Civilinės bylos Nr. e2-2157-475/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22253-2018-5 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ORSUM“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atstovui advokatui E. S.,

atsakovui K. Š., jo atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ORSUM“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ieškinį atsakovui K. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, V. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 6 100 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Po ekspertizės ieškovė ieškinio reikalavimą patikslino ir prašė priteisti 6 800 Eur, tačiau šis prašymas posėdžio metu buvo atmestas.

1.1.       Ieškovė ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo nurodo, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-3002-638/2017), kuria iškėlė UAB „Orsum” bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 3 d.

1.2.       Patikrinus UAB „Orsum“ sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo teisme, buvo nustatyta, kad buvęs įmonės direktorius ir akcininkas K. Š. sudarė įmonei nuostolingą automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį ir tuo įmonei padarė žalą.

1.3.       2012 m. gegužės 8 d. tarp lizingo gavėjo UAB „Orsum“ ir lizingo davėjo UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudaryta finansinės nuomos sutartis Nr. 20125315, kurios pagrindu UAB „Orsum“ buvo perduotas naudoti automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Lizinguojamo automobilio kaina – 17 594,42 Eur (60 750,00 Lt). Pagal minėtą sutartį viso UAB „Orsum“ įsipareigojo sumokėti UAB „Nordea Finance Lithuania“ 25 344,41 Eur (87 510,00 Lt). 2012 m. gegužės 24 d. surašytas ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 6, kurio pagrindu automobilis pradėtas naudoti UAB „Orsum“ veikloje. Numatyta šį automobilį naudoti įmonės veikloje iki 2018 m. birželio 1 d. 2017 metais UAB „Orsum“ baigė vykdyti savo įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartį Nr. 20125315. 2017 m. gegužės 11 d. lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ išdavė turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktą, kuriuo perdavė Automobilį lizingo gavėjo UAB „Orsum“ nuosavybėn. Tačiau faktiškai UAB „Orsum“ vardu automobilis nebuvo įregistruotas Kelių transporto priemonių registre. Nustatyta, kad automobilis buvo parduotas atsakovei V. S. už 5 400,00 Eur pagal 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ORB Nr. 0000349.

1.4.       Byloje atlikus automobilio rinkos vertės nustatymo pardavimo dienai ekspertizę, buvo nustatyta, kad jo rinkos vertė 2017 m. gegužės 31 d. buvo 12 200 Eur. Tuo tarpu, kaip jau minėta, automobilis parduotas tik už 5 400,00 Eur. Tai reiškia, kad buvęs UAB „Orsum“ vadovas K. Š. pardavė Automobilį susijusiam asmeniui V. S. už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą ir tuo įmonei padarė 6 800 Eur žalą.

1.5.        Be to, gavus iš VĮ Regitra Kauno filialo 2010 m. spalio 2 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, paaiškėjo, 2018 m. birželio 27 d. V. S. pardavė automobilį UAB „Tingas“, kurios direktore yra V. S., o akcininku K. Š.. 2018 m. liepos 5 d. UAB „Tingas“ pardavė automobilį UAB „Swedbank lizingas“ už 12 100,00 Eur.

1.6.        2017 m. gegužės mėn., kai buvo sudarytas automobilio pardavimo sandoris, UAB „Orsum“ finansinė padėtis buvo itin sunki, nes įmonės skolos viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę ir įmonė neturėjo turto, kurio pakaktų skoloms padengti.

1.7.       Ieškovės bankroto administratorius, siekdamas nustatyti, kada UAB „Orsum“ faktiškai tapo nemoki, užsakė ekonominę ekspertizę. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad UAB „Orsum“ tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d. ir buvo nemoki iki jai buvo iškelta bankroto byla. UAB „Orsum“ nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Orsum“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu. Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ finansinės atskaitomybės dokumentus įmonės įsipareigojimai sudarė 137 470 Eur, kai įmonės turto balansinė vertė sudarė tik 69 304 Eur. Įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 68 166 Eur. 2017 metais įmonė patyrė 25 781 Eur nuostolį. Bendras įmonės nepaskirstytas nuostolis sudarė - 70 062 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Orsum“ žalingas automobilio pardavimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai UAB „Orsum“ buvo nemoki ir veikė su neigiamu nuosavu kapitalu.

1.8.       UAB „Orsum“ direktorius ir akcininkas K. Š., siekdamas atstatyti įmonės nemokumą, 2017 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl UAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė jo pareiškimą dėl UAB „Orsum“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes nustatė, kad įmonė yra nemoki.

1.9.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti visiškai.

2.       Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Atsiliepime nurodė, kad ieškovė jai neva padarytą žalą grindžia 2018m. lapkričio 28 d. UAB „Marleksa“ pateikta konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. 18-211-33 (toliau – išvada), kuri nėra tinkamas įrodymas pagrįsti automobilio vertei 2017 m. gegužės mėn., kai buvo sudarytas automobilio pardavimo sandoris. Vieninteliai oficialūs ir legalūs duomenys apie automobilio (duomenys neskelbtini) vertę jo pardavimo momentu yra UAB „Orsum“ apskaitoje užfiksuota šio automobilio likutinė vertė. Kadangi likutinė automobilio (duomenys neskelbtini) vertė buvo 4 146,37 Eur, o jis parduotas už 5 400 eurų, akivaizdu, kad jokia žala UAB „Orsum“ padaryta nebuvo.

2.2.        2017 metų gegužės mėnesį UAB „Orsum“ vykdė veiklą įprastu režimu, laiku mokėjo mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams, apmokėjo sąskaitas paslaugų teikėjams. Bendrovė apskritai niekada nėra gavusi jokių raginimų sumokėti kažkokias skolas ar kitus finansinius įsipareigojimus. Kadangi bendrovės vadovas ir akcininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, tai yra atsakovas K. Š., tai vadovas niekaip nepažeidė savo prievolių bendrovei, kadangi jo veiksmai visiškai atitiko vienintelio akcininko interesus bei poreikius, o jokie kreditoriai jokių reikalavimų bendrovei nebuvo pareiškę, todėl jų jokie interesai ir negalėjo būti pažeisti. Visos sąskaitos buvo apmokamos laiku arba laikantis sutartų apmokėjimo terminų. Tuo laiku nebuvo net kalbos apie kažkokias finansines problemas, restruktūrizaciją ar bankrotą. Tik 2017 spalio mėnesio antroje pusėje, kai pagrindiniai bendrovės vežėjai UAB „Jaudeka“ ir (duomenys neskelbtini) įmonė atšaukė savo automobilius, tai yra nedavė jų krauti, UAB „Orsum“ ekspedicijos skyrius liko su krovinių srautais, kurių nebuvo kam pervežti. Tik tada su UAB „Jaudeka” ir (duomenys neskelbtini) įmone buvo pasirašyti išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo grafikai ir buvo priimtas sprendimas vykdyti UAB „Orsum“ restruktūrizaciją. Tačiau Kauno apygardos teismas nepatvirtino UAB „Orsum“ restruktūrizacijos plano, nes su juo nesutiko tos pačios įmonės - UAB „Jaudeka” ir (duomenys neskelbtini) įmonė.

2.3.       Sprendimas parduoti UAB „Orsum“ automobilį (duomenys neskelbtini) buvo gerai apgalvotas, pasvertas ir automobilis buvo parduotas su papildomomis sąlygomis, dėl ko šis sandoris UAB „Orsum“ ne tik nepadarė žalos, bet ir buvo naudingas. Visų pirma, kaip jau paminėta, automobilis buvo apgadintas, dėl ko jį reikėjo remontuoti, lyginti, perdažyti. Visus šiuos darbus savo sąskaita atliko automobilį įsigijusi V. S.. Be to, esminė automobilio pardavimo sandorio sąlyga buvo ta, kad įsigijusi šį automobilį V. S. panaudos sutartimi, tai yra neatlygintinai, perduos automobilį tai pačiai UAB „Orsum“ tolimesniam naudojimuisi. Taigi UAB „Orsum“ gavo piniginių lėšų tolimesnei savo veiklai, bendrovei nereikėjo įsigyti ar nuomotis kito automobilio - ji naudojosi tuo pačiu automobiliu panaudos sutarties pagrindu, be to, bendrovė išvengė ir visų išlaidų, susijusių su šio automobilio priežiūra ir remontu. Todėl sprendžiant žalos buvimo ar nebuvimo klausimą, turi būti vertinama ne tik automobilio pardavimo kaina, bet ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, leidusios UAB „Orsum“ sutaupyti savo pinigines lėšas.

2.4.       Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad automobilį pardavė įmonės ilgametei darbuotojai V. S.. Automobiliui reikėjo keisti automatinę pavarų dėžę, dažyti bamperį. Atsakovo manymu, automobilio pardavimo sandoris įmonei buvo naudingas, nes su jo pirkėja V. S. buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu įmonės darbuotojai ir toliau naudojosi automobiliu, tačiau jį remontavo V. S.. Įmonė apmokėjo automobilio eksploatacines išlaidas. Vėliau V. S. automobilį pardavė UAB „Tingas“. UAB „Tingas“ jį suremontavo – pakeitė pavarų dėžę ir pardavė UAB „Swedbank lizingas“, vėliau automobilis išvežtas į Belgiją. Atsakovas su eksperto išvadomis dėl realios rinkos kainos automobilio pardavimo metu nesutinka, nes rinkos kaina nustatyta automobilio, kuris neturi defektų. Atsakovas yra UAB „Tingas“ akcininku. Automobilio V. S. pardavimo metu įmonė neturėjo kreditorinių įsipareigojimo, dirbo normaliai, nebuvo jokių vėlavimų.

2.5.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

3.       Trečiasis asmuo, be savarankiškų reikalavimų, V. S. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti.

3.1.       Atsiliepime nurodo, kad 2017 m. gegužės mėnesį nusprendė įsigyti automobilį, nes tuo metu automobilio neturėjo ir tai sudarydavo daug keblumų. Sužinojęs apie tai trečiojo asmens darbdavys – UAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Š. pasiūlė įsigyti UAB „Orsum“ automobilį (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui buvo tekę važiuoti šiuo automobiliu, taip pat žinojo jo trūkumus - buvo reikalingas automatinės pavarų dėžės remontas, bei automobilio kėbulo remontas su dažymu. Trečiasis asmuo susisiekė su automobilių remontininkais, kurie jai pasakė, kiek preliminariai gali kainuoti tokie remonto ir dažymo darbai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, buvo nustatyta automobilio kaina. Šio automobilio kainą įtakojo ir dar viena aplinkybė - UAB „Orsum“ kito automobilio neturėjo, todėl jai buvo iškelta sąlyga, kad jeigu trečiasis asmuo nutars įsigyti šį automobilį, turės sudaryti panaudos sutartį su UAB „Orsum“ ir šis automobilis bus naudojamas UAB „Orsum“ be atlygio. Pasiūlyta kaina ir sąlygos trečiajam asmeniui tiko, todėl nusprendė automobilį įsigyti.

3.2.       Po automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo visas su šio automobilio remontu ir eksploatavimu susijusias išlaidas dengė trečiasis asmuo iš savo asmeninių lėšų.

3.3.       Ieškinyje nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini) kaina yra niekuo nepagrįsta, nes šis automobilis buvo lyginamas su ką tik į Lietuvą atvežtų ir Lietuvoje neeksploatuotų, be to ir visiškai neapgadintų automobilių kainomis skelbimų portale. Be to, visi palyginimui paimti automobiliai buvo su dyzeliniais varikliais. Akivaizdu, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių palyginimui paimtų automobilių kainos buvo ženkliai didesnės. Tačiau ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad nebuvo net patikrinta, ar palyginimui paimti automobiliai buvo parduoti už skelbimuose nurodytas kainas, nes pagal skelbimus parduodami automobiliai yra parduodami ženkliai mažesnėmis kainomis, nei nurodyta skelbimuose.

3.4.       Ieškinio teiginiai, kad sandorio, kurio metu trečiasis asmuo įsigijo iš UAB „Orsum“ automobilį (duomenys neskelbtini), UAB „Orsum" būklė buvo itin sunki, neatitinka tikrovės. Tuo metu UAB „Orsum“ vykdė savo veiklą ir iš apskaitos dokumentų, esančių pas bankroto administratorių, galima matyti, kad buvo realiai teikiamos krovinių ekspedijavimo paslaugos, kurios sutriko žymiai vėliau, dvejoms vežėjų įmonėms atsisakius pateikti savo krovininius automobilius UAB „Orsum“ užsakymams vykdyti. Ir tai įvyko tik dėl vienos priežasties - UAB „Orsum“ darbuotojo, atsakingo už ekspedijavimą, charakterio savybių, tai yra netinkamo bendravimo su vežėjais. Negavus krovininių automobilių užsakymams vykdyti, UAB „Orsum“ veikla sutriko, kas ir privedė prie įmonės nemokumo.

3.5.       Sandoris, kuriuo UAB „Orsum“ pardavė trečiajam asmeniui automobilį (duomenys neskelbtini) nepadarė jokios žalos šiai bendrovei, nes trečiajam asmeniui atsiskaičius už automobilį UAB „Orsum“, ne tik gavo realių piniginių lėšų savo veiklai vystyti, bet ir toliau nemokamai naudojosi šiuo automobiliu panaudos sutarties pagrindu, visiškai neturėdama jokių išlaidų šio automobilio remontui ir eksploatavimui.

3.6.       Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. 2019 m. rugsėjo 25 d. posėdyje paaiškino, kad automobiliu naudojosi, jis jai patiko ir UAB „Orsum“ vadovui pasiūlius jį nusipirko. Apie automobilio techninę būklę jai buvo žinoma. Jį nusipirkus padažė bamperį, sumokėjo apie 350–370 Eur, paremontavo pavarų dėžę už 700 Eur. Po to, kai įsigijo automobilį juo naudojosi ji pati ir kiti įmonės darbuotojai. Įmonės finansinė padėtis automobilio pirkimo-pardavimo metu buvo gera, nebuvo jokių vėlavimų ar kreditorinių reikalavimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

II.                      Teismo

4.       Byloje nustatyta, kad UAB „Orsum“ su lizingo bendrove UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir pardavėja UAB „AUTOTOJA“ 2012 m. gegužės 8 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. 20125315 dėl automobilio (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagaminimo metai 2011 m., turto vertė 23 459,22 Eur su PVM. Automobilis ieškovei perduotas 2012 m. gegužės 22 d. turto perdavimo–priėmimo aktu. 2012 m. gegužės 24 d. surašytas ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas Nr. 6, kurio pagrindu automobilis pradėtas naudoti UAB „Orsum“ veikloje. Šį automobilį įmonės veikloje numatyta naudoti iki 2018 m. birželio 1 d. UAB „Orsum“ baigus vykdyti įsipareigojimus, 2017 m. gegužės 11 d. lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ išdavė turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktą, kuriuo automobilį perdavė UAB „Orsum“ nuosavybėn.

5.       Minėtą automobilį ieškovės UAB „UAB „Orsum“ vadovas K. Š. 2017 m. gegužės 26 d. pardavė trečiajam asmeniui V. S., kuri tuo metu ėjo UAB „Orsum“ vyr. buhalterės pareigas. Šalys parduodamos transporto priemonę įkainojo 5 400 Eur (2017 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ORB 0000349).

6.       Sandorių sudarymo metu atsakovas K. Š. buvo UAB „Orsum“ vadovu. UAB ,,Orsum“ Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla. BUAB ,,Orsum“ administratorius pareiškė atsakovui ieškinį dėl žalos atlyginimo pardavus automobilį, anot administratoriaus, pigiau nei buvo reali jo rinkos vertė.

Dėl vadovo atsakomybės, turtinės žalos priteisimo, įrodymų vertinimo

7.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.245–6.249 straipsniuose nustatytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas, kurias konstatavus vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas turi įrodyti pirmąsias tris sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

8.       Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Įstatymų nuostatose įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis), užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žala, o padarytą žalą turi pareigą visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Jeigu bendrovės vadovas padaro bendrovei žalą, tai jam taikytina civilinė atsakomybė.

9.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kai jis sudaro naudingus sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius naudą. Jeigu vadovo veiksmai, priimami sprendimai, sudaryti sandoriai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi juridinio asmens tikslams, viršija normalią ūkinę riziką, tokie veiksmai neatitinka sąžiningos ir protingos veiklos standartams. Vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo civilinei atsakomybei atsirasti. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

10.       Todėl žalos atlyginimo siekiantis asmuo turi įrodyti ne tik padarytos žalos faktą, bet ir konkrečiu atveju įmonės vadovo fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės–komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimą.

11.       Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius žalos faktą grindė tuo, kad ginčo automobilis parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kaina. Kaip įrodymą teikė UAB „Marleksa“ konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos jo pardavimo metu. Išvadoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2017 m. gegužės 31 d. 11 500 Eur. Skaičiavimai atlikti su prielaida, kad automobilis buvo tvarkingas ir apgadinimų neturėjo. Atsakovas su šia išvada nesutiko, ginčijo jos teisėtumą. Tačiau byloje atlikus ekspertizę, nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina 2017 m. gegužės 31 d. buvo 12 100 Eur (2020 m. sausio 24 d. ekspertizės aktas Nr. E20/01-12K). Atsakovas darė prielaidas, kad ekspertizę atlikęs ekspertas yra šališkas, ekspertizę atliko ieškovės naudai. Tačiau įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo argumentus dėl automobilio rinkos kainos nepateikė. Teismo vertinimu ekspertizės išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl yra pagrįsta, ja nesiremti nėra pagrindo.

12.       Atsakovas teigė, kad automobilis nebuvo idealios būklės, buvo apgadintas bamperis, reikėjo keisti automatinę pavarų dėžė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad automobilis nebuvo tvarkingas ir turėjo apgadinimų. Teismas atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus dėl automobilio techninės būklės vertina kritiškai. Šį teismo įsitikimą sustiprina ir tai, kad vėliau 2018 m. birželio 27 d. automobilis buvo parduotas UAB „Tingas“, kurios akcininku yra atsakovas, o UAB „Tingas“ automobilį 2018 m. liepos 5 d. pardavė UAB „Swedbank lizingas“ už 12 100 Eur. Nors atsakovas teigia, kad UAB „Tingas“ automobilį suremontavo, tačiau įrodymų nepateikė.

13.       Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis automobilio perleidimo metu bandė nustatyti tikrąją jo rinkos vertę, domėjosi potencialiais pirkėjais, apie parduodamus automobilius skelbė viešai, siekė kuo pelningiau parduoti automobilį ir tokiu būdu bandė sunkumų turinčiai įmonei padėti atsiskaityti su kreditoriais, pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesilaikė bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę. Atsakovas teigia, kad sandoris įmonei buvo naudingas, nes buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, kurios pagrindu įmonė galėjo neatlygintini naudotis automobiliu, tačiau byloje nėra duomenų, kad automobiliu naudojosi kiti įmonės darbuotojai, o ne automobilio savininkė V. S.. Be to, UAB „Autotoja“ 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „Orsum“ išrašyta PVM sąskaita faktūra AUT Nr. 2084191 patvirtina, kad po automobilio pardavimo jo techninio aptarnavimo išlaidas apmokėjo UAB „Orsum“. Nors trečiasis asmuo teigė, kad automobilį remontavo savo lėšomis, duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes teismui nepateikė.

14.       Atsakovas teigia, kad įmonė finansinių sunkumų 2017 m. gegužės 31 d. neturėjo, tačiau Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2883-480/2017 konstatuota, kad per 2017 metus įmonė, vykdydama įprastą veiklą patyrė 18 482,00 Eur nuostolio. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad UAB „ORSUM“ yra faktiškai nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3002-638/2017 UAB „Orsum“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad UAB „Orsum“ yra nemoki, nes atsakovės pradelstos skolos viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Bankroto administratorius užsakė ekonominę ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad „Orsum“ tapo nemoki 2010 m. gruodžio 31 d. Todėl akivaizdu, kad UAB „Orsum“ turėjo finansinių sunkumų jau ir 2017 m. gegužės mėnesį, tai yra parduodant automobilį.

15.       Atsakovo tyčiniai ir sąmoningi veiksmai – parduodant įmonei priklausantį automobilį už žymiai mažesnę kainą nei rinkos prieš bankroto bylos įmonei iškėlimą, negali būti vertinami kaip rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesys. Taigi, būtent šie atsakovo veiksmai vertintini kaip neteisėti CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, todėl bendrovės vadovui taikytina atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalyje išdėstytas taisykles.

16.       Atsakovas teigia, kad žala turėtų būti skaičiuojama be PVM. Teismas atmeta šiuos atsakovo argumentus. Iš turto perdavimo–priėmimo akto, lizingo sutarties, laidavimo sutarties, įmokų grafiko matyti, jog ginčo automobilio vertė skaičiuojama su PVM. Byloje nepateikti duomenys, kad įmonės būtų susigrąžinusi PVM už automobilį. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos panašaus pobūdžio bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1273-221/2014).

17.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

19.       Ieškovės atstovas prašo priteisti 3 212,55 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 150 Eur išlaidų už UAB „Marleksa“ konsultacinės išvados parengimą ir 480 Eur išlaidų už ekspertizę. Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžia šie dokumentai: 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00904, 2018 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas 1 306,80 Eur sumai, 2019 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00956, 2019 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas 544,50 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 001006, 2019 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymas 707,85 Eur sumai, PVM sąskaita faktūra Nr. 001062, 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas 653,40 Eur sumai, 2019 m. spalio 3 d. lėšų pervedimo nurodymas 480 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 18521, 2018 m. lapkričio 21 d. lėšų pervedimo nurodymas 150 Eur sumai. Ieškinį patenkinus visiškai ir ieškovei pateikus įrodymus pagrindžiančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 842,55 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

20.       Visiškai patenkinus ieškinį atsakovo atžvilgiu, iš jo priteistinas 137,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė, pareikšdama ieškinį buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nustatyta tvarka.

21.       Iš atsakovo valstybei priteistinos 15,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ORSUM“, juridinio asmens kodas 302507247, 6 100 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 100 Eur) nuo ieškinio priėmimo (2018 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 842,55 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 Eur (šimto trisdešimt septynių eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 15,21 Eur (penkiolikos eurų 21 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                Virginija Simanavičienė