolių užtikrinimo dokumentus. Taigi šiuo atveju nebuvo siekiama sukurti rangos teisinių santykių, bet civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo siekiama apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – 195 010,81 Eur (673 333,33 Lt) avansą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės BUAB ,,Gora“ 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalį; atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai bylinėjimosi išlaidų –            5 837,42 Eur iš BUAB ,,Gora‘‘, 1 765,94 Eur iš atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“; priteisė atsakovei UAB ,,Ukmergės statyba“ 6 322,04 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos; priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės BUAB ,,Gora“.

25.       Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje                      Nr. e2-648-730/2016 buvo nustatyta, jog ieškovė 2014 m. gruodžio 16 d. raštu informavo atsakovę BUAB „Gora“, kad atlieka 62 321,13 Eur (215 182,40 Lt) sumos įskaitymą iš likusios 158 923,98 Eur (548 732,73 Lt) nesugrąžintos avanso sumos. Nurodytoje byloje teismas pripažino 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės 62 321,13 Eur atsakovei BUAB „Gora“. Išnagrinėtoje byloje dėl ginčo sumos nebuvo nustatyta atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB ,,Ukmergės statyba“ solidari atsakomybė, nes ši suma buvo priteista tik BUAB ,,Gora“. Todėl nepagrįsta ieškovės pozicija, jog kitos nuostolių sumos             (96 602, 85 Eur) priteisimas solidariai iš atsakovių išnagrinėtoje byloje turi prejudicinę reikšmę šioje byloje įrodinėjamoms aplinkybėms dėl avanso grąžinimo. Ginčo suma įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo grąžinta tik BUAB ,,Gora“, nekonstatuojant šios sumos (prievolės) solidarumo.

26.       Teismas nustatė, kad ieškovė ginčo avansą pervedė tik BUAB ,,Gora“. Atsakovė                 UAB „Ukmergės statyba“ neatliko jungtinės veiklos sutartyje numatytų 7 procentų darbų, todėl remtis vien jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktu bei nustatyti UAB ,,Ukmergės statyba“ ir BUAB ,,Gora“ solidarią prievolę nėra teisinio pagrindo. Atsakovė UAB ,,Ukmergės statyba“ negavo ginčo sumos (62 321,13 Eur), todėl negautos sumos ji neprivalo grąžinti ieškovei.

27.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl avanso grąžinimo nustačius, jog rangos darbų neįvykdė tik atsakovė BUAB ,,Gora“, o atsakovei UAB ,,Ukmergės statyba“ jokie darbai pagal pasirašytą jungtinės veiklos sutartį nebuvo pavesti atlikti. Kadangi reikalavimai, kurie kildinami iš netinkamo sutarčių vykdymo, yra susiję su aktyviais šalies veiksmais, šioje byloje remtis vien jungtinės veiklos sutarties pasirašymo aplinkybe ir konstatuoti solidariąją atsakovių prievolę nėra teisinio pagrindo. Be to, solidariąją atsakovių prievolę šioje byloje šalina jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas, numatantis, kad atsakovei UAB ,,Ukmergė statyba“ buvo numatyta atlikti tik 7 procentus paskirtų darbų, kurie jai nebuvo paskirti atlikti.

28.       Teismas pažymėjo, kad ginčo avansas buvo pervestas tik BUAB „Gora“, vadovaujantis rangos sutarties 9.1 punktu. BUAB ,,Gora“ jokios ginčo avanso dalies nepervedė atsakovei UAB ,,Ukmergės statyba“. Tik atsakovė BUAB ,,Gora“ pasirašė rangos sutartį ir ją vykdė. Jungtinės veiklos sutarties 1.1 punkte buvo nustatyta, kad atsakovės buvo susitarusios, jog UAB ,,Ukmergės statyba“ atliks 7 procentus visų rangos darbų. Tačiau UAB ,,Ukmergės statyba“ įrodė, kad ji jokių darbų ieškovei neatliko. Šią aplinkybę patvirtina statybos darbų žurnalai. Taigi ginčo avanso mokėjimo paskirtis buvo atsakovės BUAB ,,Gora“ būsimiems darbams pagal su ieškove pasirašytą rangos sutartį apmokėjimas. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkte nustatytos atsakomybės apimtis siejama su realiai paskirtais partneriais ir atliktais darbais, todėl solidariosios atsakovių atsakomybės nustatymas prieštarautų teisingumo principui, kadangi byloje įrodyta, jog UAB ,,Ukmergės statyba“ neatliko net 7 procentų numatytų darbų ir nėra gavusi jokios dalies ginčijamo avanso sumos. Byloje neįrodyta, kad atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su įrodinėjama ginčo suma.

29.       Teismas, spręsdamas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovė UAB ,,Ukmergės statyba“, klysdama ar būdama suklaidinta, sudarė jos valios ir lūkesčių neatitinkantį sandorį. Atsakovė išreiškė savo valią, aiškiai suformulavo savo kaip jungtinės veiklos dalyvio tikslą, t. y. atlikti 7 procentus visų viešajame pirkime laimėtų rangos darbų.

30.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu įrodinėjo aplinkybėmis, kurios atsirado po sandorio sudarymo. Atsakovė teikė įrodymus dėl atsakovės BUAB ,,Gora“ buvusio vadovo 2014 m. kovo 3 d. įvykdytų veiksmų, susijusių su suklastotų dokumentų pagaminimu, t. y. nurodė aplinkybes po ginčo sandorio sudarymo. Todėl sandorio sudarymo metu šie veiksmai negalėjo turėti įtakos ydingos atsakovės (jos atstovo) valios susiformavimui, nes atsakovės atstovas išreiškė savo valią tik sandorio sudarymo metu. Dėl BUAB ,,Gora“ buvusio vadovo neteisėtų veiksmų, įvykdytų po ginčijamo sandorio sudarymo, arba dėl sandorio nenaudingumo nėra teisinio pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu.

31.       Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu buvo atmestas UAB ,,Ukmergės statyba“ reikalavimas pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. teismas atliko šio sandorio patikrą ir dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kadangi teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, todėl tokių faktų šioje byloje paneigti negalima.

32.       Teismas pažymėjo, kad fakto konstatavimas, jog nesusiklostė prievolė tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“, šioje byloje nesukurs teisinių pasekmių, kadangi ieškinio dalis dėl solidariosios atsakomybės yra atmesta. Atitinkamai, atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ antrasis ir trečiasis priešieškinio reikalavimai iš esmės yra tokie, kurių patenkinimas savaime nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių šalims, todėl jie negali būti tenkinami.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

33.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas solidariai priteisti iš UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalį, ir priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovių BUAB ,,Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalį, taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Kadangi įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 jau yra nustatyta, jog įvertinus jungtinės veiklos sutarties ir rangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, atsakovėms kyla solidari prievolė grąžinti ieškovei pagal rangos sutartį BUAB „Gora“ išmokėtą ir statybos rangos darbų atlikimui atsakovių nepanaudotą avanso dalį, šioje byloje pareikštas ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai, t. y. likusią avanso dalį solidariai priteisiant iš abiejų atsakovių.

33.2.                      Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 atsakovė BUAB „Gora“ priešieškiniu ginčijo įskaitymą, kuriuo ieškovė buvo įskaičiusi prievolę grąžinti nepanaudoto avanso dalį (62 321,13 Eur) į priešpriešinius vienarūšius BUAB „Gora“ reikalavimais dėl 62 321,13 Eur apmokėjimo už BUAB „Gora“ atliktus darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. SS-227 bei darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. SS-795. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nei ginčijo šį įskaitymą, nei buvo minėtų sutarčių šalimi, todėl Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo pagrindo priteisti solidariai atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur sumą. Taigi Klaipėdos apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje ne grąžino atsakovei BUAB „Gora“ ginčo sumą, t. y. avanso dalį, o priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur skolą pagal ieškovės su BUAB „Gora“ sudarytą rangos sutartį Nr. SS-227 bei darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. SS-795.

33.3.                      Ieškovės ieškinio pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 metu buvo laikoma, kad 62 321,13 Eur avanso suma yra įskaityta ir dėl to prievolė pasibaigusi. Todėl teismo sprendimu panaikinus įskaitymą, 62 321,13 Eur prievolė vėl tapo vykdytina kaip ir solidari atsakovių prievolė grąžinti kitą to paties avanso dalį (96 602,85 Eur), kurią teismas įsiteisėjusiu sprendimu priteisė iš atsakovių.

33.4.                      Kadangi Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 yra nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovėms kyla solidari prievolė grąžinti ieškovei atliktų darbų apmokėjimui nepanaudotą avanso dalį, o šioje byloje yra įrodyta ir pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog 62 321,13 Eur avanso suma yra negrąžinta ieškovei ir nepanaudota apmokėjimui už pagal rangos sutartį atliktus darbus, todėl 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalis turėjo būti ieškovei priteista solidariai iš abiejų atsakovių.

33.5.                      CK 6.975 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis yra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad jungtinės veiklos sutartis yra susijusi su ūkine komercine atsakovių veikla, vien jau ši teisės norma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovių prievolė grąžinti ieškovei darbų apmokėjimui nepanaudotą avanso dalį yra solidari. Pirmosios instancijos teismas šios teisės normos nepagrįstai netaikė. Solidari atsakovių atsakomybė yra nustatyta ir jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte, kuriame nurodyta, kad už darbų atlikimą užsakovui partneriai yra atsakingi solidariai, o tarpusavyje atsiskaito pagal jiems priskirtus atlikti darbus.

34.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą –priešieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Teismas, atsisakydamas tenkinti priešieškinį, nevertino atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų apie tyčinius ir nesąžiningus BUAB „Gora“ veiksmus, nutylint (neatskleidžiant) itin svarbios informacijos apie įmonės blogą finansinę situaciją jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-224-241/2018 nuspręsta palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atsakovės BUAB „Gora“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad BUAB „Gora“ jau 2014 m. vasario mėn. buvo nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartimi taip pat buvo nustatytos aplinkybės, kad BUAB „Gora“ finansinė padėtis nebuvo gera ne tik 2014 m., bet ir 2012 – 2013 m.

34.2.                      Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2013 m., t. y. tuomet, kai BUAB „Gora“ kreipėsi į UAB „Ukmergės statyba“ dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir kai buvo sudaryta sutartis, BUAB „Gora“ jau buvo nemoki. Tačiau ji šių esminių aplinkybių apie savo finansinę padėtį UAB „Ukmergės statyba“ neatskleidė, todėl UAB „Ukmergės statyba“ sudarė ne tokį sandorį, kokį ji siekė sudaryti. Jei atsakovė BUAB „Gora“ būtų nurodžiusi aplinkybes, kad jos finansinė situacija yra sunki, UAB „Ukmergės statyba“, kaip ūkio subjektas vykdantis veiklą ir siekiantis pelno, tikrai nebūtų sudaręs sutarties.

34.3.                      Teismas, atmesdamas priešieškinį, nevertino aplinkybių, kad UAB „Ukmergės statyba“ neturėjo galimybių gauti informacijos apie atsakovės UAB „Gora“ finansinę padėtį, nes tokios informacijos atsakovė neteikė nei viešai, nei pagal teisės aktų reikalavimus. BUAB „Gora“ per visą savo veiklos laikotarpį Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis teikė tik 2014 m. spalio 31 d. (už 2013 m. ataskaitinį laikotarpį).

