Baudžiamoji byla Nr. 2K-260-303/2016

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00303-2012-0

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 

                                                                                         1.2.19.2;

                                                                                         2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Zbignevui Jankovskiui,

nuteistajam E. P.,

išteisintajam A. J.,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, M. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu:

E. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį 125 MGL dydžio (16 250 Lt, t. y. 4706 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 6 dalimi, 681 straipsniu, E. P. paskirtas viešosios teisės – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas – atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

E. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. J. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 120 MGL dydžio (15 600 Lt, t. y. 4518 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 6 dalimi, 681 straipsniu A. J. paskirtas viešosios teisės – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas – atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

M. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio (15 600 Lt, t. y. 4518 Eur) bauda, 226 straipsnio 1 dalį 115 MGL dydžio (14 950 Lt, t. y. 4329 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 120 MGL dydžio (15 600 Lt, t. y. 4518 Eur) bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendis:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. S. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį jis išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

panaikintos nuosprendžio dalys dėl M. S. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį ir subendrintos bausmės jam skyrimo;

M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pritaikius BK 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą R. S. atsakomybei be užstato, nustatant trejų metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla M. S. nutraukta.

Pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir M. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės: „šių veiksmų pasėkoje E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugas, iš UAB „R“ nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą.“

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Audronės Kartanienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo A. J. ir jo gynėjo advokato Stasio Karvelio, M. S., kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Zbignevo Jankovskio, nuteistojo E. P., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl to, kad pasinaudodamas tarnyba susitarė už kyšį paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kad jie teisėtai neveiktų vykdydami savo įgaliojimus:

būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys ir Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, 2011 m. rugsėjo 26 d., nuo 10.38 iki 11.02 val., susitikimo, vykusio VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su UAB „R“ direktoriumi M. S. metu, šiam siekiant, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija neatimtų teisės UAB „R“ tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė priimti kyšį, t. y. susitarė, kad M. S. iki 2011 m. lapkričio mėn. UAB „L“, kurios vienas iš dviejų akcininkų tuo metu buvo A. J., suras statybos darbų, o už šiuos, kaip kyšį, susitartus priimti darbus A. J. pažadėjo paveikti kitus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kad jie nesiimtų veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą.

M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį dėl to, jog susitarė duoti kyšį siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas tarnyba, paveiktų (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kad šie teisėtai neveiktų vykdydami savo įgaliojimus:

susitikimo, vykusio 2011 m. rugsėjo 26 d., nuo 10.38 iki 11.02 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), metu, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija neatimtų teisės UAB „R“, kurios direktoriumi tuo metu buvo M. S., tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, su A. J. susitarė, kad M. S. iki 2011 m. lapkričio mėn. UAB „L“, kurios vienas iš dviejų akcininkų tuo metu buvo A. J., suras statybos darbų, o už šiuos, kaip kyšį, susitartus priimti darbus A. J., pasinaudodamas savo tarnyba, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys ir Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, paveiks kitus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kad šie nesiimtų veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą.

Be to, M. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl to, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo teisėto neveikimo vykdant įgaliojimus:

2011m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, būdamas UAB „R“ direktorius, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija bei (duomenys neskelbtini) taryba neatimtų teisės UAB „R“ tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė duoti kyšį, t. y. susitarė su valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi E. P., kad šis nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. neatlygintinai vyks į Paryžiuje vyksiančią tarptautinę aplinkos apsaugos parodą „Pollutec Horizons 2011“, o už šią neatlygintiną kelionę E. P. nesiims veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą. Po to UAB „R“ direktorius M. S. nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, tęsdamas minėtą susitarimą, nurodė UAB „R“ vyr. buhalterei D. E. R. apmokėti su E. P. minėta kelione susijusias išlaidas. 2011 m. spalio 20 d. UAB „R“ vyr. buhalterei D. E. R. už E. P. kelionės išlaidas į Paryžių kelionių biurui UAB „S“ pervedus 1196 Lt, (duomenys neskelbtini) asociacijai pervedus 2724 Lt, M. S. ir E. P. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. dalyvavo sutartoje kelionėje – taip M. S. davė E. P. 3920 Lt vertės kyšį. Dėl šių veiksmų E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą, iš UAB „R“ nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą.

E. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl to, kad susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus:

būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, 2011 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, su UAB „R“ direktoriumi M. S., siekiančiu, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir (duomenys neskelbtini) taryba neatimtų teisės UAB „R“ tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimą, susitarė priimti kyšį, t. y. susitarė, kad E. P. kartu su M. S. nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. neatlygintinai vyks į Paryžiuje vyksiančią tarptautinę aplinkos apsaugos parodą „Pollutec Horizons 2011“, o už šią neatlygintiną kelionę E. P., kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, nesiims veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą. 2011 m. spalio 20 d. UAB „R“ už E. P. kelionės išlaidas į Paryžių kelionių biurui UAB „S“ pervedus 1196 Lt, (duomenys neskelbtini) asociacijai pervedus 2724 Lt, E. P., tęsdamas minėtą susitarimą, nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. kartu su M. S. dalyvavo sutartoje kelionėje – taip priėmė 3920 Lt vertės kyšį. Dėl šių veiksmų E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą, iš UAB „R“ nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies), t. y. neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, neįvertino įrodymų visumos, netinkamai palygino bei sugretino teisėtais būdais gautus duomenis ir padarė neteisingas išvadas dėl įrodymų, pagrindžiančių A. J. kaltę padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje, o M. S. – BK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

2.2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. pripažinimo kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o M. S. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį yra iš esmės nemotyvuota, nepateiktas įrodymų vertinimas, apsiribojant tik užfiksuotų pokalbių turinio išdėstymu, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tik dalį bylos įrodymų ir deklaratyviai konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. vykusio pokalbio metu A. J. susitarė priimti, o M. S. – duoti kyšį. Tokia išvada, kasatoriaus manymu, padaryta remiantis iš esmės A. J. ir M. S. parodymais, kad jų pokalbis dėl galimybės surasti darbų bendrovei „L“ nėra susijęs su galimu veikimu M. S. naudai siekiant, jog iš bendrovės „R“ nebūtų atimta teisė vykdyti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą.

2.3. Kasatorius nurodo, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardyti visi byloje ištirti įrodymai ir išdėstyti jų vertinimo motyvai. Pasak kasatoriaus, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-90 užfiksuotas 2011 m. rugsėjo 26 d. pokalbio tarp A. J. ir M. S. turinys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vienintelis M. S. vizito pas A. J. tikslas – daryti šiam įtaką veikti taip, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba nesiimtų veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta daugiabučių namų administravimo paslauga. A. J., suvokdamas M. S. tikslą, siekė susitarti dėl naudos bendrovei „L“, kurios vienas iš akcininkų jis yra. Šio pokalbio pradžioje M. S. įtikinėjo A. J., kad (duomenys neskelbtini) gyventojo S. K. skundai nepagrįsti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė pasielgs neteisėtai, jei iš UAB „R“ atims daugiabučių namų administravimo paslaugas. Tuo tarpu A. J. kategoriškai pasisakė, kad yra realus pagrindas iš UAB „R“ atimti daugiabučių namų administravimą. A. J., pabrėždamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario, svarbą nagrinėjant šį klausimą, nurodė, kad Savivaldybės taryba gali teisėtai daugiabučių namų administravimo funkcijos vykdymą perleisti kitai įmonei ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių vykdyti tarybos sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Vėlesnio pokalbio metu A. J. nurodė, ko pageidauja iš M. S.: „o dėl stogo tu nesistoroji“, „Šiemet? Tai jau rudenį reikia“, „Nu gerai, iki lapkričio sakai suorganizuosi?“, „Tai tų didelių pastangų nematom kaip sakant.“, „Ieškot reikia, ieškot. Nu gerai, tada šitą tada aš taip ir suprantu, kad tu konkurso laimėt nesitiki“. Iš pokalbio turinio matyti, kad tik po to, kai M. S. sutarė su A. J. dėl UAB „L“ stogo remonto darbų suradimo, A. J. pozicija dėl administravimo paslaugų atėmimo iš UAB „R“ pasikeitė, jis pritarė M. S. pasiūlytam variantui patikrinimo metu rasti neesminių pažeidimų, kuriuos nurodytų sutvarkyti ir dėl kurių konkurso skelbti nereikėtų: „Nu gerai. Tada eisim tuo keliu“, „Nu gerai čia reikės padėt, tai į frakciją reikės ir tave tada pakviesti“, „Nu gerai tavo sugalvota. Ką nors sugalvosim“, „Gerai aš pagalvosiu, kaip čia tą visą... reikės su žmonėm biškį pasišnekėt ir aš galvoju, kad mes tą dalyką pabandysim užkurt kaip tik va dvidešimt devintą“, „pabandysim pasišnekėt jau su frakcija iki nuosprendžio“.

2011 m. rugsėjo 26 d. M. S. ir A. J. pokalbio turinys, anot prokuroro, leidžia daryti išvadą, kad ne praeityje (kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas), o būtent 2011 m. rugsėjo 26 d., A. J. sąmoningai ir kryptingai siekė pirma išgauti M. S. susitarimą patenkinti jo interesus, t. y. iki 2011 m. lapkričio mėn. duoti darbų UAB „L“, ir tik po to pažadėjo jam padėti dėl UAB „R“ administravimo paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) paveikiant savivaldybės tarybos ir administracijos atstovus. Tokius kryptingus veiksmus patvirtina ir vėliau sekusių įvykių, užfiksuotų telefoninių pokalbių ir susitikimų įrašuose (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-74 užfiksuotas 2011 m. rugsėjo 30 d. M. S. ir A. J. pokalbis), seka, liudytojų parodymai. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nesurinkta duomenų, jog A. J. būtų bandęs paveikti atitinkamus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ar Savivaldybės administracijos darbuotojus, tačiau iš Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-10-90 matyti, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. E. P., A. J. ir A. Č. pokalbio metu A. J. užsiminė, jog reikėtų tarpusavyje pakalbėti apie daugiabučių administravimą; A. Č. teigė, kad reikėtų iš principo grįžti prie administravimo klausimo, o E. P. atsakė: „mes jam įkąst, atvirai kalbėkim, ir mažai galim“; A. J. pasakė, kad M. S. yra savas, todėl nesinori jam „kąsti“. Tai, anot kasatoriaus, patvirtina A. J. ir E. P. veikimą pagal susitarimą su M. S.. Taip pat kasatorius pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnyje, sudėtis yra formali, todėl tai, atliko ar neatliko A. J. veiksmus M. S. naudai, neturi reikšmės kvalifikuojant pastarųjų nusikalstamus veiksmus.

2.4. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo liudytojo D. S. parodymų vertinimu. Šio liudytojo teigimu, M. S. iniciatyva bendrovei „L“ pasiūlyti stogo remonto darbai nebuvo pradėti dėl to, kad namo gyventojams jie pasirodė per brangūs. Be to, iš liudytojų V. A. ir D. S. parodymų matyti, kad su minėta bendrove buvo sutarta ir dėl avansinio mokėjimo stogo remonto darbams atlikti, buvo pateikta darbų sąmata, pasiūlymas namo gyventojams, ir tai, kasatoriaus manymu, rodo A. J. ir M. S. susitarimo vykdymą.

2.5. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tik po E. P. pasirašyto 2011 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-2279-(8.26) M. S. ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sutartų su E. P. ir A. J. už neteisėtus atlygius nepradėti nutraukimo procedūrų su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi – UAB „R“. Liudytojas D. S. pripažino, kad šį raštą vertino kaip įspėjimą, jog su UAB „R“ gali būti nutraukta sutartis dėl visų jos administruojamų namų. M. S. taip pat tvirtino, kad darė viską, norėdamas padėti UAB „R“ darbuotojams neprarasti darbo. M. S. parodymus, jog jis E. P. kyšį davė dėl to, kad šis, kaip administracijos direktorius, nesiimtų veiksmų atimti teisę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą, patvirtina ištirti įrodymai – operatyvinio tyrimo metu užfiksuoti M. S. pokalbiai su V. T., D. S., E. P., Ž. M., taip pat liudytojų Ž. M., A. B., E. R., V. T. parodymai.

2.6. Kasatoriaus manymu, minėtos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, o M. S. – numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes: „šių veiksmų pasėkoje E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugas, iš UAB „R“ nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą“, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

2.7. Kadangi M. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, tai jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip nepripažįstantis savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, o M. S. – BK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tokie kasatoriaus skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti.

4.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei šio teismo nuosprendžio turiniui.

4.2. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Visi įrodymai, taip pat ir papildomai ištirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (liudytojų V. T., D. S., V. A. parodymai, rašytiniai įrodymai), skundžiamame teismo nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai argumentuotai išdėstyti, nurodant, kodėl kitaip nei pirmosios instancijos teismas, šis teismas įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008).

4.3. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistųjų A. J. ir M. S. apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o M. S. – pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, nemotyvuota, joje nepateiktas įrodymų vertinimas, apsiribota tik užfiksuotų pokalbių turinio išdėstymu, padarius iš jų deklaratyvią išvadą dėl M. S. bei A. J. kaltės ir pagrindžiant ją iš esmės vieninteliu įrodymu – 2011 m. rugsėjo 26 d. 10.30 val. tarp jų vykusiu pokalbiu (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-10-90). Šis teismas, nustatęs, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog 2011 m. rugsėjo 26 d. pokalbio metu A. J. susitarė priimti, o M. S. – duoti kyšį – iki 2011 m. lapkričio mėn. UAB „L“, kurios vienu iš dviejų akcininkų tuo metu buvo A. J., surasti statybos darbų už A. J. pažadą paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorių, kad jie teisėtai neveiktų vykdydami savo įgaliojimus – nesiimtų veiksmų, kurių pagrindu iš UAB „R“ būtų atimta teisė tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugą, priėmė sprendimą A. J. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, o M. S. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kuri padaryta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegija neturi pagrindo; kasacinio skundo argumentai jos taip pat nepaneigia.

4.4. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.) kyla tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais <...> ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, <...>, paveiktų atitinkamą instituciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla poveikiu prekiaujančiam asmeniui, pažadėjusiam ar susitarusiam už kyšį, pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais (ar kitais straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais), paveikti instituciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Pagal formuojamą teismų praktiką prekybos poveikiu sudėtis, kaip pagrįstai teigiama kasaciniame skunde, yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas (poveikiu prekiaujantis asmuo) už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-746/2015, 2K-120-489/2016, 2K-242-699/2016).

4.5. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius E. P., reaguodamas į daugiabučio namo gyventojo S. K. nevienkartinius skundus dėl jo namo priežiūros administratoriaus funkcijas vykdančios UAB „R“ veiklos (direktorius M. S.), 2011 m. birželio 20 d. sudarė komisiją patikrinti šio gyventojo skunduose nurodytas aplinkybes. Sprendžiant iš šios komisijos 2011 m. rugpjūčio 12 d. akto, patikrinimo metu buvo nustatyti tam tikri UAB „R“ veiklos pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius E. P. skundus teikiančiam gyventojui S. K., taip pat ir UAB „R“ direktoriui M. S. 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. S-2279-(8.26) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pradeda sutarties su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi – UAB „R“ – nutraukimo procedūras. Taip pat 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu jis pavedė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vidaus audito tarnybai atlikti UAB „R“ veiklos ribotos apimties vidaus kontrolės vertinimą.

4.6. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ((duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, patvirtintus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus V. J. 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-312-(8.2), (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo administratoriaus skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu), namų administratorius galėjo būti pakeičiamas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo atstovo sprendimu: 1) jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia patalpų savininkai arba, 2) jeigu savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas atstovas vykdydamas administratoriaus funkcijų priežiūrą ir kontrolę nustato, kad administratorius nevykdo arba netinkamai vykdo administratoriaus funkcijas. Taigi, tam, kad būtų galima išspręsti kilusią problemą, t. y. kad nebūtų sureikšminti nustatyti bendrovės veiklos pažeidimai ir nebūtų atimta jai teisė vykdyti daugiabučių namų priežiūros administratoriaus funkcijas, M. S., kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, išties ėmėsi veiksmų, kaip antai: konsultavosi su teisininkais, diskutavo su bendrapartiečiu, tarybos nariu ir partijos frakcijos taryboje seniūnu A. J., kalbėjosi su savivaldybės administracijos direktoriumi E. P. ir pan.

4.7. Vienas iš M. S. aktualios temos pokalbių, kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, iš esmės nulėmusių pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl M. S. ir A. J. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio atitinkamai 1 ir 2 dalis, buvo užfiksuotas 2011 m. rugsėjo 26 d. A. J. darbo kabinete, atliekant operatyvinius veiksmus (t. 2, b. l. 31-41). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šio pokalbio turinį, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pagrįstai jį įvertino, kaip tarp M. S. ir A. J. vykusią diskusiją dėl savivaldybės galimų sprendimų reaguojant į gautus gyventojo S. K. skundus (taip pat valstiečių frakcijos atstovo raštą) dėl daugiabučių namų priežiūros administratoriaus funkcijas vykdančios bendrovės „R“ veiklos (pagal A. J., tokioje situacijoje gali būti skelbiamas konkursas, o, pagal M. S., galima siūlyti patiems gyventojams atsisakyti konkretaus administratoriaus ir pasirinkti kitą valdymo formą, pvz., sudaryti bendriją ir kt.), taip pat pačios bendrovės galimų veiksmų (kreiptis į teismą) ir pan. Taip šį pokalbį vertino ir patys jo dalyviai (M. S. minėtos diskusijos metu pareiškė „žiūrėk, tai mes čia diskutuojam gal biškį tuščiai“). Pažymėtina ir tai, kad šio pokalbio metu, t. y. iki A. J. nepakeitė pokalbio temos dėl UAB „L“ darbų, nei M. S. prašė, nei M. J. žadėjo, o juolab už kyšį, paveikti tarybos narius ar savivaldybės administracijos direktorių, kad šie nesiimtų veiksmų atimti iš UAB „R“ teisės administruoti daugiabučius namus. Kaip matyti iš šio pokalbio turinio, teisine prasme tokia situacija (atimti iš bendrovės teisę administruoti daugiabučius namus), M. S. požiūriu, tiesiog nebuvo galima. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. S. A. J. pagalba santykiuose su savivaldybės administracijos direktoriumi E. P., kitais asmenimis, kaip ir nebuvo aktuali, nes, pagal bylos duomenis (2011 m. rugsėjo 22 d. užfiksuotus pokalbius tarp M. S. ir V. T., taip pat tarp M. S. ir D. S.; 2011 m. rugsėjo 26 d. pokalbio tarp M. S. ir A. J.), M. S. pats su šiais asmenimis jau buvo pakalbėjęs. Su E. P. buvo kalbėjęs ir A. J..

4.8. Pokalbio metu (pokalbis truko maždaug pusvalandį ir temos jo metu buvo keičiamos), A. J., išklausęs, M. S. nuomone, galimus kilusios problemos sprendimo variantus (pvz., nepatenkintam daugiabučiui pasiūlyti atsisakyti administratoriaus; pasirinkti kitą valdymo formą; administratoriui duoti nurodymus ir terminą, per kurį jis turi ištaisyti tarkim rastus neesminius pažeidimus ir pan.), taip pat persakytą E. (P.) poziciją („<...> jeigu A. (J.) tą klausimą palaikys, jis (E.) to klausimo primygtinai nestums“), pats taip pat sutiko M. S. padėti, žadėdamas jį pasikviesti į frakciją, taip pat gal ir „peršnekėti su liaudimi“, pabrėždamas, kad frakcijos posėdis nėra dar numatytas („nėra dėl ko jį daryt“ ir „kažkokių sprendimų specialiai priiminėt“). M. S. pasakius apie savo ketinimą pasikalbėti su konkrečiais asmenimis ir aptarus kai kurias asmenybes, A. J., baigdamas pokalbį, taip pat žadėjo pagalvoti, kaip su žmonėmis pakalbėti, vėliau – bandyti pakalbėti su frakcijos žmonėmis, kad jie „teisingai“ apsispręstų iki atitinkamo sprendimo priėmimo.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, teisingai įvertino ir tą aptariamo pokalbio dalį, kurioje A. J. pakeitė temą į kitą, t. y. dėl iš M. S. prašytų surasti UAB „L“ darbų, konstatavęs, kad ši tema tik tarp kitko buvo prisiminta. Iš pokalbio turinio (A. J. priekaištų M. S., šio atsako, kad dėl stogų jau buvo atėjęs kažkoks A. J. žmogus (galimai Ž) ir kad objektas Šiauliuose jam tinka) matyti, kad tema dėl galimų statybos (stogų remonto) darbų suradimo UAB „L“, jiems nebuvo nauja. Tokią išvadą pagrindžia ne tik A. J. su M. S. parodymai (surasti UAB „L“ stogo remonto darbų A. J. M. S. prašė nuo 2011 m. pavasario), bet ir liudytojos V. A. nurodytos aplinkybės (pasak šios, pradėjus jai dirbti UAB „L“ A. J. ragino ją skambinti M. S., o vėliau D. S. ir prašyti užsakymų statybos darbams; 2011 m. rudenį, paskambino D. S. ir pasiūlė konkretaus namo stogo remonto darbus Šiauliuose; dėl to buvo ne vienas pokalbis; galiausiai nusprendė, kad atlikti bendrovei siūlomą darbą neapsimoka) bei liudytojo D. S. parodymai (kad UAB „L“ reikia duoti statybos remonto darbų, M. S. užsiminė maždaug mėnesį prieš 2011 m. spalio 4 d. tarp jų įvykusį pokalbį; po to, jis buvo susitikęs su V. A. ir pasiūlė namo, kurį administravo UAB „S“, stogo remonto darbus Šiauliuose; tačiau sutartis su UAB „L“ nebuvo pasirašyta, nes, pagal šį liudytoją, stogo keitimui nepritarė namo gyventojai).

4.10. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visą M. S. ir A. J. pokalbio, užfiksuoto 2011 m. rugsėjo 26 d., turinį, taip pat įvertinęs visus kitus bylos duomenis, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad M. S. pažado surasti UAB „L“ stogo remonto darbų iki tam tikros datos, negalima vertinti kaip M. S. susitarimą duoti kyšį, siekiant, kad A. J., pasinaudojęs savo tarnyba, paveiktų Savivaldybės tarybos narius ir administracijos direktorių, o A. J. – šį kyšį priimti, už pažadą tai padaryti, kad atitinkami subjektai nesiimtų veiksmų atimti iš UAB „R“ teisės administruoti daugiabučius namus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad M. S. pažadas surasti UAB „L“ darbų nebuvo susijęs su galimu M. J. veikimu padedant M. S. spręsti rūpimą klausimą. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, ne tik kad buvo ieškomas (tai matyti iš 2011 m. rugsėjo 30 d. M. S. ir A. J., 2011 m. spalio 4 d. M. S. ir D. S. pokalbių), bet ir pasiūlytas UAB „L“ konkretus darbas (atlikti namo stogo remontą Šiauliuose). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kaip M. S. aptariamo pokalbio metu atsakė į A. J. priekaištus dėl neva iki tol per menkų M. S. pastangų „organizuojant“ UAB „L“ darbus. Taigi, viena vertus, anot M. S., darbų (duomenys neskelbtini) jis UAB „L“ siūlyti nenori, kita vertus, darbų („ilgai nieko“) nėra, be to, tam (tokių darbų paieškai) jis paprasčiausiai neturėjo laiko.

4.11. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kasatoriaus skunde nurodytą aplinkybę, kad „A. J. sąmoningai ir kryptingai siekė pirma išgauti M. S. susitarimą patenkinti A. J. interesus ir tik po to pažadėjo jam padėti dėl bendrovės „R“ administravimo paslaugų teikimo“. Iš tiesų, kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 26 d. pokalbio turinio, iniciatyvą klausdamas M. S. dėl statybos darbų davimo bendrovei „L“ rodė A. J., tačiau jam, pagal kaltinimą, kaip poveikiu prekiaujančiam asmeniui, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį nebuvo inkriminuotas. Tuo tarpu, kad M. S., pagal kaltinimą – kaip kyšio davėjas, būtų rodęs iniciatyvą siūlyti A. J. surasti jo bendrovei „L“ statybos darbų, ištirtas 2011 m. rugsėjo 26 d. pokalbio turinys nepatvirtina.

4.12. Kita vertus, M. S. abstraktų pažadą surasti UAB „L“ darbų Šiauliuose, o tai reiškia kitos bendrovės (UAB „S“) administravimo zonoje, nenustačius šios paslaugos ekonominės vertės, iš viso negalima vertinti kaip kyšio. Pagal formuojamą teismų praktiką, kyšis yra siejamas su bet kokiais ekonominę vertę turinčiais dalykais. Tai gali būti turtas, (pavyzdžiui, pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, rūbai, maisto produktai, alkoholiniai gėrimai, vaišės, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į turtą ar interesus į jį ir t. t.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos ( kaip antai, gydymas neimant atlygio, nemokamas buto, automobilio remontas, mokesčių sumažinimas, beprocentinių paskolų suteikimas ir kt.) ir pan. Nenustačius kyšio vertės, neįmanoma tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, taip pat ir gintis nuo taip pareikšto kaltinimo.

4.13. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs M. S. ir A. J. susitarimo duoti ir priimti kyšį, be kita ko, konstatavo, jog „byloje nebuvo surinkta duomenų, kad A. J. būtų kaip nors veikęs M. S. naudai ir bandęs paveikti atitinkamus (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ar savivaldybės administracijos darbuotojus“, neturi reikšmės vertinant šio teismo sprendimo pagrįstumą. Taip pat neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir aplinkybės, dėl kokių priežasčių nebuvo pradėti pastato Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), stogo darbai (ar dėl to, kad bendrovė „L“ atsisakė juos atlikti, ar dėl to, kad namo gyventojams darbų kaina buvo per didelė).

4.14. Atmestinas kasatoriaus argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad po E. P. pasirašyto 2011 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-2279-(8.26) M. S. ėmėsi aktyvių veiksmų susitarti su A. J. (ir E. P.) už neteisėtus atlygius nepradėti nutraukimo procedūrų su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi – bendrove „R“ ir kad tokius jo veiksmus patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės – M. S. duotas kyšis E. P.. Kaip jau buvo minėta, jog tik susiejus konkrečių asmenų susitarimą duoti ir priimti kyšį su faktu, kad už jį buvo siekiama, jog prekiaujantis poveikiu asmuo pasinaudotų turima įtaka atitinkamiems subjektams, galima traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už prekybą poveikiu, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ji turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

4.15. Taigi, darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šį sprendimą reikėtų naikinti ar keisti.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5. Kasatorius taip pat nurodo, kad kasaciniame skunde aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies E. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir M. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes: „šių veiksmų pasėkoje E. P. asmeniškai ar per jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojus nesiėmus jokių veiksmų, dėl kurių UAB „R“ prarastų galimybę tęsti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono daugiabučių namų administravimo paslaugas, iš UAB „R“ nebuvo atimta teisė vykdyti minėtą veiklą“, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

5.1. Tokie kasatoriaus teiginiai, susiję su kitų nagrinėjamoje byloje nuteistųjų E. P. (nuteisto pagal BK 225 straipsnio 1 dalį) ir M. S., dėl nusikalstamos veikos, numatytos 227 straipsnio 1 dalyje, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį (baudžiamoji byla jam nutraukta), veiksmų vertinimu, yra tinkamai neargumentuoti. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kadangi minėti kasatoriaus skundo teiginiai yra nepagrįsti teisiniais argumentais, jie paliekami nenagrinėti.

5.2. Taip pat netenkinus prokuroro kasacinio skundo dalies dėl M. S. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo svarstyti ir jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, nes šią aplinkybę kasatorius sieja tik su nepagrįstu M. S. išteisinimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                    Viktoras Aidukas

                                                                                                                 Vytautas Masiokas

                                                                                                                 Audronė Kartanienė