Teisėja
Laima Dumskienė Baudž. byla Nr. 1A-388-193/2013
Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00791-2012-1 Procesinio
sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
Baudž.byla
Nr.1A-00265-145-2006-59
2013 m. gegužės 31 d. Procesinio
sprendimo kategorija
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio,
teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei,
gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės
teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d.
ir nuteistas dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Priteista iš R. G. A. G. 35 Lt turtinei ir 6000 Lt
neturtinei žalai atlyginti, 92,56 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai,
247,94 Lt ligos pašalpos VSDFV Utenos skyriui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
R. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 4.00 val. Utenos m., prie (duomenys neskelbtini)
daugiabučio namo, siekdamas pagrobti svetimą turtą, abiem rankomis pastūmė A. G., kuris po pastūmimo parkrito ant žemės, nukritusiam du
kartus spyrė į galvą, po to pasilenkęs sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir iš
drabužių kišenių pagrobė bevertę piniginę su joje buvusiais 10 litų, vairuotojo
pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, mobiliojo ryšio telefoną (duomenys
neskelbtini), 50 litų vertės, su jame buvusia 20 litų vertės „Pildyk“ SIM
kortele ir mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), 50 litų
vertės su „Extra“ SIM kortele, 5 litų vertės, taip nukentėjusiajam A. G. dėl kairės akies viršutinio voko muštinės žaizdos,
kairės akies vokų ir junginės kraujosruvos, kairės akiduobės apatinio krašto
lūžimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 135 litų turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo skirti
jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad yra dirbantis, o atlikdamas laisvės atėmimo
bausmę praras darbą, kurį šiuo metu labai sunku surasti. Be to, dirbdamas
galėtų atlyginti padarytą žalą, priešingai, to niekaip negalės padaryti būdama
nelaisvėje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti,
prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija,
susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei
apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė byloje esančius
įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
(toliau - BPK) 20 str., 301 str. nuostatų, teisingai juos įvertino, tinkamai
motyvavo savo išvadas, pagrįstai nuteistojo R. G. atžvilgiu
priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pripažino kaltu dėl plėšimo pagal BK 180
str. 1 d.
Apeliaciniu skundu
nuteistasis neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su
jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas negali būti
tenkinamas.
Kolegija, įvertinusi
bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmę BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir
BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas
atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį,
kitas aplinkybes, kaltininko asmenybę.
BK 180 str. 1 d.
sankcijoje numatytos dvi bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki
šešerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam R. G. pirmosios
instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį, apysunkį, baigtą
smurtinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus,
todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio
nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1
d.). Taigi apylinkės teismas pagrįstai R. G. už BK 180
str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią
bausmę - laisvės atėmimą. Nustatydamas paskirtos bausmės dydį pirmosios
instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. praeityje
teistas šešis kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (5 kartus), tarp jų
ir smurtinius (du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus (plėšimus) ir
vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą). Aptariamą nusikalstamą veiką, kurios
metu ne tik užvaldė svetimą turtą, bet ir sukėlė nukentėjusiajam nesunkų
sveikatos sutrikdymą, R. G. padarė praėjus vos dviem
mėnesiams po paskutinio Utenos rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžiu
paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimo (2012-06-14). Šios aplinkybės, kaip
pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, rodo didelį
nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo nenorą taisytis, laikytis įstatymų. Taigi
darytina išvada, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką ne
atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo
susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į
tai, kad nuteistasis R. G. nėra įrašytas į psichiatrinę ir
priklausomybių įskaitas, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų
apskaitą, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gauta, baustas administracine
tvarka, dirba, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino
padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai
gailisi) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos
padarymui), apylinkės teismas R. G. paskyrė straipsnio
sankcijoje numatytą artimą bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, kurią,
kolegijos nuomone, įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, pripažinti
aiškiai per griežta arba neteisinga nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš
skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas jame išsamiai pasisakė ir dėl BK 75
str. nuostatų netaikymo R. G. atžvilgiu, nes, teismo nuomone,
nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jo
atlikimo. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad
šiuo atveju švelnesnių bausmių R. G. nusikalstamiems
polinkiams pakeisti nepakanka, nes švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės
vykdymo atidėjimas nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų. Pagrindo apeliantui švelninti bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame
skunde nurodyta aplinkybė, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę praras
darbą, juolab kad ši aplinkybė R. G. buvo žinoma ir anksčiau,
tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Atkreipiamas apelianto
dėmesys ir į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai
egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali būti grindžiamas
nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu
atsižvelgti į R. G. ketinimus atlyginti padarytą žalą taip
pat pagrindo nėra. Be to, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą jis turėjo
galimybę dar iki priimant skundžiamą nuosprendį (dirbo, nebuvo suimtas), tačiau
ja nepasinaudojo.
Taigi, atsižvelgusi į
pirmiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad R. G. skundžiamu
teismo nuosprendžio paskirta bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41
str. numatytiems bausmės tikslams, švelninti jos nėra jokio pagrindo. Utenos
rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir
pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio
pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
i a :
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Ričardas Gilys
Vytautas
Norkūnas
Teisėjai
Algirdas Gaputis
Artūras Ridikas