Civilinė byla Nr. e2A-8-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17094-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.4; 2.1.6.3; 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovo M. A. atstovei advokatei V. K.,

atsakovės (apeliantės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. S.-A.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir D. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3498-214/2019 pagal ieškovo M. A. patikslintą ieškinį atsakovams D. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys V. B., R. S., sodininkų bendrija „G.“, uždaroji akcinė bendrovė „G.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad ieškovui jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), riba su atsakovės D. N. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pagal pateiktą situacijos brėžinį, atliktą matininko M. V. pagal teismo išduotą liudijimą, tarp situacijos brėžinyje nurodytų posūkio taškų Nr. 3.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 8 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad atsakovės D. N. žemės sklypo rytinė riba pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra ties matininko M. V. (pagal teismo išduotą liudijimą) situacijos brėžinyje pavaizduotais posūkio taškais Nr. 4.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)); nustatyti, kad atsakovės D. N. žemės sklypo vakarinė riba pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra ties matininko M. V. (pagal teismo išduotą liudijimą) situacijos brėžinyje pavaizduotais taškais Nr. 3.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir Nr. 8 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus negaliojančiais; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad yra nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0631 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Minėtas žemės sklypas įeina į SB „G.“ teritoriją ir ieškovas yra šios sodininkų bendrijos narys. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovės D. N. 0,0622 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su trečiojo asmens V. B. 0,0580 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės D. N. žemės sklypas ribojasi su ieškovo ir trečiojo asmens R. S. 0,0607 ha ploto žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Visi nurodyti žemės sklypai (ieškovo M. A., atsakovės D. N. bei trečiųjų asmenų V. B. ir R. S.) įeina į SB „G.“ teritoriją. Ieškovas šį nekilnojamąjį turtą, įsigijo 2008 m. birželio 9 d. iš K. S. ir J. S. pagal 2008 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Prie pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas perkamo žemės sklypo planas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas pagal 1995 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Minėtame žemės sklype buvo nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurį ieškovas taip pat įsigijo iš K. S. ir J. S.. Nebaigto statyti namo koordinatės žemės sklype buvo atžymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. sausio 29 d. atliktus kadastro duomenų matavimus. Perkamo žemės sklypo ribos bei nebaigto statyti gyvenamojo namo koordinatės buvo atvaizduotos žemės sklypo plane, kuris yra 2008 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos 6-ojo notarų biuro notarės J. R., neatskiriama dalis. Atsakovė D. N. – gretimo 0,0622 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, 2016 m. kovo 3 d. atliko jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovė 2016 m. birželio 2 d. žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą įregistravo VĮ Registrų centre. UAB „G.“ matininke A. U. neteisingai paženklino atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje ir surašė neteisingą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Apie atsakovės atliekamus žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą ieškovas nebuvo informuotas ir su žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nebuvo supažindintas. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė, atlikdama jai priklausančio žemės sklypo patikslintą sklypo ribų ženklinimą, galimai sunaikino ieškovui priklausančio žemės sklypo riboženklius ir atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neatsižvelgiant į faktines SB „G.“ teritorijos ribas bei į faktiškai esamas ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribas. Ieškovui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 10 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-170210-00008 „Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius“. Paaiškėjo, kad šiame žemės sklype ieškovui priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po atsakovės D. N. kadastrinių duomenų patikslinimo, nutolo nuo atsakovės D. N. žemės sklypo ribos mažiau nei per tris metrus (2,72 metro). Ieškovui perkant šį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, atsakovės D. N. žemės sklypo riba nuo nebaigto statyti gyvenamojo namo buvo 3,33 metro atstumu. Taigi, žemės sklypo riba pakito po 2016 m. kovo 3 d., atsakovei D. N. patikslinus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis. Ieškovas teigė, kad įvyko jo ir atsakovės D. N. žemės sklypo ribų persidengimas, tiek dėl koordinačių sistemos transformavimo iš vietinės į valstybinę sistemą, tiek dėl neteisingai atsakovės matininko atliktų kadastrinių duomenų patikslinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno r. skyrius 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 7SD-1809(14.7.104) informavo ieškovą, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nuo 2002 m. gegužės 2 d. pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. UAB „Ž.“ matininkas M. V. atliko ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Valstybinę koordinačių sistemą ir pateikė parengtą žemės sklypo planą su kadastriniais duomenimis atsakovei ir tretiesiems asmenims suderinti. Tretieji asmenys R. S. ir V. B. neprieštaravo ieškovo parengtam žemės sklypo planui bei kadastriniams matavimams. Atsakovė D. N. nesutiko su UAB „Ž.“ atliktais kadastriniais matavimais, kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės D. N. prašymu atlikti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyti riboženkliai yra neteisingi, nes jie buvo atlikti ne nuo trečiojo asmens SB „G.“ teritorijos ribos, aptvertos tvora, o pagal VĮ Registrų centro transformuotas koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, todėl minėti kadastriniai matavimai neatitinka faktinės padėties bei faktinio žemės naudojimo. Tai, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos nėra aiškios patvirtina šios aplinkybės: 1993 m. kovo 25 d. buvo sudarytas šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų planas. Minėtą planą suderino gretimų sklypų tuometiniai savininkai – V. B. ir B. P. (šiuo metu šis sklypas priklauso atsakovei D. N.). 1993 m. kovo 25 d. žemės sklypo ribų planas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapyje. Minėtas žemės sklypo planas yra neatskiriama 2008 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Pagal 1993 m. kovo 25 d. žemės sklypo planą, ieškovui priklausantis gyvenamasis namas nutolęs nuo atsakovės D. N. sklypo ribos virš 3 metrų. Kadangi nustatant žemės sklypo ribas, negali kisti savininkui priklausančio žemės sklypo plotas, tikslinga patikslinti ieškovo ir atsakovės D. N. žemės sklypo ribą taip, kaip nurodyta situacijos brėžinyje.

3.       Atsakovė D. N. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai 1995 m. spalio 3 d. įsigijus sklypą, ankstesnis ieškovo žemės sklypo savininkas L. T., turėjo sodo namelio pamatus su perdanga. Vėliau vyko žemių stumdymas aplink pamatus, todėl trečdalis sklypo (ne nuo sodo kelio pusės) pakeltas apie 50 cm, pasodintos obelys, riešutmedis ir sudėtos betoninės konstrukcijos (3 metrų ilgio, 70 cm pločio ir 7 cm skersmens), kurios žymi sklypo ribą. Tokių konstrukcijų yra 3 vnt. Tokios pat betoninės konstrukcijos yra ir trečiojo asmens V. B. sklypo pusėje. Viršuje buvo įkaltas medinis kuolas, kuris metams bėgant supuvo ir nulūžo. Šios aplinkybės buvo žinomos visiems sklypų savininkams, o taip pat turėjo būti žinomos ir ieškovui, kuris žemės sklypą nusipirko 2008 m. birželio 9 d. Betoninių konstrukcijų paskirtis – pažymėti žemės sklypų ribas. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė galimai sunaikino ieškovui priklausančio žemės sklypo riboženklius, nepagrįsti, kadangi tokie riboženkliai yra išlikę, betoninės konstrukcijos skiria žemės sklypus, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl sklypų ribos. Kita sklypo riba, besiribojanti su trečiuoju asmeniu R. S. paženklinta metaline tvora. Atsakovė visada žinojo ir iki šiol tiksliai žino savo sklypo ribas. Šiai dienai V. B. sklypo apatinėje dalyje, kur betoninės konstrukcijos, yra įkaltas riboženklis, jis 40 cm nutolęs nuo betoninės konstrukcijos į V. B. sklypą. O riboženklis, kurį įkalė atsakovės pasamdyta įmonė UAB „G.“ yra apie 40 cm į atsakovės sklypo pusę nuo betoninės konstrukcijos. Atsakovė nesutiko, kad ieškovas apie atliekamą žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimą nebuvo informuotas ir su žemės sklypo ribų paženklinimo aktu nebuvo supažindintas. Ieškovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs užsienyje, todėl į matavimus buvo kviečiamas jis ar jo įgalioti asmenys skelbimu laikraštyje „Laikinoji sostinė“ (laikraščio data 2016 m. vasario 20 d.) ir seniūnijos skelbimų lentoje, tačiau į šį kvietimą neatsiliepė ir matavimuose nedalyvavo. Atsakovės sklypo matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, o ne pagal vietinę koordinačių sistemą, šie matavimai tikslūs ir nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti. Ieškovas nebuvo suinteresuotas ikiteisminėje stadijoje spręsti iškilusį teisinį ginčą. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas taip pat pateikė 1988 m. ištrauką iš kolektyvinio sodo geoplano su eksplikacija, tačiau pažymėtina, kad šis planas neatitinka galiojančio 1993 m. atliktų kadastrinių matavimų ir bendrijos žemės sklypo plano. Ieškovo statinių išdėstymo planas sudarytas remiantis 1993 m. kovo 25 d. sudarytu žemės sklypo planu, o ne į bylą pateiktu 1988 m. planu, tai reiškia, kad 1988 m. planas nėra aktualus ir yra negaliojantis. Be to, ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2016 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti administraciniam aktui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnį. Ieškovo įgaliotas asmuo Z. A. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. 7SD-1908-(14.7.104) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ buvo informuota apie priimtą skundžiamą sprendimą, todėl ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą, kurio pradžios momentas yra Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2017 m. kovo 6 d. rašto Nr. 7SD-1908-(14.7.104) gavimo diena, kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo, todėl ir šiuo pagrindu patikslintas ieškinys atmestinas.

4.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis ginčo šalys ieškovas ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates, atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo atlikti 2016 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 7SK-1114-(14.7.110) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Su ieškovu besiribojančio atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimas vietoje vyko 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d., o kadastrinius matavimus atliko UAB „G.“ matininkė A. U.. Pagal ribų paženklinimo-parodymo akte esančią informaciją, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinime dalyvavo ir su paženklintomis atsakovės žemės sklypo ribomis sutiko gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai ir SB „G.“ pirmininkas. 2016 m. kovo 2 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 5 punkte nurodyta, kad gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai ar jų įgalioti asmenys į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą neatvyko. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. A. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs užsienyje, todėl į matavimus buvo kviečiamas skelbimu laikraštyje „Laikinoji sostinė“ 2016 m. vasario 20 d. ir paskelbiant seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Ieškovo nedalyvavimas sudarant paženklinimo parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Skelbime buvo nurodytas matuojamo žemės sklypo adresas, ženklinimo data, gretimo žemės sklypo savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje, matavimus atliekančios įmonės pavadinimas, adresas, kontaktinis telefonas. Byloje duomenų nėra, kad nustatyti riboženkliai yra neteisingi, nes jie buvo atlikti pagal VĮ Registrų centro transformuotas koordinates. Aplinkybė, kad ieškovas įsigijo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir šiuo metu susidarė situacija, kad gyvenamasis namas yra nutolęs nuo atsakovės žemės sklypo mažiau nei per 3 m, tai pat nėra pagrindas pripažinti ieškinį pagrįstu. Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 7SK-1114-(14.7.110) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra administracinis aktas, kuriam turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: nustatyta, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), riba su atsakovės D. N. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pagal pateiktą situacijos brėžinį, atliktą matininko M. V., tarp situacijos brėžinyje nurodytų posūkio taškų Nr. 3.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 8 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)); nustatyta, kad atsakovės D. N. žemės sklypo vakarinė riba pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra ties matininko M. V. situacijos brėžinyje pavaizduotais taškais Nr. 3.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) ir Nr. 8 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai negaliojančiais; atnaujintas ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; pripažintas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; likusioje dalyje ieškinys atmestas; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

6.       Teismas nustatė, kad UAB „G.“ matininkės atlikti D. N. sklypo kadastriniai matavimai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktą, reglamentuojantį, kad kadastrinių matavimų atlikimo atveju asmenims, kurie turi būti kviečiami į šį procesą, šiuo atveju ieškovui gyvenant užsienyje, turėjo būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti atlikti darbai, skelbimų lentoje, nurodant matuojamo žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį, todėl 2016 m. vasario 20 d. Respublikinio laikraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“ paskelbtas skelbimas neatitiko šių reikalavimų, nes skelbimas paskelbtas ne vietinėje, bet Respublikinėje spaudoje, skelbime nenurodyti žemės sklypų kadastrų numeriai, matininkės elektroninio pašto adresas. Teismas nenustatė, kad būtų skelbta apie kadastrinius matavimus seniūnijos skelbimų lentoje.

7.       Teismas nurodė, kad apie žemės sklypo paženklinimą 2016 m. kovo 22 d. ieškovas ir kiti kviestiniai asmenys taip pat nebuvo informuoti, o apie šį matavimą buvo informuotas tik SB „G.“ pirmininkas ir atsakovė D. N.. Ši aplinkybė patvirtinta teismo posėdyje matininkės A. U.. Teismas vertino, kad atsakovės D. N. žemės sklypo matavimai nėra atlikti tinkamai, nes šie matavimai atlikti atskaitos tašku matininkei laikant ne SB „G.“ teritorijos ribą, kuri aptverta tvora ir ši riba nenuginčyta, ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra būtent šios sodininkų bendrijos teritorijoje, bet nuo žemės sklypo, esančio už bendrijos teritorijos ribos, ką teismo posėdyje nurodė ir pati matininkė, t. y., kad ji nesivadovavo sodininkų bendrijos planu. Teismas sprendė, kad matininkės A. U. atlikti atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir jų faktinės padėties. Be to, NŽT byloje esančiame rašte taip pat nurodyta, kad D. N. žemės sklypo koordinatės galimai buvo transformuotos. Teismas pripažino UAB „G.“ matininkės A. U. surašytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus negaliojančiais.

8.       Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad atsakovės žemės sklypo rytinė riba pagal LKS-94 koordinačių sistemą yra ties matininko M. V. situacijos brėžinyje pavaizduotais posūkio taškais Nr. 4.1 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)), teismas nustatė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovės ir trečiojo asmens V. B. žemės sklypu, o atsakovės D. N. žemės sklypas ribojasi su ieškovo ir trečiojo asmens R. S. žemės sklypu. Teismas nurodė, kad šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes būtent šio reikalavimo išsprendimu ribos nustatymas yra tarp atsakovės D. N. ir trečiojo asmens R. S. žemės sklypo ribų, dėl ko tai palies R. S. interesus, t. y. pasikeis jai priklausančio žemės sklypo ribos, kai jokie ieškinio reikalavimai R. S. nereiškiami ir byloje nesprendžiama dėl jai priklausančio žemės sklypo ribų. Šioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

9.       Teismas sprendė, kad nesant nustatyta tvarka pateiktos  informacijos ieškovas neturėjo galimybės pareikšti pastabų dėl atsakovės suformuotų žemės sklypo ribų, todėl esant nustatytiems neatitikimams, pažeistiems Kadastro nuostatų reikalavimams, yra pagrindas naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono 2016 m. gegužės 26 d. skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110). Dėl vieno mėnesio termino pasikreipti į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, teismas nurodė, kad ieškovas turėjo žinoti apie priimtą sprendimą nuo 2017 m. kovo 6 d., nes apie tai buvo pranešta jo atstovei Z. A., tačiau sprendė, kad vien ši aplinkybė negali būti laikoma sužinojimu apie ieškovo pažeistas teises pilna apimtimi. Teismas, pasisakydamas, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas gyveno užsienyje, taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, ginčijamo sprendimo pilna apimtimi negavo, todėl buvo apsunkinta galimybė ieškovui nedelsiant sužinoti apie sprendimo turinį ir jo galimą ginčijimą įstatymo nustatytu terminu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, 32.1 punkto reikalavimus, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės žemės sklypo ženklinimo procese buvo pažeistas nuostatų 32.1.1.2 punktas. Vien tai, kad skelbime vietoje gretimo žemės sklypo kadastro numerio nurodyta gretimo žemės sklypo savininko pavardė, ir nėra nurodytas matininko elektroninio pašto adresas, negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes skelbimo turinys yra aiškus ir informatyvus. Taip pat neaišku, kokios įtakos atliekamiems žemės sklypo kadastriniams matavimams būtų turėjusi ta aplinkybė, jei skelbimas apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų buvęs paskelbtas kitame, nei buvo paskelbta, laikraštyje.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Aiškinamasis raštas, esantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje, yra bylos sudedamoji dalis. Jame nurodyta, kad gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. A. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs užsienyje, todėl į matavimus buvo kviečiamas skelbimu laikraštyje „Laikinoji sostinė“ 2016 m. vasario 20 d. ir paskelbiant seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Būtent tai yra pakankamas įrodymas faktui, kad informacija apie kadastrinius matavimus buvo paskelbta seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje.

1.3.       Byloje nebuvo nustatyta, kad nustatant atsakovės žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, buvo pakeistos dar 1993 m. nustatytos žemės sklypo ribos ir nukrypta nuo žemės sklypo plano. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, žymėdamas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje atsakovės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po atliktų kadastrinių matavimų, kai žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, nenustatė, kad atsakovės sklypas kirstų atsakovės žemės sklypą ar ieškovo žemės sklypą, kuris kadastro žemėlapyje buvo pažymėtas dar iki ginčijamu NŽT sprendimu patvirtintų kadastro duomenų.

1.4.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad liudytojos A. U. nurodytas žemės sklypas, esantis už bendrijos teritorijos ribos, ribojasi su SB ,,G.“ teritorija ir turi bendrą ribą su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos nurodyta aplinkybė, kad atstatant atsakovės žemės sklypo ribas atskaitos tašku buvo paimta su SB ,,G.“ besiribojančio sklypo riba, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog neteisingai buvo atstatyta atsakovės žemės sklypo vieta ir tai sąlygojo visų žemės sklypo kadastrinių matavimų neteisingumą. Teismas visiškai nevertino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 116 punkto, kuris numato, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos pagal šių tų pačių nuostatų 115.1.1 punktą, yra tikslesnės negu ribos, nustatytos pagal šių tų pačių nuostatų 115.1.2 punktą, ir nepagrįstai prioritetą suteikė SB ,,G.“ tvorai, apie kurios įregistravimą viešajame registre byloje netgi nėra duomenų.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamus teisės aktus iš esmės pripažino negaliojančiais tuo pagrindu, kad UAB ,,G.“ matininkės atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka faktinio ginčo žemės sklypų naudojimo ir jų faktinės padėtis. Tokia teismo išvada patvirtina tai, kad tiek žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai, tiek NŽT administracinis sprendimas buvo panaikinti be jokio teisinio pagrindo, nes pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punktą, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir kartografinę medžiagą, o ne pagal faktinę padėtį.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė D. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą išvadą dėl momento, nuo kurio ieškovui tapo žinoma apie ginčijamą NŽT sprendimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant nuginčyti NŽT sprendimą, yra taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nurodytas terminas, tačiau netinkamai taikė teisės normas, nustatydamas, kad terminas yra atnaujintinas, kaip ieškinio senaties terminas sutinkamai su CK 1.131 straipsnio 2 dalimi. Be to, teismas nepagrįstai vertino, kad priežastys, dėl kurių ieškovas praleido terminą administraciniam aktui ginčyti, pripažintinos svarbiomis. Ieškovas tiek apie priimtą administracinį aktą, tiek apie jo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. kovo 6 d. (buvo pranešta jo atstovei Z. A.), todėl į teismą jis kreipėsi jau praleidęs terminą.

2.2.       Ginčijamame sprendime iš viso nėra jokių motyvų, kuriais remiantis yra tenkinti ieškovo reikalavimai iš dalies ir nustatyta riba tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo. Šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų, kas sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą (329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be jokių argumentų, bei motyvų, tenkindamas ieškovo reikalavimą nustatyti žemės sklypų ribą, teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatinėjo reikšmingų šiai bylai aplinkybių. Teismas visiškai nemotyvavo ir nevertino, ar sklypų ribos yra neaiškios, jei taip, dėl ko, nes tik tą nustačius yra galima taikyti CK 4.45 straipsnį ir teismui nustatyti žemės sklypų ribas.

2.3.       Atsakovės ribos yra visiškai aiškios, jos buvo suformuotos 1993 m., kaip ir ieškovo žemės sklypo ribos, jokio persidengimo tarp šių sklypų nėra. Atsakovės žemės sklypo ribos visiškai atitinka faktinį naudojimą, nes žemės sklypo riba su trečiojo asmens R. S. sklypu skiria tvora, o ribą su ieškovu visą laiką skyrė betoniniai blokai. R. S. su žemės sklypo ribomis sutiko, pasirašydama paženklinimo-parodymo akte. Tuo tarpu teismas nustatydamas ieškovo prašomą ribą tarp sklypų, netinkamai taikė CK 4.45 straipsnį, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

2.4.       Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo M. V. paaiškinimų, kuris teigė, kad turi būti taisomi visi sklypai ir jie turi slinktis link bendrijos tvoros, o atskirai nustatinėti sklypų ribų negalima. Pirmosios instancijos teismas nustatė ribą tik tarp ieškovo ir atsakovės, nors nebuvo tirta ir vertinta, ar išvis, jeigu yra toks pasislinkimas, yra įmanoma atstatyti ribas, atsižvelgiant į tai, kad atstatyti reiktų ne tik atsakovės, trečiojo asmens R. S. sklypo ribas, bet ir sklypo, esančio už bendrijos teritorijos ribą, kadangi tas sklypas turi bendrą ribą su trečiojo asmens R. S. sklypu. 

2.5.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ribą tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo, ją nustatė taip, kad atsakovės žemės sklypas būtų paslenkamas į šiaurės vakarų pusę 0,62 ir 0,64 metro. Atsižvelgiant, kad riba, kurią teismas pastūmė sprendimu yra 31,18 m, tai susidarytų ne mažiau nei 19,33 m2. Taigi, tokiu sprendimu teismas pakeitė sklypo ribą sumažindamas atsakovei priklausantį sklypą ne mažiau nei 19,33 m2, taip pažeisdamas CK 4.45 straipsnio nuostatas.

2.6.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės kadastrinius matavimus panaikino ne dėl jų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, o remiantis nenustatytu faktiniu naudojimu, bet ne patvirtintais žemės sklypų planais, topografiniais planais bei kita geodezine ir kartografine medžiaga. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės žemės sklypo ženklinimo procese buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punktas. Vien tai, kad skelbime vietoje gretimo žemės sklypo kadastro numerio nurodyta gretimo žemės sklypo savininko pavardė, ir nėra nurodytas matininko elektroninio pašto adresas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes skelbimo turinys yra aiškus ir informatyvus. Nėra aišku, ir kokios įtakos atliekamiems žemės sklypo kadastriniams matavimams būtų turėjusi ta aplinkybė, jei skelbimas apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų buvęs paskelbtas kitame, nei buvo paskelbta, laikraštyje. Nustačius, kad atsakovės kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, toks pažeidimas negalėtų būti pagrindu naikinti priimto administracinio akto formaliais pagrindais.

2.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės turėtas 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad advokatas išlaidų pagrindime padarė rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje atsiliepimo į ieškinį nurodė priešieškinio parengimas 350,00 Eur. Byla buvo sudėtinga, procesas truko pakankamai ilgai. Byloje advokatas teikė du atsiliepimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ne mažiau 6 valandos. Taigi, 600,00 Eur suma už visą bylos vedimą buvo labai maža ir jos mažinimas vien dėl advokato padarytos rašymo apsirikimo klaidos, yra neteisingas ir nesąžiningas.

