LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Traidenis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1185-601/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maretas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maretas“ dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Maretas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Traidenis“ 52 272 Eur skolą, 365,90 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 29 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį–užsakymą (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo ir faktiškai pervežė 5 dalis sunkiasvorio nestandartinio krovinio iš Alytaus į Kauną. Paslaugos buvo suteiktos dviem etapais. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už paslaugos suteikimą 72 000 Eur, neįskaitant PVM, iš viso 87 120 Eur. Ieškovė paslaugas suteikė, dėl sutarties vykdymo atsakovė ieškovei pretenzijų nepareiškė. Už dalį suteiktų paslaugų atsakovė atsiskaitė, sumokėdama 34 848 Eur. Pristačiusi krovinį, ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą, tačiau likusi suma (52 272 Eur) sutartyje nustatytais terminais, t. y. iki 2019 m. lapkričio 16 d. apmokėta nebuvo. Laiku neįvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal Sutartį, atsakovė turi sumokėti ieškovei Sutarties 3.6 punkte numatytus 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Bendra delspinigių suma sudaro 365,90 Eur. 

3.       Atsakovė UAB „Traidenis“ pateikė priešieškinį, prašydama ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Maretas“ 87 120 Eur baudą.

4.       Nurodė, kad esminė Sutarties sąlyga buvo krovinio pristatymo data – 2019 m. rugsėjo 16 d. (Sutarties 1.6.2. punktas), kurią ieškovė pažeidė ir krovinį pristatė tik 2019 m. rugsėjo 19 d., ką patvirtina krovinio CMR važtaraščiai su gavėjo žyma apie krovinio gavimą paskirties vietoje. Ieškovė įsipareigojo už pavėluotą krovinio pristatymą sumokėti atsakovei baudą, lygią visai sutarties kainai – 87 120 Eur (Sutarties 2.5. punktas). Pavėluotas krovinio pristatymas tiesiogiai lėmė atsakovės įsipareigojimų vykdymą krovinio gavėjui. Nepristačius krovinio Sutartyje nurodytu laiku (pristatytas trimis dienomis vėliau), atsakovė neturėjo galimybės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų krovinio gavėjui, atliko darbus pavėluotai (trimis dienomis), taip pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, dėl ko krovinio gavėjas atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Atsakovė taip pat teigė, nesutinkanti su ieškovės ieškinyje išreikštais reikalavimais, nes UAB „Maretas“ neįvykdė savo įsipareigojimų laiku, pažeidė esminę Sutarties sąlygą ir, vadovaujantis Sutarties 2.5. punktu, yra įsipareigojusi sumokėti atsakovei baudą lygią visai sutarties kainai.

5.       Ieškovė UAB „Maretas“ pateikė atsiliepimą, prašydama priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė prašo taikyti ieškovei atsakomybę netesybų forma. Toks atsakovės reikalavimas gali būti pripažintas pagrįstu tik įrodžius ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu priešieškinys yra grindžiamas tik Sutarties 1.6.2 punkte nustatyto termino praleidimu, nenurodant to priežasčių ir kaltininko. Vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu ir 3.4 punktu atsakovė buvo atsakinga už saugų ir tinkamą krovinių pakrovimą į ieškovės pateiktas transporto priemones per 6 valandas nuo jų pateikimo. Ieškovė turėjo pristatyti krovinius į sulygtą paskirties vietą per 72 valandas po jų pakrovimo. Sutarties sąlygas atitinkančios transporto priemonės buvo pateiktos į krovinių pakrovimo vietą 2019 m. rugsėjo 12–13 d. d. Ieškovė taip pat užtikrino privalomos sunkiasvorių negabaritinių krovinių pervežimui automobilių keliais policijos palydos dalyvavimą. Pateikus transporto priemones pakrovimui, paaiškėjo, kad atsakovė negali išvežti (išstumti) krovinių iš jų pagaminimo vietos į pakrovimo aikštelę. Matydama, kad atsakovė pati negali išspręsti pakrovimo problemos, ieškovė pasisiūlė geranoriškai (be mokesčio) padėti. Visi pakrovimo darbai užtruko iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (šeštadienio), 15 val., t. y. kroviniai buvo pakrauti per 48 val. nuo transporto priemonių pateikimo (7 kartus viršijant sutartyje numatytą terminą). Pavėlavus krovinius pakrauti, jie nebegalėjo būti pristatyti į paskirties vietą per 72 val., t. y. iki sutarties 1.6.2 punkte numatyto termino – 2019 m. rugsėjo 16 d. Apie netinkamą Sutarties vykdymą ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo atsakovę. Kadangi krovinių pakrovimas neplanuotai užtruko, pakrovimo vietoje budėję policijos pareigūnai išvyko kitais tarnybiniais pavedimais. Prašymas dėl naujos palydos skyrimo buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 16 d. (pirmadienį). Naujas privalomos palydos ekipažas buvo skirtas 2019 m. rugsėjo 17 d. Kroviniai gavėjui buvo pristatyti 2019 m. rugsėjo 18 d. vėlai vakare, iškrauti 2019 m. rugsėjo 19 d. Akivaizdu, kad kroviniai buvo pristatyti į paskirties vietą praleidus sutarties 1.6.2 punkte numatytą terminą (iki 2019 m. rugsėjo 16 d.) ne dėl ieškovės kaltės. Pagal CMR Konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Šalys nustatė kitokią, nei CMR Konvencijoje vežėjo atsakomybę (netesybas). Atsakovės reikalavimas sumokėti baudą už termino pristatyti krovinį viršijimą, yra neteisėtas, nes kyla iš Sutarties nuostatos, kuri laikytina negaliojančia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Maretas“ iš atsakovės UAB „Traidenis“ 52 637,90 Eur skolą, 8 proc. procesines palūkanas, 3 483 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės UAB „Traidenis“ 11,35 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl ieškinio reikalavimų

7.       Teismas nustatė, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui pavėlavus 3 dienas, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., tačiau atsakovė už krovinių pervežimą neapmokėjo. Atsakovė dėl krovinio pristatymo nereiškė jokių pretenzijų ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė įvykdė savo įsipareigojimą pristatyti krovinį, o atsakovė – įsipareigojimo už šią paslaugą apmokėti neįvykdė, todėl sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovės prašomą sumą (52 272 Eur). Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės nenurodė jokių aiškių savo įsipareigojimų (neapmokėjimo) nevykdymo priežasčių, išskyrus tai, kad buvo pavėluota pristatyti krovinį 3 dienas. Teismas konstatavo, kad vėlavimas pristatyti krovinį nėra priežastis atsisakyti apmokėti už suteiktą paslaugą. Vėlavimas pristatyti krovinį yra pagrindas atsakovui reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau ne atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, nei šalių sudaryta Sutartis, nei joks teisės aktas nenumato, kad užsakovas (atsakovė) už tinkamai suteiktas paslaugas gali nemokėti vien dėl to, kad šios paslaugos buvo suteiktos pavėluotai.

8.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 52 272 Eur skolą, 365,90 Eur delspinigius ir 8 proc. procesines palūkanas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

9.       Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl CMR konvencijos taikymo, vykdant krovinių pervežimus. Sutarties 2.2 punkte šalys nustatė, kad vykdant Sutartį ieškovė privalo turėti galiojantį CMR draudimą ir CMR važtaraščius. Šalių surašytuose CMR važtaraščiuose numatyta, kad krovinių pervežimas yra vykdomas pagal CMR konvencijos sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šalių Sutarčiai, vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, pareigoms bei atsakomybei taikoma CMR konvencija.

10.       Teismas, remdamasis CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 5 dalimi, nustatė, kad šalys Sutartyje nustatė kitokią, nei CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę (netesybas – baudą). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas sumokėti baudą už termino pristatyti krovinį viršijimą, neįrodžius kokie realūs nuostoliai buvo atsakovo patirti, yra neteisėtas, nes kyla iš Sutarties nuostatos, kuri prieštarauja imperatyviam CMR konvencijos reguliavimui šioje srityje.

11.       Teismas nustatė, kad krovinys pristatytas pavėlavus 3 dienas, tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp pavėluoto krovinio pristatymo ir žalos. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teismas nustatė, kad ieškovė (vežėjas) automobilius pakrovimui pristatė laiku (2019 m. rugsėjo 12–13 d.), tačiau atsakovė (siuntėjas), būdama atsakinga už krovinio pakrovimą (sutarties 2.3 punktas, 3.2 punktas), nepakrovė krovinio per 6 valandas nuo transporto priemonių pateikimo (sutarties 3.4 punktas), o baigė pakrovimo darbus tik 2019 m. rugsėjo 14 d., 15 val. Teismas nustatė, kad šios aplinkybės lėmė tai, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. 19.30 val. lydėti pervežamus didžiagabaričius krovinius atvykę policijos patruliai ir AB „Kauno tiltai“ darbuotojų brigada, turėjusi atlikti kelio ženklų demontavimo ir įrengimo darbus visame maršrute, turėjo išvykti, nes 2019 m. rugsėjo 13 d. nebuvo baigti pakrovimo darbai. Baigus pakrovimo darbus reikėjo rašyti naują prašymą policijai dėl palydos skyrimo, pervežant krovinius, bei derinti laiką su AB „Kauno tiltai“, dėl ko kroviniai buvo pristatyti pavėlavus 3 dienas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad kroviniai buvo pristatyti pavėluotai ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovės galimai patirti nuostoliai negalėtų būti priteisti ir dėl to, kad atsakovė nepateikė ieškovei raštiškos pretenzijos dėl pristatymo termino viršijimo, kaip tą nustato CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalis.

13.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas atmetė priešieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Traidenis“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Iš Sutarties sąlygų akivaizdu, kad užmokestį atsakovė turėjo sumokėti tik už tinkamai pervežtą krovinį, t. y. per Sutartyje nustatytą terminą. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovė krovinio Sutartyje nustatytu terminu nepristatė, t. y. ieškovė tinkamai nesuteikė paslaugų pagal Sutartį. Šalių susitarimas dėl krovinio pristatymo datos buvo esminė Sutarties sąlyga. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nei šalių sudaryta Sutartis, nei joks teisės aktas nenumato, kad užsakovas (atsakovė) už tinkamai suteiktas paslaugas gali nemokėti vien dėl to, kad šios paslaugos buvo suteiktos pavėluotai. Sutartimi ieškovė įsipareigojo už pavėluotą (pagal sutartyje nurodytas iškrovimo datas) krovinių pristatymą sumokėti baudą lygią visai Sutarties kainai (Sutarties 2.5 punktas).

14.2.                      Teismas, vertindamas ginčo Sutartį, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santykiai kvalifikuojami tik kaip krovinių pervežimo, o ne mišrūs. Teismas, darydamas kategorišką išvadą, kad šalių sudarytos Sutarties dalis dėl baudų nustatymo negalioja, visiškai neatsižvelgė į byloje nustatytą faktą, kad Sutarties sąlygos šalių buvo suderintos, aiškios ir priimtinos. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, pasirašydama ginčo Sutartį, patvirtino, kad visiškai sutinka su Sutarties sąlygomis, prisiėmė atsakomybę, kylančią dėl netinkamo Sutarties vykdymo. CMR konvencija nereglamentuoja visų klausimų, susijusių su tarptautiniais vežimais. Tiems klausimams, kurie nėra reglamentuojami CMR konvencijos, galioja sutarties laisvės principas ir tokie klausimai sprendžiami pagal nacionalinius įstatymus.

15.       Ieškovė UAB „Maretas“ pateikė atsiliepimą, prašydama Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Atsakovės prašymas priteisti baudą galėtų būti pripažintas pagrįstu tik įrodžius ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinis skundas yra grindžiamas išimtinai Sutartyje nustatyto termino praleidimu, nenurodant to priežasčių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimą pateikti transporto priemones pakrovimui, o vėlavimas pristatyti krovinius į paskirties vietą susidarė tik dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos juos pakrauti per tam skirtas 6 valandas nuo transporto priemonių pateikimo. Dėl to, kad buvo pavėluota krovinius pakrauti, jie nebegalėjo būti pristatyti į paskirties vietą per kitas 72 valandas, kurios buvo skirtos krovinių pristatymui, t. y. iki Sutarties 1.6.2 punkte numatyto termino – 2019 m. rugsėjo 16 d.

15.2.                      Atsakovė dėl krovinių pristatymo nereiškė jokių pastabų ieškovei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vėlavimas pristatyti krovinį nėra priežastis atsisakyti sumokėti už suteiktą paslaugą. Vėlavimas pristatyti krovinį yra pagrindas, vadovaujantis CMR Konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, reikalauti dėl to patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau ne atsisakyti apmokėti už suteiktas paslaugas.

15.3.                      Šalių surašytuose CMR važtaraščiuose numatyta, kad krovinių pervežimas yra vykdomas pagal CMR konvencijos sąlygas. Sistemiškai vertinant Sutarties sąlygas ir krovinius lydinčius dokumentus – važtaraščius, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl CMR konvencijos taikymo. Susitarimo dėl CMR konvencijos taikymo atsakovė neginčijo. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Šalys nustatė kitokią nei CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę (netesybas), todėl atsakovės reikalavimas sumokėti baudą už termino pristatyti krovinį viršijimą yra savaime neteisėtas, nes kyla iš Sutarties nuostatos, kuri laikytina negaliojančia ab initio. Nuostoliai, patirti dėl pavėluoto krovinių pristatymo, apeliantės net nebuvo įrodinėjami.

15.4.                      Remiantis CMR konvencijos 30 straipsnio 3 dalimi, nepareiškus pretenzijos raštu, įgaliojimus turintis asmuo netenka teisės teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl pavėluoto pristatymo patirtus nuostolius. Nustačius, kad pretenzija nebuvo pareikšta ir terminas jai pareikšti yra praėjęs, yra pagrindas bylą nutraukti, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Maretas“ ir atsakovė UAB „Traidenis“ 2019 m. liepos 29 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį–užsakymą, pagal kurią ieškovė (vežėja) įsipareigojo pervežti 5 dalis sunkiasvorio nestandartinio krovinio iš Alytaus į Kauną, o atsakovė (užsakovė) už suteiktas pervežimo paslaugas sumokėti 72 000 Eur be PVM (87 120 Eur su PVM).

18.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Maretas“ krovinius pervežė, tačiau atsakovė už pervežimo paslaugą atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 34 848 Eur.

19.       Nagrinėjamoje byloje keliamas ieškovės civilinės atsakomybės klausimas dėl suteiktų krovinio pervežimo paslaugų tinkamumo ir atsakovės pareigos sumokėti likusią neapmokėtą sumą už ieškovės suteiktas paslaugas pagal krovinio pervežimo sutartį.

20.       Apeliantės (atsakovės) teigimu, užmokestį ji turėjo sumokėti tik už tinkamai įvykdytą prievolę pervežti krovinį, tuo tarpu ieškovė pervežimo paslaugas suteikė netinkamai, pažeisdama Sutarties 1.6.2 punkte nustatytą terminą krovinį pristatyti iki 2019 m. rugsėjo 16 d. (pavėlavo 3 dienas). Remdamasi Sutarties 2.5 punktu, apeliantė prašo priteisti iš ieškovės baudą, lygią Sutarties kainai – 87 120 Eur, o ieškovės reikalavimą priteisti likusią nesumokėtą 52 637,90 Eur sumą (52 272 Eur skolos ir 365,90 Eur delspinigių) už suteiktas paslaugas atmesti.

21.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

22.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė vežimo sutartiniai teisiniai santykiai, kurie reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. CK 6.816 straipsnis, reglamentuojantis krovinių pristatymo terminus, nustato, kad vežėjas privalo pristatyti į paskirties punktą krovinius per sutartyje, įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus terminus, o jeigu jie nenustatyti, – per protingą terminą. Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.817 straipsnio 1 dalis).

23.       Šalių sudarytos Sutarties 1.6.2 punkte nustatyta, kad ieškovė krovinį turėjo pristatyti per 72 valandas po pakrovimo, bet ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 16 d. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad krovinį ieškovė UAB „Maretas“ pristatė pavėlavusi 3 dienas, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., ką patvirtina byloje esantys CMR važtaraščiai, tačiau, ieškovės teigimu, krovinį ji pavėlavo pristatyti dėl pačios atsakovės UAB „Traidenis“ kaltės, šiai pažeidus prievolę pakrauti krovinius į laiku pristatytas transporto priemones per Sutartyje nustatytą terminą, todėl UAB „Maretas“ negali būti taikoma šalių Sutarties 2.5 punkte nustatyta sankcija (bauda), nes neįrodytos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos.

24.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, tačiau svarbu akcentuoti ir kreditoriaus elgesį. Skolininkas privalo įrodyti, kad jis nekaltas dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. Esant civilinei sutartinei atsakomybei kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar visiškai nuo jos atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2014; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-403/2021).

25.       Nustatyta, kad pagal Sutarties 2.2 punktą vežėja (ieškovė) buvo įsipareigojusi pateikti užsakovei (atsakovei) techniškai tvarkingus krovininius automobilius, tinkamus pervežti užsakovės krovinius. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad krovinių pakrovimą į vežėjos (ieškovės) transporto priemones atlieka užsakovė (atsakovė). Remiantis Sutarties 3.2 ir 3.4 punktais, atsakovė buvo atsakinga už saugų ir tinkamą krovinių pakrovimą į ieškovės pateiktas transporto priemones per 6 valandas nuo transporto priemonių pateikimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Maretas“ sunkiasvorių negabaritinių krovinių pervežimui automobilių keliais taip pat turėjo užtikrinti privalomą policijos palydos dalyvavimą, ką ji ir padarė.

26.       Ieškovės teigimu, transporto priemones krovinių pervežimui ji atsakovei pristatė 2019 m. rugsėjo 12–13 d. d., tačiau paaiškėjo, kad atsakovė susiduria su sunkumais pateikti krovinius, t. y. išstumti krovinius iš jų pagaminimo vietos į pakrovimo aikštelę, dėl ko pakrovimo darbai užtruko iki 2019 m. rugsėjo 14 d. (šeštadienio), 15 val., viršijant Sutarties 3.4 punkte nustatytą pakrovimo laiką. Kadangi krovinio pakrovimas užtruko, budėję policijos pareigūnai, turėję lydėti krovinį, išvyko. Dėl to, ieškovės teigimu, 2019 m. rugsėjo 16 d. (pirmadienį) reikėjo teikti naują prašymą dėl policijos palydos skyrimo. Naujas privalomas policijos ekipažas buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 17 d., o krovinys pristatytas ir iškrautas tik 2019 m. rugsėjo 19 d.

27.       Šias ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys: CMR važtaraščiai, Lietuvos kelių policijos tarnybos ir AB „Kauno tiltai“ raštai. CMR važtaraščiuose nurodyta, kad transporto priemonės kroviniui pakrauti atsakovei buvo pristatytos 2019 m. rugsėjo 12–13 d. d., tačiau krovinys gavėjui pristatytas tik 2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2020 m. vasario 26 d. rašte nurodyta, kad ieškovė UAB „Maretas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė Lietuvos kelių policijai prašymą 2019 m. rugsėjo 13 d., 20 val. palydėti trijų transporto priemonių pervežamus didžiagabaričius krovinius iš Alytaus į Kauną. Policijos patruliai atvyko 2019 m. rugsėjo 13 d., 19.30 val., tačiau krovinio pakrovimo darbai tebevyko. Iš rašto turinio matyti, kad policijos patruliai 2019 m. rugsėjo 14 d. (šeštadienį), apie 1.40 val. sužinoję, kad krovinys vis dar nėra pakrautas, išvyko, informavę už pakrovimą atsakingą asmenį, kad dėl naujos palydos skyrimo kreiptųsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą. Minėtame kelių policijos rašte nurodyta, kad ieškovė su prašymu skirti naują palydą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 16 d. (pirmadienį). Byloje esančiame AB „Kauno tiltai“ 2020 m. kovo 3 d. pranešime nurodyta, kad AB „Kauno tiltai“ darbuotojai 2019 m. rugsėjo 13 d., 16 val. buvo atvykę į maršruto, kuriuo turėjo būti gabenamas negabaritinis krovinys, vietą ir buvo pasirengę pradėti kelio ženklų demontavimo ir įrengimo darbus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kroviniai buvo pakrauti tik 2019 m. rugsėjo 14 d. ir nesant policijos palydos, darbai buvo atidėti iki 2019 m. rugsėjo 17 d. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad krovinio laiku pristatyti ji negalėjo ne dėl savo, o dėl pačios atsakovės kaltės, UAB „Traidenis“ užtrukus pakrauti krovinį per Sutarties 3.4 punkte nustatytą terminą į ieškovės laiku pristatytas transporto priemones.

28.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šalių tarpusavio teises ir pareigas bei atsakomybę vertino, taikydamas CMR konvencijos nuostatas ir, atmetęs atsakovės priešieškinį, konstatavo, kad krovinys šalių Sutartyje nustatytu laiku nebuvo pristatytas ne dėl ieškovės UAB „Maretas“, o dėl pačios atsakovės UAB „Traidenis“ kaltės.

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju už laiku nepristatytą krovinį yra atsakinga pati atsakovė UAB „Traidenis“. Kita vertus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šalių ginčui dėl krovinio pervežimo ir civilinės atsakomybės spręsti nepagrįstai buvo taikytos CMR konvencijos nuostatos, neatsižvelgiant į šios konvencijos taikymo sritį. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad CMR konvencija taikoma pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu tik esant visoms jos 1 straipsnio 1 dalyje nustatytoms būtinosioms sąlygoms: vežama kelių transporto priemone (automobiliu, automobiliu–vilkiku, priekaba, puspriekabe); vežama už užmokestį; krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų šalių teritorijoje; krovinio išsiuntimo vietos ir (arba) krovinio gavimo vietos valstybė yra šios konvencijos narė. Jeigu nėra kurios nors iš šių sąlygų, CMR konvencijos nuostatos paprastai netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).

30.       Byloje nustatyta, kad ginčo pervežimas vyko Lietuvoje, t. y. tiek krovinio pervežimo paslaugos užsakovė, tiek vežėja, buvo tos pačios valstybės teritorijoje, krovinys buvo gabenamas iš Alytaus ir pristatytas gavėjui į Kauną. Taigi nagrinėjamu atveju nėra CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos – krovinio išsiuntimo ir pristatymo vieta yra skirtingų šalių teritorijose. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šiam ginčo pervežimui bei šalių civilinei atsakomybei taikytinos ne CMR konvencijos nuostatos, o bendrosios prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančios CK normos bei Sutarties nuostatos. 

31.       Ta aplinkybė, kad sutarties 2.2 punkte buvo numatyta vežėjo pareiga turėti galiojančius CMR draudimą ir CMR važtaraščius, o sutarties punkte 2.3 punkte – vežėjo įsipareigojimas pastebėjus trūkumus, apie tai pažymėti krovinio siuntėjo CMR egzemplioriuje, negali būti vertinama kaip sutartyje aiškiai išreikštas susitarimas dėl CMR konvencijos taikymo: tokia šalių valia sutartyje tiesiogiai nebuvo išreikšta (išskyrus aptartus sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose), inter alia (be kita ko) nebuvo susitarta dėl jos taikymo iš sutarties kylančios civilinės atsakomybės santykiams, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl sutarties šalių civilinės atsakomybės sąlygų, šios konvencijos nuostatomis nėra pagrindo vadovautis.

32.       Pažymėtina, kad tokiu atveju, kaip šis, kuomet pati paslaugos užsakovė (atsakovė) UAB „Traidenis“ yra laikoma pažeidusia prievolę, teisiniams santykiams reglamentuoti taikytinas CK 6.64 straipsnis. CK 6.64 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuomet kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš tokių atvejų – kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu.

33.       Šiuo atveju, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė (užsakovė) UAB „Traidenis“ nepasirūpino, kad krovinys būtų pakrautas laiku, per 6 valandas nuo transporto priemonių pateikimo, kaip tą nustatė Sutarties 3.4 punktas. Šis pačios atsakovės įvykdytas prievolės pažeidimas nulėmė tai, kad savo prievolės laiku, iki Sutarties 1.6.2 punkte nustatyto termino (iki 2019 m. rugsėjo 16 d.) pristatyti krovinį dėl atsakovės kaltės negalėjo įvykdyti ir ieškovė. Minėta, kad dėl užtrukusio krovinio pakrovimo, krovinį privalėję lydėti kelių policijos patruliai išvyko, dėl to ieškovei kitą darbo dieną (2019 m. rugsėjo 16 d.), kuri sutapo su krovinio pristatymo diena, teko teikti naują prašymą palydos skyrimui, kuris buvo patenkintas ir policijos palyda paskirta tik 2019 m. rugsėjo 17 d. Pažymėtina, kad šių ieškovės nurodytų krovinio vėlavimo pristatyti per Sutartyje nustatytą terminą priežasčių, kurias, kaip minėta, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, neneigė ir pati apeliantė (atsakovė) UAB „Traidenis“. Priešingų įrodymų, kad krovinys laiku nebuvo pristatytas dėl ieškovės (vežėjos) UAB „Maretas“ kaltės, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Reikalavimą priteisti iš ieškovės Sutarties 2.5 punkte nustatytą baudą, lygią visai Sutarties kainai, atsakovė iš esmės grindė vien formaliu termino pristatyti krovinį pažeidimu, nors, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad krovinys iki Sutartyje nustatyto termino nebuvo pristatytas dėl atsakovės UAB „Traidenis“ kaltės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovė tinkamai nesuteikė paslaugų pagal krovinio pervežimo sutartį.

34.       Taigi, atsakovei UAB „Traidenis“ neįrodžius ieškovės UAB „Maretas“ kaltės ir, priešingai, ieškovei įrodžius, kad krovinys buvo pavėluotai pristatytas dėl atsakovės kaltės, konstatuotina, kad ieškovė nėra atsakinga už šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai šalių ginčo pervežimui ir atsakomybei taikė CMR konvencijos nuostatas, tačiau atmetęs atsakovės priešieškinį priteisti baudą pagal Sutarties 2.5 punktą, atsakovei neįrodžius ieškovės kaltės, iš esmės priėmė teisėtą sprendimą.

35.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad dėl Sutartyje nurodyto termino pristatyti krovinį iki 2019 m. rugsėjo 16 d. pažeidimo yra kalta pati krovinio pervežimo paslaugos užsakovė (atsakovė) UAB „Traidenis“ ir nustačius, kad už ieškovės suteiktas krovinio pervežimo paslaugas atsakovė nėra visiškai atsiskaičiusi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį ir priteisęs 52 637,90 Eur sumą (52 272 Eur skolos ir 365,90 Eur delspinigių) už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36.       Apeliantės UAB „Traidenis“ apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37.       Ieškovė UAB „Maretas“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitos faktūros ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų.

38.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2020 m. rugpjūčio mėn. (išrašyta PVM sąskaita faktūra ir atliktas apmokėjimas), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 381 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 795,30 Eur (1,3 x 1 381 Eur Eur). Kadangi ieškovės prašomos priteisti 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistino iš atsakovės UAB „Traidenis“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Traidenis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maretas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjos                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                Egidija Tamošiūnienė