Civilinė byla Nr. e2-33-1115/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02488-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.11.2; 2.6.18.2.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Ivetai Danišauskaitei, Patricijai Lauraitytei,

dalyvaujant ieškovės direktoriui A. A., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui, atsakovui L. Ž., atsakovo atstovei advokatei Sandrai Ponelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vildrema“ patikslintą ieškinį atsakovui L. Ž. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo L. Ž. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vildrema“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Parket Trade“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, daikto ir rangos darbų trūkumų.

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vildrema“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. Ž. 14 497,32 Eur skolą (14 231,09 Eur skolą už medžiagas ir darbus bei 266,23 Eur palūkanų), 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovas įsigijo žemės sklypą ir 233,32 kv. m ploto vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus gyvenamajame name, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ieškovė ir atsakovas taip pat sudarė susitarimą, jog atsakovas dalį statybinių medžiagų pirks iš ieškovės. Nuo 2018 m. liepos mėn. ieškovė vykdė apdailos darbus, atsakovas vykdė mokėjimus. Nuolatos buvo tam tikras įsiskolinimas, tačiau ieškovė dėl to pretenzijų nereiškė. 2019 m. vasario 14 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė vidaus apdailos darbų aktą, iš kurio matyti, jog ieškovė atliko didžiąją dalį darbų, o liko neatlikta tik maža dalis. Tą pačią dieną atsakovui buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog bendra medžiagų vertė 18 099,37 Eur, o sumokėta 9 061,69 Eur. 2019 m. vasario 22 d. atsakovas už medžiagas sumokėjo 4 000 Eur, todėl liko skolingas už medžiagas 5 037,68 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas daugiau jokių mokėjimų nebevykdė, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas, ieškovė 2019 m. birželio 14 d. pateikė pretenziją, kuria paragino iki 2019 m. birželio 28 d. padengti skolą už medžiagas ir darbus. 2019 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog skolą už medžiagas ir darbus padengs tik tada, kai ieškovė visiškai atliks visus darbus, taip pat pasiūlė susiderinti darbų atlikimo grafiką. 2019 m. liepos 2 d. ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovas visiškai nepagrįstai neatsiskaitė už medžiagas, taip pat nurodė, jog darbų defektai yra pašalinti bei paprašė iki 2019 m. liepos 9 d. pasirašyti 2019 m. birželio 28 d. vidaus apdailos darbų aktą bei apmokėti skolą. Ieškovė pažymėjo, kad iš 2019 m. birželio 28 d. akto matyti, jog bendra darbų vertė 25 193,41 Eur. Atsakovas sumokėjo 16 000 Eur, todėl skola už darbus 9193,41 Eur. Atsakovas akto nepasirašė, skolos nei už medžiagas, nei už darbus neapmokėjo. Ieškovė buvo susitikusi su atsakovu dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolą apmokėti atsisakė, todėl ieškovė, gindama savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Kadangi atsakovas skolos už darbus nustatytu terminu (iki 2019 m. liepos 9 d.) neįvykdė, tai ieškovė prašo priteisti ir 32,74 Eur palūkanų (9193,41 Eur × 5 proc. * 26 d.) už praleistą terminą prievolei įvykdyti (2019 m. liepos 9 d.–2019 m. birželio 5 d.). Taip pat atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo skolos už medžiagas, todėl turi pareigą sumokėti 233,49 Eur palūkanų. Iš viso atsakovas ieškovei turi sumokėti 266,23 Eur palūkanų už praleistą terminą įvykdyti prievolę bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

3.       Atsakovas L. Ž. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas nurodė, kad šalys sudarė žodinį susitarimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), vidaus apdailos darbų. Žodinį susitarimą iš esmės sudarė trys dalys: 1) Atsakovas su ieškove žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks Gyvenamojo namo vidaus apdailos, kurių bendra kaina yra lygi 20 000 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti; 2) ieškovė parduos atsakovui, pristatys ir sumontuos Gyvenamajame name lentines ąžuolines grindis, už kurias atsakovas atsiskaitys papildomai ir būtent šis darbas kartu su medžiagomis neįeina į bendrą apdailos darbų kainą (šiuo atveju į 20 000 eurų kainą); 3) atsakovas sumokės papildomai už medžiagas, kurių dydis abiejų šalių susitarimu iš anksto bus suderintas. Aplinkybę, jog šalys buvo sutarusios, kad galutinė bendra apdailos darbų kaina yra lygi 20 000 Eur, patvirtina paties ieškovės darbuotojo A. A. ranka surašytas raštas, kuriame nurodyta, jog „už vidaus apdailos darbus L. Ž. dalinai atsiskaitė paduodamas 16 000 Eur iš bendros darbų apimties 20 000 Eur“. Ieškovė, vykdydama susitarimą, kurio bendra darbų kaina yra 20 000 Eur, Gyvenamajame name atliko šiuos vidaus apdailos darbus: gipso kartono lubų montavimą; lubų gruntavimą, glaistymą, dažymą; garažo sienų dažymas tekstūriniais dažais; plytelių klijavimą; kitus šalių sutartus ir į bendrą 20 000 eurų kainą įeinančius vidaus apdailos darbus. Ieškovė 2018 m. rudenį pristatė ir paklojo Gyvenamajame name medines ąžuolines grindis ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), pagal kurią ąžuolinės lentos, parketo klijai, logistika ir grindų montavimo darbai ieškovės įvertinti 9 061,69 Eur. Atsakovas, laikydamasis žodinio susitarimo, yra sumokėjęs ieškovei šias sumas: atsakovas perdavė ieškovės atstovui 16 000 Eur grynais pinigais, taigi neapmokėta darbų kainos dalis sudaro 4 000 Eur, o ne 9193,41 eurų, kaip tai nurodyta ieškinyje. Atsakovas yra sumokėjęs 4 000 eurų bankiniu pavedimu už medžiagas, šios aplinkybės neneigia ir ieškovė, todėl dėl jos byloje ginčo nėra ir šiai dienai už medžiagas yra nesumokėjęs 5 037,68 Eur. Atsakovas taip pat sumokėjo ieškovei 9 061,69 Eur bankiniu pavedimu už grindis, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, yra nekokybiškos ir dėl defektų jų neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atlikusi darbus, ieškovė pateikė atsakovui atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas, apžiūrėjęs darbų rezultatus ir nustatęs darbų defektus, pasirašė atliktų darbų aktą su prierašu „darbai nepriimti“. Taigi ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas priėmė darbų rezultatą, nes pasirašė atliktų darbų aktą, yra neteisinga ir neatitinkanti tikrovės.

5.       Atsakovas taip pat nurodė, kad jis ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu informavo ieškovės UAB „Vildrema“ atstovą A. A. apie tai, kad gyvenamajame name sudėtos grindys yra itin nekokybiškos, viršutinis lentų sluoksnis lupasi nuo mažiausio kontakto, grindys lengvai braižosi, be to, yra nelygios, todėl neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas ieškovės ne kartą prašė ištaisyti grindų defektus, tačiau grindų defektai nėra ištaisyti ir grindų būklė smarkiai blogėja. Aplinkybę, kad atsakovas reiškė pretenzijas ieškovei dėl grindų kokybės, patvirtina atsakovo ir ieškovės atstovo A. A. susirašinėjimas elektroniniu paštu. Aplinkybę, kad grindys akivaizdžiai nekokybiškos, patvirtina specialisto R. T., atstovaujančio MB „Texo LT“, raštas, kuriame, be kita ko, patvirtinama, kad „viso grindų plotą sudaro 160 kv. m, iš kurių 130 kv. m išklotos nekokybiškos balinto ąžuolo parketo grindys. Apžiūros metu matosi tarpai tarp parketlenčių, sujungimo vietose suskilinėja kampai, viršutinis dangos sluoksnis vietomis nusilupęs ir skilęs, grindys atrodo netolygios spalvos, ryškiai matosi, kad jos blunka. Neįmanoma pašalinti defektų taip, kad jomis galima būtų naudotis pagal paskirtį“. Atsakovas ne kartą reiškė ieškovei pretenzijas ir dėl kitų atliktų vidaus apdailos darbų trūkumų ir jų pašalinimo, tačiau ieškovė atsisakė juos pašalinti ir toliau reikalavo sumokėti gerokai padidintą darbų kainą, teigdama, kad už medžiagas atsakovas privalo sumokėti papildomai. 2019 m. spalio 8 dienos rašytiniu pranešimu atsakovas informavo ieškovę, kad nutraukia su ieškove sudarytą grindinių lentų pirkimo–pardavimo sutartį ir informavo, kad ieškovė privalo jas išmontuoti ir išsivežti. Atsakydama į minėtą rašytinį pranešimą, ieškovė atsiuntė atsakovui 2019 m. spalio 10 dienos raštą, kuriame ji nesutinka su sutarties nutraukimu, nes mano, kad grindinių lentų defektai yra atsiradę dėl paties vartotojo kaltės (netinkamos grindų eksploatacijos). Ieškovės argumentas, kad atsakovo pretenzijos dėl grindinių lentų yra reiškiamos tik siekiant išvengti mokėjimo už ieškovės atliktus rangos darbus, yra nepagrįstas.

6.       Atsakovas pažymėjo, kad jis niekada neatsisakė sumokėti šalių sutartos kainos, tačiau nurodė ieškovei, kad sumokės sutartą darbų kainą tik po to, kai bus pašalinti visi defektai. Gyvenamajame name yra nustatyti šie ieškovės atliktų vidaus apdailos darbų defektai: namo holo grindų dvi plytelės suskilusios; vaikų vonios kambario plytelės suklijuotos brokuotos; namo sienų apdailos ir dažymo defektai; kambariuose yra suskilinėjusios lubos; boilerinė ir garažas nedažytas antra kartą; atraminės sijos įtrūkimas; nepadaryti palangių apskardinimai; skalbimo patalpos plytelės išklijuotos kreivai, vienai plytelė atšokusi; bide vamzdelis išvestas netinkamai; didžiajame kambaryje esanti kolona aplipusi neaiškiomis medžiagomis; garažo vandens nutekėjimo grotelės sumontuotos netinkamai, ties vandens nutekėjimo vieta pilna statybinių medžiagų; elektros skydeliai tinkamai nepritvirtinti. Paminėtų nekokybiškai atliktų vidaus apdailos darbų defektų taisymas apims šiuos būtinuosius darbus: koridoriaus dviejų grindų plytelių keitimas; skalbimo patalpos 4 vienetų plytelių keitimas; vonios ir vonios maišytuvo demontavimas; vonios sieninių plytelių keitimas; lubų remontas 2 aukšto kambaryje (dažų sluoksnio skutimas, valymas, glaistymas, šlifavimas, gruntavimas, perdažymas); lubų remontas 2 aukšto miegamajame (dažų sluoksnio skutimas, valymas, glaistymas, šlifavimas, gruntavimas, perdažymas); katilinės sienų perdažymas; laiptinės sienos įtrūkimo remontas; sienos pirmame aukšte įtrūkimo remontas. Bendra defektų šalinimo darbų vertė sudarys ne mažiau kaip 3 489,83 Eur (į šią sumą įtraukti ne visi, o tik didesnės vertės darbai) suma. Ši defektų šalinimo darbų vertė paskaičiuota pagal rangovo V. B. pateiktą defektų šalinimų išankstinę sąmatą. Taigi iš šalių sutartos bendros vidaus darbų apdailos kainos - 20 000 Eur - Atsakovas yra rangovui sumokėjęs 16 000 Eur. Likusi 4 000 Eur už darbus suma mažintina darbų defektų šalinimo kaštų verte, t. y. 3 489,83 Eur. Dėl to atsakovas nėra ieškovei sumokėjęs 510,17 Eur už atliktus darbus. Atsakovas neginčija medžiagų kainos dalies, kuri šiai dienai nėra sumokėta ieškovei, t. y. 5037,68 Eur. Dėl to iš viso atsakovo įsipareigojimas ieškovei sudaro 5547, 85 Eur.

7.       Ieškovė dublike palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime pripažino savo skolą už medžiagas ilgiau kaip 1 metus (nėra apmokėtos 2018 m. spalio 22 d. ir vėlesnės sąskaitos). Kadangi nėra ginčo dėl 5 037,68 Eur skolos, tai ieškovė dėl šios reikalavimo dalies plačiau nepasisakė.

8.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog šalys buvo sutariusios, jog galutinė bendra apdailos darbų kaina bus 20 000 Eur, o kadangi jis sumokėjo 16 000 Eur, neapmokėta darbų kaina lygi 4000 Eur: Taip pat nurodė, kad šis šalių susitarimas buvo pirminis, kuris vėlesniais šalių susitarimais buvo tikslinamas. Šią aplinkybę įrodo: 1) atsakovo rangovų keitimas, sudarinėjimas vis naujų susitarimų; 2) net nėra aišku, kada atsakovo minimas dokumentas pasirašytas, tačiau, ieškovės žiniomis, jis buvo pasirašytas ne anksčiau kaip 2018 m. rudenį; vėliau dėl atsakovo bei jo dizainerių pageidavimų darbų apimtis didėjo, todėl darbų kaina taip pat išaugo; 3) pasitikslinus duomenis nustatyta, jog į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovo pasirašytas vidaus apdailos darbų aktas, kuriame bendra darbų vertė 24 419,01 Eur (20 181 Eur be PVM) buvo pasirašytas 2018 m. lapkričio 18 d. 2019 m. vasario 14 d. ieškovas el. paštu atsakovui pateikė įrodymus (nuotraukas), jog darbai atlikti, paragino sumokėti 9 061,69 Eur skolą už medžiagas bei taip pat pridėjo vidaus apdailos darbų aktą, kuriame bendra darbų vertė 25 193,41 Eur (20 821 Eur be PVM). Darbų kaina padidėjo, kadangi atsakovo pageidavimu buvo atlikti papildomi darbai: durų angų apdaila, dušo kabinos montavimas, santechnikos prietaisų montavimas, gyvatukų montavimas, lauko šviestuvų montavimas, grindų sudūrimų siūlės, laiptinės kampo montavimas. Atsakovas, būdamas skolingas ir neturėdamas galimybių atsiskaityti net už medžiagas, vietoje to, jog būtų apie tai informavęs ieškovę, vis teikė naujus pageidavimus dėl papildomų darbų bei didino savo įsiskolinimus. 4) 2019 m. birželio 28 d. atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2019 m. birželio 14 d. pretenziją, net neužsiminė, jog darbų kaina yra visai ne 25 193,41 Eur, o 20 000 Eur, taigi atsakovo teiginys, jog šalys buvo susitariusios dėl galutinės 20 000 Eur darbų kainos yra tiesiog bandymas suklaidinti teismą. Taigi pats atsakovas teikė ieškovei vis naujus pageidavimus dėl papildomų darbų, todėl darbų kaina išaugo. Ieškovė savo iniciatyva ir nepranešusi atsakovui nebūtų montavusi dušo kabinos, lauko šviestuvų ar atlikusi kitų darbų. Atsakovo teiginys dėl galutinės 20 000 Eur kainos yra visiškai nepagrįstas.

9.       Ieškovė nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl nustatytų defektų neturint jokių tai pagrindžiančių įrodymų  yra nepagrįsti. O atsakovo nurodyto nešališko rangovo nėra aiški nei kvalifikacija, nei (ne)šališkumas. Be to, ieškovė pažymėjo, kad ji vykdė tik vidaus apdailos darbus, todėl tokie defektai, kaip atraminės sijos įtrūkimas, nepadaryti palangių apskardinimai (išorės, o ne vidaus), garažo vandens nutekėjimo grotelės sumontuotos netinkamai, ties vandens nutekėjimo vieta pilna statybinių medžiagų, nepatenka į apdailos darbų apimtį ir jeigu atsakovas minėtais darbais nėra patenkintas, jis turėjo kreiptis į namo statytoją, o ne ieškovę. 2017 m. lapkričio 3 d. statytojos ir ieškovės pasirašytas defektų aktas, kuriame nurodyta, jog už atraminės sijos ir langų apskardinimą yra atsakinga statytoja. Dėl to atsakovas mėgina nesąžiningai visus defektus perkelti ieškovei. Šioje vietoje pažymėtina, jog dėl atraminės sijos įtrūkimo kambariuose suskilinėjo lubos, tačiau už tai ieškovė negali būti atsakinga. Šalys taip pat nesitarė, jog boilerinė ir garažas bus dažomi antrą kartą, lygiai taip pat nesitarta dėl bidė vamzdelio išvedimo. Tuo tarpu skalbimo patalpos plytelės buvo išklijuotos tinkamai, o viena plytelė buvo sugadinta paties atsakovo. 

10.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo šeima, kurią sudaro 2 mažamečiai vaikai, name gyvena nuo 2018 m. gruodžio mėn., todėl tikėtina, jog dalis defektų, pavyzdžiui, kolonos aplipimas medžiagomis, atsirado dėl paties atsakovo kaltės. 

11.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad paties atsakovo pasitelkta subrangovė UAB „Megrame“ pripažino, jog dėl jos kaltės atsirado namo sienų apdailos ir dažymo defektai, bei sutiko atlyginti nuostolius, lygiai taip pat ir plytelių gamintoja UAB „Iris“ pripažino plytelių broką bei sutiko kompensuoti nuostolius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tuo metu atsakovas buvo skolingas ieškovei už medžiagas 9037,68 Eur bei už darbus, ieškovė objektyviai negalėjo mokėti darbuotojams, nemokamai daryti darbus, todėl paragino atsakovą pirma padengti bent dalį skolos, tačiau atsakovas kategoriškai nesutiko.

12.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. birželio 28 d. atsakyme pripažino, jog nemokės už medžiagas, kol nebus atlikti darbai, be to, atsakovas atsiliepime pripažino, jog visiškai be jokių teisėtų priežasčių nesumoka už medžiagas ieškovei daugiau nei vienus metus. Ieškovė, matydama, jog atsakovas ilgą laiką visiškai nepagrįstai nesumoka už medžiagas, sustabdė darbų vykdymą bei paragino susimokėti už jau atliktus darbus ir medžiagas. 

13.       Ieškovės nuomone, atsakovo atsiliepime nurodyti darbų trūkumai (su kuriais ieškovė nesutinka), bet kokiu atveju nepaneigia vidaus apdailos darbų atlikimo fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti atliktų darbų aktą negaliojančiu, kadangi jie nepatenka nei į vieną teisės aktuose numatytą atvejį, kuomet atsakovas (užsakovas) turėjo teisę atsisakyti priimti darbus. Taigi ieškovė tinkamai įvykdė visas jai, kaip rangovei, kylančias pareigas, o atsakovas nevykdė pagrindinės savo pareigos, t. y. neatsiskaitė už atliktus darbus. Atsakovas yra skolingas ieškovei 9 193,41 Eur.

14.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog medinės grindys nekokybiškos. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pristatymo metu UAB „Parket trade“ parketas buvo kokybiškas. Dėl paties atsakovo kaltės, nesilaikant instrukcijų, atsirado nežymūs mechaniniai pažeidimai bei tarpai tarp grindų. Iš paties atsakovo pateiktų 4 nuotraukų bei fakto, jog atsakovas gyvena name beveik metus akivaizdu, jog daikto trūkumai negali būti laikomi esminiais, todėl atsakovas 2019 m. spalio 8 d. susitarimą nutraukė neteisėtai. Ieškovė tinkamai įvykdė visas, jai, kaip pardavėjai, kylančias pareigas. Atsakovas pažeidė parketo eksploatavimo taisykles, todėl atsirado nežymūs parketo trūkumai už kuriuos ieškovė nėra atsakinga. 

15.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti atsakovo L. Ž. vienašalį medinių grindų lentų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu, įpareigoti ieškovę UAB „Vildrema“ gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išsimontuoti ir pasiimti nekokybišką daiktą – medines grindų lentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir priteisti atsakovo L. Ž. naudai iš ieškovės UAB „Vildrema“ 9 061,69 Eur medinių grindų lentų ir jų montavimo darbų kainą, kurią atsakovas L. Ž. yra sumokėjęs ieškovei UAB „Vildrema“; sumažinti ieškovės UAB „Vildrema“ ir atsakovo L. Ž. sutartą rangos darbų kainą darbų defektų šalinimo kaštų verte, t. y. 2 584,99 Eur, sudengti priešpriešinius ieškovės UAB „Vildrema“ ir atsakovo L. Ž. reikalavimus šioje civilinėje byloje ir priteisti skirtumą iš ginčo šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo; priteisti atsakovo L. Ž. naudai iš ieškovės UAB „Vildrema“ 5 procentų dydžio nuo ginčo sumos procesines palūkanas už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti atsakovui L. Ž. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovė jokios informacijos apie grindų eksploatavimo sąlygas nepateikė.

16.       Atsakovas triplike prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, ieškinio reikalavimus atmesti, o priešpriešinius šalių reikalavimus viena kitai (jei tokie būtų teismo nustatyti) įskaityti.

17.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė atmesti priešieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Trečiasis asmuo UAB „Parket Trade“ prašė tenkinti ieškinį, atmesti priešieškinį, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismo posėdžio metu šalys (ieškovė ir atsakovas) ir jų atstovai palaikė savo reikalavimus.

 Teismas

konstatuoja:

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl  skolos už rangos darbus ir medžiagas

20.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

21.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

22.       Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

23.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

24.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. atsakovas įsigijo žemės sklypą ir 233,32 kv. m ploto vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 60-61). Šalys žodžiu sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus apdailos darbus gyvenamajame name, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Ieškovė ir atsakovas taip pat sudarė susitarimą, jog atsakovas dalį statybinių medžiagų pirks iš ieškovės.

25.       Nuo 2018 m. liepos mėn. ieškovė vykdė apdailos darbus, atsakovas vykdė mokėjimus.

26.       2018 m. spalio 9 d. ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 894,19 Eur (t. 1, b. l. 15, 89), spalio 22 d. – tris PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) už 2033,57 Eur (t. 1, b. l. 13, 87), Nr. (duomenys neskelbtini) už 527,44 Eur (t. 1, b. l. 14, 88), Nr. (duomenys neskelbtini) už 9 061,69 Eur (t. 1, b. l. 12, 86). 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 366,35 Eur (t. 1, b. l. 11, 85), gruodžio 3 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 237,32 Eur (t. 1, b. l. 10, 84), gruodžio 10 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 63,22 Eur (t. 1, b. l. 9, 83), gruodžio 17 d. - PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 171,59 Eur (t. 1, b. l. 8, 82). Atsakovas PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė.

27.       2019 m. vasario 14 d. ieškovės direktorius parašė atsakovui laišką, kuriame nurodė, kad siunčia nuotraukas su atliktais darbais, kuriame nurodė, kad prisega darbų atlikimo aktą (t. 1, b l. 37). Ieškovės sudarytame vidaus apdailos darbų akte atsakovas nurodė, kad darbai nepriimti (t. 1, b l. 39, 42, 90). Tą pačią dieną ieškovė atsakovui pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio atsakovas nepasirašė (t. 1, b. l. 38, 81).

28.       Ieškovės direktorius surašė raštą, kad iš atsakovo gavo 10 000 Eur iš bendros darbų apimties 20 000 Eur. Taip pat yra prierašas dėl 6 000 Eur gavimo. Iš viso atsakovas ieškovei sumokėjo 16 000 Eur grynaisiais, 4 000 Eur bankiniu pavedimu už medžiagas, 9 061,69 eurų bankiniu pavedimu už grindis.