12.       Ieškovas M. A. pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą, kuriuo prašo nustatyti atsakovėms NŽT ir D. N. terminą apeliacinių skundų trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio sumokėjimu, pašalinti; nepašalinus trūkumų – apeliacinį procesą nutraukti; atsakovėms pašalinus trūkumus – jų apeliacinius skundus atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir patenkino ieškovo ieškinį ne tik dėl procedūrinių pažeidimų, bet konstatavęs klaidingai nustatytą ribą tarp ginčo žemės sklypų. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog ieškovas gyvena užsienyje, todėl informacija apie kadastrinių matavimų atlikimą turėjo būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir Seniūnijos skelbimų lentoje. Teismo nustatytas pažeidimas nėra vien tik procedūrinis, kadangi jis sutrikdė sužinoti apie kadastrinių matavimų atlikimą ir dėl to pareikšti pretenzijas. Nustatyta byloje aplinkybė sąlygojo neteisingą žemės sklypo ribos nustatymą, todėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkto pažeidimas yra esminis. Byloje taip pat nėra duomenų apie skelbimo paskelbimą Seniūnijos skelbimų lentoje, o kadastrinių matavimų byloje esantis aiškinamasis raštas nepatvirtina, kad tokie skelbimai buvo, ir kada jie buvo paskelbti. Kadastriniai matavimai buvo atliekami du kartus, todėl taip pat turėjo būti apie juos skelbiama du kartus. Be to, dienraštyje paskelbtame skelbime nenurodžius žemės sklypų kadastrinių numerių, buvo apribota ieškovo teisė žinoti, kad atliekami kadastriniai matavimai apima ir jo žemės sklypą. Atliekant kadastrinius matavimus pakartotinai, taip pat buvo pažeistas minėtų nuostatų 32.1.1.2 punktas, kadangi kiti asmenys (gretutinių sklypų savininkai) nebuvo apie jį informuoti jokia forma.

3.2.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovui nebuvo jokia forma pranešta apie surašytus žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, nebuvo pranešta ir įteikta žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka). Atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie šių dokumentų įteikimą ieškovui ar informacijos paskelbimą apie tokių dokumentų surašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad NŽT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punkto reikalavimų. Ši teisės norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas sąlygojo neteisėto atsakovės NŽT sprendimo priėmimą. Atsakovė NŽT privalėjo sistemiškai taikyti minėtų nuostatų 32.1.1.2 punktą ir 32.1.1.3 punktą ir nustačiusi, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, privalėjo užtikrinti, kad informacija apie sudarytus žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir nubraižytą žemės sklypo planą būtų paskelbta vietiniame laikraštyje ir Seniūnijos skelbimų lentoje.

3.3.       Atsakovė NŽT nepagrįstai nurodo, kad atliekant atsakovės D. N. žemės sklypo matavimus, nebuvo nukrypta nuo patvirtinto teritorijos planavimo dokumento. Liudytojos A. U. paaiškinimai patvirtina, kad nustatant ribą tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypų, buvo nesivadovauta teritorijos planavimo dokumentu – SB „G.“ teritorijos planu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ribą tarp ginčo žemės sklypų, pagrįstai rėmėsi matininko M. V. situacijos brėžiniu bei jo paaiškinimais. Matininkas M. V. paaiškino, kad neatitikimai kadastro žemėlapyje atsirado suvienodinant skirtingas koordinačių sistemas. Ankstesni ieškovo žemės sklypo kadastro duomenys buvo suvesti ne pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94, todėl įregistruojant atsakovės žemės sklypo duomenis jau pagal valstybinę koordinačių sistemą (jas automatiškai pakeičiant) ir neteisingai nustačius žemės sklypus skiriančią ribą, atsirado sisteminės klaidos. Šiuos liudytojo paaiškinimus patvirtina ir atsakovės NŽT 2017 m. kovo 6 d. raštas, kuriame nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo taškų koordinatės buvo galimai transformuotos. Teismas, nustatydamas ribą tarp žemės sklypų, taip pat pagrįstai rėmėsi ir liudytojos Z. A. parodymais dėl faktinės žemės sklypo ribos nustatymo, pagrįstai vadovavosi sodininkų bendrijos teritorijos riba, atvaizduota sodininkų bendrijos patvirtintame teritorijos plane.

3.4.       NŽT priimtas sprendimas yra neteisėtas ne tik dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 punkto ir 32.1.1.3 punkto pažeidimų, bet ir dėl turinio pažeidimų. Sprendime nurodyta, kad yra tvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „G.“ matininkės A. U. 2016 m. kovo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla negalėjo būti parengta anksčiau kaip 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. kovo 3 d. nebuvo prisijungta prie LitPOS referencinio pagrindo ir matavimai pagal valstybinę koordinačių sistemą LKS-94 nebuvo atlikti. Neatlikus kadastrinių matavimų pagal valstybinę koordinačių sistemą, negalėjo būti parengta kadastrinių matavimų byla.

3.5.       Priešingai nei teigiama atsakovės D. N. apeliaciniame skunde, ieškovas apie NŽT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo turinį sudarančius elementus sužinojo tik šios bylos eigoje (susipažino su sprendimo tekstu bei su sprendimo neatskiriama dalimi – atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų byla). Be to, ieškovas nuolatinai gyvena užsienyje, pats asmeniškai jokių dokumentų iš atsakovų negavo ir nebuvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, todėl apie savo teisių pažeidimo apimtis sužinojo tik šio proceso bylos eigoje. Teismas pagrįstai ieškovui atnaujino terminą dėl NŽT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo ginčijimo.

3.6.       Atsakovės D. N. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra išvis be motyvų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tarp ieškovo ir atsakovės žemės sklypo ribas, įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, skundžiamu sprendimu nustačius ginčo žemės ribą, nepadidėjo nei ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas, nei sumažėjo atsakovės žemės sklypo plotas. Atsakovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nustačius ginčo žemės sklypo ribą, sumažėjo jos turimo žemės sklypo plotas, kad yra pažeidžiami kitų asmenų-trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

3.7.       Sodininkų bendrijos teritorijos planas yra patvirtintas įgaliotos institucijos, ginčo dėl šio plano bei SB „G.“ teritorijos ribos teisme nekilo, todėl atsakovė D. N. nepagrįstai teigia, kad nebuvo pagrindo šioje byloje vadovautis sodininkų bendrijos teritorijos riba. Be to, nustačius ribą tarp atsakovės ir ieškovo žemės sklypų, trečiojo asmens R. S. teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi jos žemės sklypas yra atvaizduotas situacijos brėžinyje ir pažymėtas raidė „D“, nurodant, kad jis yra 0,067 ha, kuris atitinka ir VĮ Registrų centre įregistruoto R. S. žemės sklypo plotą.