34.4.                      Po jungtinės veiklos sutarties sudarymo BUAB „Gora“ nebendradarbiavo su UAB „Ukmergės statyba“. BUAB „Gora“, laimėjusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą, apie šią aplinkybę net neinformavo UAB „Ukmergės statyba“. BUAB „Gora“ nesuteikė jokios informacijos nei apie dokumentų teikimą konkursui, nei apie rangos sutarties sudarymą su ieškove Akmenės rajono savivaldybės administracija. BUAB „Gora“ nesuteikė informacijos apie Akmenės rajono savivaldybės administracijai teiktus dokumentus, siekiant gauti išankstinį apmokėjimą pagal rangos sutartį, apie išankstinio mokėjimo sumos pervedimą.

34.5.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovė BUAB „Gora“, siekdama gauti avansą, 2014 m. kovo 18 d. pateikė Akmenės rajono savivaldybės administracijai suklastotus dokumentus. Be to, atsakovė BUAB „Gora“, tariamai vykdydama rangos sutartyje nustatytus įpareigojimus, Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė 2014 m. kovo 3 d. kredito unijos ,,Naftininkų investicijos“, kuri netrukus bankrutavo, išduotą garantiją. Svarbu tai, kad viešojoje erdvėje jau buvo informacija apie kredito unijos ,,Naftininkų investicijos“ nepatikimumą, apribotą veiklą.

34.6.                      Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti priešieškinį, neanalizavo bendros situacijos, kuri patvirtina, jog atsakovės BUAB „Gora“ valdymo organai, tiek 2013 m. lapkričio 25 d. sudarydami jungtinės veiklos sutartį, tiek dalyvaudami konkurse bei 2014 m. vasario 24 d. sudarydami rangos sutartį ir gaudami avansą, naudojo apgaulę, elgėsi nesąžiningai ir atlikinėjo tyčinius veiksmus ne tik UAB „Ukmergės statyba“, bet ir ieškovės atžvilgiu.

34.7.                      Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas UAB „Ukmergės statyba“ reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. UAB „Ukmergės statyba“ šioje byloje pareikšti priešieškinio reikalavimai yra nauji.

35.       Atsakovė BUAB „Gora“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1.                      Teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. atmetė ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB ,,Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur ir šią sumą priteisė tik iš BUAB „Gora“. Tai reiškia, kad buvo tenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimo. Be to, teismas visiškai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai reiškia, kad buvo atmesta daugiau nei 50 procentų ieškinio reikalavimų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir bylinėjimosi išlaidų atsakovės BUAB „Gora“ atžvilgiu nesumažino.

35.2.                      Dėl pareikštų ieškinio ir priešieškinio materialinių reikalavimų procesas vyko tiek žodinio, tiek rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas be jokio pagrindo visas ieškovės išlaidas, susijusias su teismo posėdžiais ir kitais ieškovės rengtais procesiniais dokumentais, priteisė išimtinai tik iš BUAB „Gora“. Taigi teismas netaikė proporcingumo principo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir neatsižvelgė į kitus šioje byloje priešieškiniu reikštus materialinius reikalavimus, dėl kurių vyko posėdžiai, todėl nepagrįstai priteisė ieškovei bei trečiajam asmeniui didesnes bylinėjimosi išlaidas.

36.       Atsakovė BUAB „Gora“ prašo ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1.                      Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad UAB ,,Ukmergės statyba“ negavo BUAB ,,Gora“ išmokėtos avanso dalies, jog atliko darbus pagal 2014 m. vasario 24 d. pasirašytą sutartį bei ją pažeidė, todėl ji nėra atsakinga už sutarties pažeidimą.

36.2.                      Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkte buvo nustatyta, kad partnerių atsakomybė, susijusi su sutartyje numatytų darbų atlikimu, yra vienoda, atsižvelgiant į darbų paskirstymo tarp partnerių susitarimu nustatytą darbų, tenkančių kiekvienam iš partnerių, pobūdį, kiekius ir kitas svarbias aplinkybes, ir yra nustatoma pagal pagrindinės rangos sutarties su perkančiąja organizacija ir darbų užsakovu nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nevertino jungtinės veiklos sutarties 3.3 punkto sąlygų, nenustatinėjo kokie UAB ,,Ukmergės statyba“ veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės Akmenės savivaldybės administracijos įrodinėjama ginčo suma.

36.3.                      Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 atsakovių prievolę preziumavo kaip solidariąją (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), t. y. asmenų veiksmai susiję su žalos padarymu, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl avanso grąžinimo teisinių santykių, todėl negali būti taikoma ta pati prezumpcija dėl solidariosios atsakomybės.

36.4.                      Sutiktina, jog atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ priešieškiniu šioje byloje pareikšti reikalavimai pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu yra nauji. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bei vertinamos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016. Atsakovė BUAB „Gora“ atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ atžvilgiu panaudojo apgaulę, kuri pasireiškė svarbių aplinkybių nuslėpimu bei tyčinių veiksmų atlikimu.

37.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statybą“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Nors atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ ankstesnėje byloje pareikštame priešieškinyje kaip teisinį pagrindą nurodė tik CK 1.80 straipsnį, tačiau kaip faktiniu pagrindu rėmėsi net tik tuo, kad sutartis iš viso nebuvo sudaryta, bet ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje, t. y., kad BUAB „Gora“ apgavo ir suklaidino atsakovę UAB „Ukmergės statyba“; atsakovė BUAB „Gora“ iš anksto žinojo, jog neturi galimybės atlikti rangos darbų, tačiau turėjo išankstinį tikslą klastojant dokumentus apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą; atsakovės BUAB „Gora“ finansinė padėtis buvo bloga, kt.

37.2.                      Siekdama išvengti atsakomybės pagal jungtinės veiklos sutartį, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ kaltina atsakovę BUAB „Gora“ informacijos neteikimu tiek prieš sutarties sudarymą, tiek ir jos vykdymo metu, tačiau nutyli, kodėl ji kaip verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, iš viso sudarė jungtinės veiklos sutartį su BUAB „Gora“. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nenurodė, kodėl po jungtinės veiklos sutarties sudarymo ji nesidomėjo sutarties vykdymu, konkursu, rangos sutarties sudarymo ir vykdymo eiga. Tai leidžia teigti, kad atsakovės veikė bendrai susitarusios. Po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gora“, atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ stengiasi išvengti savo solidarios prievolės vykdymo.

37.3.                      Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta, kad atsakovėms kyla solidari prievolė grąžinti ieškovei pagal rangos sutartį jos atsakovei BUAB „Gora“ išmokėtą ir darbų atlikimui nepanaudotą avanso dalį, šioje byloje teismas negali nesivadovauti šiais prejudiciniais faktais ir (ar) paneigti teismo konstatuotą ieškovės teisę solidariai reikalauti iš atsakovių UAB „Ukmergės statyba“ ir BUAB „Gora“ negrąžintos avanso dalies.

37.4.                      Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ su priešieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad BUAB „Gora“ turėjo išankstinį ketinimą pasisavinti avansą ir nevykdyti rangos sutarties. Šie atsakovės teiginiai grindžiami išimtinai prielaidomis ir spėlionėmis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Avansas buvo išmokėtas 2014 m. balandžio 14 – 15 d., BUAB „Gora“ darbus objekte vykdė 2014 m. kovo – rugpjūčio mėn., atliko darbų už 120 289,43 Eur (415 335,35 Lt). Tuo pat metu BUAB „Gora“ vykdė ir kitas su ieškove sudarytas rangos sutartis ir pagal šias sutartis darbus pabaigė visiškai. Tai rodo, kad BUAB „Gora“ buvo finansiškai pajėgi prisiimti įsipareigojimus pagal rangos sutartį.

37.5.                      Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 25 d., todėl atsakovės BUAB „Gora“ 2014 m. buvusi finansinė padėtis neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos sutarties sudarymui ir (ar) atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apsisprendimui dėl sutarties sudarymo. Nėra aišku kokiu pagrindu UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde teigia, kad BUAB „Gora“ buvo nemoki ir 2013 m., kadangi tokių įrodymų byloje nėra.

37.6.                      Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl nepanaudotos avanso dalies priteisimo tenkinimas. Nuo išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra mokamas žyminis mokestis, taip pat jis nėra vertinamas, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, nes ieškinys laikytinas tenkintu tiek, kiek yra patenkintas pagrindinis reikalavimas.

37.7.                      Teismo posėdžiai byloje vyko bendrai nagrinėjant tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį, byloje nebuvo nei vieno teismo posėdžio, skirto nagrinėti tik priešieškinį, dėl ko būtų atskirai susidariusios bylinėjimosi išlaidos.

38.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašo ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su atsakovės BUAB „Gora“ nesąžiningumu, suklastotų ir negaliojančių dokumentų teikimu ieškovei, kurių pagrindu ieškovė pervedė atsakovei BUAB „Gora“ 195 010,81 Eur avansą. Byloje taip pat nebuvo nagrinėjama BUAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei nurodytų aplinkybių įtaka, sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės reikalaujamą priteisti pinigų sumą, kurią ieškovė buvo sumokėjusi.

38.2.                      Galutinis teismo sprendimas dėl atsakovės BUAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-224-241/2018, t. y. jau po civilinės bylos Nr. e2-648-730/2016 išnagrinėjimo. Todėl civilinėje byloje Nr. 2-224-241/2018 nustatytos aplinkybės dėl atsakovės BUAB „Gora“ bankroto pripažinimo tyčiniu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nebuvo vertinamos. Pareikšto ieškinio pagrįstumas buvo vertinamas preziumuojant, kad BUAB „Gora“ bankrotą lėmė pablogėjusi finansinė padėtis, bet ne tyčiniai veiksmai.

38.3.                      Byloje yra pagrįstai nustatyta, kad rangos sutartis buvo pasirašyta tik tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Gora“, ginčo avansas buvo pervestas tik BUAB „Gora“, o atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ veiksmai, kuriais ji būtų prisidėjusi prie ginčo avanso gavimo ar prie neatliktų ar netinkamai atliktų statybos darbų pagal rangos sutartį, nėra įrodyti.

38.4.                      Akmenės rajono savivaldybės administracija, pati pervedusi 195 010,81 Eur avansą nemokiai BUAB „Gora“, nesąžiningai ir nepagrįstai siekia visų negrąžintų lėšų atlyginimo klausimą spręsti atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ sąskaita, ieškinyje ir apeliaciniame skunde remdamasi tik argumentais, kad ši suma turėtų būti solidariai priteista ir iš atsakovės UAB „Ukmergės statyba“, kadangi tokia prievolė atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ neva kyla iš jungtinės veiklos sutarties nuostatų ir įstatymo.

38.5.                      Nors jungtinės veiklos sutartis formaliai galėtų būti vertinama kaip atsakovių susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo, tačiau byloje pateikti procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, jog šiuo susitarimu nebuvo siekiama jokių bendrų tikslų, o BUAB „Gora“ išskirtinai siekė patenkinti tik savo turtinius interesus.

39.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ prašo atsakovės BUAB „Gora“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1.                      Teismui atmetus ieškinio reikalavimus dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ieškinys buvo tenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstomos tarp bylos šalių remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, šioje byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas. 

Dėl prejudicinių faktų ir atsakovių prievolės solidarumo

41.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 62 321,13 Eur nesugrąžinto išankstinio mokėjimo (avanso) dalį ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės BUAB ,,Gora“ 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalį, o ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atžvilgiu atmetė, taip pat atmetė reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio sumos.

42.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ginčo avansą pervedė tik BUAB ,,Gora“. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ neatliko 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartyje numatytų darbų, todėl remtis vien jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktu nustatyti UAB ,,Ukmergės statyba“ ir BUAB ,,Gora“ solidarią prievolę nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad UAB ,,Ukmergės statyba“ negavo ginčo sumos, todėl negautos sumos ji neprivalo grąžinti.

43.       Ieškovė Akmenės rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 jau yra nustatyta, jog įvertinus jungtinės veiklos sutarties ir rangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, atsakovėms kyla solidari prievolė grąžinti ieškovei pagal rangos sutartį BUAB „Gora“ išmokėtą ir statybos rangos darbų atlikimui atsakovių nepanaudotą avanso dalį. Ieškovės ieškinio pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 metu buvo laikoma, kad 62 321,13 Eur avanso suma yra įskaityta ir dėl to prievolė pasibaigusi. Todėl 2016 m. birželio 16 d. teismo sprendimu panaikinus įskaitymą, 62 321,13 Eur prievolė vėl tapo vykdytina kaip ir solidari atsakovių prievolė grąžinti kitą to paties avanso dalį (96 602,85 Eur), kurią teismas įsiteisėjusiu sprendimu priteisė iš atsakovių.

44.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktinės šios taisyklės taikymo nuostatos yra suformuluotos teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, aiškinama atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, ji apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99).

45.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).

46.       Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, kt.).

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-196/2017 yra konstatuoti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kuriais pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo.

48.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 ieškovės Akmenės rajono savivaldybės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Ukmergės statyba“ ir BUAB „Gora“ 96 602, 85 Eur nuostolių atlyginimą, 16 900, 94 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 16 900,94 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. birželio 18 d.; tenkino atsakovės BUAB „Gora“ priešieškinį ir pripažino ieškovės Akmenės rajono savivaldybės 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 atliktą įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį dėl 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos su atsakove UAB „Gora“, pripažinimo niekine ir negaliojančia atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-196/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

49.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendime nustatyta, kad ieškovė 2013 m. lapkričio 14 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų pirkimas“. Konkurso rezultatų pagrindu 2014 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų sutartis Nr. SS-89, kurios bendra kaina sudarė 2 244 444,44 Lt (650 036,40 Eur), su konkurso laimėtoja UAB „Gora“, veikusia 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu su jungtinės veiklos partnere UAB „Ukmergės statyba“. Atsakovė BUAB „Gora“, vadovaudamasi rangos sutarties 9.1 punktu, 2014 m. kovo 18 d. pateikė ieškovei 2014 m. kovo 17 d. išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 20140317 – 673 333,33 Lt (195 010,81 Eur) sumai ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2014 m. kovo 12 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą. Ieškovė 2014 m. balandžio 14 d. atliko atsakovei UAB „Gora“ dalinį mokėjimą, pervesdama 500 000 Lt (144 810 Eur), o 2014 m. balandžio 15 d. – 173 333,33 Lt (50 200,80 Eur), iš viso 673 333,33 Lt (195 010,81 Eur). Iš atsakovei mokėtinų sumų buvo išskaičiuota ir ji ieškovei grąžino 124 600,60 Lt (36 086,83 Eur). Ieškovė 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 informavo atsakovę BUAB „Gora“, kad atlieka 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) įskaitymą. Po įskaitymo nesugrąžinta išankstinio mokėjimo suma ieškovei sudaro – 333 550,33 Lt (96 602,85 Eur).

50.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendime konstatavo, kad abi atsakovės solidariai turi ieškovei grąžinti 96 602,85 Eur sumą, kurią avanso pagrindu gavo atsakovė UAB „Gora“, kaip vadovaujantis partneris, nes atsakovių solidarioji atsakomybė atsiranda dėl to, kad jos, esant galiojančiai jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, netinkamai vykdė prievoles, kylančias iš viešųjų pirkimų būdu sudarytos rangos sutarties, tuo atlikdamos neteisėtus veiksmus, tarp kurių ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. 

51.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendime nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ teisingai aiškina jungtinės veiklos sutarties 1.3 ir 2.1 punktų sąlygas, darydama išvadą, jog pagal šių jungtinės veiklos sutarties punktų nuostatas, ieškovė Akmenės rajono savivaldybė, nesant atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ sutikimo, neturėjo teisės atsakovei UAB „Gora“ pervesti avanso. Teismas, aiškindamas šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, nustatė, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ rašytinis sutikimas buvo būtinas, jei po rangos sutarties sudarymo UAB „Gora“ būtų sudariusi papildomų sandorių su ieškove dėl darbų atlikimo. Tačiau šiuo atveju nebuvo sudaromas sandoris dėl darbų atlikimo, o buvo įvykdytas rangos sutarties 9.1 punktas, rangos sutarties vykdymui kito jungtinės veiklos partnerio rašytinis sutikimas nenumatytas. Tai, kad jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktas nustatė, kad partneris, kuriam darbų užsakovas perves lėšas už partnerių atliktus darbus, įsipareigoja informuoti kitus partnerius raštu (faksu) apie tokio mokėjimo datą ir dydį ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kad partneriai susitaria, jog tokio mokėjimo lėšos tarp partnerių bus paskirstomos per dvi darbo dienas, skaičiuojant nuo jų gavimo datos, ir paskirstomos proporcingai jų per ataskaitinį laikotarpį atliktų (tinkamai aktuotų) darbų bendrai vertei, taip pat patvirtina, jog ieškovė, pervesdama avansą, neturėjo pareigos iš atsakovės UAB „Gora“ pareikalauti UAB „Ukmergės statyba“ rašytinio sutikimo.

52.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendime, pasisakydamas dėl BUAB „Gora“ priešieškinio nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė 2015 m. liepos 10 d. priėmė įsakymą, kuriuo pavedė buhalterinės apskaitos skyriui iš projekto „Pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas, pritaikant jį Viešosios bibliotekos reikmėms“ mokėtinų sumų 205 700 Lt (59 574,84 Eur) pagal 2014 m. balandžio 16 d. rangos sutartį Nr. SS-2227, užskaityti išmokėtą avansą projekto „Stacionarių socialinių paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant Akmenės rajono socialinių paslaugų namus“ vykdymui, pagal 2014 m. vasario 24 d. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. liepos 10 d. priėmė įsakymą Nr. A-417 dėl avanso įskaitymo, kuriuo pavedė buhalterinės apskaitos skyriui iš projekto „(duomenys neskelbtini) sutvarkymas“ mokėtinų sumų 2 746,29 Eur pagal 2013 m. lapkričio 12 d. darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. SS-795, įskaityti išmokėtą avansą „Stacionarių socialinių paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant Akmenės rajono socialinių paslaugų namus“ vykdymui, pagal 2014 m. vasario 24 d. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų sutartį Nr. SS-89. Ieškovė Akmenės rajono savivaldybė 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 informavo atsakovę BUAB „Gora“, kad atlieka 215 182,40 Lt (62 321,13 Eur) įskaitymą iš likusios 548 732,73 Lt (158 923,98 Eur) ieškovei nesugrąžintos avanso sumos.

53.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendime konstatavo, kad ginčo įskaitymas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. atsakovės BUAB „Gora“ viso turto areštui, viešai paskelbus Turto arešto aktų registre, esant informacijai apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gora“. Ieškovei Akmenės rajono savivaldybei, kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui, ši informacija buvo žinoma. Todėl ieškovė 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą atliko esant įstatymo nustatytam draudimui jį atlikti (kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo). Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino 2014 m. gruodžio 16 d. įskaitymą negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321, 13 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė Akmenės rajono savivaldybė, siekdama susigrąžinti 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties pagrindu, kuri nutraukta 2014 m. gruodžio 15 d., atsakovei BUAB „Gora“ išmokėtą ir negrąžintą 158 923,98 Eur avansą, 2014 m. gruodžio 16 d. dalį šios sumos (62 321,13 Eur) įskaitė į kitais pagrindais (pagal šalių 2014 m. balandžio 16 d. sudarytą rangos sutartį Nr. SS-227 bei 2013 m. lapkričio 12 d. darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. SS-795) atsiradusias ieškovės prievoles atsakovei BUAB „Gora“, o likusią dalį (96 602,85 Eur) ieškiniu, pareikštu Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016, prašė priteisti solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“. Taigi ieškovė Akmenės rajono savivaldybė 158 923,98 Eur atsakovei BUAB „Gora“ išmokėto ir negrąžinto avanso sumą (skirtingas avanso dalis) siekė susigrąžinti dviem būdais – priešpriešinių prievolių įskaitymu ir prisiteisiant (išieškant).

55.        Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. birželio 6 d. sprendimu tenkinus atsakovės BUAB „Gora“ priešieškinį ir pripažinus ieškovės Akmenės rajono savivaldybės 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. S-3323 atliktą įskaitymą negaliojančiu, taip pat taikius restituciją ir priteisus iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ 62 321,13 Eur, susidarė situacija, kuomet ieškovei liko negrąžinta avanso, išmokėto 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties pagrindu, dalis (62 321,13 Eur), o atsakovei BUAB „Gora“ iš ieškovės Akmenės rajono savivaldybės buvo priteista (grąžinta) 62 321,13 Eur skola, kuri susidarė Akmenės rajono savivaldybės ir BUAB „Gora“ 2014 m. balandžio 16 d. sudarytos rangos sutarties Nr. SS-227 bei 2013 m. lapkričio 12 d. darbų ir paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. SS-795 pagrindu.

56.       Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalies priteisimo solidariai iš atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ negalėjo netenkinti, t. y. netaikyti atsakovei UAB „Ukmergės statyba“ solidariosios atsakomybės ir vertinti faktines aplinkybes priešingai, nei buvo konstatuota prejudicinę reikšmę turinčiuose Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-121-196/2017. Pažymėtina, kad šioje byloje prašomo priteisti 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalis buvo sumokėta tais pačiais 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. ieškovės mokėjimo nurodymais, kuriais buvo pervesta ir kita, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu solidariai iš atsakovių priteista 96 602,85 Eur avanso dalis. Mokėjimai atlikti to paties 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties 9.1 punkto pagrindu, pagal tą pačią 2014 m. kovo 17 d. išankstinę sąskaitą faktūrą, kurią ieškovei apmokėti, t. y. pervesti avansą, pateikė atsakovė BUAB „Gora“.

57.       Įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais išaiškinus šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties turinį ir nustačius, kad atsakovių prievolė grąžinti ieškovei pagal 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties 9.1 punktą sumokėtą avansą yra solidari, nėra pagrindo spręsti, kad toks prejudicinis faktas (teismų atliktas jungtinės veiklos sutarties išaiškinimas) netaikytinas šioje byloje ieškiniu prašomai priteisti 62 321,13 Eur negrąžinto avanso daliai. Kaip minėta, nurodyta avanso dalis pateko į ieškovės Akmenės rajono savivaldybės atsakovei BUAB „Gora“ išmokėto ir negrąžinto 158 923,98 Eur avanso sumą. Abejose bylose tuo pačiu procesiniu statusu dalyvavo tie patys asmenys, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai dėl atsakovių atsakomybės solidarumo buvo įrodinėjimo dalykas. Šioje byloje prašoma priteisti 62 321,13 Eur negrąžinto avanso dalis nepateko į ankstesnės bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. jos nebuvo prašoma priteisti tik todėl, kad ieškovė šią sumą buvo įskaičiusi ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-648-730/2016 nagrinėjimo metu (ieškinio padavimo metu) buvo laikoma, kad atsakovių BUAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ prievolė dėl 62 321,13 Eur avanso dalies grąžinimo yra pasibaigusi įskaitymu. Kaip teisingai nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus įskaitymą, 62 321,13 Eur prievolė vėl tapo vykdytina kaip ir solidaria pripažinta atsakovių prievolė grąžinti kitą to paties sumokėto avanso dalį        (96 602,85 Eur).

58.       Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai iš naujo vertino tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovių solidariąja atsakomybe, ir pakartotinai aiškino tarp šalių sudarytų jungtinės veiklos ir rangos sutarčių turinį, nepaisydamas to, kad šios aplinkybės yra nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismui dėl atsakovių atsakomybės solidarumo padarius priešingą išvadą, nei nustatyta prejudicinę galią turinčiuose teismų procesiniuose sprendimuose, susidarė teisiškai ydinga situacija, kuomet tos pačios bylos faktinės aplinkybės teismų buvo nustatytos skirtingai. Kaip minėta, prejudicinių faktų kitoje vėlesnėse byloje paneigti negalima, išskyrus išimtis, kurios atitinka proceso atnaujinimo institutui keliamus reikalavimus. Tokių išimčių šioje byloje nenustatyta, t. y. šalys byloje nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-648-730/2016, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 62 321,13 Eur avanso dalies grąžinimas yra tik asmeninė atsakovės BUAB „Gora“, o ne solidari abiejų atsakovių prievolė.

59.       Pažymėtina, kad prejudiciniuose teismų procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, jog dėl atsakovės BUAB „Gora“ teisinio statuso ir atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ sąsajų su pastarąja iš atsakovių 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos avanso sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nepriteisiamos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnės teismų pozicijos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šio reikalavimo netenkinimo laikytina pagrįsta.

Dėl atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinio

60.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ šioje byloje pareikštu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti UAB „Gora“ ir UAB „Ukmergės statyba“ 2013 m. lapkričio 25 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia; 2) pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, pripažinti, kad pagal 2014 m. vasario 24 d. rangos sutartį dėl Gyvenamosios paskirties pastato (įvairių socialinių grupių asmenims), esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, rangos sutartiniai teisiniai santykiai tarp ieškovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ (rangovo) nebuvo sukurti; 3) pripažinus, kad pagal rangos sutartį sutartiniai teisiniai santykiai tarp Akmenės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo sukurti, pripažinti, kad iš 2014 m. vasario 24 d. rangos sutarties kylantys įsipareigojimai buvo tik atsakovės UAB „Gora“ prievolės.

61.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu įrodinėjo aplinkybėmis, kurios atsirado po sandorio sudarymo. Todėl sandorio sudarymo metu šie veiksmai negalėjo turėti įtakos ydingos atsakovės (jos atstovo) valios susiformavimui, nes atsakovės atstovas išreiškė savo valią tik sandorio sudarymo metu. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimu buvo atmestas UAB ,,Ukmergės statyba“ reikalavimas pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, t. y. teismas atliko šio sandorio patikrą ir dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kadangi nurodytas teismo sprendimas sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, todėl tokių faktų šioje byloje paneigti negalima.

62.       Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti priešieškinį, nevertino visų faktinių aplinkybių ir neanalizavo bendros situacijos, kuri patvirtina, jog atsakovės BUAB „Gora“ valdymo organai, tiek 2013 m. lapkričio 25 d. sudarydami jungtinės veiklos sutartį, tiek dalyvaudami konkurse bei 2014 m. vasario 24 d. sudarydami rangos sutartį ir gaudami avansą, naudojo apgaulę, elgėsi nesąžiningai ir atlikinėjo tyčinius veiksmus ne tik UAB „Ukmergės statyba“, bet ir ieškovės atžvilgiu. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas UAB „Ukmergės statyba“ reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, todėl šioje byloje pareikšti reikalavimai yra nauji.

63.       Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

64.       Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-648-730/2016 atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ priešieškiniu prašė pripažinti 2013 m. lapkričio 25 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės BUAB „Gora“, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, kadangi sutartis prieštarauja imperatyviai CK 6.156 straipsnio 2 dalies normai. Atsakovė nurodė aplinkybes, jog ji neišreiškė valios sudaryti ir nesudarė ginčo jungtinės veiklos sutarties, šalys derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, bet derybos nebuvo baigtos, byloje esanti jungtinės veiklos sutartis yra suklastota.

65.       Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ neįrodė, jog jungtinės veiklos sutartis, kurios kopija yra byloje, buvo suklastota, kad atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nebuvo išreiškusi valios sudaryti ginčo jungtinės veiklos sutartį ir jos nesudarė, o byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos vykdymo ir 2013 m. lapkričio 25 d. sudarė ginčo jungtinės veiklos sutartį.

66.       Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-121-196/2017 palikdamas Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ ir UAB „Gora“ ne tik derėjosi dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų, tarpusavyje pasikeitė visa reikalinga dokumentacija, bet ir sudarė jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog UAB „Gora“ atstovai draudimo laidavimo raštus klastojo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie jungtinės veiklos sudarymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymą patvirtina byloje esančių duomenų visuma, o atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ nurodytos aplinkybės, kuriomis grįsti atsikirtimai (kad tik derėjosi dėl sutarties), neįrodytos.

67.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog buvo pažeistas sutarties laisvės principas ar kad ginčijama sutartis sudaryta pažeidžiant šalių laisvą valią ją sudaryti. Taigi vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, ji yra teisėta. Atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Gora“ nepranešė apie laimėtą konkursą, sudarytą sutartį su savivaldybe, nesikreipė į ją dėl sutikimo, nepaneigia, jog atsakovė savo laisva valia sudarė ginčo sutartį. 

68.       Nors atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškiniai dėl jungtinės veikslo sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėse bylose buvo reiškiami skirtingais pagrindais – nagrinėjamoje byloje CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl apgaulės), o ankstesnėje CK 1.80 straipsnio pagrindu (dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms), tačiau atsakovė, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, faktiniu pagrindu rėmėsi ne tik tuo, kad sutartis iš viso nebuvo sudaryta, bet ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias priešieškinio pagrindu nurodė nagrinėjamoje byloje. Atsakovė anksčiau nagrinėtoje byloje teigė, kad BUAB „Gora“ buvo nesąžininga ir suklaidino atsakovę UAB „Ukmergės statyba“, kad atsakovė BUAB „Gora“ klastojo dokumentus, kt. Šios aplinkybės iš esmės buvo įvertintos ankstesnę bylą nagrinėjančių teismų, t. y. teismai įvertino dokumentų klastojimo faktą, kredito unijos „Naftininkų investicijos“, suteikusios garantą, bankroto aplinkybę, faktą kad atsakovei BUAB „Gora“ buvo inicijuotas tyčinio bankroto procesas ir šių nurodytų aplinkybių įtaką atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ valiai sudaryti ginčo sutartį.

69.       Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos sutarties teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip matyti, atsakovė šioje byloje pakeitė tik sutarties ginčijimo teisinį pagrindą, o faktinis pagrindas iš esmės liko tas pats.

70.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

71.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje               Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

72.       Net vertinat atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ priešieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčijama jungtinės veiklos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės įrodinėjo aplinkybėmis, kurios atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo. Todėl sandorio sudarymo metu šie veiksmai negalėjo turėti įtakos ydingos atsakovės (jos atstovo) valios susiformavimui. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“ nepateikė įrodymų, kad BUAB „Gora“ turėjo išankstinį ketinimą pasisavinti avansą ir nevykdyti rangos sutarties. Be to, avansas buvo išmokėtas 2014 m. balandžio 14 – 15 d., BUAB „Gora“ statybos darbus ieškovės objekte vykdė 2014 m. kovo – rugpjūčio mėn., atliko darbų už 120 289,43 Eur. Tuo pat metu BUAB „Gora“ vykdė ir kitas su ieškove sudarytas rangos sutartis ir pagal šias sutartis darbus pabaigė visiškai. Tai rodo, kad BUAB „Gora“ buvo finansiškai pajėgi prisiimti įsipareigojimus pagal rangos sutartį ir paneigia atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ nurodytas aplinkybes dėl apgaulės, t. y. atsakovės BUAB „Gora“ išankstinį siekį pasisavinti rangos sutarties pagrindu gautą avansą.

Dėl bylos procesinės baigties

73.       Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino procesines teises normas ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su prejudicinių faktų taikymu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo atsakovės UAB „Ukmergės statyba“ atžvilgiu. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

74.       Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje dalyvaujantiems asmenims priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas paskirsto, be kita ko, atsižvelgdama į atsakovės BUAB „Gora“ apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, argumentus.

75.       Ieškovė patyrė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 4 581,98 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme; 1 157,06 Eur bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme; 4 674,34 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme.

76.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 7 603,36 Eur. Iš nurodytos sumos teismas ieškovės 1 765,94 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimu į priešieškinį, priteisė iš atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“, o likusią dalį bylinėjimosi išlaidų (5 837,42 Eur) – iš atsakovės BUAB ,,Gora“ administravimui skirtų lėšų.

77.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos atlikto ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, todėl jų atitikimas rekomendacijoms iš naujo nevertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pagrindinę ginčo sumą priteisiant solidariai iš atsakovių, ieškovės 5 837,42 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma lygiomis dalimis priteisiama iš atsakovių BUAB ,,Gora“ ir UAB ,,Ukmergės statyba“. Ieškovės patirtos 1 765,94 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimu į priešieškinį, priteisiamos iš atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“. 

78.       Atsakovės BUAB „Gora“ apeliacinio skundo motyvai, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, laikoma, jog ieškinys patenkintas iš dalies, atmestini. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pareikštas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinio ieškinio reikalavimo tenkinimas. Toks reikalavimas nevertinamas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, kadangi ieškinys laikytinas tenkintu tiek, kiek yra patenkintas pagrindinis reikalavimas.

79.       Ieškinį patenkinus ir negrąžinto avanso dalį priteisus solidariai ir abiejų atsakovių, taip pat atsakovės UAB ,,Ukmergės statyba“ priešieškinį atmetus, atsakovės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiojo asmens UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių BUAB ,,Gora“ ir UAB ,,Ukmergės statyba“.

80.       Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė patyrė 3 196,58 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro apeliacinio skundo (1 154,30 Eur be PVM) ir atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus (1 487,50 Eur be PVM) parengimas. Nurodytos išlaidos neviršija minėtų rekomendacijų 8.10, 8.12 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių. Atsakovė UAB „Ukmergės statyba“, pagal procesinę bylos baigtį, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie  bylinėjimosi išlaidas, patirtas antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188719391, solidariai iš atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“, juridinio asmens kodas 300117273, ir uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“, juridinio asmens kodas 182827289, 62 321,13 Eur (šešiasdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno euro 13 ct) negrąžintą avansą.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ 4 684,65 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“ administravimui skirtų lėšų 2 918,71 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniolikos eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“ administravimui skirtų lėšų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ po 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti ieškovei Akmenės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Gora“ administravimui skirtų lėšų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės statyba“ po 1 598,29 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Danutė Gasiūnienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis