Civilinės bylos Nr. 2S-1070-567/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05068-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.4.5.11; 3.5.12

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10031-465/2020 pagal pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis G. B., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, A. R., A. B.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, pateikė skundą antstoliui, prašydamas panaikinti antstolio G. B. 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 3 d. patvarkymus Nr. 0040/05/02997-T, Nr. 0040/02/01653-T, Nr. 0040/02/01655-T ir Nr. 0040/02/01654-T vykdomosiose bylose Nr. 0040/02/01653, Nr. 0040/02/01655, Nr. 0040/02/01654 ir Nr. 0040/05/02997. Nurodė, kad antstolis G. B. ginčijamais patvarkymais pakeitė skolininką V. R. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Turto arešto aktų registre palikėjo V. R. vardu vienintelis antstolio areštas įregistruotas 2018 m. kovo 22 d. vykdomojoje byloje Nr. 0040/05/02997 išieškotojo UAB „Ergo Lietuva“ naudai. Areštas įregistruotas, praleidus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėjas VĮ Turto bankas nėra visų Antstolių informacinės sistemos kaupiamų duomenų gavėjas, kadangi turi galimybę gauti tik išimtinai su institucija susijusią informaciją (CK 5.63 str.).  

2.       Antstolis G. B. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu nutarė atmesti pareiškėjo skundą ir persiųsti jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas, kaip ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdydama savo funkcijas, susijusias su turto paveldėjimu valstybės vardu, priskirtina prie institucijų, kurios turi teisę gauti duomenis iš Antstolių informacinės sistemos teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Antstolis, neareštavęs skolininko vardu registruotino nekilnojamojo turto ne vėliau, kaip per tris mėnesius po jo mirties, bet vadovaudamasis CK 5.63 str. nuostatomis, turi teisę užvesti bylą Antstolių informacinėje sistemoje, tokiu būdu tinkamai išviešinant kreditorinius reikalavimus ir pakeičiant šalį į valstybinę instituciją, kuri paveldėjo skolininko turtą bei pretenduoti į pinigines lėšas, gautas už realizuotą turtą. Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolių veiksmų yra nepagrįstas (CK 5.63 str.). 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo VĮ Turto banko skundą dėl antstolio veiksmų.

4.       Teismas nustatė, kad antstolis G. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo Z. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01653), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo A. B. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01655), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 318,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos A. R. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01654), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 18 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-07510-619 dėl 460,48 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo UAB „Ergo Lietuva“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/05/02997). 2018 m. kovo 21 d. turto arešto aktu Nr. 0040/05/02997-T1 vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/01654 antstolis areštavo skolininkui V. R. nuosavybes teise priklausančią ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). skolininkas V. R. mirė. Pagal Vilniaus miesto 9 notarų biuro notaro 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio skolininko V. R. turtą paveldėjo valstybė. 2020 m. sausio 31 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. 0040/05/02997-T ir Nr. 0040/02/01654-T, kuriais nutarė mirusį skolininką V. R. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2020 m. vasario 3 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. 0040/02/01653-T ir Nr. 0040/02/01655-T, kuriais nutarė mirusį skolininką V. R. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

5.       Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 str. 1 d. prasme. Tinkamu reikalavimų pareiškimu pripažintinas ir toks atvejis, kai esant keliems palikėjo kreditoriams vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Atsižvelgiant į CK 5.63 str. tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

6.       Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas vykdo analogiškas funkcijas valstybės paveldėto turto atžvilgiu, patvirtina, kad jos turi tokias pačias teises ir gavimui informacijos iš Antstolių informacinės sistemos. Aplinkybė, kad VĮ Turto bankas nesinaudoja jai suteikta teise, nepaneigia valstybę atstovaujančių institucijų galimybės naudotis Antstolių informacine sistema (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1867-275/2019).

7.       Teismas nurodė, kad informacija Antstolių informacinėje sistemoje apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvam skolininkui V. R., o turto arešto aktas buvo priimtas iki skolininko palikimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad valstybei, ketinančiai priimti palikimą, buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje, kurios duomenų gavėju yra ir VĮ Turto bankas, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei. Teismas padarė išvadą, kad toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 metų terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 str. prasme.

8.       Teismas pažymėjo, kad valstybė, prieš priimdama palikimą, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas, todėl antstolis skundžiamais patvarkymais nepažeidė įstatymų įtvirtinto civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, nepraleido CK 5.63 str. 4 d. nustatyto trejų metų termino, per kurį yra galimas kreditorių reikalavimų pareiškimo termino atnaujinimas. Teismas padarė išvadą, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą vykdomosiose bylose mirusį skolininką V. R. pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, ir priimti patvarkymus dėl informacijos pateikimo (CK 5.63 str.; CPK 596 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio G. B. 2020 m. sausio 31 d. ir 2020 m. vasario 3 d. patvarkymus Nr. 0040/05/02997-T, Nr. 0040/02/01653-T, Nr. 0040/02/01655-T ir Nr. 0040/02/01654-T vykdomosiose bylose Nr. 0040/02/01653, Nr. 0040/02/01655, Nr. 0040/02/01654 ir Nr. 0040/05/02997, kuriais miręs skolininkas buvo pakeistas nauju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Nurodė, kad palikėjo vardu 2018 m. kovo 22 d. buvo registruotas vienintelis antstolio areštas, t. y. areštas taikytas tik vienoje iš antstolio vykdomųjų bylų. Kadangi areštuoto turto mastas nenurodytas, pareiškėjas nežinojo palikėjo kreditorių reikalavimų dydžio. Nei Antstolių informacinė sistema, nei Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema nėra valstybės registrai, skirti asmenų teisėms ar juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas asmuo. VĮ Turto bankas Antstolių informacinėje sistemoje turi prieigą tik prie elektroninių varžytynių, tačiau neturi prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-546-560/2015 taip pat konstatavo, kad vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomąją bylą nelaikytini tinkamu bei CK 5.63 str. esmę atitinkančiu pareiškimu apie kreditoriaus reikalavimą. Kadangi antstolis netinkamai informavo įpėdinį apie palikėjo skolas, teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir nepanaikino skundžiamų antstolio G. B. patvarkymų dėl skolininko pakeitimo (CK 4.261 str., 5.63 str.; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 1–16 str.).

10.       Antstolis G. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad visi nesutikimo su pareiškėjo pozicija argumentai buvo nurodyti antstolio 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti skundą dėl antstolio veiksmų yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12.       Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. palikėjo skolinių įsipareigojimų tinkamo išviešinimo ir patvarkymų pakeisti skolininką vykdymo procese po to, kai skolininko turtą perėmė jo įpėdinis – valstybė.

13.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

15.       CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimą vykdymo procese, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

16.       CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 str. 1 d. nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Tinkamas reikalavimų CK 5.63 str. 1 d. prasme pareiškimas pripažintinas ir tuo atveju, kai, esant keliems palikėjo kreditoriams, vieno iš jų atžvilgiu nebuvo priimtas atskiras turto arešto aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto arešto mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

18.       Tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 str. 1 d. reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Atsižvelgiant į CK 5.63 str. tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

19.       CK 5.63 str. 1 d. ir 4 d. įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas CK 5.63 str. normos aiškinimo ir taikymo praktiką bei atsižvelgdamas į šios normos tikslus ir paskirtį, 2020 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020 išaiškino, jog iš informavimo turinio mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima.

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo Z. K. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01653), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo A. B. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01655), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-73 dėl 318,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos A. R. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/02/01654), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 18 d. vykdomąjį dokumentą Nr. L2-07510-619 dėl 460,48 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo UAB „Ergo Lietuva“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/05/02997). skolininkas V. R. mirė. 2018 m. kovo 21 d. turto arešto aktu Nr. 0040/05/02997-T1 vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/01654 antstolis areštavo skolininkui V. R. nuosavybes teise priklausančią ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto 9 notarų biuro notaro 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusio skolininko V. R. turtą paveldėjo valstybė. 2020 m. sausio 31 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. 0040/05/02997-T ir Nr. 0040/02/01654-T, kuriais nutarė mirusį skolininką V. R. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2020 m. vasario 3 d. antstolis priėmė patvarkymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese Nr. 0040/02/01653-T ir Nr. 0040/02/01655-T, kuriais nutarė mirusį skolininką V. R. pakeisti naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas, todėl antstolis turėjo teisę pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėju – valstybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 str., Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15–16 str.). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas Antstolių informacinėje sistemoje savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 str. 1 d. nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207 patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai reglamentuoja šios sistemos steigimo teisinį pagrindą, tikslą, uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktūras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarką, duomenų saugos reikalavimus, finansavimą, modernizavimą ir likvidavimą. Nuostatų 11.2 p. nurodyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Pagal nuostatų 23 p. antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Nuostatų 13.5 p. nurodyta, kad VĮ Turto bankas yra Antstolių informacinės sistemos naudotojas elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti.

23.       Vadinasi, VĮ Turto bankas, atstovaudamas pareiškėją Lietuvos valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose, pagrįstai nurodė, kad jis negali laisvai naudotis Antstolių informacine sistema ir gauti duomenis apie visus skolininkus, kadangi pareiškėjas nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjas, o tik naudotojas elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad VĮ Turto bankas turi galimybę matyti vykdomąsias bylas, kuriose jis yra skolininkas arba išieškotojas, t. y. iki ginčijamų antstolių patvarkymų, kurias miręs skolininkas buvo pakeistas jo teisių perėmėju (valstybe), priėmimo Lietuvos valstybė savaime negalėjo žinoti apie antstolio vykdomas vykdomąsias bylas mirusių asmenų, kurių palikimas dar nepriimtas, atžvilgiu. Atitinkamai savaime antstolio duomenų teikimas į Antstolių informacinę sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu apie kreditoriaus reikalavimą CK 5.63 str. 1 d. prasme. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad po skolininko mirties ir iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo antstolis 2018 m. kovo 21 d. turto arešto aktu Nr. 0040/05/02997-T1 vykdomojoje byloje Nr. 0040/02/01654 areštavo skolininkui V. R. nuosavybes teise priklausančią ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką tinkamu kreditoriaus reikalavimu pareiškimu CK 5.63 str. 1 d. prasme laikytinas viešame registre tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, išviešintas palikėjo turto areštas. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, mirusio skolininko V. R. turtą paveldėjo pagal Vilniaus miesto 9 notarų biuro notaro 2019 m. rugsėjo 30 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Visas keturias vykdomąsias bylas, kuriose ginčijamais patvarkymais buvo pakeistas skolininkas, vykdo antstolis G. B., todėl akivaizdu, kad iki palikimo priėmimo valstybei atstovaujančiai institucijai, pasinaudojus valstybės registro – Turto arešto aktų registro – duomenimis, nebuvo kliūčių sužinoti apie visų paveldimų V. R. skolų mastą (CK 4.261 str., Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15–16 str.).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą: 1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei); 2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo; 3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

25.       Nurodyta kasacinio teismo praktika reiškia, kad palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Atitinkamai valstybei pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles paveldėto turto verte. Nors aplinkybė, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, negali atsisakyti priimti palikimą, savaime nereiškia, kad jai apie palikėjo skolą gali būti pareiškiama, nesilaikant CK 5.63 str. nustatytos tvarkos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įstatymo nustatytos informavimo apie kreditorinius reikalavimus tvarkos nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.63 str. nuostatas mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos, nes įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista. Byloje nustatyta, kad valstybei (jos atstovui), kaip skolininko teisių perėmėjai, buvo pakankama galimybė sužinoti apie visus palikėjo kreditorius, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), turto areštas palikėjo buto daliai taikytas 2018 m. kovo 21 d., o Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2019 m. rugsėjo 30 d. Akivaizdu, kad palikimą priėmusiam įpėdiniui, turinčiam neribotą galimybę naudotis valstybės registrais (nagrinėjamu atveju Turto arešto aktų registru), iki palikimo priėmimo nebuvo kliūčių sužinoti apie visus skolininko kreditorius ir jų reikalavimų mastą bei pagrindą, juolab, visas 4 vykdomąsias bylas, iš kurių vienoje buvo taikytas skolininko buto dalies areštas, vykdė tas pats antstolis. Aplinkybės, kad antstolio G. B. turto arešto akte nebuvo nurodytas turto arešto mastas (pinigine išraiška) ir nebuvo taikyti areštai kitose antstolio vykdomosiose byloje, nurodytos išvados apie tinkamą įpėdinio informavimą nekeičia.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą, nes byla išnagrinėta teisingai. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 5.63 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 338 str., 510 str., 512 str., 596 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė