Baudžiamoji byla Nr. 1-141-1199/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03137-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.5

(S)

        

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,

sekretoriaujant Jolantai Voleikienei,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,

kaltinamajam M. L. (M. L.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nukentėjusiajai L. S., jos atstovui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

vertėjoms Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlys, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, 

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

 

Teismas

 

nustatė:

 

M. L., 2023 m. sausio 23 d., apie 16.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš L. S., tai yra tyčia sudavė vieną smūgį metaline lazda šiai per galvą, padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. L. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną išėjo į lauką parūkyti. Buvo blaivus, nes jau 3 mėnesius negėrė. Tuo metu išėjo kaimynė su kibiru, ėjo į parduotuvės pusę, išnešinėjo šiukšles arba ėjo kažkur kitur, jis nežino. Kai jis ją pamatė, ji paraudonavo ir pradėjo išvarinėti jį iš kiemo, kad jo visai nebūtų kieme. Jis jai pasakė gražų žodį „kambučia“, šis žodis verčiamas kaip mieloji, brangioji. Kaimynė to nežinojo, ji pagalvojo, kad tai blogas žodis. Tada kaimynė pakilo laiptais prie jo, sudavė jam per pakaušį. Jis į ją nekreipė dėmesio, tada kaimynė antrą smūgį sudavė jam į kojos kaulą, jam skaudėjo. Tada jis atsistojo ir jam teko išvaryti kaimynę iš terasos. Jis kaimynę apsuko ir pastūmė ant laiptų, o pats pabėgo namo ir užsirakino. Kas vyko toliau nežino. Norėjo trenkti nukentėjusiajai, bet ji atsimušė. Šiek tiek pabuvo namuose, tada jam teko nueiti į parduotuvę, nupirkti alaus nervus nuraminti. Į parduotuvę nuėjo po įvykio praėjus apie 1–1,5 val. Nusipirkęs alaus nuėjo ne namo, o pasivaikščioti. Namo grįžo po poros valandų. Jam grįžus namo, jam niekas nesakė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jokios policijos prie namo nematė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo negalėjo rasti tyrėjai, kaltinamasis nurodė, kad tyrėjas su juo buvo susisiekęs, bet M. L. koja buvo sužalota, jis negalėjo atvažiuoti pas tyrėją. Tyrėja su juo buvo susisiekusi telefonu. Tarp to, kai su juo susisiekė tyrėja ir jis atvyko į policiją, praėjo kažkuris laiko tarpas. Nežino dėl ko apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kai nukentėjusioji nuo jo norėjo pabėgti ir nuo jo atsisuko, jis atsistojo ir kumščiu trenkė jai per galvą, tik nežino kur pataikė, ir po to ją pastūmė. Tokių įvykių nebuvo. Nustūmė kaimynę nuo laiptukų, ten yra 5 pakopos. Kai nukentėjusiąją stūmė nuo laiptukų, ji stovėjo terasoje. Jo kėdė stovėjo prie durų. Laiptukai yra iš abiejų terasos pusių. Žemyn yra 5 laiptai. Nežino, kas buvo toliau su nukentėjusiąja po to, kai jis ją pastūmė. Kur ji atsitrenkė jis nežino. Žino, kad ji susižalojo, apie tai jam pasakė tyrėja. Neturi metalinės lazdos, nukentėjusiąją tik pastūmė. Apsuko ir pastūmė tam, kad ji jo nežalotų. Kokia vieta stūmė nežino. Nukentėjusioji su juo elgėsi agresyviai, jie apsižodžiavo. Kai jis ją pavadino žodžiu „kambučia“, ji jam trenkė per pakaušį delnu ir paskui spyrė į koją. Jam po to nukentėjusiąją teko išvaryti iš terasos. Kai įvyko konfliktas, nukentėjusioji išėjo iš namų. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, jis gyveno su V. U.. Gyveno tame pačiame name, kaip ir nukentėjusioji. Tą dieną jis nežinojo, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo sužalota galva. Gali būti, kad po to, kai jis pastūmė nukentėjusią, ji atsitrenkė į metalinį daiktą, bet kraujo jis nematė. Kai pastūmė nukentėjusiąją, ji galėjo susižaloti galvą į laiptų turėklus. Po to įvykio nakvoja pas pažįstamus, kas kur įleis, ten ir nakvoja. Tuo adresu gyveno iki 2023 m. sausio 23 d., tai yra pas V. U., nuo įvykio negyvena ten. 300 eurų, kuriuos nukentėjusioji prašo priteisti už atstovavimo procese paslaugas, neturi iš ko mokėti. Netrenkė jai kumščiu per galvą. Norėjo jai suduoti, bet ji jo smūgį atmušė. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi. Apklausoje kartu su kaltinamuoju dalyvavo vertėjas ir gynėjas. Apklausos protokolas yra jo pasirašytas ir nurodyta, kad iš jo žodžių viskas užrašyta teisingai, tikriausiai dėl to, kad jam apklausos metu blogai išvertė. Iki to įvykio, dėl kaimynės jo į policija nekvietė, tik dėl konfliktų su sugyventine jį kvietė į policiją. Šio nusikaltimo jis nedarė ir prašo sušvelninti bausmę (b. t. 2, b. l. 25–27).

2023 m. liepos 25 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, apklaustas kaip įtariamasis M. L. parodė, kad (duomenys neskelbtini), jis gyveno apie 15 metus, gyveno kartu su V. U., padėdavo jai ūkyje. Viskas buvo gerai, tačiau paskutiniu metu jų santykiai su V. kaimyne L. S. tapo įtempti, negeri. Ji nuolat varė jį iš šio namo, sakė, kad jis čia negyvens. 2023 m. sausio 23 d., apie 16.30 val., jis blaivus, sėdėjo ant kėdės prie namo terasoje su laipteliais šonuose, rūkė. Iš namų išėjo L. S., ji kaip visada pradėjo jį žeminti visokiais žodžiais, varyti iš namo, liepė išeiti iš šio namo, jame negyventi. Po tokių žodžių, ji ranka trenkė jam į galvą ir su jėga spyrė jam į dešinę koją, t. y. į čiurną – jam labai skaudėjo. L., norėdama pabėgti, nusisuko nuo jo, jis atsistojo ir kumščiu trenkė jai per galvą – kur pataikė, nežino, nepastebėjo, po to ją pastūmė, apsisuko ir nuėjo namo. Viskas įvyko terasoje. Gal L. parkrito ir praskėlė sau galvą. Jis jokio metalinio strypo, lazdos rankose neturėjo. Kodėl L. parašė, kad jis jai sudavė smūgį metaline lazda, atsakyti negali, nežino, ji meluoja. Mano, kad ji parašė šį pareiškimą norėdama atsikratyti juo. Su L. kartu gyvena jos dukra, kuri jo nekenčia, dėl ko nežino. Dėl to, kad L. jam sudavė kumščiu į galvą ir spyrė į čiurną, policijai pareiškimo nerašė, galvojo, kad ji atsiprašys jo, į medikus nesikreipė. Dėl paieškos nori pasakyti, kad jis nesislapstė, jokių šaukimų nematė, o kai tyrėja jam skambino, jis gydė koją, negalėjo atvažiuoti. Koja iki šiol jam skauda, patinusi. Visą laiką jis gyveno miške. Jis nekaltas, jis tik gynėsi, tai buvo tik savigyna (b. t. 1, b. l. 143–146).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2023 m. sausio 23 d. labai skubėjo į parduotuvę. Išbėgo iš namų ir pamatė, kad stovi jos kaimynas M. L., rūkė. Iš M. L. vaizdo ji jau žino, kada jis būna girtas, kada blaivus. M. L. stovėjo rūkė, jis buvo stipriai girtas. Bėgo ir pajuto, kad kažkas bėga jai iš paskos. Apsisuko ir M. L. metaline lazda jai trenkė per galvą ir pasakė jai: „Ja skazal sto ja tebe zdelaju“. Tada pamatė, kad jai iš po kepurės pradėjo bėgti kraujas, o M. L. išsigando ir nubėgo namo. Ji buvo visa kraujuota, todėl irgi grįžo namo. Dukra išsigando, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP) ir policijos pareigūnus. Viskas įvyko labai greitai. Kai ji išėjo iš namų, kaltinamasis stovėjo prie durų, ji turėjo pro jį eiti, nes ten vienas keliukas. Ji laiptais nelipo, ji ėjo keliu. Kaltinamasis nubėgo laiptais žemyn, ją pasivijo ir trenkė jai per galvą. Ji jį labai gerai pažįsta, jie 12 metų gyvena kaimynystėje, tai kartais žiūri per langą, ar jis girtas ar ne, jeigu girtas, jie net neina į lauką. Kad jis girtas matosi iš veido, elgesio. Kai M. L. išgeria, jis pradeda durniuoti. Tos metalinės lazdos galas buvo suspaustas. Metaline lazda trenkė jai į kairę galvos pusę. Lazdos ilgis apie 50–70 cm. Jo sugyventinė ieškojo tos metalinės lazdos, bet nerado. Kaltinamasis žodžio „kambučia“ nesakė jai. Jai, kai trenkė per galvą, jis jai pasakė“ „ja gavaril sto tebe sdelaju“. Išgirdo už nugaros žingsnius, apsisuko ir pamatė, tą metalinę lazdą sau prie galvos ir tada pajuto smūgį. Kai grįžo į namus kvietė GMP. Tiesioginių grasinimų kaltinamasis jai nesakė. 2023 m. sausio 23 d. jokio konflikto su kaltinamuoju nebuvo, jos visai nebuvo namie visą dieną. Kai grįžo namo, namie buvo dukra, anūkė ir vaikas, kurį ji globoja. Kai išėjo iš namų, labai skubėjo, jokio pokalbio su kaimynu nebuvo. Kai ėjo, girdėjo žingsnius už nugaros, nes buvo sniegas. Atsisukusi pamatė stovintį kaimyną su metaline lazda. Nemušė ji kaltinamojo. Jis darosi pavojingu aplinkai žmogumi, kai išgeria. Jis jau buvo pasiruošęs tą lazdą, ir kas bebūtų išėjęs, jai atrodo, jis būtų trenkęs bet kam (b. t. 2, b. l. 28–29). 

2023 m. gegužės 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. A. parodė, kad 2023 m. sausio 23 d., apie 16.30 val., jos mama L. S. nuėjo į parduotuvę – ji tik išėjo į kiemą ir iškart grįžo namo, jos veidas buvo kruvinas. Liudytoja labai išsigando, paklausė, kas atsitiko. Mama pasakė, kad jai per galvą metaliniu strypu trenkė M. L.. Mama pasakojo, kad tik užėjo už jų namo kampo, kai išgirdo, kad kažkas eina jai iš paskos. Ji atsisuko, pamatė M., kuris rankose laikė metalinį strypą. M. trenkė mamai metaliniu strypu per galvą, taip praskėlė mamai galvą iš kairės pusės, tada jai pasakė: „Aš sakiau, kad tau padarysiu“. Mama sakė, kad smūgis buvo stiprus, padėjo tai, kad mama buvo užsidėjusi kepurę. Taip pat, mama sakė, kad kai M. pamatė, jog iš jos galvos bėgo kraujas, išsigando ir pasišalino, užsirakino savo bute. Mama sakė, kad jokio konflikto tarp jos ir M. nebuvo, jis be priežasties trenkė mamai per galvą. Minėtą dieną M. buvo girtas, neprognozuojamas. M. gyveno jų daugiabutyje 12 metų kartu su savo sugyventine V. U.. Butas, kuriame jie gyveno, priklauso V.. Kai blaivus, M. normalus žmogus, o kai girtas, tampa agresyvus, kabinėjasi prie kaimynų, žmonių. Jokių konfliktų mama su M. neturėjo. Jis tik gėrė, nieko nedarė, pyko ant visų. Apie tai, kad M. trenkė mamai per galvą, policijai pranešė jos nepilnametis krikštasūnis, kuris iš jos telefono paskambino 112, tuo metu ji buvo su savo kūdikiu, negalėjo paskambinti. Iškart atvažiavo greitosios pagalbos medikai, kurie išvežė mamą į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą ir paleido namo. Nori pasakyti, kad M., kai sužinojo, kad dėl jo minėtų veiksmų yra parašytas pareiškimas ir policijos pareigūnai atvažiuos jam įteikti šaukimą, pabėgo, tai buvo 2023 m. vasario 1 d.. Kur jis šiuo metu gyvena nežino (b. t. 2, b. l. 45–46).

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė Rasa Gaidienė byloje savo pateiktą išvadą palaikė. Paaiškino, kad išvada, jog nukentėjusiajai nustatyta sužalojimas nėra būdingas griuvimui yra teisinga. Tokia išvada yra padaryta, nes žaizda yra lokalizuota viršugalvio srityje. Visi sužalojimai, kurie yra lokalizuoti virš antakių ir viršugalvyje, nėra būdingi griuvimui normaliomis sąlygomis. Nukentėjusiajai nustatyta žaizda buvo pakankamai didelė – 5 cm. Tikimybė, kad ji galėjo atsitrenkti į ribotą plokščią paviršių yra mažai tikėtina, nes tokiu atveju žaizda būtų mažesnė. Todėl tikėtina, kad tai buvo kažkoks riboto paviršiaus daiktas. Įprastinėmis aplinkybėmis, griūdamas, žmogus neturėtų taip susižaloti. Nukentėjusiajai nustatyta žaizda atitinka įvykio aplinkybes, nes yra tikimybė, kad jai buvo suduota metaline lazda (b. t. 2, b. l. 46–47).

2023 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. U. parodė, kad M. L. yra buvęs jos sugyventinis. Kartu jie gyveno 13 metų. Jis yra darbštus, turi „auksines rankas“, kai blaivus, jis ramus, nekonfliktiškas, kai išgėręs – tampa nekontroliuojamas, nervingas. Kai neturi darbo, vartoja alkoholį. Apie konfliktą, kuris įvyko 2023 m. sausio 23 d. apie 16.30 val. tarp M. ir jos kaimynės L. S. nieko pasakyti negali, konflikto nematė. Matė kaip minėtą dieną, apie 16.30 val., L. iš namų išnešė šiukšles, o M. tuo metu stovėjo kieme ant laiptų, rūkė. Tuo metu ji su savo seserimi atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į šermenis. Kai grįžo namo, M. girtas miegojo užsirakinęs. Iš L. dukros sužinojo, kad M. sumušė jos motiną laužtuvu, ir šią išvežė į ligoninę. M. nieko apie konfliktą jai nepasakojo. Tuo metu jis kiekvieną dieną buvo girtas ir užsirakinęs namuose miegojo. Ji grįždavo iš darbo į namus tik vakarais, kai jis jau buvo girtas ir su juo buvo neįmanoma susišnekėti. 2023 m. vasario 1 d. ryte ji kaip visada išvažiavo į darbą, kai grįžo namo, tai buvo apie 17.00 val. – nei M., nei jo daiktų jos namuose nebuvo. Kaip sakė, jie su M. jos bute gyveno apie 13 metų, jis su savo giminėmis niekada nebendravo. (duomenys neskelbtini), kur jis oficialiai įregistruotas jis niekada negyveno, prieš 14 metų jis ten dirbo sargu. Jo draugų ji nepažįsta, mano, kad jis jų neturėjo, jis visada vartojo alkoholį vienas. Jokios transporto priemonės jis neturėjo. Nuo 2023 m. vasario 1 d. ji bandė su M. susisiekti, jo telefonas nuolat yra išjungtas (b. t. 1, b. l. 40–42).  

2023 m. sausio 24 d. protokole-pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, pranešdama apie įvykį, pareiškėja L. S. parodė, kad 2023 m. sausio 23 d., apie 16.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos kaimynės V. U. sugyventinis M. L., būdamas neblaivus, ją užpuolė, tai yra trenkė vieną kartą metaline lazda per galvą, ją praskeldamas. Po smūgio jai pradėjo labai kraujuoti galvos žaizda. Atvykusi GMP brigada ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo susiūta galvos žaizda, uždėtos 8 siūlės. Po med. pagalbos suteikimo, ją išleido namo ambulatoriškai gydytis. Dėl M. L. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, taip pat jai buvo sutrikdyta sveikata. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. L. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jos sužalojimo bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn (b. t. 1, b. l. 14–18). 

2023 m. liepos 25 d. akistatos tarp nukentėjusiosios L. S. ir įtariamojo M. L. metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. L. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu. Nurodė, kad kaimynas M. L., kuris buvo girtas, jai užsukus už daugiabučio kampo, eidamas jai iš paskos, rusiškai pasakė: „Aš sakiau, kad aš tau padarysiu...“, ir, užsimojęs, trenkė jai vieną kartą per galvą metaliniu strypu, kuris buvo apie 1 m ilgio, jo vienas galas buvo įlenktas, praskeldamas jai galvą kairėje pusėje, pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio M. nubėgo namo. Jai stipriai skaudėjo. M. L. nurodė, kad buvo blaivus, nevartoja alkoholio daugiau kaip tris mėnesius. Jam sėdint ir rūkant terasoje šalia savo namo, į kiemą su kibiru rankose išėjo kaimynė L. S.. Jį pamačiusi pradėjo žeminti visokiais žodžiais, varyti jį iš kiemo, sakydama, kad jis čia negyvens. Jis šiai atsakė, kad ji „kabučia“, reiškia mylima, brangi, tada kaimynė jam ranka trenkė per galvą ir spyrė į dešinę koją, t. y. čiurną – jam pradėjo stipriai skaudėti koją, tada jis kaimynei trenkė per galvą. Kur konkrečiai pataikė, nežino, po to ją pastūmė ir nubėgo namo, kur užsirakino (b. t. 1, b. l. 58–62).

2023 m. sausio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 358/2023(01) nustatyta, kad remiantis L. S. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, L. S. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui (b. t. 1, b. l. 86–87). 

2023 m. rugsėjo 26 d., perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad 2023 m. sausio 23 d., 16 val., paskambino vyras, kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas, sužalojo jo močiutei galvą, nežino ką daryti, kraujas iš galvos bėga. Telefono ragelį perėmė moteris, kuri buvo labai susijaudinusi, greitai pradeda kalbėti. Pasakė, kad kaimynės sugyventinis sumušė moterį, praskėlė galvą. Perklausus antrą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. sausio 23 d., 16.58 val., paskambino labai susijaudinusi moteris, kuri nurodė, kad skambina dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Pranešė, kad įvykio kaltininkas tuoj pabėgs, kad policijos pareigūnai skubėtų, o mamai žaizdą tikriausiai reikės siūti (b. t. 1, b. l. 100–101). 

2023 m. birželio 29 d., peržiūrėjus keturis garso ir vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kameromis įvykio vietoje, nustatyta, kad policijos pareigūnai įeina į pareiškėjos namus. Pranešėja praneša, kad įtariamasis užpuolė jos mamą. Vaizdo įraše matoma ant pranešėjos motinos marškinių raudonos spalvos dėmės. Užfiksuota kaip moteris laikosi už galvos. Į policijos pareigūnės klausimą dėl ko čia įvyko konfliktas, pareiškėja atsakė „girtas“. Nukentėjusioji praneša, kad įtariamasis smogė jai „lomu“ (laužtuvu). Kiti vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės neturi (b. t. 1, b. l. 94–95).

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

 

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-2-699/2016 ir kt.).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, jog M. L., 2023 m. sausio 23 d. apie 16.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš L. S., tai yra tyčia sudavė vieną smūgį metaline lazda šiai per galvą, padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.  

Vienok, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka kaltinime nurodytai aplinkybei, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįsti. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo blaivumas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši aplinkybė galėtų būti įrodinėjama remiantis ir kitais bylos duomenimis – liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais įrodymais. Tačiau ir kitų duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų šią kaltinamajam inkriminuojamą aplinkybę, byloje nėra. Antai nukentėjusioji, kalbėdama apie kaltinamojo neblaivumą, nurodė, kad sprendė pagal jo elgesį, nes ji jį pažįsta kaip savo kaimyną daugiau kaip 12 metų ir žino kaip jis atrodo būdamas neblaivus. Buvusi kaltinamojo sugyventinė V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. L., kai būna blaivus, yra ramus, nekonfliktiškas, kai išgėręs – tampa nekontroliuojamas, nervingas, o nukentėjusiosios dukra D. A. paaiškino, kad kai būna blaivus, M. L. normalus žmogus, o kai girtas, tampa agresyvus, kabinėjasi prie kaimynų, žmonių. Pažymėtina, kad įvykio metu niekas, išskyrus nukentėjusiąją, kaltinamojo nematė, o ir pastaroji matė jį itin trumpą laiko tarpą. Jos pačios teigimu, kaltinamasis priėjo jai iš nugaros, o po smūgio sudavimo iš karto pasišalino. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. L. nerado. Įvertinęs šiuos bylos duomenis, kurie savo esme tik patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka konstatavimui, jog nusikalstamos veikos padarymo, t. y. smūgio sudavimo nukentėjusiajai, metu kaltinamasis buvo neblaivus.

Esant šioms aplinkybėms, byloje laikytina įrodytu, kad M. L., 2023 m. sausio 23 d., apie 16.30 val., prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš L. S., tai yra tyčia sudavė vieną smūgį metaline lazda šiai per galvą, padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. 

M. L. kaltė, padarius šią, BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką pirmiau nurodytomis teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, yra įrodyta visiškai. Nors viso baudžiamojo proceso metu M. L. neigė sudavęs vieną smūgį metaline lazda nukentėjusiajai per galvą, taip pat tvirtino, kad įvykio metu jis nukentėjusiąją tik pastūmė nuo laiptų, nes ji jam sudavė ranka per galvą ir koja spyrė į kojos kaulą, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jai buvo suduota metaline lazda per galvą, dėl ko iš po kepurės pradėjo bėgti kraujas, jai stipriai skaudėjo, atvykusi GMP brigada ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur buvo susiūta galvos žaizda. Priešingai nei baigiamųjų kalbų metu minėjo kaltinamojo gynėja, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad L. S. galėtų apkalbėti M. L.. Be to, minėti nukentėjusiosios parodymai visiškai atitinka kitus bylos duomenis. Antai Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje užfiksuota, kad L. S. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui (b. t. 1, b. l. 86–87). Apklausiama teismo posėdžio metu, specialistė paaiškino, kad L. S. nustatyta žaizda nėra būdinga griuvimui, nes ji yra lokalizuota viršugalvyje, t. y. vietoje, kurios normaliomis sąlygomis žmogus negali susižeisti griūdamas. Specialistė taip pat nurodė, kad, įvertinus nukentėjusiosios žaizdos pobūdį (pakankamai didelė, 5 cm, žaizda), tikėtina, kad sužalojimas buvo padarytas riboto, o ne plokščio, paviršiaus daiktu. Liudytoja D. A. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tik išėjusi iš namų, mama labai greitai grįžo. Jai iš galvos bėgo kraujas. Paklaususi mamos kas nutiko, ji jai atsakė, kad jai per galvą metaliniu strypu trenkė M. L.. Analogiški duomenys yra užfiksuoti ir kitų objektų apžiūros protokoluose, kuomet perklausus BPC pateiktus garso įrašus ir peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad, prašydamos pagalbos, liudytoja D. A. ir nukentėjusioji nurodė, jog nukentėjusiajai metaliniu strypu per galvą sudavė kaimynės sugyventinis – M. L.. Šiuose įrodymuose, ištirtuose ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusiajai iš galvos bėgo kraujas (b. t. 1, b. l. 94–95). Sutiktina su gynėjo nurodyta aplinkybe, kad nusikaltimo padarymo įrankis nebuvo rastas, tačiau, nustatydamas šią kaltinamajam inkriminuojamą veikos padarymo aplinkybę, teismas atsižvelgia į pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, kurie, vertinant juos kaip visumą, ją patvirtina.

Spręsdamas M. L. kaltės klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į jo šio baudžiamojo proceso metu duotų parodymų nenuoseklumą. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kurie buvo teismo pagarsinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pripažino, kad jis nukentėjusiajai kumščiu trenkė į galvą (b. t. 1, b. l. 58–62, 143–146), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis šią aplinkybę jau neigė. Nurodė, kad nukentėjusiąją buvo tik pastūmęs nuo laiptų. Atsakydamas į teismo klausimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant vertėjui ir gynėjui, nurodė kitokias įvykio aplinkybes ir pasirašė proceso veiksmo protokolo specialųjį priedą, nurodydamas, kad jo parodymai yra užfiksuoti teisingai, jam išversti ir iš jo žodžių surašyti teisingai, M. L. paaiškino, kad taip įvyko dėl to, jog jam buvo blogai viskas išversta. Kitokių aiškių savo parodymų keitimo priežasčių kaltinamasis nenurodė. M. L. taip pat negalėjo paaiškinti, dėl ko po veikos padarymo buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pasak jo, jis tiesiog išvažiavo ir gydėsi koją, kurią jam neva sužalojo nukentėjusioji, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes byloje nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad M. L. išvyko iš savo buvusios sugyventinės namų, siekdamas išvengti galimo sulaikymo. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad skambindama antrą kartą į BPC liudytoja D. A. skubino policijos pareigūnus, nurodydama, kad M. L. tuoj pabėgs; tai, kad atvykę policijos pareigūnai M. L. jau neberado, o, pasak V. U., 2023 m. vasario 1 d. grįžusi namo ji iš viso nerado nei kaltinamojo, nei jo daiktų. Jis išvyko nenurodydamas jai jokios priežasties. Šiuos bylos duomenis teismas vertina kaip netiesioginius M. L. kaltės įrodymus. 

Kaltinamojo parodymus ta apimtimi, kur jis nurodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti griūdama nuo jo pastūmimo (pvz. susižaloti į laiptų turėklus) teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus byloje surinktus įrodymus, specialistės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kuomet ji paneigė tokią tikimybę, vertina kaip gynybinę versiją. Pažymėtina, kad tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais byloje yra neginčijamai nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės.

Pirmiau aptartų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. L. naudojo fizinį smurtą prieš kaimynę – L. S., t. y. tyčia sudavė vieną smūgį metaline lazda jai per galvą, padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, tokiais veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. Teismo įvertinti bylos duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad M. L. teismo nustatytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai atitinka šio nusikaltimo objektyviuosius požymius. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokią teismo išvadą patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kuomet ji paaiškino, kad, pamatęs, jog jai pradėjo bėgti kraujas, kaltinamasis pats išsigando, pabėgo namo ir užsirakino.

Šie bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, priešingai nei baigiamųjų kalbų metu nurodė nukentėjusiosios atstovas advokatas, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus kaip pasikėsinimą nužudyti nukentėjusiąją. Teismas atkreipia dėmesį, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tyčios turinį, t. y. jo veikos metu turėtą tikslą būtent nužudyti asmenį. Pirmiau gi aptartos byloje nustatytos aplinkybės (kaltinamojo išgąstis pamačius kilusias pasekmes) leidžia daryti priešingą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo rastas nusikaltimo padarymo įrankis, taigi byloje nėra nustatytas jo tikslus dydis, svoris, mušamoji galia ir pan., t. y. kiti objektyvūs duomenys, remiantis kuriais galima būtų spręsti dėl kitokio kaltinamojo nusikaltimo padarymo metu turėto tyčios turinio.

 

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

 

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes M. L. atsižvelgia į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkų kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šioje byloje M. L. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su šia išvada teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai nustatyta, kad veikos padarymo metu M. L. buvo neblaivus. Šios išvados motyvus teismas nurodė pasisakydamas dėl teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių (žr. 6 nuosprendžio lapą), todėl šiuo klausimu nesikartoja.

M. L. neteistas (b. t. 3, b. l. 1–5), administracine tvarka kelis kartus baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. t. 3, b. l. 10–23), nedirbantis (b. t. 3, b. l. 6–8), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. t. 3, b. l. 9), našlys, pagrindinio išsilavinimo. Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. t. 1, b. l. 179). VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje yra (b. t. 1, b. l. 176). 2023 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 89TPK-282/2023 nurodyta, kad pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad M. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo ūminio psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. t. 1, b. l. 183).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo įvykdytą veiką BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į jo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, sukeltų padarinių sunkumą ir daro išvadą, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). 

Pasisakydamas dėl M. L. skirtinos bausmės nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė teismo skirti jam laisvės apribojimo bausmę su intensyviąja priežiūra. Savo prašymą advokatas motyvavo tuo, kad kaltinamasis yra pavojingas ir gali kelti grėsmę nukentėjusiosios sveikatai ir netgi gyvybei. Šis prašymas netenkintinas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad, teismo turimais duomenimis, po nusikalstamos veikos padarymo 2023 m. sausio 23 d. jis neieškojo kontaktų su nukentėjusiąja, nesiėmė prieš ją jokių neteisėtų ir (ar) kitokio pobūdžio jai nesaugumo jausmą galinčių sukelti veiksmų, taip pat tai, kad kaltinamasis šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos (gyvena pas pažįstamą), nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė. Juo labiau, kad nukentėjusiosios atstovo advokato iškelti tikslai, teismo vertinimu, bus pasiekti skiriant M. L. baudžiamojo poveikio priemonę (BK 721 straipsnis), dėl kurios bus pasisakyta žemiau.

Į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas M. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 24 d. 11.25 val. iki 2023 m. liepos 26 d. 10.53 val. (viena para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

 

BK 48 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones <...>. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 721 straipsnyje įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. L. smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš nukentėjusiąją, kuri nusikaltimo padarymo metu buvo jo kaimynė, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei jos šeimos narių yra susiklostę konfliktiški santykiai, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė nesijaučianti saugi, kai šalia būna M. L.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju padės pasiekti bausmės tikslų, padarys teigiamą įtaką kaltinamajam, apsaugos nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, todėl M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 721 straipsnyje, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios L. S. arčiau nei 200 m atstumu bei uždraudžiant iki bausmės vykdymo laikotarpio pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji. 

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 136,25 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydama be šios sumos priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 66–69). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalota L. S., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 136,25 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. t. 1, b. l. 68), todėl priteistinas iš M. L. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). 

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 153,49 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 75–79). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl 2023 m. sausio 23 d. įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų L. S. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m sausio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje L. S. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m sausio 30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 153,49 Eur ligos išmoka. Teismas, įvertinęs pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl proceso išlaidų

 

Tiek nukentėjusioji, tiek ir jos atstovas advokatas P. Borkovskis teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinamojo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudaro 300 Eur. Nukentėjusiąją viso proceso metu atstovavo advokatas, kuriam už suteiktas paslaugas buvo sumokėta minėta pinigų suma. Tai patvirtina byloje esantis Grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1203955 (b. t. 2, b. l. 22). Kaltinamasis teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. byloje įrodyta, kad jis savo smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji turėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame ją atstovavo profesionalus teisininkas, dėl ko susidarė pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo M. L. nukentėjusiajai L. S. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 300 Eur, kurios savo dydžiu nėra per didelės (teisminio bylos nagrinėjimo metu įvyko trys teisiamieji posėdžiai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024 m. kovo 6 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-02617, kurioje prašė priteisti iš kaltinamojo M. L. išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomo gynėjo dalyvavimo procese sąlygas, nes kaltinamasis M. L. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam M. L. buvo parinkta ir procese dalyvavo gynėja advokatė Laureta Ulbienė. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje) sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. L. netenkintinas.

 

Dėl procesinių klausimų

 

M. L. (M. L.) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, paliktinas saugoti prie bylos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

 

nusprendžia:

 

M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į M. L. (M. L.) paskirtą bausmę jam taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. 11.25 val. iki 2023 m. liepos 26 d. 10.53 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 721 straipsniu, paskirti M. L. (M. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant M. L. (M. L.) bausmės vykdymo laikotarpiu nesiartinti prie L. S. arčiau nei nustatytu 200 metrų atstumu, uždraudžiant jam iki bausmės vykdymo pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su L. S., lankytis jos gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. L. (M. L.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 136,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 25 ct) turtinės žalos dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginimui ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad pinigai turi būti pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, banke AB Swedbank, banko kodas 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. L. (M. L.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 153,49 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 49 ct) turtinei žalai atlyginti. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282.

Priteisti nukentėjusiajai L. S. iš kaltinamojo M. L. (M. L.) 300 Eur (tris šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl M. L. (M. L.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

M. L. (M. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti M. L. (M. L.), kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

 

Teisėja         Liudmila Larionova

Nuorašas