VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir S. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai S. A., „Betelgeuse EOOD“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Belonesa“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, UAB „Kardos” ir Rakhin Consulting Engineering pateikė skundus, kuriais prašė panaikinti antstolio D. K. (toliau ir antstolis) 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr.  S- 21- 174- 806 (toliau ir patvarkymas), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įkeistų ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų - knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmųjų pakartotinių varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo, atšaukti vykstančias pirmąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

2.       Pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Primestus“, „Betelgeuse EOOD“, UAB „Kardos”, UAB „Belonesa“, UAB „Idea In“ prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl įkeistų ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), antrųjų pakartotinių varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo, pripažįstant, kad skundžiamu patvarkymu varžytinės paskelbtos ir vykdomos neteisėtai, atšaukti vykstančias antrąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

3.       Pareiškėjai pateikė iš esmės tapataus turinio skundus su tapačiais reikalavimais, rėmėsi analogiškomis aplinkybėmis. Nurodė, kad paskelbdamas turto varžytines antstolis rėmėsi pasenusia nebegaliojančia turto rinkos verte. Teigė, jog antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu pagal teismo ekspertės R. V. 2021 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą nustatyta turto rinkos vertė yra 35-45 proc. didesnė nei antstolio nustatyta skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas" turto rinkos vertė. Pažymėjo, kad antstolis nepagrįstai turtą pardavinėja už neteisingą kainą, kuri nustatyta nuo neteisingos turto rinkos vertės ir per beveik du metus pasikeitė. Pareiškėjai nurodė, jog antstoliui pardavus turtą už šią kainą, turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu.

4.       Antstolis 2021 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-3843, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus.

5.       Patvarkyme išdėstė vykdomosios bylos aplinkybes, ir nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą.

6.       Pažymėjo, jog pareiškėjai sistemingai teikia skundus dėl antstolio veiksmų iš esmės kartodami tuos pačius argumentus.

7.       Antstolis nurodė, kad skundžiamais patvarkymais nebuvo atlikti jokie turto įkainojimo ir/ar turto rinkos vertės nustatymo veiksmai. Aplinkybės, kad kitas antstolis kitoje vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą ir skyrė rinkos vertės nustatymo ekspertizę turtui, kurio antrosios pakartotinės varžytinės paskelbtos antstolio patvarkymais, neatitinka procesinėmis teisės normomis sureguliuoto vykdymo proceso. Antstolis pažymėjo, kad negavo nė vieno pareiškėjo prašymo įvertinti kito antstolio užsakymu parengtą to paties turto, iš kurio išieškoma, ekspertizės aktą bei jo išvadas ir atitinkamai spręsti, ar yra teisinis bei faktinis pagrindas perkainoti turtą ar skirti jam pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Vertinant antstolio A. B. veiksmus, jam vykdant alternatyvų ir konkuruojantį procesą dėl to paties turto, iš kurio išieškojimą šiam antstoliui draudžia vykdyti Civilinio proceso kodekso 747 straipsnis, sudaromos sąlygos šiam antstoliui revizuoti antstolio, vykdančio turto realizavimą, turto įkainojimo procedūros tinkamumą. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje Nr. e2S-107-855/2021, kuria panaikinti antstolio A. B. procesiniai veiksmai. Be to pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nusprendė nutraukti procesą pagal iš esmės analogiškais argumentais grįstus pareiškėjų skundus, kadangi konstatavo, jog tokie skundai nagrinėtini Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio, o ne Civilinio proceso kodekso 510- 512  straipsnių nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos aplinkybės ir pareiškėjų skundų reikalavimai, nesant duomenų, kad dėl turto vertės buvo kreiptasi į antstolį, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų tikrųjų ketinimų vykdymo procese.

8.       Paaiškino, kad pradinės kainos nustatymas atliktas dar 2020 m. sausio 15 d. priimtu antstolio patvarkymu, kurio pagrįstumo ir teisėtumo klausimas pareiškėjų skunduose nėra keliamas. Antstolis pažymėjo, kad UAB „ideArt“ 2021 m. sausio 21 d. ekspertizės akte Nr. 2021-005 pateikiami duomenys yra netikslūs, o vertinimo metodai ne tik pasirinkti netinkamai, bet ir yra netinkamai taikyti.

9.       Antstolis prašė netenkinus pareiškėjų skundų ir pripažinus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant bet kokiomis priemonėmis vilkinti vykdymo procesą, sutrikdyti įprastinę jo eigą bei nepagrįstai eikvoti vykdymo proceso šalių, antstolio ir teismo laiką, skirti pareiškėjams piniginę baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant hipotekos kreditoriaus UAB „EDS Invest“ naudai.

10.       Suinteresuotasis asmuo UAB „EDS Invest“ (toliau ir suinteresuotasis asmuo) pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundus, kuriame prašė pareiškėjų skundus atmesti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Nurodė, kad vykdomosiose bylose įsiteisėjusiu sprendimu jau buvo konstatuota, kad turto įkainojimas atliktas pagal Civilinio proceso kodekso reikalavimus ir tinkamai, o antstolio veiksmai įkainojant turtą yra teisėti ir pagrįsti.

12.       Pažymėjo, kad pareiškėjų skundų dėl antstolio veiksmų pagrindą sudaro, suinteresuotojo asmens nuomone, neteisėti antstolio A. B. patvarkymai ir nepagrįstai atliktos UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. turto ekspertizės. Anot suinteresuotojo asmens, pareiškėjų skundų reikalavimai dėl varžytinių atšaukimo ir turto vertės ekspertizės skyrimo nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas.

13.       Pažymėjo, jog pareiškėjai yra susiję asmenys, kurie bendrais suderintais veiksmais sistemingai trukdo suinteresuotojo asmens vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto.

14.       Suinteresuotasis asmuo BUAB „CONSTRUCTION ACE" atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjų UAB „NT paslaugos“ UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin  Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB  „Idea  In", UAB „KARDOS“, "BETELGEUSE" EOOD skundus dalyje dėl 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. S-21-174-806 panaikinimo netenkino; civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB  „NT  paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB „Idea In", UAB „KARDOS“, "BETELGEUSE" EOOD skundus dalyje dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukė.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai ginčo atveju prašo panaikinti antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-806, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbtos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų - knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv.  m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153.75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), antrosios pakartotinės varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai skundus grindžia antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu, kuriuo pagal teismo ekspertės R. V. 2021 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą nustatyta turto rinkos vertė yra 35- 40  proc. didesnė nei antstolio nustatyta skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas" turto rinkos vertė.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir įkainojo turtą remdamasis atliktos ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Teismas pažymėjo, jog dėl atliktos turto vertinimo ekspertizės bei parduodamo turto įkainojimo ir jo teisėtumo jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-12176-734/2020, Nr.  e2YT-17591-599/2020 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2S-945-430/2020, Nr.  e2S-1137-560/2020, Nr. e2YT-28339-820/2020. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog antstolio patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių ir antrųjų pakartotinių varžytinių nebuvo atliktas turto įkainojimas, nenustatyta turto rinkos kaina, kadangi turto vertė nustatyta antstolio 2020 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-174-1042, kurio teisėtumo pareiškėjai neskundžia. Pažymėjo teismas ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  e2S- 107-855/2021 panaikino antstolio A. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą vykdomojoje byloje paskirti ekspertizę UAB „EDS Invest“ naudai įkeistam turtui bei nurodė, kad antstolis A. B. neturėjo teisės savarankiškai vykdyti išieškojimo bei atitinkamai ir atlikti kitų išieškojimo veiksmų įkeisto turto atžvilgiu.

18.       Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pažeista varžytinių skelbimo tvarka, ar minėtas patvarkymas dėl pirmųjų ir antrųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų ir pažeidžia skolininko teisės bei teisėtus interesus.

19.       Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjų skundus dalyje dėl patvarkymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

20.       Teismas pažymėjo, kad skolininko reikalavimas atšaukti varžytines dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo yra Civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininko teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui; tai yra ne materialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, bet proceso šalies procesinis prašymas vykdomojoje byloje. Teismas pažymėjo, kad, savo ruožtu, vykdymo proceso metu vykdymo proceso dalyvių teikiamus prašymus antstoliui sprendžia ne teismas Civilinio proceso kodekso 510- 512  straipsnyje nustatyta tvarka, o antstolis Civilinio proceso kodekso 613 straipsnyje nustatyta tvarka, priimdamas patvarkymą; toks vertinimas taip pat pateikiamas teismų praktikoje (Vilniaus  apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-100-864/2021). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų teikiamų skundų dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad šiais procesiniais dokumentais, pareiškėjų įvardintais kaip skundai dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai teikia antstoliui prašymus, kurie įvertinus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka.

21.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundais Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra ginčijamas vykdomosiose bylose 2020 m. sausio 15 d. atliktas turto įkainojimas, o visais skundų reikalavimais išreikštas prašymas antstoliui atlikti veiksmus dėl varžytynių atšaukimo ir turto perkainojimo, tokie pareiškėjų skundai nenagrinėtini teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB „Idea In", UAB „KARDOS“, „BETELGEUSE EOOD“ skundus dalyje dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukė.

22.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, todėl antstolio prašymą skirti pareiškėjams baudą atmetė.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

23.       Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir apeliantė1, pareiškėja) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24.       Anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti apeliantės1 skundo reikalavimą įpareigoti antstolį paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir neteisėtai bylą toje dalyje nutraukė. Teigia, jog ginčo klausimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Civilinio proceso kodekso 2, 5, 293, 443, 510, 513 straipsnių nuostatas.

25.       Nurodo, kad teismas gali nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme tik tuo atveju, jeigu asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Anot apeliantės1, skundą dėl antstolio veiksmų teismas gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu skundu nėra reikalaujama panaikinti konkretų antstolio veiksmą arba nereikalaujama įpareigoti antstolį atlikti konkretų procesinį veiksmą arba kai pateikti skundu reikalavimai nesukelia materialinių teisinių padarinių. Priešingi teismo veiksmai, t. y. bylą nutraukus nesant tokio pagrindo, apeliantės1 nuomone, turi būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimo teismui neišnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nėra įgyvendinta.

26.       Teigia, jog skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas įpareigoti antstolį atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę sukelia materialinius teisinius padarinius, nes tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Be to, apeliantė1 pažymi, kad tinkamas areštuoto turto įkainojamas nulemia skolininko nuosavybės teisių apsaugą; turtą realizuojant kaina, nustatyta nuo pasenusios, neteisingos turto vertės, yra pažeidžiamos skolininko nuosavybės teisės; taip pat tinkamas areštuoto turto įkainojimas užtikrina kuo ekonomiškesnį teismo sprendimo įvykdymą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

27.       Paaiškina, jog kai antstolis nevykdo savo pareigos sekti turto rinkos vertės pokyčius, neperkainoja skolininko turto rinkos vertei pasikeitus vykdymo proceso šalys, suinteresuoti asmenys turi teisę skųsti antstolio neveikimą ir per teismą reikalauti įpareigoti antstolį skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, dėl ko skundas dėl antstolio įpareigojimo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę yra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas yra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

28.       Teigia, jog apeliantė1 pareiškė reikalavimą įpareigoti antstolį atlikti procesinį veiksmą, nes antstolis nevykdo pareigos sekti turto rinkos vertės pokyčius, neskiria turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės turto rinkos vertei pasikeitus, dėl ko, anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas, remiantis Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, privalėjo tokį apeliantės1 reikalavimą spręsti iš esmės ir įpareigoti antstolį atlikti procesinį veiksmą. Pažymi, kad skundu apeliantė1 siekia apginti savo nuosavybės teises, užtikrinti, kad apeliantės1 turtas, kurio rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei antstolio prieš beveik du metus nustatyta vertė, nebūtų parduotas per pigiai, kad iš turto pardavimo būtų padengta kuo maksimaliau apeliantės1 prievolės kreditoriams.

29.       Teigia, jog antstolis atsisakė tenkinti skundo reikalavimą skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, o atsisakius tenkinti prašymą dėl turto rinkos vertės ekspertizės paskyrimo, tokį reikalavimą antstolis pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio reikalavimus persiuntė spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas privalėjo tokį prašymą išspręsti ir argumentuotai tokį prašymą tenkinti arba atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškinio Civilinio proceso kodekso 2, 293, 510, 513 straipsnių nuostatas ir pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.

30.       Nurodo, jog atsižvelgiant į turto įkainojimo vykdomosiose bylose svarbą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareiškėjos skunde išdėstytą prašymą dėl turto rinkos vertės ekspertizės paskyrimo spręsti iš esmės. Anot apeliantės1, esant pateiktiems padidintos įrodomosios galios įrodymams, pirmosios instancijos teismas negalėjo ypatingoje teisenoje bylą nutraukti. Paaiškina, kad šiuo nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjos atžvilgiu dėl jos neva netinkamų procesinių veiksmų, neveikimo neatitinka bylos nutraukimo instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukus, kai nėra duomenų, jog pareiškėja nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė. Nurodo, jog neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje, kai net pačioje nagrinėjamoje byloje yra aiškus antstolio atsisakymas paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

31.       Teigia, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos nutraukti ir visgi privalėjo spręsti pareiškėjos skundą iš esmės patvirtina ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartis, kuria aukštesnės instancijos teismas, esant analogiškoms šiai bylai aplinkybėms, įpareigojo antstolį skirti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

32.       Anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškina bei taiko procesines teisės normas (Civilinio proceso kodekso 675, 678, 747 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27, 29 punktai) bei dėl to priėjo prie neteisingų išvadų, kad antstolis A. B. neturi teisės areštuoti hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, jeigu nėra hipotekos kreditoriaus sutikimo, taip pat jeigu šį turtą jau yra areštavęs kitas antstolis.

33.       Paaiškina, jog tiek Civilinio proceso kodekso, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija aiškiai nurodo, kad keli antstoliai, atliekantys išieškojimo veiksmus iš skolininko turto skirtingų išieškotojų interesams bei skirtingose vykdomosiose bylose, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kiekvienas atskirai savo vykdomosiose bylose skolininko turtą areštuoti. Nurodo, jog esant kito antstolio taikomam turto areštui, antstolis turi teisę, bet ne pareigą netaikyti arešto arba taikytą areštą panaikinti. Be to, anot apeliantės1, tiek Civilinio  proceso kodeksas, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija, tiek kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika įpareigoja antstolį areštuoti ir hipoteka ar įkeitimu įkeistą skolininko turtą, nepaisant to ar hipotekos kreditorius su tuo sutinka, ar nesutinka.

34.       Paaiškina, kad antstolis A. B. areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą, o taikydamas skolininko turtui areštus antstolis veikė teisėtai, nepažeidė Civilinio proceso kodekso 675, 681 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatų, nes minėti antstolio A. B. veiksmai atlikti būtent kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 675, 681, 747 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatos. Anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad antstolis negali areštuoti turto, jeigu šį turtą jau yra areštavęs ir įkainojęs kitas antstolis.

35.       Apeliantės1 nuomone, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje teigdamas, kad pagal Civilinio proceso kodekso 747 straipsnio nuostatas antstolis neturi teisės areštuoti bei areštuodamas įkainoti skolininko turto, jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius su tuo nesutinka, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo, neteisingai, plečiamai aiškino ir taikė Civilinio  proceso kodekso 747 straipsnį. Atkreipia dėmesį, jog hipotekos kreditoriaus sutikimas yra būtinas tik tokiu atveju, jeigu antstolis norėtų priverstinai realizuoti įkeistą turtą, o antstolis A. B. UAB „EDS Invest“ naudai įkeisto skolininko turto realizavimo veiksmų neatliko ir neatlieka.

36.       Anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pateikiamas aiškinimas, kad antstoliams yra draudžiama net areštuoti hipoteka įkeistą turtą be hipotekos kreditoriaus pareikštos valios, ne tik paneigia Civilinio proceso kodekso 675, 681, 747 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatas, bet ir neteisėtai suabsoliutina hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teises kitų skolininko kreditorių turtinių interesų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisėtai suabsoliutino hipotekinio išieškotojo teises, pažeidė skolininko, privilegijuoto išieškotojo, kitų išieškotojų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismo priimta nutartis, draudžianti antstoliui kitų išieškotojų naudai areštuoti skolininko hipoteka apsunkintą turtą, anot apeliantės1, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu visų skolininko išieškotojų pusiausvyros išlaikymu. Tokiu būdu, apeliantės1 nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė viešąjį interesą, kad vykdymo procese privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių, suinteresuotų šalių interesų. Be to, anot apeliantės1, priimta nutartimi yra nukrypstama ir nuo suformuotos teismų praktikos.

37.       Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tai pat pažeidė Civilinio proceso kodekso 675, 677, 678, 681 straipsnių nuostatas. Skundžiama nutartimi, anot apeliantės1, pirmosios instancijos teismas uždraudė antstoliui A. B. veikti teisėtai, užtikrinti vykdymo proceso teisėtumo ir taip pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, jog: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

38.       Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas išviso neatliko į bylą pateiktų įrodymų, liudijančių, kad antstolio prieš beveik du metus nustatyta turto rinkos vertė nebegalioja, vertinimo.

39.       Nurodo, jog pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-42-961 bei teismo ekspertės aktą, kuriuose nurodoma, kad negyvenamųjų patalpų — knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 283,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. sausio 19 d. yra 340 000 Eur. Teigia, jog pareiškėja ginčo atveju pateikė įrodymus, kad šio turto rinkos vertė yra net 105 000 Eur arba net 45 proc. didesnė negu antstolio nustatyta šio turto rinkos vertė; pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-42-961 bei teismo ekspertės aktą, kuriuose nurodoma, kad negyvenamųjų patalpų — parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. sausio 19 d. yra 200 000 Eur. Teigia, jog pareiškėja pateikė įrodymus, kad šio turto rinkos vertė yra net 48 000 Eur arba net 35 proc. didesnė, negu antstolio nustatyta šio turto rinkos vertė. Anot apeliantės1, antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas, teismo ekspertės ekspertizės aktai yra didesnės įrodomosios galios įrodymai, kurie patvirtina ir įrodo pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, kad turto rinkos vertė yra daugiau nei 540 000 Eur, t. y. net 45 proc. didesnė nei antstolio prieš beveik du metus nustatyta pareiškėjo turto rinkos vertė ir dėl to antstolis neteisėtai per maža kaina pardavinėja pareiškėjos turtą varžytinėse. Atkreipia dėmesį, kad antstolio vykdomojoje byloje skolininkės turto rinkos vertę nustatė UAB „ideArt“ teismo ekspertė R. V., o ne paprastas turto vertintojas, o tuo tarpu antstolio vykdomojoje byloje turto rinkos vertę prieš daugiau nei tris metus nustatė paprastas turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“, kuris nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą.

40.       Pareiškėjos teigimu, esant dviejų antstolių patvarkymams, kuriais turto rinkos vertė nustatyta skirtinga, teisinga turto rinkos verte turi būti laikoma ta rinkos vertė, kurią nustatė tas antstolis, kuris priėmė vėliausiai patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, anot apeliantės1, dėl turto rinkos vertės nustatymo šiuo atveju teisinga skolininkės turto rinkos verte turi būti laikoma ne nustatyta turto rinkos vertė, o antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu, teismo ekspertės R. V. ekspertizes aktu nustatyta turto rinkos vertė daugiau nei 540 000 Eur.

41.       Paaiškina, kad šie padidintos įrodomosios galios įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir privalėjo būti priimti į civilinę bylą ir šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir dėl jų pasisakyti, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir šių padidintos įrodomosios galios įrodymų išviso nevertino, dėl jų nepasisakė.

42.       Pareiškėjas S. A. (toliau ir apeliantas2, pareiškėjas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

43.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tapačius argumentus kaip ir pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

44.       Suinteresuotasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo atmesti pareiškėjų atskiruosius skundus ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjams baudas už piktnaudžiavimą procesu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45.       Nurodo, jog skundžiama nutartimi teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundų reikalavimus įpareigoti antstolį paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, šioje dalyje byla teisėtai nutraukta; skundžiama nutartimi teismas pagrįstai padarė išvadas, jog įstatymai nenumato kitiems antstoliams teisę pradėti alternatyvų išieškojimo procesą iš kitam kreditoriui įkeisto turto, kurio naudai išieškojimą vykdo kitas antstolis, o pareiškėjų skundai pagrįsti neteisėtais antstolio A. B. veiksmais, vykdant alternatyvius išieškojimo iš turto veiksmus; visa vykdomosios bylos medžiaga kaip visuma pagrindžia, jog vidutinė turto rinkos vertė nėra aukštesnė nei nustatyta teismo eksperto UAB „Negrita“ ekspertizės aktu; pareiškėjai priklauso susijusių asmenų grupei, kuri bendrais suderintais veiksmais trukdo išieškojimą iš įkeisto turto.

46.       Teigia, jog pareiškėjų skundų reikalavimai dėl varžytynių atšaukimo ir turto vertės ekspertizės skyrimo nėra skundo dėl antstolio veiksmų dalykas. Pažymi, kad antstolio patvarkymu dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių nebuvo atliktas turto įkainojimas, nenustatyta turto rinkos vertė. Anot suinteresuotojo asmens, pareiškėjų skunduose nėra pateikta nei vieno antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių trūkumo, nėra nurodyti Civilinio proceso kodekso arba Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų dėl turto varžytynių skelbimo pažeidimai. Anot suinteresuotojo asmens, pareiškėjų skundų esmė ir pagrindas yra ne patvarkymo dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių neteisėtumas, bet pareiškėjų įsitikinimas, kad turtą būtina perkainuoti, kas nėra patvarkymo dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių dalykas.

47.       Teigia, jog apeliantai ar kiti pareiškėjai nepateikė antstoliui prašymų dėl varžytynių atšaukimo ir turto vertės ekspertizės skyrimo. Anot suinteresuotojo asmens, apeliantų pozicija dėl to, jog jų prašymai buvo suformuluoti skunduose dėl antstolio veiksmų, t. y. skundus dėl antstolio veiksmų sutapatinus su prašymais, neatitinka įstatyme nustatytos tvarkos, kuri nenumato išimčių, todėl yra imperatyvi ir negali būti keičiama pagal pareiškėjų pageidavimus. Paaiškina, kad skolininko reikalavimas atšaukti varžytynes dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo yra Civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininko teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui. Nurodo, jog, priešingai negu teigia apeliantai, antstolio veiksmų apskundimo tvarkos nesilaikymas nėra formalumas, kurio pareiškėjai gali nesilaikyti savo nuožiūra.

48.       Paaiškina, jog, kaip matyti ginčijamos nutarties turinio, atitinkamų išaiškinimų ir išvadų, kurios nurodomos atskiruosiuose skunduose, nutartimi teismas nepadarė, kas reiškia, kad apeliantai akivaizdžiai išsigalvojo dėl nutartyje padarytų išaiškinimų. Pažymi, kad nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertės, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas. Pažymi, kad tiek įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021, tiek neįsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2YT-8861-1134/2021 ir 2YT- 10086- 534/2021 patvirtina suinteresuotojo asmens vertinamą, kad antstolio A. B. veiksmai yra neteisėti. Nurodo, jog kadangi pareiškėjų skundai yra grindžiami tokiais antstolio A. B. veiksmais, jų pagrindu atlikta ekspertizė taip pat negali būti laikoma teisėta ir objektyviai pagrįsti aplinkybes dėl turto rinkos vertės.

49.       Paaiškina, jog nepaisant to, kad turto įkainojimo tinkamumas nuo pat pradžių buvo ginčijamas, visi turto įkainojimo veiksmai teismų laikyti teisėtais ir pagrįstais, teismams nenustačius net menkiausių vykdymo proceso pažeidimų. Pažymi, kad faktiškai turtas nei karto nebuvo parduotas tiek iš pirmųjų varžytynių, tiek iš antrųjų (įskaitant ir pakartotinių) varžytynių, kas objektyviai pagrindžia, jog turtas tikrai nėra įkainotas per žema kaina.

50.       Anot suinteresuotojo asmens, pareiškėjų skundai bei prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti ne dėl tariamo pareiškėjų interesų pažeidimo gynimo, bet siekiant vilkinti skolos išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto bei toliau apriboti hipotekos kreditoriaus vykdytinas reikalavimo teises dėl skolos atgavimo iš įkeisto turto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruosius skundus atmesti.

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

52.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis, kuria pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB  „Primestus", UAB „Idea In", UAB „KARDOS“, „BETELGEUSE" EOOD skundai dalyje dėl 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. S-21-174-806 panaikinimo netenkinti; civilinė byla pagal pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB  „Idea In", UAB „KARDOS“, „BETELGEUSE EOOD“ skundus dalyje dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukta.

53.       Šios pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą pareiškėjai ginčija aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti skundo reikalavimą įpareigoti antstolį paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę ir neteisėtai bylą toje dalyje nutraukė; pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino bei taikė procesines teisės normas bei dėl to priėjo prie neteisingų išvadų, kad antstolis A. B. neturi teisės areštuoti hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, jeigu nėra hipotekos kreditoriaus sutikimo, taip pat jeigu šį turtą jau yra areštavęs kitas antstolis; pirmosios instancijos teismas išviso neatliko į bylą pateiktų įrodymų, liudijančių, kad antstolio prieš beveik du metus nustatyta turto rinkos vertė nebegalioja, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokiems argumentams pritarti.

54.       Ginčo atveju pareiškėjai prašė panaikinti antstolio 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-806, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbtos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų - knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153,75  kv.  m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), antrosios pakartotinės varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat prašė atšaukti vykstančias pirmąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei atšaukti vykstančias antrąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nustatyta, jog skundai buvo grindžiami antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu, kuriuo pagal teismo ekspertės R. V. 2021 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą nustatyta turto rinkos vertė yra 35-40 procentais didesnė nei antstolio nustatyta skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas" turto rinkos vertė.

Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo pagrindo (ne)buvimo

55.       Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB „Idea In", UAB „KARDOS“, "BETELGEUSE EOOD“ skundus dalyje dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukė, konstatavęs aplinkybę, jog iš teikiamų skundų dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad šiais procesiniais dokumentais, pareiškėjų įvardintais kaip skundai dėl antstolio veiksmų, pareiškėjai teikia antstoliui prašymus, kurie įvertinus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko esant pagrįsta.

56.       Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismas bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (Civilinio proceso kodekso 512  straipsnis). Taigi, Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka yra nagrinėjami ne bet kokie šalių prašymai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialiniai teisiniai reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo kokius nors veiksmus atlikti teisėtumo ir pagrįstumo.

57.       Nagrinėjamu atveju iš skundų dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad šiais procesiniais dokumentais pareiškėjai teikia antstoliui prašymus, kurie įvertinus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tai tėra tik pareiškėjų prašymai antstoliui – atšaukti vykstančias pirmąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei atšaukti vykstančias antrąsias pakartotines varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti šiam turtui pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurie nagrinėtini antstolio Civilinio proceso kodekso 613  straipsnyje, o ne teismo Civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka.

58.       Pažymėtina, jog šios išvados nepaneigia ir atskiruosiuose skunduose pareiškėjų nurodomas argumentas, jog nutraukus bylą buvo suvaržyta pareiškėjų teisė į teisminę gynybą; taip pat dėstoma pareiškėjų pozicija, jog šie prašymai dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo buvo pateikti skunduose dėl antstolio veiksmų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 5  straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30  straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Ginčo atveju dalies civilinės bylos nutraukimas neeliminuoja pareiškėjų teisės reikšti antstoliui vykdomojoje byloje jų prašymus, įskaitant ir prašymus dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo. Taigi, priešingai negu nurodo pareiškėjai, pareiškėjų teisė į teisminę gynybą nėra suvaržyta. Ginčo kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog vien tai, kad pareiškėjai siekia savo teisių gynimo, teikiant skundus dėl antstolių veiksmų ir būtent juose nurodant prašymus dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo, negali būti vertinama kaip pagrindas teismui tokius prašymus nagrinėti, jeigu toks pasirinktas teisių gynimo būdas prieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės nuostatoms.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylos nutraukimo klausimą, dėl to pagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjų UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, United Engineering & Consulting Capital AG, Rakhin Consulting Engineering, S. A., UAB „Belonesa", UAB „Primestus", UAB „Idea In", UAB  „KARDOS“, „BETELGEUSE EOOD“ prašymų dėl varžytinių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo.

Dėl 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. S-21-174-806 (ne)teisėtumo

60.       Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta anksčiau, ginčijamu patvarkymu buvo paskelbtos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų - knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios pakartotinės varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153.75 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), antrosios pakartotinės varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini).

61.       Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų pakartotinių ir antrųjų pakartotinių varžytinių nebuvo atliktas ginčo turto įkainojimas, nenustatyta turto rinkos kaina, kadangi bylos duomenimis ginčo turto vertė nustatyta antstolio 2020 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-174-1042, kurio teisėtumo pareiškėjai neskundžia. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjai nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pažeista varžytinių skelbimo tvarka, ar skundžiamas patvarkymas dėl pirmųjų ir antrųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų ir pažeidžia skolininko teisės bei teisėtus interesus.

62.       Iš skundžiamos nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas joje vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021, kuria buvo panaikintas antstolio A. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas vykdomojoje byloje paskirti ekspertizę UAB „EDS Invest“ naudai įkeistam turtui bei nurodęs, kad antstolis A. B. neturėjo teisės savarankiškai vykdyti išieškojimo bei atitinkamai ir atlikti kitų išieškojimo veiksmų įkeisto turto atžvilgiu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje nesprendė antstolio A. B. veiksmų (ne)teisėtumo klausimą, pastarajam priimant 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą. Taigi, nors pareiškėjai atskiruosiuose skunduose tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė procesines teisės normas bei dėl to padarė neteisingas išvadas, kad antstolis A. B. neturi teisės areštuoti hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, jeigu nėra hipotekos kreditoriaus sutikimo, taip pat jeigu šį turtą jau yra areštavęs kitas antstolis, šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas jokių išvadų šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje neatliko, tik pasirėmė jau įsiteisėjusia nutartimi nustatytomis aplinkybėmis.

63.       Be to, svarbu pažymėti, jog vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT- 8861- 1134/2021, kuria panaikino 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-21-42-211, 2021 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr. S-21-42-595, 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-42-972 ir 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-42-961, priimtus antstolio A. B. vykdomosiose bylose Nr.. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1252-392/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m.  balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1252-392/2021 taip pat nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertes, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas; apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis A. B., areštavęs turtą ir nustatęs, kad jis jau yra areštuotas ir iš jo jau vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, turėjo prisijungti prie jau vykdomo išieškojimo iš turto, t. y. prie antstolio D. K. vykdomosios bylos, kurioje antstolis D. K. turi pirmenybės teisę atlikti išieškojimo veiksmus hipotekos kreditorės UAB „EDS Invest“ naudai.

64.       Taip pat vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-10086-534/2021, kuria panaikino 2021 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-21-42-211, 2021 m. sausio 18 d. patvarkymą Nr.  S- 21- 42-595 ir 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. S-21-42-955, priimtus antstolio A. B. vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1257-643/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1257-643/2021 atkreipė dėmesį, kad teisės aktų nuostatomis nėra draudžiama skirtingiems antstoliams atlikti turto arešto veiksmus tam pačiam turtui, tačiau atlikti alternatyvius išieškojimo veiksmus iš to paties turto galimybė numatyta nėra.

65.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinti antstolio A. B. patvarkymai tiek dėl negyvenamųjų patalpų - knygyno (patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tiek dėl negyvenamųjų patalpų - parduotuvės (patalpos nuo (duomenys neskelbtini)), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m, unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo neteisėtais.

66.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad jau ne kartą minėta teismų praktikoje, jog nei Civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nesuteikia įkeisto turto realizavimo veiksmus neatliekančiam antstoliui teisės nustatyti alternatyvias areštuoto ir jau realizuojamo turto vertes, kurių pagrindu būtų revizuojamas kito antstolio atlikto turto įkainojimo procedūros tinkamumas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1252-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1257-643/2021), sprendžia, jog apeliantų argumentas, kad antstolis A. B. įkainojo turtą didesne negu antstolio nustatyta turto vertė, neturi reikšmės nagrinėjamu atveju ir nepatvirtina skundžiamo patvarkymo neteisėtumo, nes turto įkainojimą ir jo išvaržymą atlieka antstolis, vykdantis išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju, priimant skundžiamą patvarkymą, nėra nustatyta antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

67.       Kiti atskiruose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirųjų skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008  m.  kovo  14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

68.       Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjų atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69.       Be to, suinteresuotasis asmuo atsiliepime prašė teismo skirti pareiškėjams maksimalias baudas už piktnaudžiavimą procesu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pagrindo pareiškėjams skirti baudą nėra, todėl suinteresuotojo asmens prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70.       Suinteresuotasis asmuo atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismui nepateikė, todėl suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir S. A. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                          Ramunė Mikonienė