Pranešėja Irma Čuchraj                            Civilinė byla Nr. 2A-116-513/2014

Teisėja Violeta Olcvikienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10935-2012-4

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                           16.1; 16.5.1; 16.7; 73.2.5.5; 73.2.6.1;

                           121.14; 121.18; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                         

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. individualios įmonės ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo,

nustatė:

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 46 249,30 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Argumentavo, kad atsakovas nuo 2011-06-27 iki 2012-03-21 dirbo A. T. individualioje įmonėje vairuotuoju–ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2012-01-16 atsakovas buvo komandiruotėje ir naktį jam patikėto automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo degalinėje „Agip“ prie Prancūzijos miesto Liono, kabinoje kilo gaisras, jo metu apdegė vairuotojo kabina. Apie kilusį gaisrą atsakovas neinformavo nei policijos, nei priešgaisrinės tarnybos, nes gaisrą užgesino savo jėgomis. Gaisras automobilio viduje įvyko ne dėl automobilio techninio gedimo, o dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Atsakovo materialinė atsakomybė darbdaviui atsirado dėl teisės pažeidimo, kurio metu darbo santykio subjektas – atsakovas – padarė žalą netinkamai atlikdamas jam pavestas pareigas, netinkamai elgdamasis su ugnimi. Dėl įvykusio gaisro ieškovei padaryta reali žala. Žala padaryta dėl atsakovo su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės sutartis, kaltės. Yra visos sąlygos taikyti atsakovui materialinę atsakomybę, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2011-06-27 visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nebuvo tiksliai nustatyta, už kokias materialines vertybes atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę jų sužalojimo, praradimo atvejais, materialinės vertybės sutartyje neidentifikuotos. Transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atsakovui perduota, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje ar jos prieduose nėra nurodyta, kad atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už minėtą transporto priemonę jos sužalojimo, sugadinimo atveju. 2012-01-16 atsakovas stovėjo prie degalinės „Agip“ Prancūzijoje, netoli Liono, prie greitkelio N-A-6. Apie 3.40-04.00 val. pabudo nuo stipraus oro šnypštimo sukelto garso, tada pamatė, kad dega priekinė mašinos užuolaida, panelė ir vairuotojo sėdynė. Atsakovas skubiai užgesino gaisrą ir nedelsdamas apie įvykį SMS žinute informavo ieškovės įmonės vadybininką R. B.. Vėliau atsakovui skambino įmonės savininkas A. T. ir teikė nurodymus, ką daryti bei kaip jam elgtis šioje situacijoje. Visi veiksmai po gaisro užgesinimo buvo suderinti su ieškove. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gaisras įvyko dėl atsakovo kaltės. Mano, kad gaisras galėjo kilti tiek dėl transporto priemonės elektronikos gedimų, tiek ir dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų – neužgesintą degtuką ar nuorūką per pravirą langą galėjo įmesti kitas asmuo. Tvirtina, kad jis pats dėl sveikatos problemų tuo metu nerūkė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-31 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 46 249,34 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 46 249,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 807,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės buvusiam darbdaviui. Šalys 2011-06-27 sudarė susitarimą dėl visiškos materialinės darbuotojo atsakomybės. Ieškovė dėl 2012-01-16 kilusio gaisro apgadintos transporto priemonės turėjo 42 239,34 Lt automobilio remonto išlaidų, 1 971,30 Lt automobilio pargabenimo iš Prancūzijos į Vokietijoje esantį servisą išlaidų ir 2 038,70 Lt išlaidų, susijusių su vilkiko bei puspriekabės prastova, iš viso 46 249,34 Lt. Sprendė, jog visos ieškovės patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su automobilio apgadinimu ir pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atmetė atsakovo argumentus, jog automobilis jam nebuvo perduotas, nes automobilio perdavimo atsakovui faktą patvirtina tarptautiniai krovinių transportavimo (CMR) važtaraščiai ir tai, kad įvykio metu automobilis „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo žinioje. Priimtas į darbą atsakovas buvo supažindintas su krovininio automobilio vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, 2011-09-12 A. T. įsakymu patvirtintais pareiginiais nuostatais vairuotojui ekspeditoriui, su priešgaisrinės saugos reikalavimais, todėl atsakovo teiginius, kad jis nebuvo susipažinęs su priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais, vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas netinkamai atliko savo darbo pareigas, neužtikrino jam patikėto automobilio saugumo, nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl būtent dėl atsakovo neatsargumo kilo gaisras automobilio kabinoje. Atsakovo versiją, jog gaisras automobilio kabinoje kilo galbūt dėl trumpo jungimo, paneigia automobilio remontą atlikusių įmonių – UAB „Ivetra ir Ko“ bei Kirchberger GmbH, atstovų paaiškinimai, automobilio gamintojo išvados, foto lentelės. Šie įrodymai patvirtina, jog gaisras kabinoje kilo dėl išorinio ugnies šaltinio transporto priemonės kabinoje, o ne dėl automobilio techninio gedimo ar trumpojo sujungimo. Tai patvirtina ir liudytojų M. G., atlikusio automobilio apžiūrą po gaisro, bei R. B., su kuriuo atsakovas bendravo iš karto po įvykio, parodymai. Teismas pažymėjo, kad nors ir nebuvo atlikta ekspertizė kilusio gaisro priežastims nustatyti, tačiau išvadomis apie galimas gaisro priežastis, pateiktomis gamintojų ir remontą atlikusių įmonių, teismas neturi pagrindo abejoti. Atsakovo teiginiai, jog reiso metu jis buvo metęs rūkyti, paneigtini paties atsakovo prisipažinimu, jog daug metų rūkė, kad kabinoje buvo įsirengęs nedidelę šiukšliadėžę, be to, A. T. patvirtino, kad prieš išvykdamas į reisą atsakovas rūkė. Ieškovės pateikti įrodymai dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovui patvirtina, kad atsakovas iš darbo atleistas būtent dėl darbo pareigų pažeidimo ir 2012-01-16 kilusio gaisro metu ieškovei padarytos žalos. Atsakovas atleidimo iš darbo neginčijo ir net reikšdamas priešieškinį nekėlė reikalavimo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, taigi jis neneigia savo kaltės dėl kilusio gaisro automobilyje. Atsakovo argumentus, jog jis yra netinkamas atsakovas ir žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, vertino kaip nepagrįstus, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes apie gaisrą nebuvo pranešta priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Atsakovas suklaidino darbdavio atstovus pateikdamas klaidingą informaciją apie įvykį – jis nurodė, kad vilkike įvyko trumpas jungimas, dėl jo, nebuvo iškviestos atitinkamos tarnybos ir ieškovė prarado teisę į draudimo išmoką pagal draudimo sutartį (draudimo sutarties sąlygų 5.4, 13.3.2 punktai). Teismas konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų procesines palūkanas. CPK 93 str. 1 d. pagrindu ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas – 1 387 Lt žyminį mokestį ir 2 420 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 807 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su darbdaviu (ieškove) sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nėra identifikuoti perduodami atsakovui daiktai, už kurių saugojimą, pardavimą, išdavimą, vežimą, naudojimą jis prisiima visišką materialinę atsakomybę, ginčo transporto priemonė taip pat neįrašyta šioje sutartyje, todėl atsakovas negalėjo būti už ją materialiai atsakingas ir/ar būti atsakingas už visas ieškovės įmonėje turimas 86 mašinas. Neperduotas vilkikas negali būti visiškos materialinės atsakomybės objektu. Teismas nepasisakė dėl visų materialinės atsakomybės sąlygų. Nenurodė, kokią neteisėtą veiką, kokiais konkrečiais veiksmais ginčo atveju padarė atsakovas ir dėl to kilo žala. Nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, buvimo. Vilkiko remontas UAB „Ivetra ir Ko“ atliktas praėjus 6 mėnesiams po gaisro, nors Vokietijoje Kirchberger GmbH autoservise visi gedimai buvo pašalinti. Liudytojo M. G. – UAB „Ivetra ir Ko“ darbuotojo parodymus vertina kritiškai, nes jis neatliko vilkiko apžiūros iš karto po gaisro, o tik praėjus 6 mėnesiams po gaisro – 2012 m. liepos mėnesį, kai vilkikas jau buvo suremontuotas. UAB „Ivetra ir Ko“ paaiškinimą, jog gaisro židinys yra vilkiko šiukšlių dėžėje, paneigia fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nei skardinė, nei peleninė nėra  gaisro židinio vieta, nes skardinė dėžutė visai neapdegusi, o peleninė apdegusi ne iš vidaus, o tik ta vieta, kuria statoma į panelės dėklą. Nustatyti tikslią gaisro priežastį neatlikus ekspertizės yra neįmanoma. Be to, ieškovė vilkikus įsigyja iš UAB „Ivetra ir Ko“, taigi yra susijusi verslo santykiais su šia bendrove, todėl UAB „Ivetra ir Ko“ paaiškinimai ir išvados vertintinos kritiškai, jos paremtos prielaidomis, bet ne atlikta ekspertize, taip iškreipiant tikrąsias vilkiko gaisro priežastis. Atsakovo kaltę turėjo įrodyti ieškovė, tačiau ji nepateikė įrodymų, jog gaisras kilo dėl atsakovo kaltės. Mano, kad gaisro priežastimi galėjo būti tiek elektronikos gedimai, tiek trečiojo asmens neteisėti veiksmai. Įvykio metu vilkikas stovėjo aikštelėje ir atsakovas jame miegojo, todėl negalėjo savo veiksmais sukelti gaisro, be to, dėl sveikatos problemų atsakovas nerūkė. Transporto priemonė buvo intensyviai eksploatuojama, todėl dėl amortizacijos galėjo atsirasti tam tikrų gedimų, taip pat ir elektronikos. Teismo išvadas dėl atsakovo kaltės ir gaisro kilimo priežasčių vertina kaip prieštaringas, pažymėdamas, kad net aplinkybę, jog atsakovas neginčijo atleidimo iš darbo, teismas nepagrįstai vertino kaip atsakovo kaltės pripažinimą. Teismas neanalizavo aplinkybių, lėmusių žalos atsiradimą, nevertino atsakovo veiksmų, atliktų siekiant užkirsti kelią žalai atsirasti. Žalos dydis nėra užfiksuotas jokiame defektų ar apžiūros akte, išskyrus ieškovės pateiktas sąskaitas, kuriose nurodyti remonto darbai ir detalės neatitinka faktinių vilkiko apgadinimų gaisro metu. Apeliantas abejoja, ar visos sąskaitose nurodytos detalės buvo panaudotos būtent ginčo vilkiko remontui, šalinant gaisro padarinius. Vienos detalės kartojasi, kitos niekaip negalėjo būti sugadintos gaisro metu, nes yra ne vilkiko kabinoje, o kitoje vilkiko vietoje, pavyzdžiui: pakeistos sugedusios baterijos, kurios yra už vilkiko kabinos ant rėmo; patikrinta ir suremontuota automobilio šildymo sistema, kuri taip pat nėra kabinos priekinėje dalyje; pakeistas spoileris, kuris yra ne kabinoje, o lauko pusėje už priekinio stiklo, ir kt. Pažymi, kad šildymo sistema neremontuojama, ji keičiama tik trumpo sujungimo atveju. Neįrodytomis laiko vilkiko remonto išlaidas, už prastovą ieškovės apskaičiuotą 590,44 EUR sumą bei vilkiko gabenimo iš Prancūzijos į Vokietijos servisą išlaidas. Teismas klaidingai nustatė žalos dydį, visai nepasisakė dėl atsakovo kaltės ir net nesprendė galimybės mažinti priteistino žalos atlyginimo. Pažymi, kad atsakovas gesino gaisrą pats ir taip išsaugojo darbdavio turtą nuo sunaikinimo. Teigia, kad atsakovas nėra tinkamas atsakovas byloje, nes ieškovė ir „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje buvo sudarę Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria ieškovė apdraudė turtinį interesą, susijusį su transporto priemonės valdymu, naudojimu ir disponavimu, apdraudė ir tokią riziką kaip gaisras ir tai yra draudžiamasis įvykis (draudimo sutarties specialiosios dalies 4.1.2.3 p.), išskyrus padegimą. Nesutinka su teismo išvada, kad dėl ieškovės suklaidinimo ji prarado teisę į draudimo išmoką, nes nebuvo iškviestos tarnybos gaisrui gesinti. Atsakovas informavo apie įvykį vadybininką R. B., nurodė jam gaisro priežastį – trumpas sujungimas ir toliau veikė pagal šio vadybininko ir įmonės vadovo nurodymus. Šie asmenys nekvietė gaisrinės ar kitos tarnybos, nors tai padaryti buvo jų pareiga. Ieškovę ir draudiką siejo draudimo teisiniai santykiai. Draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui privalo išmokėti draudimo išmoką ieškovei, todėl ginčo atveju „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje turėjo būti atsakovas byloje. Draudiko 2012-05-28 rašte pateiktą teiginį, jog išmokos nemokės, nes apie įvykį nebuvo pranešta priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, vertina kaip nepagrįstą draudiko atsisakymą išmokėti draudimo išmoką Draudimo įstatymo 96 str. 3 d., 6 d. ir 7 d. prasme. Ieškovė ir nereikalavo iš draudiko atlikti įvykio tyrimą ir visą nuostolių atlyginimo naštą perkėlė atsakovui (darbuotojui). Draudikas maksimaliai tinkamo savo pareigų vykdymo sudarant draudimo sutartį, pagal kurią naudos gavėjas buvo ieškovė, taip pat priežasčių atsisakyti prisiimtos draudimo rizikos svarumo neįrodė ir net nebandė įrodyti. Ginčo atveju ieškovės nuostoliai buvo apdrausti, todėl iš esmės turėtų būti sprendžiama, kas juos turi atlyginti – draudikas ar draudėjo (ieškovės) darbuotojas (atsakovas).

Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apelianto argumentais, o teismo išvadas laiko pagrįstomis ir teisingomis. Pažymi, kad esant ginčui vilkikas jau yra suremontuotas, todėl skirti ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti nebeįmanoma, o abejoti nustatytomis priežastimis nėra pagrindo, nes jos viena kitai neprieštarauja. Vilkikas buvo draustas „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, sausumos transporto priemonių draudimu, draudimo poliso Nr. TPD 061685, su besąlygine 10 000 Lt dydžio išskaita. Ieškovė kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau vadovaudamasis Draudimo įstatymo 96 str. 8 d. ir Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 5.4 p., 13.3.2 p. draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Įvykis buvo priskirtas prie nedraudžiamųjų įvykių, nes atsakovas klaidingai informavo darbdavį apie įvykusį gaisrą, turėdamas tikslą nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, pats neinformavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, nors buvo instruktuotas, kaip tokioje situacijoje elgtis. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog kilus gaisrui vilkike į priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą jis nesikreipė ir gaisrą gesino pats, todėl ieškovė negali pateikti draudikui tyrimo medžiagos.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išanalizavusi ginčo situacijos faktinius ir teisinius aspektus teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog atsakovas yra kaltas dėl gaisro vilkike, todėl turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą ieškovei. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas draudiko „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsakomybės kilus ginčo įvykiui, sąlygų, neanalizuodamas ieškovės ir draudiko 2012-01-14 sudarytos draudimo sutarties Nr. TPD 061685 (kasko) ir neatskiriamos jos dalies – Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017, turinio ir atsakomybės dėl žalos atlyginimo reikalaudamas tik iš atsakovo, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė ginčą. Teismo išvada, jog atsakovas neatsargiai elgėsi su ugnimi (akcentuoja jo rūkymą vilkiko kabinoje), nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų, kad būtent dėl šių konkrečių atsakovo kaltų veiksmų (ar neveikimo) kilo gaisras vilkiko kabinoje ir tai buvo žalos kilimo priežastis.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė šiuo atveju elgėsi nerūpestingai, nes, būdama apdraudusi įmonės vairuotojus ir keleivius draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (t. 1, b. l. 109, 110, 111–116, 117), įvykus nagrinėjamam įvykiui, apsiribojo draudiko atsakymu, jog draudimo išmokos jis nemokės, remdamasis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 5.4, 13.3.2 punktų bei Draudimo įstatymo 96 str. 8 d. pagrindais ir įvykis buvo netirtas (t. 1, b. l. 20). Duomenų, jog draudikas  kreipėsi į ieškovę (draudėją ir naudos gavėją) dėl visų reikalingų dokumentų draudžiamojo įvykio priežastims bei žalos dydžiui nustatyti gavimo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, minėtas draudiko atsakymas, jog draudimo išmokos ieškovei nemokės, laikytinas formaliu, nes duomenų apie konstruktyvų ir objektyvų įvykio tyrimą nepateikta. Nėra duomenų, jog ieškovė nevykdė ar netinkamai vykdė Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 8.1.1–8.1.6 p. numatytas pareigas įvykus draudžiamajam įvykiui – gaisrui vilkike. Šis draudžiamasis įvykis reglamentuotas minėtų taisyklių 4.1.2.6 punkte, inter alia numatantis, kad, kai gaisro priežastis yra savaiminis užsidegimas (trumpas jungimas ar kita priežastis, išskyrus padegimą), tai laikoma draudžiamuoju įvykiu, jei transporto priemonė įvykio dieną buvo ne daugiau kaip 10 metų amžiaus (t. 1, b. l. 113). Pagal Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 13.3.2 punktą draudėjo (ieškovės) pareiga kilus gaisrui yra nedelsiant pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai bei priklausomai nuo esamos situacijos pranešti kitoms reikiamoms tarnyboms. Ginčo vilkikas „Iveco Stralis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną (2012-01-16) buvo mažiau nei 2 metų amžiaus (2010 m. gamybos, t. 1, b. l. 28).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su priteistu žalos atlyginimu ir nurodo, kad turtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas ne iš atsakovo, o iš draudiko, nes įvykio metu atsakovo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu. CK 6.254 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė yra draudžiama pagal specialųjį – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymą. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Šia draudimo sutartimi siekiama sumažinti dėl prievolės atlyginti trečiajam nukentėjusiam asmeniui žalą atsiradusius neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai, kartu apsaugant ir nukentėjusiojo turtinius interesus. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, t. y., kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudžiamasis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi du asmenys – žalą padaręs asmuo ir draudikas, šių minėtų asmenų pareigų atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu. Pagal CK 6.254 str. 2 d., žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Sprendžiant, kokią žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, taip pat vadovaujamasi CK 6.249–6.250 str. nuostatomis. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, nes jo pareiga atlyginti žalą gali būti ribojama tiek konkrečiu žalos dydžiu, tiek ir žalos rūšimi. Tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą gali atsirasti tik tada, kai tokia jo pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje. Minėta 2012-01-14 draudimo sutartimi Nr. TPD 061685 jos šalys susitarė, jog apdraudžiamos rizikos yra – trečiųjų asmenų neteisėta veika (T), stichinės nelaimės (S), vagystė (V), avarija (A), ir tokia draudžiamoji apsauga galiojo ir ginčo vilkikui (t. 1, b. l. 109, 117).

Ieškovė už vilkiko remontą patirtos turtinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš savo darbuotojo, tačiau teisėjų kolegiją dėl anksčiau išdėstytų motyvų mano, kad šis atsakovas netinkamas. Pažymėtina, kad ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu ir teismo siūlymu pakeisti jį į atsakovą „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, todėl byla nagrinėtina iš esmės esant nustatytai šalių procesinei padėčiai (t. 1, b. l. 98–100, 103, CPK 45 str.).   

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovas kaltas dėl gaisro kilimo, nes aplinkybės, jog atsakovas buvo darbdavio supažindintas su saugą darbe reglamentuojančiais aktais bei neginčijo atleidimo iš darbo, neįrodo, jog ginčo atveju atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir turi atlyginti ieškovei žalą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas byloje bei pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo.

Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Ši atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 str.). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo santykiais. Taigi, viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės, tarp jų ir visiškos, sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo konkrečiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 46 249,30 Lt, išleistų už automobilio remontą. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog gaisro kilimo priežastis byloje nenustatyta, ekspertizė gaisro priežasčiai (-ims) nustatyti neatlikta. Atsižvelgdama į tai, įvertinusi vilkiką remontavusių įmonių pateiktus paaiškinimus (t. 1, b. l. 30, 32), liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti objektyvią išvadą, jog gaisras kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pvz. jo (ar kitų asmenų) rūkymo vilkiko kabinoje, elektros prietaisų netinkamo naudojimo, juos jungiant į vilkiko elektros sistemą ir/ar pan.), o ne dėl vilkiko elektronikos gedimo (pvz. trumpo jungimo) ir/ar trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų priežasčių. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra nepagrįstas.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje surinkta ir nustatyta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti ir sprendimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti žalos (ar jos dalies) atlyginimo iš draudiko – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jo naudai. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja J. P. (t. 1, b. l. 75). Atsakovas pateikė detalizuotą išlaidų apskaičiavimą ir įrodymus, patvirtinančius, jog advokato padėjėjai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, kt. teisines paslaugas) sumokėjo 2 300 Lt (t. 1, b. l. 157, 166, 167), apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą) – 1 400 Lt (t. 2, b. l. 36, 37). Nustatyta, kad atsakovo atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 102–104, 118–120, 160–165), iš viso – 3 val., paruošė atsiliepimą į ieškinį, apeliacinį skundą.

Įvertinusi ginčo pobūdį, remdamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatomis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija tenkina atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisia iš ieškovės atsakovui 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 3 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovui grąžintinas į bylą pateiktas įrodymas apie sveikatos būklę, nes pažyma neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla, be to, gali būti atskleista konfidenciali informacija apie žmogaus sveikatą (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. T. individualios įmonės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovui A. K. iš ieškovės A. T. individualios įmonės 3 700 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui A. K. išrašą iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 34).

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Irma Čuchraj

Kolegijos teisėjai                                                                            Jolanta Gailevičienė

                    Alvydas Žerlauskas