Civilinė byla Nr. e2A-1827-773/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20282-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. B., Č. B., R. K., R. L. L., V. B. L., I. M., A. A. P., G. P., R. V., Kauno miesto savivaldybė.

        Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ 1 281,92 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovei G. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą vykdo atsakovė UAB „Nemuno būstas“. Ieškovei priklausančiame bute nuo 2018 m. pavasario pradėjo nuolat drėgti vieno kambario lubos ir sienos, atsirado pelėsis, buvo sugadinti baldai. Dėl susidariusios situacijos ieškovė kreipėsi į atsakovę ir buvo nustatyta, kad name visiškai susidėvėję nuotekų stovas, lietaus nuotekų stovas, karšto ir šalto vandens vamzdynai. Ieškovė nuolat prašė atsakovę imtis veiksmų dėl susidariusios situacijos, tačiau atsakovė nereagavo. 2018 m. liepos mėnesį į ieškovei priklausantį butą per lubas ir sienas ėmė nuolat skverbtis vanduo iš virš jos buto esančių bendrojo naudojimo patalpų, kuriose yra bendri tualetai bei dušas. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. - spalio 5 d. daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), virš ir po (duomenys neskelbtini) buto/patalpų, nuo rūsio iki viršutinio aukšto vykdys karšto, šalto vandens ir nuotekų vamzdžių/stovų keitimo darbus, tačiau darbai nebuvo pradėti vykdyti. Ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“ ekspertą A. Z., kuris nustatė, kad ieškovei padaryta 1 131,92 Eur. Ieškovė taip pat sumokėjo 150 Eur už ekspertizę. Taigi, dėl atsakovės kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorės neveikimo (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.239 straipsnis, 6.263 straipsnis), ieškovė patyrė žalą, kuria prašė priteisti iš atsakovės.

2.       Atsakovė UAB „Nemuno būstas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., e. b. l. 36-42). Nurodė, kad ieškovė išvadas apie padarytos žalos dydį, padarė remdamasi ekspertizės aktu Nr. 18-10/04, tačiau iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad ekspertui atliekant žalos dydžio nustatymą, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečias pareigas pažeidė atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė. Atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais. Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Taigi, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė negali būti perkeliama išimtinai namo administratoriui – atsakovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrįstai ieškinyje remiasi neteisėtais atsakovės veiksmais kaip pagrindu jos patirtai turtinei žalai atlyginti. Ieškovės pateiktame ekspertizės akte taip pat nenustatyta ir nebuvo nustatinėjama įvykio priežastis. Kartu su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai kurioje konkrečioje vietoje yra gedimas, lėmęs sienos ir lubų drėkimo priežastis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai kaip šis gedimas įtakojo žalos atsiradimą. Dėl šių įrodymų nebuvimo ginčytinas ir ieškovės nurodomos patirtos žalos dydis. Pažymėjo, kad žalos dydis apskaičiuotas neįvertinus buto nusidėvėjimo. Ieškovei neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 191-198).

4.       Teismas nustatė, kad antrame pastato, esančio (duomenys neskelbtini),  aukšte, t. y. virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, yra patalpos – prausyklos ir tualetas (plane pažymėtos kaip 2-7, 2-8, 2-9, 2-10), kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Ieškovei priklausantis butas buvo aplietas 2018 m. kovo mėn. dėl nuotekų vamzdyno trūkimo (pratekėjimo), esančio perdangoje virš ieškovės buto. 2018 m. birželio 12 d. atsakovės kvietimu buvo surengtas pastato bendrasavininkų susirinkimas, kuriame turėjo būti sprendžiami klausimai dėl vamzdyno keitimo, tačiau susirinkimas neįvyko, sprendimai nebuvo priimami. 2017–2018 metais atsakovė atliko vamzdynų keitimo darbus.

5.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), žalai (nuostoliams) (CK 6.249 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (6.247 straipsnis) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.248 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovė atlieka pastovią (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius), taip pat ir kasmetinę ginčo pastato bendro naudojimo objektų apžiūrą. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2018 m. kovo mėn. pranešus dėl jos butui daromos žalos, atsakovės darbuotojai 2018 m. kovo 13 d. apžiūrėjo ieškovės butą, siekiant įvertinti vamzdynų būklę. Taip pat, reaguodama į ieškovės pranešimus, atsakovė atliko virš ieškovės buto esančių patalpų apžiūrą, sušaukė gyventojų susirinkimą dėl vamzdynų keitimo, atliko vamzdynų keitimo darbus 2017–2018 m. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai atitiko statybos techniniame reglamente Nr. 1.07.03:2017 atsakovei nustatytas pareigas įvertinant administruojamo namo bendrojo naudojimo objektų būklę.

6.       Kadangi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, teismas konstatavo, kad tik butų ir kitų patalpų savininkai gali nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, o atsakovė, būdama administratore, įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovė organizavo 2018 m. birželio 12 d. susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl vamzdynų keitimo, tačiau sprendimai nebuvo priimti, t.y. patys butų ir kitų patalpų savininkai nesiėmė reikiamos iniciatyvos, nors CK 4.85 straipsnio
5 dalis jiems numato tokią teisę. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neatlieka jai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su pastato administravimu. Taigi, nėra vienos iš būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

7.       Teismas, įvertinęs pateiktą 2018 m. spalio 8 d. ekspertizės aktą, taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akte nėra konstatuota priežastis, dėl kurios galimai atsirado žala. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės advokato padėjėjos Rūtos Ivanauskienės 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad eksperto plane skaičiukais (1, 2, 3, 4) pažymėtos pažeidimų vietos atitinka vamzdynų pateikto plano nuotekų vamzdžio buvimo vietą nepatvirtina, kad prabėgimai į ieškovės butą skverbiasi iš nesandaraus ar įtrūkusio nuotekų vamzdyno. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuotekų vamzdynas yra įtrūkęs ar nesandarus. Todėl teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veikimo / neveikimo administruojant bendrojo naudojimo patalpas ir ieškovės bute esančios drėgmės, atsiradusio pelėsio ir pagausėjusių pratekėjimų.

8.       Nenustačius atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, teismas nepasisakė dėl priteistinos žalos dydžio ir ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t, e. b. l. 9-17). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų privalėjo vadovautis CK 6.266 straipsniu, kuriame įtvirtinta griežtoji statinio savininko (valdytojo) atsakomybė dėl statinio sugriuvimo ar kitokių jo trūkumų. Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

1.2.                      Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui - valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą. CK 4.239 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasme daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorius ir yra asmuo, įgyvendinantis bendro naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, konstrukcijų, sanitarinės ir mechaninės įrangos bei kt.) valdytojo funkcijas. Atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė paskirta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu penkerių metų laikotarpiui. Taigi, būtent jai tenka pareiga atlyginti statinio trūkumų sukeltą žalą.

1.3.                      Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini),  administratore  daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą organizavo tik vieną kartą, nesusidarius kvorumui, nešaukė pakartotinio susirinkimo. Byloje nėra įrodymų, kad buvo keisti vandens ir nuotekų vamzdynai būtent antrame pastato aukšte, t. y. virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, kur yra patalpos - prausyklos ir tualetas. Nors žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad daroma žala būtų stabdoma. Atsakovė buvo informuota apie vandens pratekėjimus, jai buvo žinoma apie vamzdžių būklę, jų nusidėvėjimo faktą, tačiau net ir turėdama duomenų apie daromą žalą nesiėmė jokių veiksmų, nors pripažino, kad vamzdžių keitimą vykdo gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Tai, kad atsakovė atliko daugiabučio gyvenamojo namo apžiūras, parengė aktus laikytina tik formaliu savo pareigų vykdymu, kadangi po apžiūrų ir techninio prižiūrėtojo išvadų nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti specialisto konstatuotiems trūkumams ištaisyti, juos pašalinti ir užtikrinti, kad bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimas nesukeltų materialinių nuostolių. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė veikė aplaidžiai, nereagavo į susidariusią situaciją ir esant skubiam atvejui nesiėmė vamzdynų remonto darbų. Taigi, netinkamas valdymas ar daikto techninės būklės nepalaikymas laikytinas atsakovės neteisėtais veiksmais. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovė kaip statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestinga ir atidi, bet žala vis tiek atsirado. Atsižvelgiant į tai, atsakovei kaip administratorei kyla atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas.

1.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju patys daugiabučio namo savininkai yra atsakingi už atsiradusią žalą dėl trūkusio vamzdyno. Atsakovė gavo ieškovės pranešimus apie tai, kad jos bute yra vandens pratekėjimai iš virš jos buto esančių bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė ne vieną kartą prašė atsakovės kaip administratoriaus imtis veiksmų, kad daroma žala būtų sustabdyta, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad virš ieškovės buto esančiose patalpose būtų tinkamai įrengtos hidroizoliacijos, keičiamas vandens subėgimo trafukas, kad nepraleistų vandens. Atsakovė žinodama apie vandens pratekėjimus jau 2018 m. kovo mėnesį, susirinkimą šaukė tik birželio mėn. Neįvykus šauktam susirinkimui, kurį organizavo administratorius, turėjo būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Nors įstatyme numatyta teisė šaukti daugiabučio namo butų savininkų susirinkimus keliems subjektams, tačiau susirinkimo organizavimo teisę turinčių subjektų eilė negali būti vertinama kaip alternatyvi eilė, t.y., kad vienu metu susirinkimus galėtų organizuoti (juos inicijuoti) keli asmenys, nes aiškiai apibrėžtos sąlygos kuomet sušaukti susirinkimą turi teisę ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Atsakovė būdama namo, bendro naudojimo objektų administratoriumi bei vandens ir nuotekų vamzdynų sistemų prižiūrėtoja, žinodama aplinkybę, kad vamzdynai korodavę, jų tarnavimo laikas pasibaigęs, turėjo teisę ir pareigą net ir be savininkų sutikimo imtis atitinkamų priemonių siekiant likviduoti defektus ir užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą kaip tai numato teisės aktų nustatyti įpareigojimai vamzdynų sistemų priežiūrą vykdančiam asmeniui.

1.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryčio tarp trūkusio vamzdyno ir ieškovei padarytos žalos apliejus butą, nes pačios atsakovės 2018 m. kovo 13 d. apžiūros akte Nr. 01 būtent ir yra konstatuota, kad bute matyti senų užliejimų pėdsakų, lubinės lentelės išsikraipę, supuvę nuo buvusių užliejimų, matyti pelėsio židinių nuo perteklinės drėgmės, rekomenduojama visus stovo vamzdynus einančius iš 5 aukšto iki rūsio patalpų atnaujinti. Iš atsakovės pateikto į bylą namo būklės nuolatinio stebėjimo registro duomenų, matosi atžyma, kad 2018 m. spalio 30 d. buvo fiksuotas defektas II laiptinėje, nurodyta, kad stipriai susidėvėję nuotekų stovo vamzdynas ir fiksuota, kad 2018 m. lapkričio 22 d. šis vamzdynas buvo pakeistas. Šiuos darbus administratorius atliko ir nešaukdamas butų savininkų susirinkimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo detalizuoti kuriose vietose namo konstrukcijų šie nuotekų vamzdžiai buvo keičiami, tačiau yra akivaizdu, kad tai galėjo būti pagrindinis stovas, tačiau ne vamzdžio atšakos, esančios perdangose, dėl kurių susidėvėjimo ir buvo aplietas ieškovės butas. Ieškovė pateikė teismui UAB „Kauno vandenys“ išduotą (duomenys neskelbtini) vidaus vamzdynų brėžinių (schemą), iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto lubų perdangoje būtent toje buto vietoje, kur yra apgadinimai nuo pratekėjusio vandens, yra nuotekų vamzdis, atšaka einanti nuo pagrindinio nuotekų vamzdžio stovo. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė, nepateikė teismui įrodymų, kurie būtų priešingi ieškovės pateiktai vidaus vamzdynų schemai.  Be to, atsakovė pateiktame 2018 m. gegužės 31 d. dienos statinio apžiūros akte techninės priežiūros inžinierius užfiksavo aplinkybę, kad vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos vamzdžiai pažeisti korozijos, po vamzdžių keitimo perdengimuose likusios neužtaisytos kiaurymės, reikalingas pilnas statybinės ir santechninės dalies kapitalinis remontas, sutvarkant ir grindų hidroizoliaciją. 

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB “Nemuno būstas“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., e. b. l. 36-41). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Apeliantė be jokio objektyvaus teisinio pagrindo visą pareigą dėl gyvenamojo namo tinkamos priežiūros ar remonto perkelia atsakovei, kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos yra sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl šių butų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir pranešti administratoriui apie pastebėtus bendrojo naudojimo objektų trūkumus. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokią įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Gyvenamojo namo administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo. Apeliantė nei ieškinio nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde, neįrodinėja, ar valdytojui iš tikrųjų yra perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, taip pat nenurodo ar patys namo gyventojai tinkamai laikėsi pareigos valdyti ir prižiūrėti jų valdomas patalpas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais dėl griežtosios atsakomybės taikymo.

2.2.                      Administratoriaus pagrindinės funkcijos ir uždaviniai yra įtvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinėse nuostatose, patvirtintose Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. „Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant”. Administratoriui nenumatyta teisė savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Atsakovė, žinodama gyvenamojo namo situaciją, bandė suorganizuoti namo gyventojų susirinkimą, tačiau dėl pačių gyventojų kaltės ir neorganizuotumo susirinkimas neįvyko.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo žalos dydžio klausimo, kadangi nebuvo nustatytos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (kaltė, neteisėti veiksmai), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, Kauno apygardos teismo prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi, atsakovė dar kartą nurodo, jog nesutinka su apeliantės pateiktu žalos dydžiu. Apeliantė išvadas apie padarytos žalos dydį, padarė remdamasi ekspertizės aktu, kurį sudarė specialistas, tačiau šiame akte nėra nustatytos tikrosios įvykio priežastys. Apeliantė taip pat privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo. Apeliantė nėra įrodžiusi žalos apskaičiavimo pagrįstumo, taip pat daugiau duomenų patvirtinančių apeliantės poziciją dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio pateikta nebuvo. Apeliantei tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, kartu su ieškiniu pateiktas reikalavimas yra atmestinas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės UAB „Nemuno būstas“ deliktinės atsakomybės sąlygų privalėjo vadovautis CK 6.266 straipsniu ir netinkamai vertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškusius nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu prižiūrint atsakovės administruojamus bendrojo naudojimo objektus ir taip padarant ieškovei žalą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Nemuno būstas“ paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore penkerių metų laikotarpiui Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. A-1625 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ (2 t., e. b. l. 167). Taigi, atsakovė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore tapo vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

14.       CK 6.266 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi, pagal šią teisės normą griežtoji atsakomybė konkrečiam asmeniui gali būti taikoma tik jeigu asmuo yra statinio savininkas arba valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Teismų praktika. 2016, Nr. 45). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 112-122). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovei buvo perduota teisė savarankiškai valdyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus.

15.       CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. 

16.       Funkcijos, kurias atlieka administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, įtvirtintos Nuostatų 4 punkte, t.y. administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą (4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2 punktas), organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (4.5 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.7 punktas), rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.8 punktas), šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus, atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 punktas), apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą (4.10 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas), rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (4.12 punktas), skelbia informaciją apie savo veiklą (4.13 punktas), užtikrina valstybinės vėliavos iškėlimą (4.14 punktas). Nuostatų 7 punkte nustatomos administratoriaus pareigos įgyvendinant nurodytas funkcijas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, išskirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, (7.7 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuoja, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ieškovės patirtos žalos atsiradimą.

19.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės patirta žala:

9.1.                      Virš ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdangoje yra nuotekų vamzdynai (2 t., e. b. l. 169-170).

9.2.                      Atsakovės UAB „Nemuno būstas“ 2018 m. kovo 13 d. apžiūros akte Nr. 01 nurodyta, statinyje esančiame (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini) buto vamzdynų apžiūra. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) butas įrengtas virš bendrojo naudojimo WC ir dušo patalpų. (duomenys neskelbtini) bute esantys šalto, karšto vandens, nuotekų stovo vamzdynai vietomis uždengti. Nuotekų stovo vamzdynas seno tipo, špižius vietomis korodavęs, apžiūrėjus nematyti vamzdyno pažeidimų ar protekio dėmių. Patekus į 2,3 aukšte esančias bendro naudojimo WC ir dušo patalpas, pastebėta, kad dušo patalpoje nėra tinkamai įrengta hidroizoliacija, plytelės ištrupėjusios, nėra tinkamai užsandarinti kraštai, vandens nubėgimo trafas senas ir nesandarus, WC puodai užkišti fekalijomis, netinkamai pajungtos skalbimo mašinos, naudojamos žarnos nesandarios. Rekomenduojami darbai defektams šalinti: atnaujinti visus stovo vamzdynus, einančius iš 5 aukšto iki rūsio patalpų, WC, vonios patalpų bendrasavininkams susitvarkyti WC ir dušo mazgus pagal galiojančius statybos reglamentus (1 t., e. b. l. 83-85). 

9.3.                      UAB “Nemuno būstas” 2018 m. gegužės 31 d. statinio apžiūros akte Nr. Par14-Nr. 38 nurodyta, kad statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose yra WC, dušai, vonios kambariai, prausyklos, sienos nuo drėgmės pajuodę, pažaliavę, beveik visų aukštų prausyklose bloga grindų hidroizoliacija, grindų trapai be grotelių, praustuvų vandens maišytuvai nesandarūs. Vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo sistemos vamzdžiai pažeisti korozijos. Vamzdynų tarnavimo laikas pasibaigęs, namo šalto vandens uždaromoji armatūra stovuose susidėvėjusi. Po vamzdžių keitimo perdengimuose likusios neužtaisytos kiaurymės. Rekomenduojami darbai defektams šalinti: pilnas statybinės ir santechninės dalies kapitalinis remontas, sutvarkant grindų hidroizoliaciją, susidėvėjusių vamzdyno dalių keitimas naujomis (1 t., e. b. l. 48-49).

9.4.                      UAB „Nemuno būstas“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2018 m. birželio 12 d. susirinkimo protokole Nr. AS-8-06/01 nurodyta, kad buvo svarstyti kritinės būklės vamzdynų 1, 2, 4, 5A aukštuose tvarkymo klausimai, tačiau susirinkimui neįvykus, sprendimai nepriimti (2 t., e. b. l. 102-105).

9.5.                      Eksperto A. Z. 2018 m. spalio 8 d. akte Nr. 18-10/04 pagal pateiktą užduotį paskaičiuoti žalą apliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovei padaryta 1 131,92 Eur žala (1 t., e. b. l. 12-13).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad žala padaryta ieškovės turtui, t.y. jai nuosavybės teise priklausančiam butui, tačiau byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, įrodinėdama žalos, t.y. buto apliejimo, priežastį, pirmosios instancijos teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus (2 t., e. b. l. 133-135), išimtinai remiasi aplinkybe, jog visame gyvenamajame name ir virš jos buto perdangoje esantys nuotekų vamzdynai yra prastos būklės. Tuo tarpu atsakovė UAB „Nemuno būstas“ pateikė įrodymus, kad ši aplinkybė negali būti laikoma vienintele žalos atsiradimo priežastimi, kadangi priežastis gali būti ir netinkamai eksploatuojamos sanitarinės bendrojo naudojimo patalpos, esančios virš ieškovei priklausančio buto, kurios nėra bendrojo naudojimo objektai, t.y. administratorė nėra atsakinga už šių patalpų netinkamą eksploatavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma privalėjo įrodyti, kad būtent buto perdangoje esantys vamzdynai yra jos patirtos žalos priežastis, t.y. įrodyti jų pralaidumo ar nesandarumo faktą. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina, nes atsakovės UAB „Nemuno būstas“ 2018 m. kovo 13 d. apžiūros akte Nr. 01 nurodyta, kad apžiūrėjus vamzdynus nematyti pažeidimų ar protėkio dėmių (žr. nutarties 19.2 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės nurodomi nuotekų vamzdyno trūkumai nėra tokie, kurie eliminuotų kitą atsakovės nurodomą ieškovės buto apliejimo priežastį – netinkamą virš ieškovės buto esančių patalpų eksploatavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priežastinis ryšis tarp nuotekų vamzdyno kaip statinio trūkumų ir ieškovės patirtos žalos nenustatytas, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, kad žala patirta būtent dėl nuotekų vamzdyno nesandarumo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 17 punkte padarytas teisines išvadas dėl CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos statinio valdytojo atsakomybės taikymo, papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog būtų kilusi grėsmė nuotekų vamzdyno išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis veiksmų, nenustatyta. Kita aplinkybė, kuriai esant būtų galima spręsti dėl atsakovės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu, t.y., kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, buvo išsamiai įvertinta pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo teisines išvadas dėl atsakovei nustatytų pareigų, susijusių su pastato administravimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė iš esmės vykdo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovės patirtos žalos apliejus butą nėra nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei UAB „Nemuno būstas“ deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų.

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama savo pareigas, ypač sušaukiant pakartotinį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą spręsti prastos būklės nuotekų vamzdyno keitimo klausimus neįvykus pirmajam susirinkimui. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad Nuostatų 4.11 punkte atsakovei nustatyta pareiga organizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat ir sušaukti pakartotinį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, tačiau byloje nesant pakankamai duomenų dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir nuotekų vamzdyno kaip statinio trūkumų, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pakankama kilti atsakovės civilinei atsakomybei CK 6.266 straipsnio pagrindu dėl ieškovės patirtos žalos apliejus butą.  

24.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka patirta 33,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pop. b. 2 t., b. l. 26), kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 33,38 Eur (trisdešimt tris eurus 38 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                         Mindaugas Šimonis