29.       2019 m. gegužės 16 d. ieškovės vadovas atsakovui el. laiške nurodė, kad už darbus atsakovas yra iš dalies atsiskaitęs, sumokėdamas 16 000 Eur, kai bendra darbų vertė 20 821 Eur + PVM, o skola už medžiagas yra 5 37,68 Eur. Nurodė, kad kainuos papildomai sienų dažymas ir kt. darbai su meždiagomis 668 Eur + PVM. Nurodė, kad plyteles pakeitė, atvežė ir perdavė. Pažymėjo, kad gamykla kompensuos atliktus darbus 1210 Eur. 

30.       2019 m. birželio 14 d. ieškovė pateikė pretenziją, kuria paragino iki 2019 m. birželio 28 d. padengti skolą už medžiagas ir darbus. Šiame rašte nurodyta, kad atsakovas liko skolingas 9 1943,41 Eur už darbus bei 5 037,68 Eur už medžiagas (t. 1, b. l. 33-35). 2019 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog skolą už medžiagas ir darbus padengs tik tada, kai ieškovė visiškai atliks visus darbus, taip pat pasiūlė susiderinti darbų atlikimo grafiką (t. 1, b. l. 75, 151). 2019 m. birželio 28 d. ieškovės sudarytame vidaus apdailos darbų akte nurodyta, kad bendra darbų vertė 25 193,41 Eur. Atsakovas šio akto nepasirašė (t. 1, b. l. 43). Tą pačią dieną ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą už 25 193,41 Eur, kurios atsakovas nepasirašė (t. 1, b. l. 44). 2019 m. liepos 2 d. ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovas visiškai nepagrįstai neatsiskaitė už medžiagas, taip pat nurodė, jog darbų defektai yra pašalinti bei paprašė iki 2019 m. liepos 9 d. pasirašyti 2019 m. birželio 28 d. vidaus apdailos darbų aktą bei apmokėti skolą (t. 1, b. l. 40).  2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė sudarė palūkanų apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta 233,49 Eur suma. 2019 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog skolą už medžiagas ir darbus padengs tik tada, kai ieškovė visiškai atliks visus darbus, taip pat pasiūlė susiderinti darbų atlikimo grafiką (t. 1, b. l. 75, 151).

31.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl šalių sutartos darbų kainos. Ieškovė teigė, kad šalys susitarė dėl 25 193,41 Eur, o atsakovas kad dėl 20 000 Eur ieškovės atliktų darbų kainos.

32.       Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė atliko darbus, nurodytus vidaus apdailos darbų akte (t. 1, b l. 39, 42, 90), o atsakovas ne už visus atliktus darbus sumokėjo. Nors atsakovas nurodė, kad šalys susitarė, jog darbų kaina yra 20 000 Eur ir šią aplinkybę grindžia ieškovės direktoriaus raštu, kad iš atsakovo gavo 10 000 Eur iš bendros darbų apimties 20 000 Eur, tačiau, teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad šis susitarimas buvo pirminis. Vėliau, šalių susitarimu, buvo atliekami papildomi darbai.

33.       Teismas pažymi, jog į bylą yra pateiktas vidaus apdailos darbų aktas, kuriame bendra darbų vertė 24 419,01 Eur (20 181 Eur be PVM) buvo pasirašytas 2018 m. lapkričio 18 d. 2019 m. vasario 14 d. ieškovas el. paštu atsakovui pateikė įrodymus (nuotraukas), jog darbai atlikti, paragino sumokėti 9 061,69 Eur skolą už medžiagas bei taip pat pridėjo vidaus apdailos darbų aktą, kuriame bendra darbų vertė 25 193,41 Eur (20 821 Eur be PVM). Iš byloje pateiktų įrodymų, nuoseklių ieškovės direktoriaus teismo posėdžio metu doutų paaiškinimų matyti, kad ieškovė atliko šiuos papildomus darbus: sumontavo dušo kabiną, įrengė lauko šviestuvus ir atliko kitus darbus. Ir pats atsakovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė galbūt atliko visus darbus, nurodytus vidaus apdailos darbų akte (2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdis). Iš 2019 m. birželio 28 d. atsakovo atsakymo į ieškovės 2019 m. birželio 14 d. pretenziją matyti, kad atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės nurodomos 25 193,41 Eur darbų kainos.  

34.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie šalių susitarimą dėl sutartos darbų kainos, jų atlikimą, rašytinius įrodymus apie atsakovo atliktus mokėjimus, konstatuoja, kad atsakovas už ieškovės atliktus darbus liko skolingas 9 193,41 Eur.

35.       Šalys taip pat nesutarė dėl medžiagų kainos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti ieškinyje nurodytą 5 037,68 Eur sumą už medžiagas, nes byloje nėra nei šalių susitarimo dėl apmokėjimo už medžiagas, kainos yra nepagrįstai didelės, be to, iš pateiktų ieškovės sąskaitų faktūrų matyti, kad medžiagos dubliuojasi. Ieškovė nurodė, kad šalys susitarė, jog atsakovas sumokės už medžiagas, nesutiko su atsakovės argumentais, kad kainos per didelės, o dėl medžiagų dubliavimosi paaiškino, kad atliekant vidaus apdailos darbus gali reikėti dviejų ar daugiau tos pačios rūšies medžiagų.

36.       Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė naudojo medžiagas, atlikdama vidaus apdailos darbus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės reikalaujama kaina už medžiagas būtų nepagrįstai didelė, be to, šalims nėra draudžiama susitarti dėl didesnės, nei vidutinė, rinkos kainos. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ginčo su ieškove pradžioje nenorėjo mokėti už medžiagas ne dėl per didelės jų kainos ar dėl susitarimo nebuvimo, o dėl darbų trūkumų.

37.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (pretenzijų ir atsakymų į pretenzijų turinį, šalių susirašinėjimą, kt. įrodymus), atsakovo atliktus mokėjimus, nuotraukas, konstatuoja, kad atsakovas liko ieškovei skolingas 5 037,68 Eur už medžiagas. 

Dėl darbų trūkumų

38.       Atsakovo teigimu, jis neturi prievolės sumokėti ieškovei, nes atsakovo atlikti darbai yra su trūkumais, o medžiagos nekokybiškos. Ieškovės teigimu, vienus atliktų darbų trūkumus ištaisė, kitus dėl atsakovo neatsiskaitymo, netaisė, o kiti atsakovo trūkumai (pvz., grindų) atsirado ne dėl ieškovės kaltės.

39.       Ieškovės ir atsakovo sudarytas žodinis susitarimas dėl gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų atlikimo kvalifikuotinas kaip vartojimo rangos sutartis, taigi tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas CK 6.644 - 6.671 (XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“), CK 6.672 - 6.680 (XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“), CK 6.681 - 6.699 (XXXIII skyriaus „Ranga“ trečiojo skirsnio „Statybos ranga“) numatytas teisinis reguliavimas. 

40.       Rangovo atsakomybės klausimai aptarti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu: 1) pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; 2) arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK  6.665 straipsnyje numatytos tokios rangovo atsakomybės taisyklės: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas);  3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 4) jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl vidaus apdailos darbų, šalių atsakomybė turi būti analizuojama pagal sutartinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.256-6.262 straipsniai), turint omenyje statybos rangos teisinių santykių ypatumus (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2973-855/2021).

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), t. y. ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

42.       Iš antstolio Ramūno Kamarausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. l. 70) matyti, kad užfiksuoti gyvenamojo namo apdailos darbų defektai. Jame užfiksuota, kad „namo koridoriuje matyti įskilusios dvi grindų marmuro imitacijos plytelės. Apžiūrėjus vieną iš vonios patalpų, matyti įskilusi keraminė grindų plytelė. Atkreiptas dėmesys, kad vienoje iš vonios patalpų, kurioje sumontuota vonia, ant vienos iš sienų suklijuotos keraminės plytelės, ant kurių matyti įvairaus dydžio įtrūkimai.“ Pažymėtina, kad paties fakto, jog jos suklijuotos plytelės nekokybiškos, ieškovė neginčija. Ieškovės pateikto dubliko 23 punkte teigiama, kad: „plytelių gamintojas UAB „Iris“ pripažino plytelių broką bei sutiko kompensuoti nuostolius, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu Atsakovas buvo skolingas Ieškovui už medžiagas bei už darbus, Ieškovas objektyviai negalėjo mokėti darbuotojams, nemokamai daryti darbus...“. Plytelių broką pripažino ieškovė elektroniniame 2019 m. gegužės 30 d. elektroniniame laiške (t. 1, b. l. 158): „gamykla pripažino broką, plyteles jums atvežėm naujas“, taip pat ir 2019 m. gegužės 6 d. elektroniniame laiške (t. 1, b. l. 160): „dėl vonios plytelių, kur sutrūkinėjo glazūra gamintojas pripažino, kad plytelės yra brokuotos. Plyteles pakeitė ir atvežėme visą kiekį ir perdavėme Jums. Gamykla kompensuos mums atliktus darbus 1210 eurų. Papildomi darbai nebus atliekami tol, kol nebus atsiskaityta už jau atliktus darbus.“ Be to, aplinkybę, kad ieškovė neatliko nekokybiškų plytelių perklojimo darbų, o tik atvežė plyteles atsakovui, pripažino ieškovės direktorius 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje nurodęs, kad atsisakė atlikti plytelių perklojimo darbus, kol su UAB „Vildrema“ nebus visiškai atsiskaityta.

43.       Bendra šių plytelių klijavimo darbų defektų šalinimo darbų vertė, teismo vertinimu, sudarys 2 584,99 Eur. Šią defektų šalinimo darbų vertę pagrindžia rangovo V. B. pateikta defektų šalinimo išankstinė sąmata  (t. 1, b. l. 147) numatytus plytelių perklijavimo (ir su tuo susijusius) darbus. Nors ieškovė su šia sąmata nesutinka, tačiau savo paskaičiavimo į bylą, kiek turėtų objektyviai kainuoti plytelių perklijavimo darbai, nepateikė.

44.       Ginčas byloje kilo taip pat ir dėl vartotojui parduoto daikto – medinių grindų - kokybės. Iš byloje pateiktos 2018 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė atsakovui pardavė parketines lentas. Joje yra nurodyti pagrindiniai parketo duomenys (kiekis, kaina, parketo pavadinimas, medžio rūšis, parketlenčių ilgis ir t. t.). Šią sąskaitą atsakovas yra gavęs bei apmokėjęs. Pažymėtina, kad byloje, nekilo ginčo dėl paties pirkimo–pardavimo fakto, sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, pardavimo kainos ir kad pardavėjas ne tik pardavė, bet ir atliko grindų montavimo darbus. Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovė veikė kaip pardavėja patvirtina tiek jos išrašytos sąskaitos faktūros už prekes, tiek ir šalių susirašinėjimas bei šalių paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje.

45.       Vadovaujantis 6.2281 straipsnio 1 dalyje pateikta vartojimo sutarties samprata vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

46.       Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, būdamas vartotoju, pasirinko CK 6.363 straipsnio 7 dalies 8 punkte įtvirtintą vartotojo teisę vienašališkai nutraukti nekokybiško daikto pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti pardavėjo sugrąžinti sumokėtą kainą – 9 061,69 Eur. Ieškovui nesutinkant to padaryti, atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašė teismo pripažinti vartotojo vienašalį grindinių lentų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pagrįstu, įpareigoti ieškovę išmontuoti grindines lentas, jas išsivežti ir priteisti iš ieškovės už lentas ir jų montavimo darbus sumokėtą kainą - 9 061,69 Eur. Ieškovė prašė šį priešieškinio reikalavimą atmesti.

47.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo pačių defektų, tačiau teigė, kad jie galėjo atsirasti dėl paties atsakovo (jo šeimos) veiksmų netinkamai eksploatuojant grindis.

48.       Nagrinėjamu atveju buvo atliktos net dvi teismo ekspertizės, kuriose eskpertai pateikė išvadas dėl grindų kokybės, defektų atsiradimo priežasčių. Ekspertai teismo posėdžių metu davė paaiškinimus.

49.       Ekspertizę atlikęs eskerptas S. Šutovas paaiškino, kad parketlentės grindų paviršiaus nuokrypis galėjo atsirasti dėl netinkamai padaryto betono pagrindo; parketlenčių voršutinio sluoksnio atsisluoksniavimas galėjo atsirasti transportavimo arba klijavimo metu; parketlenčių mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos; parketlenčių dažų sluoksnio pažeidimi galėjo atsirasti dėl parketlenčių gamybos trūkumų – netinkamai atliktų lakavimo darbų; parketlentėsė su užglaistytomis šakomis įtrūkiai atsirado dėl gamybos metu netinkamai atliktų glaistymo darbų; parketlentėse įtrūkiai galėjo atsirasti: dėl to kad parketlenčių gamybai buvo panaudota mediena su įtrūkiais, t. y. mediena linkusi trūkinėti; dėl to, kad parketlentės buvo saugomos ne toje pačioje aplinkoje, kurioje buvo klijuojamos; dėl netinkamai paruošto betono pagrindo. Ekspertas, įvertinęs, kad parketlenčių gamybai buvo panaudota mediena su įtrūkiais, nurodė, jog yra nedidelė tikimybė, kad parketlentėse įtrūkiai galėjo atsirasti eksploatacijos metu dėl gamintojų rekomendacijų nesilaikymo.

50.       Pakartotinės ekspertizės, kurią atliko L. Ustinovičius, išvadoje nurodyta, kad gyvenamajame name (pirmame ir antrame aukštuose), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paklotos grindinės ąžuolinės lentos turi akivaizdžiai matomų defektų: vietomis parketinės lentos suskilinėjusios, atsiradę įtrūkiai; vietomis parketinių lentų viršutinis sluoksnis atsisluoksniavęs; vietomis parketinių lentų galai išpūsti; vietomis tarp parketinių lentų yra tarpai 1-3 mm; vietomis parketinės lentos mechaniškai pažeistos. Teismo ekspertas, vertindamas civilinėje byloje pateiktą informaciją, nuotraukas darytas po grindų montavimo darbų bei esamą situaciją objekto apžiūros metu nustatė šias paklotų grindinių ąžuolinių lentų defektų atsiradimo priežastis: parketinių lentų suskilinėjimą, įtrūkius, atsisluoksniavimą, grindų lentų galų išpūtimą, tarpus tarp lentų iššaukė neužtikrintas palaipsninis ir pastovus temperatūrinis patalpų režimas, t.y. šildymo sezono metu, kai dar nebuvo centralizuotų dujų name, naudojamų dujų balionų sukeltas aukštas ir staigus temperatūrinis šuolis bei neužtikrintas patalpų drėgnumas. Ekspertas pažymėjo, kad 2021-05-11 grindų drėgnumas neleistinas 15,3-16,6 %; parketinių lentų mechaninis pažeidimas atsirado eksploatacijos metu dėl tiesiogiai veikiamo naudojimo metu atsirandančių poveikių.

51.       Teismo vertinimu, rašytiniai byloje esantys įrodymai (trečiojo asmens pozcija, įrodymai dėl patalpų šildymo dujų balionais, šalių paaiškinimai, kad lentų atsakovui perdavimo metu trūkumų nebuvo nustatyta), ekspertizės išvados bei ekspertų paaiškinimai pagrindžia, kad labiausiai tikėtina, jog grindų trūkumai iš esmės atsirado dėl netinkamos grindų eksploatacijos. Nors eksperto S. Šutovo teigimu, parketo trūkumai atsirado dėl netinkamai paruošto betono pagrindo ir parketlenčių medienos trūkumų, tačiau, teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad betono pagrindą ruošė ne ieškovė, o parketlentės (Classic grindinės ąžuolinės lentos), kaip paaiškino pakartotinę ekspertizę atlikęs L. Ustinovičius, atitiko tokiam produktui keliamus kokybės reikalavimus pagal įprastai tokio pobūdžio produktams keliamus vertinimus. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl nuostolių, atsiradusių eksploatuojant grindis, atlyginimo. Nors, ieškovės teigimu, grindų trūkumams atsiradus eksploatavimo metu, ieškovei nekyla civilinė atsakomybė, tačiau teismas su šiais argumentais nevisiškai sutinka. 

52.       CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti, be kita ko, šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: 1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą); 2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris); 3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti; 4) jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (CK 6.2286 straipsnio 2 dalis).

53.       Mažmeninės prekybos taisyklėse nurodyta, kad pardavėjas privalo prieš sudarydamas vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes (26.7 papunktis); įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojo nuostolius, jeigu jie turėti dėl to, kad vartotojas įsigijo netinkamos kokybės prekę, nebuvo pateikta teisės aktuose nustatyta informacija apie prekę arba ji buvo klaidinama (26.10 papunktis).

54.       Teismas pažymi, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 27.1 papunktyje nurodyta, jog vartotojas turi teisę iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo gauti teisės aktų nustatyta tvarka jam būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes, susipažinti su jų saugą patvirtinančiais dokumentais; kreiptis į Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas institucijas ar teismą, jeigu pardavėjas nevykdo jo teisėtų reikalavimų grąžinti įsigytas prekes, pašalinti jų trūkumus, sumažinti kainą, pakeisti ir (ar) suteikti informaciją (taisyklių 27.6 papunktis).

55.       Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad ieškovė privalėjo atsakovui suteikti būtiną, teisingą ir išsamią informaciją apie prekę, jos eksploatavimo sąlygas. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad parketą rinkosi pats atsakovas pasitelkęs dizainerius, taip pat nepaneigia ieškovės, kaip pardavėjos, pareigos suteikti būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinamą informaciją apie parduodamas prekes.

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jis atsakovui suteikė visą būtiną informaciją apie prekę. Atsakovas teigė, kad ieškovė nepateikė informacijos nei dėl grindų priežiūros, nei dėl jos eksploatavimo sąlygų. 

57.       Pareiga įrodyti, kad informacija vartotojui buvo suteikta tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).

58.       Iš 2019 m. lapkričio 6 d. UAB „Parket trade“ rašto matyti, jog visa informacija apie parketą (gamintojas, matmenys ir t. t.) buvo nurodyta ant prekių įpakavimo, parketo priežiūros instrukcija ir montavimo instrukcija buvo pateikta kas trečioje pakuotėje. Teismas pažymi, kad būtent ieškovė jas sumontavo. Dėl to ieškovės argumentai, kad atsakovas galėjo priežiūros ir montavimo instrukcijas atsisiųsti iš UAB „Parket trade“ internetinės svetainės arba bent kreiptis į ieškovę, kad instrukcijas pateiktų pakartotinai, nepaneigia pačios ieškovės pareigos suteikti būtiną informaciją apie prekę.

59.       Kaip minėta, verslininkui tenka pareiga įrodyti, kad būtina, teisinga ir išsami informacija vartotojui buvo suteikta. Teismo vertinimu, ieškovė šios pareigos neįvykdė.

60.       Verslininkas, neįvykdęs ar netinkamai vykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, jog jau patyrė nuostolius, tačiau teismas pažymi, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

61.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas lentines grindis išsirinko, kad ieškovė jas atsakovui perdavė, kad atsakovas jas priėmė (neprieštaravo dėl jų montavimo), kad ieškovė jas sumontavo, įvertinęs grindų defektų priežastis (daugiausia dėl netinkamos eksploatacijos), kad atsakovas jomis naudojasi iki šiol pagal paskirtį, kad ieškovė nesuteikė atsakovui informacijos dėl grindų eksploatavimo sąlygų, sprendžia, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti grindų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą teisėtu atmestinas.

62.       Teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo kaip vieno iš vartotojo teisių gynimo būdų, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog grindų lentos buvo netinkamos kokybės jau pardavimo metu, kad buvo netinkamai sumontuotos. Be to, CK 6.363 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas ribojimas, pagal kurį pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Taigi vartotojui reikalaujant nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus vartotojo pasirinktas konstatuotas daikto trūkumas turi būti vertinamas mažareikšmiškumo aspektu.

63.       Šiuo atveju svarstant dėl tokio vartotojo gynimo būdo atsižvelgtina į tai, ar tokio būdo taikymas dvejiems metams po parketo įsigijimo užtikrintų tinkamą vartotojo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą. Teismas, atsižvelgdamas į priežastis, sukėlusias parketo defektus, į tai, kad atsakovas naudoja parketą pagal paskirtį, jų kainą sprendžia, kad ieškovė turi atlyginti 2 000 Eur atsakovo nuostolius dėl informacijos apie eksploatacijos sąlygas nesuteikimo.

64.       Kitų (ne plytelių ir ne grindų) ieškovės atliktų darbų trūkumų atsakovas priešieškinyje nenurodė ir teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė.

Dėl palūkanų priteismo

65.       Ieškovė už praleistą terminą įvykdyti prievolę sumokėti skolą už atliktus darbus ir medžiagas, prašo priteisti 266,23 Eur palūkanų. Šį savo reikalavimą grindžia CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

66.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. 

67.       Nagrinėjamu atveju šalys sutarties dėl palūkanų dydžio už termino įvykdyti prievolę nesudarė. Be to, nors ieškinyje palūkanų skaičiavimo pradžia siejama su 7 dienų po darbų atlikimo akto pateikimo termino atsakovui bei 15 dienų nuo medžiagų sąskaitų pateikimo atsakovui, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys buvo sutarusios būtent dėl tokių apmokėjimo terminų.

68.       Teismo taip pat akcentuoja, kad CK 6.58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

69.       Nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai reikalavo pašalinti rangos darbų trūkumus (pakeisti plyteles), tačiau ieškovė šio reikalavimo nevykdė, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodymų apie šalių susitarimą nei dėl termino įvykdyti prievoles, nei dėl dydžio bei įvertinęs, kad atsakovas teisėtai buvo sustabdęs savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė ieškovė, atmeta ieškovės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

70.       Nors teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, tačiau, siekiant skatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti prievolę dėl skolos sumokėjimo, laikytinas pagrįstas ir tentininas ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

71.       Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 9 646,10 Eur skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Iš byloje esančių prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 326 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 1500 Eur išlaidų už pakartotinę ekspertizę, 3 721,25 Eur už advokato ir jo padėjėjo teisinę pagalbą. Taigi iš viso ieškovė turėjo 5 547,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74.       Atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: (duomenys neskelbtini) Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 1350 Eur už ekspertizę, 145,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 200 Eur už eksperto apklausą, 3 424 Eur už advokato teisinę pagalbą. Taigi iš viso atsakovas turėjo 5 381,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75.       Teismas pažymi, kad šalių išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

76.       Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio bei atmestų reikalavimų dalis, konstatuotina, kad atsakovas turi atlyginti 66 proc. ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas - 34 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

77.       Taigi atsakovas turėtų atlyginti 3 661,19 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovė - 1 829,61 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 831,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78.       Bylos duomenimis, teismo depozitinėje sąskaitoje yra L. Ž. pervestos lėšos už eksperto apklausą. Teismo posėdyje apklausus ekspertą, šios 200 Eur lėšos pervestinos į L. Ustinovičiaus sąskaitą (CPK 89, 90 straipsniai).

79.       Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 24,36 Eur. Įvertinus procesinę bylos baigtį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,08 Eur, iš ieškovės – 8,28 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vildrema“ (juridinio asmens kodas 304406581) naudai iš atsakovo L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 646,10 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 10 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 646,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 831,58 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš teismo depozitinės sąskaitos į eksperto Leono Ustinovičiaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti atsakovo L. Ž. 2021 m. rugpjūčio 30 d. sumokėtus 200 (du šimtus) Eur už eksperto apklausą.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,08 Eur (šešiolika eurų 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vildrema“ (juridinio asmens kodas 304406581) 8,28 Eur (aštuonis eurus 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Indrė Savkinienė