3.8.       Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir tinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, įvertino įrodymų visetą. Teismas nustatė žemės sklypo ribą tarp ieškovo ir atsakovės, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, į racionalų žemės sklypų naudojimą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovės žemės sklypas pasislinko 0,62-0,64 metro nuo ieškovo žemės sklypo, tačiau atsakovei tai nesukelia jokių nepatogumų ir jos teisėti interesai dėl to nėra pažeidžiami – nepasikeičia nei jos žemės sklypo plotas, nei konfigūracija, nei kraštinių ilgis bei plotis. Analogiška situacija susiklosto ir dėl atsakovės žemės sklypo dalies, kuri pasislenka į R. S. pusę, kuri skundžiamo sprendimo net neskundžia ir su juo sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ginčo šalys, t. y ieškovas M. A., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, ir atsakovė (apeliantė) D. N., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Atsakovės D. N. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2016 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016-05-26 sprendimu Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir pareiškė reikalavimą nustatyti besiribojančių sklypų ribas pagal pateiktą situacijos brėžinį, atliktą matininko M. V..

Dėl ieškinio senaties termino

16.       Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą NR. 7SK-1114-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Atsakovė D. N. apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, nes, jos vertinimu, ieškovui praleidus terminą ginčyti administracinį aktą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo įvardintos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą administraciniam aktui ginčyti, pripažintinos svarbiomis.

17.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

18.       Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 7SK-1114-(14.7.110) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, nėra viešai skelbiamas teisės aktas, todėl asmuo turi galimybę sužinoti apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

19.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad terminas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 7SK-1114-(14.7.110) nėra praleistas, nes šis dokumentas jam nebuvo įteiktas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir sprendė, kad  ieškovas turėjo žinoti apie priimtą sprendimą nuo 2017 m. kovo 6 d., t. y. nuo pranešimo apie priimtą aktą įteikimo ieškovo atstovei Z. A..

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas praleido terminą ginčyti administracinį aktą, ir kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvena užsienyje, jam iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo prieinama visa informacija (atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, planai), t. y. dokumentai, atliekantys pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, susijusi su sklypų ribų nustatymu, yra sudėtinga, jos suvokimui ir teisminio ginčo pasirengimui yra reikalingas laikas, kas taip pat pateisina termino skundui paduoti praleidimą. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų elgęsis nesąžiningai, itin nerūpestingai ar neatidžiai.

23.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo termino atnaujinamo klausimą.

Dėl žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentų teisinių pasekmių asmens teisėms ir pareigoms

24.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė ginti jo pažeistas teises pripažįstant negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus.

25.       Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje kaip atsakovai nurodyti atsakovė V. N. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes Nacionalinė žemės tarnyba priėmė administracinio pobūdžio teisės aktą, kuriuo nustatytos teisės ir pareigos V. N. kaip ieškovo M. A. gretimo žemės sklypo savininkui. Taigi, byloje nustatyta, kad UAB „G.“ atliko tik kadastrinius matavimus ir buvo šių dokumentų rengėja.

26.       Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-304-695/2019, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo, nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

27.       Nurodytoje byloje kasacinio teismo kolegija taip pat konstatavo, kad kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Išaiškinta, kad šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai išaiškinta, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko.

28.       Nagrinėjamoje byloje ieškovo ginčijami atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašyti 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai ieškovui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas.

29.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

30.       Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašyti 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai ir pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukti šią nagrinėjamos civilinės bylos dalį, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

 Dėl sklypo kadastrinio matavimo procedūrų ir žemės sklypo ribų

31.       Bylos šalių ginčas yra kilęs dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę. Vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės D. N. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti 2016 m. ir patvirtinti ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 7SK-1114-( 14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

32.       Ieškovas, ginčydamas administracinį aktą, nurodė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra užfiksuoti netinkamai, nes įsigyjant žemės sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, atsakovės D. N. žemės sklypo riba nuo nebaigto statyti gyvenamojo namo buvo 3,33 m. atstumu. Ieškovo teigimu, atsakovei D. N. patikslinus jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius duomenis žemės sklypo riba pakito, t. y. 2016 m. kovo 3 d. įvyko ieškovo ir atsakovės D. N. žemės sklypo ribų persidengimas. Ieškovo manymu, pagal jo pateiktą kadastrinių matavimų planą šalių žemės sklypus skirianti riba turi būti koreguojama paslenkant atsakovei priklausančio žemės sklypo ribą į šiaurės rytų pusę atitinkamai 0,62 ir 0,64 m.

33.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus kadastrinių matavimų planus, sprendė, kad rengiant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nesilaikyta nustatytų plano rengimo procedūrų, o atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir jų faktinės padėties. Savo išvadą teismas grindė ieškovo byloje pateiktais sodo namelio projekto duomenimis, kuriuose pateikiami duomenys, jog statinys, esantis ieškovo žemės sklype suprojektuotas 4 m atstumu nuo šiuo metu atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos, bei Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 28 d. duomenimis, kad statyba buvo vykdoma nenukrypstant nuo 1988 m. projekto ir 2006 m. pakoreguoto projekto.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

35.       CK 4.45 straipsnio 1 dalyje paminėti įrodymai, kuriuos turi įvertinti teismas, nustatydamas žemės sklypo ribą: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos bei kiti įrodymai, ir nurodyta, kaip šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai ribų nustatyti neįmanoma: prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nei vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, pagal šią teisės normą pirmiausia turi būti siekiama nustatyti anksčiau egzistavusią, formuojant žemės sklypus nustatytą žemės sklypų ribą, ir tik tokios galimybės nesant, riba nustatoma ginčytiną plotą po lygiai priskiriant kiekvienam žemės sklypui.

36.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tiek ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, tiek atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengti ir sklypų ribos paženklintos 1994 rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 15, 99). Iš šalims priklausančių žemės sklypų planų nustatyta, kad sklypai turi bendrą ribą, kuri identifikuota atsakovei priklausančio žemės sklype plane pažymėtais taškais 3 ir 2, atitinkamai ieškovo plane taškais 5 ir 1 ir šių taškų posūkių duomenys, užfiksuoti koordinačių sistemoje, sutampa. Be to, šiaurės vakarų pusėje esanti abiejų šalių sklypų linija yra ištisinė, joje taip pat pažymėtos gretimų sklypų ribos bei atstumai tarp taškų, kurie yra bendri su šia kryptimi esančiais kaimyniniais sklypais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant šalims priklausančių žemės sklypų ribas vietinėje koordinačių sistemoje, riba tarp ginčo šalių žemės sklypų buvo aiški, identifikuota tiek bendroje sklypo riboje pažymėtais taškais, tiek ir esančioje šiaurės vakarų pusėje sklypų riboje pažymėtais taškais ir atstumais tarp jų. Aiškios žemės sklypų teisinės ribos iš esmės eliminuoja būtinybę nustatyti sklypus skiriančią ribą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad faktinis naudojimasis žemės sklypais skiriasi nuo teisiškai aiškių žemės sklypų ribų, sklypus skirianti riba laikytina ginčo dalyku.

37.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. sudarytus 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktus, nustatė, kad matininkė atsakovės D. N. sklypo ribas nustatė jas siedama su kaimyninio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio R. S. ribomis, o pastarojo sklypo ribas siedama su bendrijos kaimynystėje tuo metu įregistruotais sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis, t. y. matininkė atsakovės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje atliko ataskaitos tašku laikydama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius duomenis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė informaciją (t. 4, b .l. 53), kad Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 7SK-266-(14.7.110) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 7SK-1787-(14.7.110) pakeitimo“ buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti kadastro duomenys, ko pasėkoje pasikeitė žemės sklypo koordinatės LKS-94 sistemoje. Sklypo riba buvo paslinkta, ir šiuo metu sklypo riba sutampa su esama sodininkų bendrijos tvora.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tarp sodų bendrijoje esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už bendrijos ribų įregistruoto sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisvos žemės plotas, todėl pagal UAB „G.“ matininkės A. U. sudarytą planą įregistravus atsakovės sklypo ribas, gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa su šio žemės sklypo kadastriniais matavimais, nustatytais atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių ginčo žemės sklypai gali persidengti taip, kaip pavaizduota matininko M. V. parengtame situacijos brėžinyje (t. 1, b .l. 8).

40.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

41.       Šios nutarties 35 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo ir jų faktinės padėties, grindė ieškovo byloje pateiktais sodo namelio projekto duomenimis (b. l. 168, 1 t.), jog statinys, esantis ieškovo žemės sklype suprojektuotas 4 metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio šiuo metu žemės sklypo ribos. Tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos konstatuojama, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktas).

42.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagal pradinius projektinius dokumentus žemės sklypų ribos sutapo su sodų bendrijos tvora (t. 3, b. l. 97-96), statinys ieškovo žemės sklype buvo projektuojamas 4 metrų atstumu nuo kaimyninio (atsakovės) žemės sklypo ribos. Byloje pateikta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. kovo 28 d. pažyma (t. 1, b. l. 171), kad statyba buvo vykdoma nenukrypstant nuo 1988 m. projekto ir 2006 m. pakoreguoto projekto duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai įvertinta kaip tinkama įrodinėjimo priemonė spręsti, kad statinio statybos metu ieškovas išlaikė projekte nustatytus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad šalių žemės sklypų planuose, parengtuose atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, buvo pažymėti statinį identifikuojantys duomenys, sprendžia, kad statinio projektiniai, statybos teisėtumą patvirtinantys duomenys yra pakankami išvadai, jog ieškovas faktiškai naudojosi žemės sklypu, kurio riba iki atsakovei priklausančio žemės sklypo yra didesnė nei 3 (trys) metrai.

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta svarbi aplinkybė, kad nustačius ribą ieškovo pageidaujamu būdu, nesumažėja tiek atsakovei priklausančio sklypo, tiek ir už jo esančio žemės sklypo plotas. Iš byloje esančio žemės sklypų situacijos brėžinio (t. 1, b. l. 8) matyti, kad ieškovas siekia koreguoti atsakovei priklausančio žemės sklypo ribą, paslenkant ją į šiaurės rytų pusę 0,62 ir 0,64 metro atstumu. Akivaizdu, kad siekiant išlaikyti atsakovės turimą žemės sklypo dydį yra poreikis koreguoti ir atsakovės kaimyninio žemės sklypo, esančio šiaurės rytų kryptimi, ribas bei šių sklypų ribas sieti su bendrijos kaimynystėje įregistruoto sklypo, kurio teisinė registracija yra atlikta, ribomis. Iš minėtos situacijos brėžinio matyti, kad patvirtinus ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo plotas lieka nepakitęs (nepadidėja), pagal ieškovo parengtą planą yra koreguojama ir pietvakarinė ieškovui priklausančio sklypo riba, tokiu būdu keičiant ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą. Ieškovo argumentus, kad sodų bendrijoje esantys žemės sklypai turėtų būti matuojami nuo bendrijos teritoriją ribojančios tvoros, kuri sutampa su sklypo, įregistruoto už bendrijos teritorijos, ribomis, teisėjų kolegija vertina kaip adekvatų, proporcingą, į visų žemės sklypų savininkų interesų gynimą nukreiptą būdą, atitinkantį teisingumo ir protingumo principus.

44.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertino, kad pagal ieškovo pateiktą kadastrinių matavimų planą atsakovės sklypo, taip pat ir už jo esančio žemės sklypo plotai nesumažėja, nepasikeičia atsakovės žemės sklypo kraštinių ilgiai. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė faktiškai naudojasi žemės sklypu, kurio riba sutampa su bendriją juosiančia tvora. Nustačius atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal UAB „G.“ matininkės A. U. sudarytą planą atsiranda žemės ploto tarpas tarp žemės sklypų ribų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas ribą tarp ginčo šalių žemės sklypų nustatyti pagal matininko M. V. situacijos brėžinį, nes tokiam nustatymui yra objektyvus pagrindas, kadangi taip nustatant gretimų žemės sklypų bendrą ribą yra užtikrinama abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).

45.       Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas).

46.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendroji taisyklė taip pat yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

47.       Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ matininkė A. U. SB „G.“ pirmininkui E. Š. 2016 m. kovo 10 d. išsiuntė kvietimą, 2016 m. vasario 18 d. D. N., E. G., B. K., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvauti atsakovės D. N. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paženklinimo darbuose. 2016 m. vasario 20 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“ paskelbta informacija apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus: „2016-03-02 10 val. atliekamus žemės sklypo ribų ženklinimo darbus. Išvykusio į užsienį M. A. įgalioti asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys kviečiami atvykti susipažinti su nustatytomis žemės sklypo ribomis bei parengtu žemės planu“.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, padarė išvadą, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Nagrinėjamos bylos atveju,  teisėjų kolegija, nustačiusi, kad, rengiant atsakovei žemės sklypo kadastro duomenų bylą, buvo išsiųsti pranešimai gretimų sklypų savininkams, bendrijos pirmininkui, patalpintas skelbimas laikraštyje bei sodų bendrijos skelbimų lentoje apie rengiamas kadastrinių matavimų procedūras, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skelbimo nepatalpinimas seniūnijos skelbimų lentoje, tikslių žemės sklypų kadastrinių duomenų nenurodymas, nustačius gretimų žemės sklypų sanklotas, sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.

49.       Byloje esant pagrindui spręsti, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieškovo žemės sklypu, buvo nustatyta ieškovo naudojamo žemės sklypo sąskaita, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog kadastrinių matavimų metu atliktų veiksmų nėra pagrindo pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieškovas neteko teisės teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai (nesudaryta asmens galimybė dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudarytos sąlygos bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose užtikrintas). Dėl to, vadovaujantis CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypų ribų nustatymas spręstinas teismo tvarka, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 7SK-1810-(14.7.110)  „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. 

50.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikėsi šioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų CK 4.45 straipsnio taikymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jo pageidaujamu būdu pagrįstumo padaryta įvertinus ginčo šalių žemės sklypų faktinio naudojimo ir šių sklypų įsigijimo dokumentuose nustatytus dydžius (plotus), atliktus sklypų kadastrinius matavimus ir jų atlikimo aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsižvelgus į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimas keičiamas dalyje, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašyti 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai, šioje dalyje sprendimą panaikinant ir civilinę bylą nutraukiant, o likusioje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimas yra keičiamas dalyje, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašyti 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai, šioje dalyje sprendimą panaikinant ir civilinę bylą nutraukiant, tačiau, įvertinus šios nutarties motyvus (nutarties 24-30 punktai), kuriose konstatuota, kad žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentai (šiuo atveju ieškovo ginčijami ribų paženklinimo-parodymo aktai) nenustato asmens teisių ar pareigų, o administracinėse procedūrose sudaro pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl ribų paženklinimo-parodymo aktų pripažinimo negaliojančiais yra susijęs su kitu ieškovo reikalavimu – NŽT 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovas laikomas iš esmės laimėjusiu pagrindinį ginčą dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo (lieka netenkintas tik ieškovo reikalavimas dėl atsakovės D. N. žemės sklypo rytinės ribos nustatymo, situacijos brėžinyje pavaizduotos taškais Nr. 4.1 ir Nr. 7), t. y. nesikeičia teismo sprendimas dėl paties ginčo esmės. Atsakovėms neginčijant pirmosios instancijos teismo spendimo dalies, kuria yra nustatyta tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (proporcija), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo paliekama nepakeista.

52.       Pažymėtina, kad atsakovė D. N., apeliacinius skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 350,00 Eur suma, kadangi bylinėjimosi išlaidų detalizavime nurodyta suma skirta už priešieškinio parengimą, kuris byloje nebuvo teikiamas. Atsakovė su tokia teismo pozicija nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pateiktame bylinėjimosi išlaidų detalizavime jos atstovas yra padaręs klaidą, į bylą buvo teikiami du atsiliepimai, o atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė ne mažiau 6 valandos. Pažymėtina, kad šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir turi būti realios (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad atsakovės pateiktas bylinėjimosi išlaidų detalizavimas pagrindžia visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovė ir teigia, kad detalizavime buvo padarytas rašymo apsirikimas, tačiau iš jo nėra galimybės identifikuoti, jog jame nurodytos išlaidos (už atsiliepimų rengimą, o ne priešieškinį) būtent yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Atsakovė į bylą nėra pateikusi kitų įrodymų, kurie atspindėtų pirmosios instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir realumą. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, todėl jie netenkinami.  

53.       Atsakovių apeliacinių skundų reikalavimus atmetus, t. y. ieškovui laimėjus ginčą dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo apeliacinės instancijos teisme, jam iš atsakovių priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas į bylą yra pateikęs prašymą priteisti 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimą, bei 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už jo atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose, iš viso 1 700,00 Eur, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

54.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu ir 8.19 punktu (1 262,70x0,1x6h (teismo posėdžių trukmė)), sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ((935,70 (2018 3 ketv.)x1,3) + (1 262,70 (2019 1 ketv.)x0,1x6h (teismo posėdžių trukmė))), todėl yra priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovių D. N. ir NŽT lygiomis dalimis, t. y. po 850,00 Eur.

55.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 46,63 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovių D. N. ir NŽT lygiomis dalimis, t. y. po 23,32 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovės D. N. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „G.“ matininkės A. U. surašyti 2016 m. kovo 2 d. ir 2016 m. kovo 22 d. ribų paženklinimo-parodymo aktai ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti po 23,32 Eur (dvidešimt tris eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas