Civilinė byla
Nr. 2-1532/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 25
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno
ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) Kauno miesto savivaldybės
administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010
m. gegužės 31 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2065-173/2010, kuria buvo atsisakyta
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žiežmarių hidrostatyba“
kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui Kauno miesto savivaldybės
administracijai dėl sutarties nutraukimo, o atsakovas pareiškė priešieškinį
ieškovui UAB „Žiežmarių statyba“ dėl žalos atlyginimo ir prašė taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui pagal priešieškinį UAB
„Žiežmarių statyba“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį
turtą reikalavimo ribose (214 843,5 Lt), šio turto nepakankant areštuoti
pinigines lėšas.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos
priemones grindė ta aplinkybe, kad didelė reikalavimo suma teismų praktikoje
vertinama kaip prezumpcija, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
II.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės
31 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartį grindė motyvu, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos
priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III.
Atskirojo
skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) padavė
atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir laikinąsias
apsaugos priemones pritaikyti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje, aplinkybė, kad
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas,
preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Nagrinėjamu
atveju tai 214 843,5 Lt.
2. Ieškovas nesutinka geranoriškai
atlyginti nuostolių ir vengia bendradarbiauti. Darytina išvada, kad egzistuoja
sprendimo neįvykdymo grėsmė. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių,
ieškovas gali perleisti turtą sąžiningiems įgijėjams, prisiimti prievolių ir jų
įvykdymą užtikrinti turtu.
3. Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra
sąlygoja, kad ieškovas gali prašyti pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos
priemones kitomis, ar, pagrindęs įrodymais galimų nuostolių pobūdį ir
preliminarų dydį, kreiptis į teismą su prašymu dėl tokių nuostolių atlyginimo
užtikrinimo (CPK 146 str., 147 str.).
4. Pagrindinė UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ veikla yra statybų
sferoje, kur jaučiamas sąstingis. Be to, netgi labai gera įmonės finansinė
padėtis bylos nagrinėjimo metu negarantuoja, kad ji nepablogės vykdant atsakovui
(ieškovui pagal priešieškinį) galimai palankų teismo sprendimą.
UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą
nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias
apsaugos priemones grindžia tik didele reikalavimo suma, nenurodant įrodymų,
sudarančių pagrindą abejoti ieškovo finansine padėtimi ir sąžiningumu.
2.
Atsakovui sudarant rangos sutartį su UAB „Žiežmarių statyba“ buvo pateikti visi
ieškovo balansiniai duomenys apie finansinę būklę, turimą kilnojamąjį ir
nekilnojamąjį turtą. Į bylą įrodymai apie ieškovo finansinę būklę taip pat
pateikti. Be to, visas ieškovo nuosavybės teise priklausantis turtas ir toliau
yra ieškovo nuosavybė, jokių perleidimo sandorių iškilus ginčui nesudaryta.
3. Atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paremti
samprotavimais ir prielaidomis.
4. Pripažinus, kad ieškovas netinkamai įvykdė pagal 2008 m. rugpjūčio 19 d.
rekonstravimo darbų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, gali būti tenkintas
priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, o tokiu atveju, nuostolių
atlyginimo prievolė turėtų kilti draudikui ADB „RESO“ Europa.
5. Nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tariamą ieškovo (atsakovo pagal
priešieškinį) nebendradarbiavimą.
IV.
Apeliacinio
teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK
144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali
imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba
neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas
(CPK 144 str. 1 d.).
Pagal
teismų praktiką, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti negalimas, gali būti preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės
sumos turtinis reikalavimas, nes didelė ieškinio suma realiai gali padidinti
teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija teismų
praktikoje nepripažįstama absoliučia, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo
sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens, kurio
atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansines galimybes
ir kitas klausimo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamoje
byloje prašoma priteisti iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) pinigų suma (214
843,5 Lt) gali būti pripažinta didele, tačiau tam svarbu įvertinti ieškovo
(atsakovo pagal priešieškinį) finansinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo
sprendimą.
Į
bylą yra pateikti dokumentai, rodantys gerą ieškovo (atsakovo pagal
priešieškinį) finansinę padėtį. UAB „Žiežmarių statyba“ vykdo 7 didelės
apimties rangos projektus, kurių pabaiga numatyta 2010 m. spalio - 2011 kovo
mėnesiais. Daugumos šių rangos sutarčių sumų viršija prašomą laikinosiomis
apsaugos priemonėmis užtikrinti reikalavimą. Pateiktas įmonės 2010 m. birželio
30 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaitą ir dokumentai apie UAB
„Žiežmarių statyba“ turimą turtą taip pat neduoda pagrindo išvadai apie tai,
kad atsakovas pagal priešieškinį būtų nepajėgus įvykdyti teismo sprendimo.
Pastebėtina,
kad laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia neigiamus apribojimus tam
asmeniui, kuriam jos taikomos, todėl neįrodžius pakankamo pagrindo jas taikyti,
laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų proceso šalių interesų
pusiausvyrą. Vien neįrodytos prielaidos apie galimą situacijos ir atsakovo
pagal priešieškinį finansinės situacijos pablogėjimą ateityje nėra pakankamas
pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones geros finansinės padėties
subjekto atžvilgiu.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui (ieškovui pagal
priešieškinį) bet kurioje vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 str.),
pasikeitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui svarbioms
aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, pateikiant objektyvius įrodymus, kad egzistuoja reali grėsmė, jog
palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Palikti
nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį.
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas