Civilinė byla Nr. e2A-1871-852/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01730-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.3.16
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018-12-19 sprendimu Nr. DGKS-5, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-22396, nusprendė išieškoti V. V. iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 67,85 Eur kintamąją darbo užmokesčio dalį už 2018 m. rugsėjo mėnesį, taip pat 67,85 Eur netesybas.
2. Darbdavys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir darbuotojo reikalavimus atmesti. Ieškovo nuomone, Darbo ginčų komisija neįsigilino į ginčo esmę ir neteisingai lygino darbų perdavimą su atliktų darbų rezultatu, akcentavo tai, kad atsakovas, išeidamas iš darbo, neatliko visų jam pavestų darbų arba juos atliko netinkamai, nepridavė ataskaitų, kuriomis fiksuojamas darbų atlikimas, todėl kintamoji darbo užmokesčio dalis pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdybos 2018 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 05/2018 patvirtintas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo rezultatų vertinimo bei motyvavimo taisykles jam neturėjo būti išmokėta.
3. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad pavestus darbus atliko, o ko nepadarė, surašytais aktais paliko padaryti kitiems, nes išėjimo iš darbo momentu padaryti viską iki galo nebuvo galimybių dėl nesuėjusių terminų užbaigti administracines procedūras ir laiko stokos. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai tapatina darbų neatlikimą su ataskaitų nepateikimu. Nurodo, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje vedėjas suformuodavo uždavinius kiekvienam darbuotojui ateinančiam mėnesiui, jam pačiam nauji darbai rugsėjo mėnesiui nebuvo suformuoti, todėl jokių ataskaitų dėl jų jis pateikti ir negalėjo. Darbus, kurie buvo pavesti anksčiau, pagal galimybes užbaigė, padarė reikiamas žymas internetu pildomoje lentelėje. Darbuotojo nuomone, pagal darbdavio patvirtintas Motyvavimo taisykles jam priklauso kintamoji darbo užmokesčio dalis už dalį rugsėjo mėnesio. Pažymėjo, kad skyriaus veikla buvo premijuota, visi gavo kintamąją atlyginimo dalį, kas, anot atsakovo, rodo, kad skyriaus veiklos rezultatai buvo teigiami, tame tarpe ir jo, jokių pastabų išėjimo iš darbo momentu jis negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti: išieškoti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovo V. V. naudai 67,85 Eur kintamąją darbo užmokesčio dalį už 2018 m. rugsėjo mėnesį ir 67,85 Eur netesybų (suma su privalomais mokesčiais); pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. DGKS-5 netenka galios.
5. Teismas nurodė, kad byloje kyla ginčas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies atsakovui už dalį 2018 m. rugsėjo mėn. sumokėjimo. Darbdavys kintamosios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimą darbuotojui už dalį rugsėjo mėnesio motyvuoja tuo, kad darbuotojas nepateikė atliktų darbų ataskaitos, nepilnai ar visai neatliko jam pavestų užduočių. Tačiau teismo vertinimu, tokie darbdavio teiginiai nėra pagrįsti.
6. Teismas nustatė, kad V. V. dirbo pagal 2017 m. liepos 4 d. darbo sutartį Nr. 100
SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Būsto priežiūros skyriaus specialistu pagal sutartą 695,09 Eur atlyginimą, dirbant 5 darbo dienas per savaitę, 8 darbo valandas per dieną. Darbuotojas
2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. imtinai savo noru. Darbdavys 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1.24-18DA/14 nutraukė darbo sutartį nuo tos pačios dienos, nurodė vyr. finansininkei išmokėti ieškovui 542,75 Eur darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o taip pat – išmokėti ieškovui kintamąją darbo užmokesčio dalį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo rezultatų vertinimo bei motyvavimo taisyklių, patvirtintų atsakovės valdybos
2018 m. birželio 27 d. protokolu Nr.05/2018, 23.3 p. nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
7. Teismas pažymėjo, kad darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl papildomo darbo užmokesčio dydžio, bet SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdybos 2018 m. birželio 27 d. posėdžio protokolu Nr.05/2018 buvo patvirtintos, nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusios, Darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo rezultatų vertinimo bei motyvavimo taisyklės, kurių 2.7 p. numato, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, išmokama įmonės darbuotojui, atlikus tam tikras užduotis ir pasiekus nustatytus tikslus. Šių taisyklių 18 p. numato, kad skyriaus specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis už praėjusį ketvirtį gali būti mokama, atsižvelgiant į skyriaus per ataskaitinį laikotarpį pasiektus veiklos rodiklių ir tikslų įvykdymo rezultatus; pirma šio punkto dalis nustato, kad skyriaus praėjusio ketvirčio kintamosios darbo užmokesčio dalies fondą sudaro 25 proc. nuo kiekvieno faktiškai dirbančio skyriaus darbuotojo pagrindinio (mėnesio) atlyginimo dydžio priedas už kiekvieną mėnesį, pradirbtą skyriuje tą ataskaitinį laikotarpį; antra šio punkto dalis – kad skyriui nepasiekus 100 proc. įmonei nustatytų veiklos rodiklių ir tikslų, kintamosios darbo užmokesčio dalies fondo dydis apskaičiuojamas vertinant tik pasiektus rodiklius pagal jų lyginamąjį svorį, o trečia dalis, kad neįgyvendinti skyriaus tikslai ir rodikliai yra vertinami nuliu ir proporcingai mažina galimą skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondo dydį; pagal 18 p. ketvirtą dalį – skyriaus specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma (arba skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondas skyriaus viduje dalinamas) skyriaus vadovo sprendimu pagal kiekvieno skyriaus darbuotojo darbo rezultatus; skyriaus vadovo sprendimas dėl skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo konkrečiam darbuotojui bei jo motyvai aptariami ataskaitiniame skyriaus susirinkime, kuris protokoluojamas, esant darbuotojo pageidavimui, protokolas gali būti jam teikiamas susipažinimui (Taisyklių 18.5 p.), o darbuotojų galimi nesutikimai ir pretenzijos dėl darbų vertinimo, kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo turi būti motyvuoti ir teikiami per 3 darbo dienas nuo jų susipažinimo su ataskaitinio skyriaus susirinkimo protokolu ar tikslų ir užduočių suderinimo ir vertinimo akto pasirašymo dienos (Taisyklių 20 p.); Taisyklių 23.3 p. nustato, kad skyrių specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis mokama su kito mėnesio avansiniu arba pagrindinio atlyginimo mokėjimu po to, kai įmonės valdyba patvirtina įmonės ketvirčio veiklos tikslų ir rodiklių įgyvendinimą, įvyksta ataskaitinis skyriaus susirinkimas ir skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondas skyriaus specialistams paskirstomas skyriaus vadovo nurodymu.
8. Teismas konstatavo, kad skyriaus, kuriame dirbo atsakovas, vedėjas O. K.
2018 m. rugsėjo 12 d. suformuotu pavedimu dėl funkcijų perdavimo nurodė atsakovui iki
2018 m. rugsėjo 14 d. (įskaitytinai) užbaigti visų, iki 2018 m. rugsėjo 4 d. pavestų, užduočių atlikimą bei iki 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, o taip pat perduoti šiame pavedime nurodytiems skyriaus darbuotojams atitinkamus darbus raštu, pagal veiklos perdavimo-priėmimo aktus. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo išvadai, kad toks pavedimas darbuotojui buvo suformuotas 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu vaidas.vaznys@vmb.lt, kaip kad nurodo ieškovas, nes byloje esantis šios dienos el. laiško turinys to neįrodo. Byloje taip pat nėra duomenų, kokio turinio ir kaip suformuota ataskaita turėjo būti pateikta darbdaviui. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovo atsakymo (to neneigė jis pats posėdžio metu) atsakymą darbdaviui jis pateikė jau po atleidimo, spalio 3 d. Jame nurodytas darbų atlikimas, kaip jį supranta pats darbuotojas. Tai, kad darbuotojas pildė užduočių registrą, rodo ir jo į bylą pateikti duomenys – išrašai iš įmonės elektroninių duomenų. Ieškovas šių duomenų neginčijo, juose esantys darbuotojo atlikti įrašai rodo, kad darbo funkcijos ir užduotys buvo atliekamos, pastabų dėl to darbdavys darbuotojui nereiškė. Byloje esantys darbų ir funkcijų perdavimo-priėmimo aktai rodo, kad darbuotojas 2018 m. rugsėjo 18 d. perdavė neatliktus darbus kitiems įmonės darbuotojams, kaip buvo nurodyta virš minėtame skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 12 d. nurodyme. Teismo vertinimu, iš darbo išeinantis darbuotojas negalėjo pilnai atlikti visų jam pavestų užduočių, juolab tų, kurioms atlikti dar nebuvo suėjęs 20 darbo dienų terminas pagal 2018 metų rugpjūčio antroje pusėje ir šio mėnesio pabaigoje gautus gyventojų prašymus. Todėl visiškai suprantama, kad ir darbuotojo užduočių registre esančios kai kurios grafos liko neužpildytos dėl objektyvių priežasčių, ir pakankamai aišku, kad perduotus darbus turėjo atlikti (ir atliko) kiti įmonės darbuotojai, kuriems jie buvo perduoti.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių nuostatas, ieškovo specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis už praėjusį ketvirtį mokama atsižvelgiant į ieškovo skyriaus per ataskaitinį laikotarpį pasiektus Veiklos rodiklių ir tikslų įvykdymo rezultatus, bei atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo konkrečius darbo rezultatus. Pagal Taisyklių 18.4 p. skyriaus specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma skyriaus vadovo sprendimu pagal kiekvieno skyriaus darbuotojo darbo rezultatus. Skyriaus vadovo sprendimas dėl skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo konkrečiam darbuotojui bei jo motyvai aptariami ataskaitiniame skyriaus susirinkime, kuris protokoluojamas, esant darbuotojo pageidavimui, protokolas gali būti jam teikiamas susipažinimui (Taisyklių 18.5 p.), o darbuotojų galimi nesutikimai ir pretenzijos dėl darbų vertinimo, kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymo turi būti motyvuoti ir teikiami per 3 darbo dienas nuo jų susipažinimo su ataskaitinio skyriaus susirinkimo protokolu ar tikslų ir užduočių suderinimo ir vertinimo akto pasirašymo dienos (Taisyklių 20 p.). Taisyklių 23.3 p. nustato, kad skyrių specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis mokama su kito mėnesio avansiniu arba pagrindinio atlyginimo mokėjimu po to, kai įmonės valdyba patvirtina įmonės ketvirčio veiklos tikslų ir rodiklių įgyvendinimą, įvyksta ataskaitinis skyriaus susirinkimas ir skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondas skyriaus specialistams paskirstomas skyriaus vadovo nurodymu.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra Taisyklių 18.4 p. ir jų 23.3 p. numatyto skyriaus vadovo sprendimo, pagal kiekvieno skyriaus darbuotojo darbo rezultatus, kuris, tikėtina, turėtų būti rašytinis, o 2018 m. spalio 4 d. vykęs skyriaus darbuotojų ataskaitinis susirinkimas vyko be V. V., apie jį jis nebuvo informuotas. Kaip byloja susirinkimo protokolo turinys, V. V., anot skyriaus vedėjo, negali pretenduoti į kintamąjį atlyginimo dalį ne dėl to, kad neperdavė ataskaitos ir kažko nepadarė, o dėl to, kad atskaitas pateikė pavėluotai. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė prieštarauja Taisyklių turiniui ir, teismo manymu, negali būti pagrindu nemokėti jam kintamąją atlyginimo dalį, juolab, kad visi likę skyriaus darbuotojai ją gavo. Be to, už likusią III ketvirčio dalį kintamoji atlyginimo dalis atsakovui buvo priskirta.
11. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad darbuotojas iš esmės neįvykdė skyriaus vedėjo O. K. pavedimo, kuris buvo pagrindu ieškovui neskirti jam kintamąją atlyginimo dalį už išdirbtą rugsėjo mėnesio dalį. Teismo vertinimu, atsakovo darbo rezultatai, kurie yra pagrindu neskirti darbuotojui papildomą darbo užmokesčio dalį už 19 rugsėjo mėnesio dienų pagal Taisyklių nuostatas, nebuvo tiek neigiami, kad sąlygotų jam visišką kintamosios atlyginimo dalies neskyrimą. Ieškovas bei liudytoju apklaustas skyriaus vedėjas O. K. pripažino, kad kiti skyriaus darbuotojai gavo kintamąją atlyginimo dalį už ginčo laikotarpį, kas tik patvirtina teismo išvadą, kad skyriaus darbas buvo rezultatyvus. Todėl šiuo konkrečiu atveju darbdavio sprendimas buvo šališkas ir neobjektyvus.
12. Teismas nurodė, kad pagal darbdavio į bylą pateiktą 2018 m. gruodžio 14 d. pažymą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo atsakovui už 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. rugsėjo 19 d. darbo laikotarpį 25 procentai nuo atsakovo faktinio darbo užmokesčio sudaro 135,69 Eur, neatskaičius mokesčių. Todėl sutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimo išvada, kad ši suma mažintina per pusę imant domėn tai, kad atsakovas ataskaitas pateikė pavėluotai, todėl atsakovo naudai iš ieškovo išieškotina kintamoji darbo užmokesčio dalis už 2018 m. rugsėjo mėnesį 67,85 Eur (135,69 : 2). Be to, kadangi atsakovui priklausanti kintamoji darbo užmokesčio dalis, kaip ir nurodyta įsakyme, turėjo būti išmokama jo atleidimo dieną, o darbdavys to nepadarė ir net neinformavo jokiu kitu valiniu sprendimu darbuotojo, kad ši atlyginimo dalis jam nėra ir nebus mokama, teismas laikė, jog ieškovas privalo mokėti darbuotojui Darbo kodekso (toliau – DK) 147 str. 2 d. numatytas netesybas, nes jokia darbuotojo kaltė dėl to nenustatyta. Darbo ginčų komisija teisingai sprendė, kad jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažinamas iki 67,85 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
14. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai netyrė rašytinio įrodymo – užduočių registro, netyrė jo turinio, kuris įrodo neatliktų užduočių kiekį, nepasisakė, kokias imperatyvias teisės normas pažeidė ieškovas, nuspręsdamas nemokėti šiose taisyklėse numatytos kintamosios darbo užmokesčio dalies atsakovui. Teismas, neištyręs rašytinio įrodymo – užduočių registro, pasisakė, jog neturi pagrindo manyti, kad atsakovo darbo rezultatai buvo tiek neigiami, kad sąlygotų jam visišką kintamosios atlyginimo dalies neskyrimą. Taigi, teismas padarė išvadą, kuri nėra paremta išsamiu įrodymų ištyrimu. Byloje yra pateiktas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto priežiūros skyriaus darbuotojui V. V. paskirtų vykdyti užduočių registras, iš kurio aiškiai matyti, kad iš 14 užduočių tik trys užduotys yra įvykdytos. Nors šių trijų įvykdytų užduočių terminas atsakovo atleidimo dieną dar nebuvo suėjęs, tačiau tai nesutrukdė atsakovui minėtas 3 užduotis atlikti. Todėl nemotyvuotas yra ir tas teismo argumentas, kad „iš darbo išeinantis darbuotojas negalėjo pilnai atlikti visų jam pavestų užduočių, juolab tų, kuriems atlikti dar nebuvo suėjęs 20 darbo dienų terminas“. Apeliantas paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 str. administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Norint parengti atsakymą pareiškėjui būtina surinkti duomenis, atlikti tyrimą ar patikrinimą ir pan., po to surašyti patį atsakymo tekstą bei jį suderinti su savo tiesioginiu vadovu ir/ar įmonės vadovybe. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs rengti/derinti atsakymų (neatliktų užduočių) pareiškėjams. Akivaizdu, kad to daryti ir neketino, priešingu atveju išeidamas iš darbo būtų perdavęs bent pradinį, nederintą ar ne iki galo suderintą variantą. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, teismas pakankamai formaliai vertino 20 darbo dienų terminą, neįsigilino į klausimo esmę bei pareiškėjų paklausimų bei atsakymų jiems rengimo procedūrų ypatumus.
15. Apeliantas paaiškina, kad Motyvacinė sistema (Motyvavimo taisyklės) yra nustatyta atsižvelgiant į praėjusio laikotarpio pasiekimus, užtikrinant skyrių darbuotojų nuolatinį suinteresuotumą ir pastangas. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nėra garantuota, besąlygiškai priklausanti darbuotojui. Traktuojant, kad darbuotojas, neįvykdęs didžiosios dalies savo darbų, turi gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį kaip ir visi kiti užduotis tinkamai atlikę ir už darbus laiku atsiskatę skyriaus darbuotojai (vien todėl, kad skyrius įvykdė savo rezultatus), Motyvavimo taisyklės prarastų prasmę ir logiką. Be to, tai būtų nesąžininga kitų, dirbančių skyriaus darbuotojų atžvilgiu. Paaiškina, kad sukauptas kintamosios darbo užmokesčio dalies fondas, kuris nebuvo panaudotas, t. y. 766,65 Eur, buvo padalintas kitiems skyriaus darbuotojams, prisidėjusiems ir prie atsakovo darbų užbaigimo: A. I., A. B., E. U., D. Ž..
16. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą – 2018 m. gruodžio 14 d. pažymą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo atsakovui už nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. darbo laikotarpį. Paaiškina, kad ieškovas, vykdydamas Darbo ginčų komisijos įpareigojimą pateikti paskaičiavimą, kiek sudarytų 25 procentai nuo ieškovo (darbo byloje) faktinio darbo užmokesčio už 2018 m. rugsėjo mėnesį, informavo, kad ieškovo paskaičiavimais 25 procentai nuo ieškovo (darbo byloje) faktinio darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. sudaro 542,75 Eur * 25 proc. = 135,69 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi, ieškovas Darbo ginčų komisijai pateikė tik kintamosios darbo užmokesčio fondo dalies apskaičiavimą nuo atsakovo faktinio darbo užmokesčio, tačiau tai nereiškia, kad ši suma ir yra išmokėtina suma atsakovui, ką klaidingai suprato tiek Darbo ginčų komisija, tiek teismas. Kadangi atsakovas neįvykdė didžiosios dalies jam pavestų darbų, nepateikė ataskaitų laiku, apie ką papildomai buvo informuotas raštu, ieškovas, neturėjo pagrindo skirti atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies už 2018 m. rugsėjo mėn. Iš to seka išvestinis argumentas dėl netesybų apskaičiavimo metodikos, kurią teismas taip pat pritaikė nepagrįstai. Atsakovas galėjo pabaigti savo darbus bei pateikti ataskaitas kur kas anksčiau, dar iki išeinant iš darbo, tačiau to nepadarė, ypač vertinant aplinkybę, jog rugsėjo mėnesį jis negavo jokių naujų darbų. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas to neatliko dėl svarbių priežasčių. Priešingai, Darbo ginčų komisijos sprendime yra konstatuota, kad atsakovas ataskaitas pateikė tik 2018 m. spalio 3 d., nes pradėjo dirbti naujame darbe ir nespėjo ataskaitos už 2018 m. rugsėjo mėnesį pateikti anksčiau.
17. Apeliantas pažymi, kad palikus galioti minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą, sukuriama tokia situacija, kai iškilus pagrįstoms abejonėms, dėl darbuotojo darbo rezultatų, sąmoningai, be svarbių priežasčių vengiant už darbus atsiskaityti skyriaus vadovui, darbdavys, pasitvirtinęs darbuotojų skatinimo tvarką, vis tiek privalo mokėti darbuotojui paskatinančią kintamąją darbo užmokesčio dalį, jeigu tik jo darbo rezultatas nėra tiek blogas, kad neskirti.
18. Darbuotojas V. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas 120 Eur bylinėjimosi išlaidas. Darbuotojas paaiškina, kad nuo darbo santykių pradžios t. y. nuo 2017 m. birželio 4 d. nėra gavęs jokių pastabų, dėl netinkamai atliktų darbų, o kaip tik už juos buvo skiriami priedai. Taip pat ir paskutinį mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., kai atsakovas dirbo ir per šias devyniolika dienų ieškovas nei karto atsakovui nepareiškė pretenzijų dėl jo darbo netinkamumo. Nepasitenkinimas darbo rezultatais pasireiškė tik darbo santykiams pasibaigus. Darbuotojas pažymi, kad savaime suprantama, jog asmuo išeidamas iš darbo vidury mėnesio, kaip šiuo atveju – atsakovas V. V. nutraukė darbo santykius su ieškovu 2018-09-19, negali pilnai įvykdyti visų užduočių, kurios buvo numatytos atlikti per mėnesį, arba tų užduočių, kurioms atlikti dar nepasibaigęs terminas. Todėl teismo argumentas laikytinas motyvuotu, kad „iš darbo išeinantis darbuotojas negalėjo pilnai atlikti visų jam pavestų užduočių, juolab tų, kuriems atlikti dar nebuvo suėjęs 20 darbo dienų terminas“. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino pateiktą 2018 m. gruodžio 14 d. pažymą, dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo atsakovui, už darbo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. Tačiau pažymą, su kurios turiniu apeliantas nesutinka, pateikė jis pats, todėl teismas pagrįstai vadovavosi pažymoje nurodytais duomenimis, t. y. kintamojo darbo užmokesčio dydžiu, kuris turėjo būti išmokėtas atsakovui. Apeliantas teigia, kad atsakovas nurodytos pinigų sumos negalėjo gauti, tačiau nepateikia teismui, kokia jo manymu turi būti „teisinga“ pinigų sumą, kurią apeliantas turėtų sumokėti atsakovui, jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas. Darbuotojo nuomone, apeliantas siekia neatsiskaityti su darbuotoju, kuris nutraukia darbo sutartį ne mėnesio pabaigoje, ir galima teigti, kad pats piktnaudžiauja skirstydamas kintamąją darbo užmokesčio dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 str. nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovo (darbdavio) nustatytų darbuotojų Motyvavimo taisyklių aiškinimo ir taikymo (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdybos 2018 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 05/2018 patvirtintos Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų darbo apmokėjimo, darbo rezultatų vertinimo bei motyvavimo taisyklės, e. bylos t. 1, b. l. 149–156).
21. Motyvavimo taisyklių 18.4 p. nustatyta, kad Skyriaus specialistams kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma (arba skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondas skyriaus viduje didinamas) skyriaus vadovo sprendimu pagal kiekvieno skyriaus darbuotojo darbo rezultatus. Taisyklių 18.5 p. numatyta, kad Skyriaus vadovo sprendimas dėl skyriaus darbuotojų kintamosios darbo užmokesčio dalies fondo išdalinimo ir kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo konkrečiam darbuotojui bei jo motyvai aptariami ataskaitiniame skyriaus susirinkime. Nors kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, skyriaus vadovo sprendimas šiuo atveju nebuvo įformintas raštu, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad jis atitinka Būsto priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 4 d. susirinkime skyriaus darbuotojų priimtą sprendimą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies paskirstymo.
22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Būsto priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 4 d. susirinkimo protokolu buvo nuspręsta, kad V. V. 2018 m. rugsėjo mėnesį pasiektų užduočių kokybės rodiklis yra 0 procentų. Iš šio Skyriaus sprendimo turinio matyti, kad toks sprendimas nėra motyvuotas jokiomis netinkamai V. V. atliktomis darbo užduotimis, bet tik tuo, kad darbuotojas iki 2018 m. rugsėjo 17 d. nepateikė ataskaitos už rugsėjo mėnesį įvykdytus darbus (e. bylos t. 1, b. l. 44). Todėl Darbo ginčų komisija ir teismas visiškai pagristai sprendė dėl darbdavio sprendimo neskirti darbuotojui kintamosios darbo užmokesčio dalies pagrįstumo būtent šiame Skyriaus sprendime išdėstytais motyvais.
23. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pavedimas užbaigti darbo užduotis iki 2018 m. rugsėjo 14 d. ir iki 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikti ataskaitą apie atliktus darbus buvo suformuluotas 2018 m. rugsėjo 12 d. ( e. bylos t. 1, b. l. 28). Tuo tarpu atsakovas V. V., nors ir apeliavo į tai, kad toks pavedimas jam nebuvo visiškai aiškus (t.y. kokia forma, už kokias užduotis ir kokiu tikslu reikia pateikti šią ataskaitą), tačiau iš esmės neginčijo, kad kitiems skyriaus darbuotojams perdavė darbo funkcijas pagal priėmimo-perdavimo aktus, o ataskaitos iki darbo santykių pabaigos nerengė ir ją pateikė tik 2018 m. spalio 3 d. (e. bylos t. 1, b. l. 31). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju laiku nepateikta ataskaita negali būti laikoma darbuotojui nustatytų tikslų 2018 m. rugsėjo mėnesiui nepasiekimu, dėl ko protingai vertinant, jis apskritai negalėtų pretenduoti į kintamąją darbo užmokesčio dalį. Be to, darbuotojas iš esmės pagrįstai teigia, kad darbdavio 2018 m. rugsėjo 12 d. pavedime nurodyta ataskaita nėra skirta atsiskaityti už ataskaitinio laikotarpio pasiekimus darbo užmokesčio priedo skyrimo tikslais, o yra skirta darbo užbaigimo įforminimui, nutraukiant darbo santykius.
24. Kaip nustatyta byloje, ataskaitą darbuotojas pateikė 2018 m. spalio 3 d., kai jau nebedirbo, tačiau dar iki tol, kol Būsto priežiūros skyriuje dar nebuvo priimtas sprendimas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies paskirstymo šio skyriaus darbuotojams. Todėl teismas sutinka su atsakovu, kad į jo atliktas užduotis turėjo būti atsižvelgta ir jos turėjo būti vertinamos, skirstant darbo užmokesčio priedą ieškovui ir kitiems šio skyriaus darbuotojams.
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad darbuotojui 2018 m. rugsėjo 30 d. pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, darbdavys 2018 m. rugsėjo mėnesiui nebeskyrė jam jokių naujų užduočių, o tik davė pavedimą užbaigti iki 2018 m. rugsėjo 4 d. gautas užduotis ir jas perduoti kitiems darbuotojams. Teisėjų kolegija sutinka su darbo ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Skyriaus darbuotojo V. V. darbo rezultatai už 2018 m. rugsėjo mėnesį negalėjo būti įvertinti 0 procentų, nes dalį užduočių V. V. įvykdė, o likusių neatsakytų raštų apskritai negalima objektyviai įvertinti jo darbo kokybės aspektu, dėl to, jog darbo santykių pasibaigimo metu dar nebuvo pasibaigę šių raštų administravimo procedūros terminai (20 dienų). Be to, kaip minėta, darbų užbaigimui atsakovui pagal 2018 m. rugsėjo 12 d. darbdavio nurodymą (e. bylos t. 1, b. l. 28) realiai buvo skirtos tik 3 darbo dienos, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (įskaitytinai).
26. Teisėjų kolegija pastebi, kad Motyvavimo taisyklės įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d., ir dėl praeito ketvirčio kintamosios darbo užmokesčio dalies skirstymo įmonėje apskritai buvo sprendžiama pirmą kartą tik 2018 m. spalio mėnesį. Jokios šių Motyvavimo taisyklių taikymo praktikos iki tol nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Motyvavimo taisyklėse nėra nuostatų, reguliuojančių, kaip reikia nustatyti nebedirbančio darbuotojo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį, kai skirstymo metu jis nebedirba, bet prisidėjo prie Skyriaus ketvirčio darbo rezultatų, kaip skirstoma kintamoji darbo užmokesčio dalis, kai darbuotojas neišdirbo viso mėnesio dėl to, kad nutraukė darbo santykius, ir be to, taisyklėse nėra jokių nuostatų apie tai, kad ataskaitų nepateikimas galėtų būti pagrindu neskirti darbuotojui kintamosios darbo užmokesčio dalies už kurį nors mėnesį ar ketvirtį.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju neaiškios ir nesureguliuotos Motyvavimo taisyklių nuostatos turėtų būti aiškinamos atsakovo, t. y. nebedirbančio darbuotojo naudai, nes jis objektyviai negalėjo dalyvauti ataskaitiniame skyriaus susirinkime ir negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl šių taisyklių interpretavimo. Be to, tokia situacija, kai dėl nebedirbančio darbuotojo kintamosios darbo užmokesčio dalies sprendžia to paties skyriaus kiti darbuotojai (ataskaitinis skyriaus susirinkimas), negali būti laikoma sąžininga ir teisinga. Iš Motyvavimo taisyklių nuostatų yra aišku, kad kintamosios darbo užmokesčio dalies neskyrimas konkrečiam skyriaus darbuotojui padidina kintamosios darbo užmokesčio dalies fondą, kuris skirstomas kitiems (skirstymo metu dirbantiems) darbuotojams. Todėl Būsto priežiūros skyriaus 2018 m. spalio 4 d. susirinkimo protokolinis sprendimas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies neskyrimo atsakovui yra ne tik itin formalus, bet ir šališkas.
28. Teismas pritaria Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimui sumažinti darbuotojui skirtą kintamąją darbo užmokesčio dalį už 2018 m. rugsėjo mėnesį 50 procentų, t. y. (135,96 Eur / 2), įvertinus nustatytą darbo trūkumą, t. y. pavėluotą ataskaitos pateikimą. Teismas neturėjo pagrindo nesiremti darbdavio pateiktais duomenimis apie kintamos darbo užmokesčio dalies dydį (e. bylos t. 1, b. l. 51), kuris teoriškai darbuotojui galėjo būti paskirtas. Apeliantas nors ir ginčija šį savo paties pateiktą paskaičiavimą, tačiau kitokių paskaičiavimų nepateikia.
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė DK 147 str. 2 d. nuostatas. Šiuo atveju darbdaviui pritaikytos 67,85 Eur dydžio netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą su atleistu darbuotoju yra teisingos ir proporcingos.
30. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad darbuotojų motyvavimui skirtas priedas apskritai atsakovui neturėtų būti skiriamas, nuo prašymo išeiti iš darbo pateikimo momento, nes darbuotojas, apsisprendęs išeiti iš darbo, jau nebėra suinteresuotas darbo rezultatais. Pažymėtina, kad nors Motyvavimo taisyklėse numatyta kintamoji darbo užmokesčio dalis yra skirta darbuotojų skatinimui, tačiau jos mokėjimas nepriklauso išimtinei darbdavio dispozicijai, o yra apspręstas objektyviai išmatuojamais kriterijais – pasiektais darbo rezultatais (Motyvavimo taisyklių 2.7 p., e. bylos t. 1, b. l. 149). Kintamoji darbo užmokesčio dalis, dėl kurios yra kilęs ginčas, yra sudėtinė atsakovo darbo užmokesčio dalis, kurią jis turi teisę gauti, pasiekęs nustatytus tikslus. Ši kintamoji darbo užmokesčio dalis, nėra darbuotojo premijavimas („premija“ apibrėžta Motyvavimo taisyklių 2.11 p.).
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
33. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas darbuotojo (atsakovo) naudai, todėl darbdavio (ieškovo) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas V. V. prašo priteisti iš ieškovo 120 EUR (e. bylos t. 2, b.l. 40) išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šis atsakovo prašymas tenkinamams.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Andrius Verikas
Renata Volodko