Civilinė byla Nr.2A-376-230/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjas D.Stralkus
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3, 75.6, 75.8, 78.2.1, 121.15, 121.18, 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Leono Jachimavičiaus,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant ieškovei E. N., jos atstovei, adv. Sonatai Žukauskienei,
atsakovui R. N., jo atstovei adv. Neringai Milašienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8194-52/2006 pagal ieškovės E. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei santuokinio turto padalijimo.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė E. N. patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti santuoką su atsakovu R. N., įregistruotą 1995-10-21 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2543); po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę - Lauciūtė; nustatyti nepilnametės dukters I. N., gim. 1997 m. gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnametei dukrai I. N., gim. 1997 m., periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2005-05-01; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant E. N. nuosavybės teise 150 000 Lt vertės trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovui R. N. priteisiant nuosavybės teise 80 000 Lt vertės vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei visą kilnojamąjį turtą – 300 Lt vertės transporto priemonę VAZ 2101, v/n (duomenys neskelbtini), 4000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 700 Lt vertės elektrinę orkaitę „Whirpool“, 700 Lt vertės elektrinę kaitlentę „Whirpool“, 500 Lt vertės elektrinį garų surinkėją „Whirpool“, 900 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 800 t vertės miegamojo baldų komplektą, 700 Lt vertės asmeninį kompiuterį; taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1995 m. spalio 21 d., 1997 m. gimė duktė I. N.. Šeimyninis gyvenimas kartu su atsakovu negalimas, nes atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes 2005 m. atsakovas net tris kartus ieškovės atžvilgiu vartojo smurtą, tai sukėlė ieškovei fizinį skausmą, moralinę traumą, dvasinius išgyvenimus. Todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, dalį išlaikymo įsiskolinimo sumokėjo tik po ieškinio pareiškimo teisme. Nepilnametės dukters išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia apie 1000 Lt, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas dukteriai po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2005 m. gegužės 1 d. Dukters gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove E. N., nes duktė gyvena kartu su ieškove, tarp jų yra artimas ryšys, duktė pageidauja gyventi su mama. Dalinant santuokoje įgytą turtą ieškovei turėtų būti priteistas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nes jis nupirktas už ieškovės asmenines lėšas t.y. už pinigus (80 000 Lt), ieškovės gautus pardavus po jos mamos mirties paveldėtą namą su kitais statiniais. Atsakovui turėtų būti priteistas kitas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir visas kilnojamasis turtas. Toks turto padalijimas geriausiai atitiks nepilnametės dukters interesus, nes gyventi su atsakovu vienoje patalpoje neįmanoma dėl labai įtemptų santykių tarp šalių, nuolat kylančių konfliktų ir barnių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą tenkino iš dalies. Teismas nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1995 m. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2543, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – Lauciūtė, atsakovui – N.; nustatė nepilnametės dukters – I. N., gim. 1997 m., gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės nuo 2005 m. gegužės 1 d.; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, leidžiant atsakovui su ja matytis kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ir 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų metu su teise išvykti į kitus miestus. Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisė trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, (174 000 Lt vertės); atsakovui priteisė - vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (80 000 Lt vertės) bei visą kilnojamąjį turtą - transporto priemonę VAZ 2101, v.n. (duomenys neskelbtini) (300 Lt vertės), virtuvės baldų komplektą (4000 Lt vertės), elektrinę orkaitę „Whirpool“ (700 Lt vertės), elektrinę kaitlentę „Whirpool“ (700 Lt vertės), elektrinį garų surinkėją „Whirpool“ (500 Lt vertės), svetainės baldų komplektą (900 Lt vertės), miegamojo baldų komplektą (800 Lt vertės), asmeninį kompiuterį (700 Lt vertės). Taip pat priteisė iš atsakovo dalį bylinėjimosi išlaidų – 300 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovei ir 4900 Lt žyminio mokesčio valstybei ir priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas pripažino santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovo smurtavimo, o atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto. Liudytojų parodymus teismas atmetė, nes jie yra artimi šalių giminaičiai ir draugai. Tarp šalių nekilo ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos su motina ir dėl atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo. Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas nurodė, kad dukters išlaikymui yra reikalinga ieškovės nurodyta 1005,72 Lt per mėnesį suma, nes duktė mokosi papildomai, lanko šokių būrelius, nuolat dalyvauja varžybose. Kadangi ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 2404,48 Lt, atsakovo vidutinės pajamos – 752,18 Lt, todėl iš ieškovo priteisė išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. gegužės 1 d. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ir jų vertės, bet šalys nesutarė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, padalijimo. Trijų kambarių butą teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis turtas įgytas po santuokos sudarymo, viešame registre savininkais buvo nurodyti abu sutuoktiniai, be to, šis butas visada buvo naudojamas sutuoktinių šeimos reikmėms. Atsakovas pripažino, kad perkant šį butą už 70 000 Lt, pusė sumos (35 000 Lt) priklausė ieškovei, o likusieji – bendros abiejų sutuoktinių lėšos. Tačiau byloje esantys įrodymai (1994 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimas, 1999 m. gegužės 5 d. paveldėto turto pirkimo–pardavimo sutartis ir 1999 m. spalio 8 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis) patvirtina, kad trijų kambarių butas įgytas už ieškovės asmenines lėšas, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo pirkimo metu turėjo 35 000 Lt. Dalindamas nekilnojamąjį turtą teismas atsižvelgė į tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi butais tvarką (ieškovė su dukterimi naudojasi trijų kambarių butu, o atsakovas gyvena vieno kambario bute) ir į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, kuriai ieškovė teikia didesnę išlaikymo dalį ir teiks ateityje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei trijų kambarių butą, o atsakovui – vieno kambario butą ir visą kilnojamąjį turtą.
Atsakovas R. N. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) ieškovei priteisti 80 000 Lt vertės vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 800 Lt vertės miegamojo baldų komplektą, 700 vertės elektrinę orkaitę „Whirpool“, 700 Lt vertės personalinį kompiuterį „BMS“ su monitoriumi, viso už 82 200 Lt; 2) atsakovui priteisti: 300 Lt vertės lengvąjį automobilį VAZ 2101, v.n. (duomenys neskelbtini), 900 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 4000 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 700 Lt vertės elektrinę kaitlentę „Whirpool“, 500 Lt vertės elektrinį garų surinkėją „Whirpool“; viso už 6400 Lt; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 37 900 Lt piniginę kompensaciją už jo turto dalį, atitenkančią ieškovei; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai I. N. periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės nuo sprendimo priėmimo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėtas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės ir procesines teisės normas. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad 1005,72 Lt suma nepilnametės dukters išlaikymui nėra per didelė. Teismas nenurodė, kuo remiantis buvo nustatytas toks išlaikymo dydis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dukters papildomą mokymąsi, tautinių šokių būrelio lankymą, nuolatinį dalyvavimą varžybose. Atsakovo nuomone, 600 Lt išlaikymo dydis patenkintų 10 metų dukters poreikius ir užtikrintų būtinas jai vystytis sąlygas. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 300 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir pripažįsta 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2005 m. gegužės 1 d. po 100 Lt per mėnesį. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnį, nes ieškovei priteisdamas trijų kambarių butą, esantį Sukilėlių per. 92-39, Kaune, nepagrįstai jį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas netinkamai vertino 1999 m. spalio 8 d. buto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią šalys šį butą įgijo lygiomis dalimis, taip pat registro išrašą, kuriame nurodyta, kad butas šalims priklauso nuosavybės teise po ½ dalį. Apeliantas remiasi LAT nutartimi c.b. Nr. 3K-3-1096/2003, kurioje nurodyta, kad „butas, kurį šalys nusipirko po santuokos sudarymo, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodžius, kad kiekvienas sutuoktinis įsigijo po ½ buto dalį, yra jų bendroji dalinė nuosavybė, todėl <....> iš naujo nedalintinas“. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad trijų kambarių butas įgytas už ieškovės asmenines lėšas. Ieškovė, 1999 m. gegužės 5 d. pardavusi paveldėtą namų valdą, gautais pinigai disponavo savo nuožiūra, 1999 m. rugsėjo mėn. pirko 10 000 Lt vertės AUDI automobilį, kurį po buto pirkimo pardavė. Teismas neteisėtai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nurodęs, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė duktė, kuriai ieškovė teiks didesnę išlaikymo dalį. Šalių turimas dalintinas nekilnojamasis turtas nėra susijęs su nepilnametės dukters interesais, todėl turi būti dalijamas po lygiai. Teismas, priteisdamas visus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus atsakovui, netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti - CK 3.127 straipsnio 3 d. Vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, natūra padalinti negalima, tačiau kilnojamuosius daiktus teismas turėjo padalinti natūra po lygiai, atsižvelgdamas į jų vertę. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovo 4900 Lt žyminio mokesčio valstybei. Ieškovė už ieškinį buvo sumokėjusi 500 Lt, dalies žyminio mokesčio sumokėjimą prašė atidėti. Teismas priėmė ieškinį ir patikslintą ieškinį su trūkumais ir juos išnagrinėjo, žyminio mokesčio atidėjimo klausimo neišsprendė ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra atleista.
Ieškovė E. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Ieškovė nurodo, kad yra nesuprantamas skundo reikalavimas dėl atsakovo pripažįstamos išlaikymo sumos po 300 Lt kas mėnesį priteisimo, kai tokią išlaikymo sumą teismas ir priteisė. Išlaikymas pagrįstai priteistas nuo 2005 m. gegužės 1 d., nes atsakovas prie dukters išlaikymo neprisidėjo. Nors atsakovas motyvuojamojoje skundo dalyje kalba apie neteisėtai padalintą trijų kambarių butą, tačiau šioje dalyje teismo sprendimo neginčija, skundas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl ši sprendimo dalis nerevizuotina. Priešingai skundo argumentams, visas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra įgytas už ieškovės asmenines lėšas, gautas už 1999 m. gegužės 5 d. parduotą namą su kitais statiniais, paveldėtus po ieškovės mamos mirties. Šiuos faktus patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, sutartys, tą pripažino pats atsakovas. Atsakovas jokių santaupų neturėjo ir neprisidėjo prie šio buto įgijimo. Teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė ieškovei trijų kambarių butą, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters interesus ir į tai, kad butas įgytas už ieškovės asmenines lėšas. Priešingai skundo motyvams teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nuo jos nenukrypo. Atmestinas skundo reikalavimas priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei, nes jame gyvena atsakovas. Butą priteisus ieškovei, atsakovas neturės kur gyventi. Ieškovė neturi jokių santaupų ir negali atsakovui mokėti 37 900 Lt kompensacijos už butą, kuris reikalingas pačiam atsakovui. Automobilis taip pat priteistas atsakovui, todėl nesuprantama, kodėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.
Apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas patvirtina, kad atsakovas ginčija teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo (įskaitant ir trijų kambarių butą, kurį atsakovas laiko bendrąja daline nuosavybe), iš dalies išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo dalyje (tačiau tik motyvų apimtyje) ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei. Kolegija atmeta, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog atsakovas neginčija sprendimo dalies dėl trijų kambarių buto priteisimo ieškovei, nes dėl to nėra suformulavęs reikalavimo ir nuo šios skundžiamos sprendimo dalies nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo motyvus, kurių pagrindu laiko, kad santuokoje įgytas trijų kambarių butas neturėtų būti dalinamas, kadangi jis yra įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Tai reiškia, kad atsakovas neabejotinai ginčija sprendimo dalį, kuria visas šis butas yra priteistas ieškovei. Todėl vien todėl, kad formuluojant apeliacinio skundo reikalavimus nebuvo nurodyta, kad ieškinys dėl trijų kambarių buto padalinimo turėtų būti atmestas, nepaneigia nurodyto apeliacinio skundo faktinio pagrindo, todėl kolegija tai nelaiko bylos nagrinėjimo ribų peržengimu ir pasisako dėl šios sprendimo dalies (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tai, kad paskaičiuojant ginčijamą sumą, nebuvo atsižvelgta į šio turto vertę, nereiškia, kad ši sprendimo dalis nebuvo apskųsta ir liko neapmokėta žyminiu mokesčiu. Apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas priėmė (b.l. 114-116), o atsakovą atleido nuo likusios žyminio mokesčio (b.l. 117).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis turto padalijimo dalyje, ir mano, kad šioje apimtyje buvo tinkamai taikytos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos. Esminis ginčas tarp šalių kyla dėl santuokoje įgyto trijų kambarių buto padalijimo. Ginčo butas buvo įgytas santuokoje 1999-10-08, sutartyje nurodant, jog butas pirktas abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis (b.l. 56), nuosavybės teisė sutuoktiniams įregistruota kiekvienam jų į ½ dalį buto (b.l. 13). Pirmosios instancijos teismas šį butą pagrįstai pripažino bendrąja jungtine, o ne bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. CK 3.82 straipsnis numato, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui yra taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, o pagal 3.87 straipsnio 1 dalį tai reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir tokia ji laikoma, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Buto įsigijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnis be išlygų numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tai reiškia, kad ginčo buto įgijimo metu galiojo griežtesnė santuokoje įgyto turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas buvo vienintelis galimas sutuoktinių turto teisinis režimas. Todėl buto pardavimo-pirkimo sutartyje nuoroda, jog butas sutuoktinių buvo pirktas „lygiomis dalimis“, tik patvirtina įstatymu įtvirtintą nuostatą dėl sutuoktinių turto bendrumo ir gali reikšti tik tai, kad butas nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl darytina išvada, jog ginčo butą šalys neabejotinai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokį nurodytų teisės normų aiškinimą yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (2001m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1230/2001, 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartyje Nr. 3K-3-1008/2002).
Buto pardavimo-pirkimo sutartį negalima laikyti pakankamu įrodymu, jog ginčo butas buvo įgytas sutuoktinių lygiomis dalimis būtent asmeninėn nuosavybė. Sutartyje toks sutuoktinių susitarimas nebuvo aiškiai išreikštas ir nurodytas, o butas nuo pat įsigijimo momento buvo įgytas ir naudojamas šeimos poreikiams, ko šalys neginčija. Todėl negalima pripažinti šį butą sutuoktinių daline asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertinant šio turto teisinį režimą, reikšminga ir tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas ½ buto dalį būtų įgijęs asmeninėmis lėšomis, kai tuo tarpu pats atsakovas pripažįsta, kad pusę įgyto buto vertės – 35 000 Lt ieškovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, pardavusi paveldėtą turtą (b.l. 99). Atsižvelgiant į tai, suabsoliutinti teisinės registracijos duomenis apie buto priklausymą sutuoktiniams po ½ dalį, negalima, todėl negalima ir pripažinti, kad yra patvirtinta atsakovo asmeninės nuosavybės teisė į ½ buto dalį. Atsakovo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1096/2003 nelaikytina pagrįsta, kadangi nurodytoje byloje yra nustatytos visiškai kitos faktinės aplinkybės: tarp šalių buvo dalijamas vienintelis butas, byloje nebuvo įrodinėjamas jo įsigijimo asmeninėmis lėšomis pagrindas. Šioje byloje dalijami du butai, be to, pateikti įrodymai apie jo įsigijimo lėšų šaltinius.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo buto įsigijimui buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos – lėšos, gautos pardavus paveldėtą turtą. Nors paveldėtas turtas buvo parduotas 1999-05-05 (b.l. 57), o ginčo butas pirktas po kelių mėnesių 1999-10-08 (b.l. 56), tačiau šių pateiktų įrodymų pagrindu darytina labiausiai tikėtina išvada, jog buto įsigijimui buvo panaudotos ieškovės lėšos, gautos pardavus paveldėtą turtą. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir atsakovo pripažintas faktas, kad ieškovė buto įsigijimui panaudojo 35 000 Lt lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą (b.l. 99). Nors ieškovė neprašė pripažinti butą ar jo dalį asmenine nuosavybe, tačiau teismas pagrįstai šią nustatytą aplinkybę pripažino svarbia aplinkybe, turinčia reikšmę nustatant sutuoktinių nelygias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog nustatant ieškovei didesnę turto dalį yra neginami nepilnametės dukros interesai. Dukra lieka gyventi su motina, todėl akivaizdu, kad nustačius motinai didesnę turto dalį ir trijų kambarių butą paskyrus jai, dukrai bus užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos (galimybė turėti atskirą kambarį, išvengti traumuojančių situacijų dėl tėvų konfliktų, užtikrinti pilnesnį bei geresnį išlaikymą ir pan.). Nurodytos aplinkybės (asmeninių lėšų panaudojimas ir nepilnamečio vaiko interesai) yra pakankamas pagrindas visą trijų kambarių butą natūra skirti ieškovei, juo labiau, kad ieškovė šiuo butu faktiškai ir naudojasi.
Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė dalintino turto dalių, tačiau kolegija mano, kad atsižvelgiant į apylinkės teismo nustatytas aplinkybes ieškovei iš esmės pagrįstai yra paskirtos 2/3, o atsakovui 1/3 bendro turto dalis. Kadangi trijų kambarių buto vertė yra 174 000 Lt , o vieno kambario buto vertė – 80 000 Lt, bendra padalinto kilnojamojo turto vertė – 8600 Lt, todėl viso dalintino turto masė sudaro 262 600 Lt. Ieškovei paskyrus 174 000 Lt vertės trijų kambarių butą, o atsakovui paskyrus 80 000 Lt vertės vieno kambario butą ir visą kilnojamąjį turtą – 8600 Lt, viso 88 600 Lt sumai, atsakovo turtiniai interesai pagal nustatytas turto dalis nėra pažeidžiami (262 600 : 3 = 87 533). Paskyrus visą kilnojamąjį turtą atsakovui, nepažeidžiami CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimai, kadangi visas turtas išdalintas natūra pagal jo vertę, todėl neiškyla būtinybė priteisti šalims kompensaciją.
Kadangi įstatymai nenumato galimybės skųsti teismo sprendimo motyvus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnametės dukros mėnesinio išlaikymo apimties nesvarstytini. Atsakovas neginčija priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį dydžio, neginčija ir šios apimties išlaikymo teikimo nuo ieškinio padavimo momento t.y. 2005 m.gegužės 1 d., o tai reiškia, kad atsakovas neginčija sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo, o nesutinka tik su teismo sprendimo motyvacija, nustatant išlaikymo dydį.
Nekeistina ir sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Ieškovė, paduodama ieškininį pareiškimą, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio. Nors pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinės teisės normų pažeidimą – nustatyta tvarka neišsprendė ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau akivaizdu, kad žyminis mokestis valstybei liko nesumokėtas. Bet kuriuo atveju atsakovas, patenkinus ieškovės ieškinį, privalėtų atlyginti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jei ji žyminį mokestį būtų sumokėjusi (CPK 93 straipsnio 1 dalis), arba privalėtų atlyginti valstybei, jei ieškovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų teismo sprendimą iš dalies panaikinti ar jį pakeisti, taip pat nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), priimtas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Gražina Davidonienė
Leonas Jachimavičius