Administracine byla Nr. I-1077-353/2010

Teisminio proceso Nr.  3-62-3-00667-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Kestutis Gudynas,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

dalyvaujant pareiškejui R. K.,

nedalyvaujant atsakovo Pravieniškiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos ir treciojo suinteresuoto asmens Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo R. K. prašyma atsakovui Pravieniškiu 2-iesiems pataisos namams-atvirajai kolonijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,

n u s t a t e :

Pareiškejas R. K. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo u˛mokescio suma 1500,02 Lt (viena tukstanti penkis šimtus Lt 02 ct) u˛ 2007-2008 metus.

Pareiškejas prašyme nurode, kad atsakovas nesumoketa darbo u˛mokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir išmokedamas darbo u˛mokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Atsiliepime i skunda atsakovas su prašymo reikalavimais nesutiko, taciau teismui manant, kad pareiškejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams.

Atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovai i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

Prašymas tenkintinas.

R. K. teismo prašo priteisti negauta darbo u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo Pravieniškiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareiškejui buvo neišmoketa 1500,02 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 15-16).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A¹²-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A¹-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija, o ne valstybe placiaja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 nutartyje išplestines teiseju kolegijos išnagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005.

Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes. 

Pa˛ymetina, kad R. K. reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. gegu˛es 28 d. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Taciau Pravieniškiu 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija pateiktame atsiliepime nepraše taikyti senaties termina. Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, pareiškejo prašymas tenkintinas visiškai – pareiškejui priteistina neišmoketa darbo u˛mokescio dalis u˛ laikotarpi nuo 2007 m. sausio 1 d., kuria sudaro 1500,02 Lt (b. l. 15-16).

Teismu praktika iš esmes analogiškose bylose turi buti formuojama vieninga linkme, priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui (administracine byla Nr. A⁸²²- 432/2009). Aplinkybe del sunkios finansines padeties nepasikeitusi, visuotinai ˛inoma, todel pripa˛intina, kad atsakovo prašymas del sprendimo vykdymo atidejimo yra pagristas, sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teisejas

n u s p r e n d ˛ i a:

Prašyma tenkinti.

Priteisti pareiškejui R. K. iš atsakovo Pravieniškiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos neišmoketa 1500,02 Lt (viena tukstanti penkis šimtus Lt 02 ct) darbo u˛mokescio dali.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas                                                                                                                     Kestutis Gudynas