Civilinė byla Nr. e2S-1376-601/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05042-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.10.4; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9469-608/2023 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu nuspręsta:

-       atidalinti ieškovei R. S. nuosavybės teise priklausančias ¾ dalis nekilnojamojo turto – 28,49 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas, turtas), ieškovei R. S. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant Butą, o atsakovui V. J. iš ieškovės R. S. – 19 550 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. J. priklausančią ¼ turto dalį;

-       priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 1 540,93 Eur nuostoliams atlyginti;

-       priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 1 540,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-       priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei R. S. 3 577,37 Eur bylinėjimosi išlaidų;

-       priteisti iš atsakovo V. J. valstybei 16,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

2.       Nesutikdamas su priimtu sprendimu, atsakovas 2025 m. balandžio 14 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9469-608/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat suformulavo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, jeigu teismas laikys, jog apskundimo terminas yra praleistas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto V. J. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą bei grąžino juos padavusiam asmeniui.

4.       Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad atsakovas prašymą dėl įstatymo nustatyto procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismo nustatė, kad sprendimas priimtas 2023 m. lapkričio 28 d., o prašymas atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas paduotas 2025 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos. Teismas išaiškino atsakovui, kad esant CPK nustatytiems pagrindams, jis turi teisę į teismo sprendimo peržiūrėjimą, pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

III.                      Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atsakovas V. J. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9469-608/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo (apelianto) prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti, tenkinti atsakovo (apelianto) prašymą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo ir atnaujinti terminą apeliacinio skundo pateikimui, o tokį prašymą tenkinus priimti atsakovo (apelianto) apeliacinį skundą. Skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo pateiktų argumentų dėl priežasčių, kurios neleido jam laiku sužinoti apie skundžiamą teismo sprendimą, t. y. kad jis nuo 2019 m. gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, teismo procesinių dokumentų siuntimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, seniai nebegyvena, o su ten gyvenančiais asmenimis atsakovas nepalaiko jokio ryšio. Taigi, anot atsakovo jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie priimtą teismo sprendimą, nei apskritai apie jo atžvilgiu inicijuotą teismo procesą. Tuo tarpu pagal aktualią teismų praktiką CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą; tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamo teismo procesinio dokumento turiniu (šiuo atveju – apie ginčo sprendimo priėmimą atsitiktinai sužinojo 2025 m. kovo 24 d., o su teismo sprendimo turiniu susipažino 2025 m. kovo 28 d.);

8.2.       Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad būtų tinkamai įteikti procesiniai dokumentai atsakovui. Tame tarpe teismas nevertino ir aplinkybės, kad ieškovė teisminio proceso metu nesąžiningai nuslėpė kitus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis, t. y. telefono numerį, elektroninio pašto adresą ar net kitą jo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog reikėtų naudotis proceso atnaujinimo institutu. Anot apelianto, civilinės bylos proceso atnaujinimas yra išimtinis civilinio proceso etapas, vykstantis esant ypatingoms, civilinio proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms (pagrindams), jo metu tikrinamas atitinkamai įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas ar pagrįstumas, t. y. pasibaigusio proceso rezultatas. Todėl šiuo atveju, pirmiau turi būti išnaudotos kitos (paprastesnės) priemonės, t. y. kaip numatyta CPK 307 str. 3 d. bei kasacinio teismo praktikoje, reikia analizuoti aplinkybes ar atsakovui (apeliantui) buvo tinkamai pranešta apie priimtą teismo sprendimą. O jau tik išanalizavus šią aplinkybę ir jeigu būtų nustatyta, jog procesiniai dokumentai neva buvo tinkamai įteikti, tik jau tada būtų galima naudotis proceso atnaujinimo institutu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir pats apeliacinis skundas teismui buvo pateikti praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo dienos, konstatavo, jog atsakovas prarado galimybę inicijuoti apeliacinį procesą. Apeliantas, savo ruožtu, tvirtina, kad šiuo atveju jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus bei priimtus sprendimus. Todėl, vertinant, ar apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas, esą būtina atsižvelgti į momentą, kada jis realiai turėjo galimybę susipažinti su skundžiamo procesinio dokumento turiniu.

8.       Pažymėtina, kad pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį jis gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pastarasis terminas yra laikomas naikinamuoju.

9.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat išaiškinta, jog nors CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas, šis terminas gali būti taikomas tik tokiais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo priimamą procesinį sprendimą. Tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo nėra tinkamai informuojamas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtus procesinius sprendimus, vertinant, ar apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas, turi būti atsižvelgiama į tai, kada byloje dalyvaujantis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamo teismo procesinio dokumento turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 57, 58 punktai; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019, 70 punktas). Tokia praktika užtikrina proceso šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kad formaliai laikantis terminų nebūtų paneigta galimybė realiai įgyvendinti teisę į apeliaciją.

10.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti praėjus daugiau kaip šešiolikai mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos (sprendimas paskelbtas – 2023 m. lapkričio 28 d., apeliacinis skundas paduotas – 2025 m. balandžio 14 d.). Todėl esminę reikšmę turi klausimas, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo atliekamus procesinius veiksmus ir priimtą sprendimą, ir, jei nebuvo, – kada jis faktiškai įgijo realią galimybę susipažinti su sprendimo turiniu.

11.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2023 m. balandžio 6 d., ieškinyje nurodydama atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teismas procesinius dokumentus, įskaitant įpareigojimą pateikti atsiliepimą, išsiuntė būtent šiuo adresu. Nepavykus jų įteikti, teismas tikrino Sodros duomenis, tačiau nenustatęs atsakovo darbovietės, dokumentus pakartotinai siuntė tuo pačiu adresu, taikydamas CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką – paliekant pranešimą adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo, teismas laikė procesinius dokumentus tinkamai įteiktais ir paskyrė parengiamąjį posėdį. Šaukimas vėl buvo siųstas tuo pačiu adresu, tačiau neįteiktas. Teismas nusprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, o 2023 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą. Sprendimas buvo išsiųstas tuo pačiu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžintas siuntėjui. Taigi, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nė vienas procesinis dokumentas, susijęs su šia byla, atsakovui faktiškai nebuvo įteiktas.

12.       Kita vertus, bylos medžiaga rodo, kad 2024 m. vasario 28 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 16,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybės naudai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. RNAV-32045 grąžino vykdomąjį raštą, nurodydama, jog jis įvykdytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. Tai reiškia, kad atsakovas jau tuo metu žinojo apie civilinėje byloje Nr. e2-9469-608/2023 priimtą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus proceso dalyvis, turėjo pareigą pasidomėti civilinės bylos eiga ir priimtu teismo sprendimu. Tokia pareiga kyla iš CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo bei šalių bendradarbiavimo pareigos. Taigi atsakovo elgesys rodo, jog jis nesiėmė būtinų veiksmų gauti informaciją apie bylos eigą, nors objektyviai turėjo pakankamą pagrindą sužinoti apie priimtą sprendimą vėliausiai 2024 m. rugpjūčio mėn.

13.       Be to, pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas nuo 2019 m. gyvenantis ir dirbantis Jungtinėje Karalystėje bei tvirtindamas, kad deklaruotu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje – seniai nebegyvena ir su ten gyvenančiais asmenimis nepalaiko jokio ryšio, pats prie bylos pridėjo 2021 m. liepos 16 d. jo paties surašyto skundo kopiją. Šiame dokumente jis kaip savo gyvenamąją vietą nurodė būtent minėtą Vilniaus adresą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad ½ šio nekilnojamojo turto ir šiuo metu priklauso atsakovui nuosavybės teise. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo teiginių, jog jis visiškai nesirūpina jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nepalaiko jokio ryšio su jame gyvenančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, siųsdamas procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, veikė teisėtai ir pagrįstai, o pats atsakovas turėjo pareigą rūpintis tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, užtikrindamas, kad jo deklaruotas adresas atitiktų realią situaciją.

14.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas