Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                         Civilinė byla Nr. 2A-125-198/2016

Kęstutis Rimkus                                                   Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00128-2015-1

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.2.;                     

(S)

                                                        3.3.1.14; 3.3.1.18;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dober“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-286/2015 pagal UAB „Dober“ ieškinį R. Č. dėl 645 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir R. Č. priešieškinį UAB „Dober“ dėl 2014-11-25 vandens valymo sistemos MINI ROP pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DOB 007625 pripažinimo negaliojančia, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 645 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad 2014-11-25 su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DOB 007625 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pristatyti buitinę vandens valymo sistemą (prekę), prekės kodas MINI-ROP, ir suteikti jos sumontavimo paslaugas bei aptarnauti buitinę vandens valymo sistemą kas 9 mėnesius atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas ir prekę sumokėti ieškovui 3240 Lt, atsiskaitant per trisdešimt šešis mėnesius, mokant per mėnesį po 90 Lt. Taip pat ieškovas su atsakovu pasirašė priedą Nr. 2 prie Sutarties su nurodytais teikiamų paslaugų įkainiais. Sudarant Sutartį, atsakovui buvo atlikti buitinės vandens valymo sistemos montavimo darbai. Tai atsakovas prekės perdavimo-priėmimo akte patvirtino savo parašu. Ieškovė 2014-12-05 iš atsakovo gavo prašymą nutraukti Sutartį. 2014-12-08 ieškovės atstovas atvyko pas atsakovą ir išmontavo MINI-ROP sistemą bei surašė išmontavimo aprašą. Ieškovė už atliktus darbus bei kitas paslaugas 2014-12-22 išrašė sąmatą ir išsiuntė raginimą susimokėti atsakovui registruotu laišku, tačiau atsakovas sąmatoje nurodytos sumos nesumokėjo, tik 2015-01-10 atsiuntė paaiškinimą, nepagrįstą jokias dokumentais, kad vandens kokybė nepasikeitė.

Atsakovas  pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,  prašė ieškinį atmesti, o Sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad, sudarant Sutartį, ieškovės atstovai nesuteikė pilnos teisingos ir visapusiškos informacijos bei pateikė neteisingus duomenis apie prekės galutinę kainą, nesudarė galimybės atsakovui tinkamai susipažinti su Sutartimi, jos priedais, t. y. ieškovas, siekdamas sudaryti Sutartį, panaudojo apgaulingus veiksmus, todėl prašė Sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad sutartis buvo sudaryta be jokios apgaulės ir klaidinimo, kadangi joje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos esminės sutarties sudarymo sąlygos (nurodyta prekė ir paslauga, kaina, atsiskaitymo laikotarpis, mokėjimo sąlygos), nurodyti atsakovo įsipareigojimai, sutartis pasirašyta abiejų jos šalių. Atsakovui įsigijus vandens valymo sistemą, ji tą pačią dieną buvo sumontuota, pretenzijų dėl vandens ar prekės kokybės atsakovas nereiškė. Teismas nurodė, kad ieškovas yra verslininkas, juridinis asmuo, todėl jam, kaip savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe ir pateikiant išsamią informaciją apie prekės kainas bei paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovai, atvykę į atsakovo namus 2014-11-25, patikrino jo vartojamą vandenį, nustatė, kad vanduo užterštas, tuojau pat sumontavo buitinę vandens valymo sistemą ir pateikė pasirašyti Sutartį su ją lydinčiais dokumentais. Teismas nurodė, kad toks ieškovės operatyvumas, kai per trumpą laiką ji sumontavo sistemą bei supažindino atsakovą ne tik su sutarties sąlygomis, bet ir su įstatymais, kelia pagrįstų abejonių. Iš atsakovui pateiktų ir pasirašytų dokumentų teismas nustatė, kad jų gan daug, pirkimo-pardavimo sąlygos surašytos kitoje Sutarties pusėje smulkiu šriftu, pačioje Sutartyje neįrašyta, kad sistemos aptarnavimas kas 9 mėnesiai tęsis 10 metų. Ši sąlyga įrašyta atskirai garantiniame rašte (11 b. l.). Teismas pažymėjo, kad prekės kaina nėra aiški, nes nenurodyta, ar į ją įskaitomos aptarnavimo ir montavimo kainos, prieštaringai nurodoma, kad ieškovas įsipareigoja 10 metų laikotarpyje aptarnauti ir prižiūrėti buitinę vandens valymo sistemą kas 9 mėnesius ir priežiūra yra nemokama, tuo tarpu kitame sakinyje nurodoma, kad prekių aptarnavimo kaina 180 Lt. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė nesuteikė pirkėjui pilnos, visapusiškos ir teisingos informacijos apie perkamą prekę ir jos aptarnavimą, tinkamai neatskleidė svarbaus sutarties elemento – tikrosios kainos. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų apie atsakovo naudojamo vandens užterštumą, todėl tikėtina, jog, ieškovei nepateikus duomenų, kad atsakovas naudoja užterštą vandenį, pastarasis buitinės vandens valymo sistemos nebūtų pirkęs. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad ieškovė pažeidė CK 6.2287 straipsnio 1 dalies privalomus reikalavimus, todėl atsakovas sudarytą Sutartį turėjo teisę nutraukti per 14 dienų (CK 6.22810 straipsnio 1 dalis) su pasekmėmis, numatytomis CK 6.22811 straipsnio 7 dalyje. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas nesilaikė pareigos atidžiai ir nuosekliai išsiaiškinti Sutarties sąlygas, nes maksimaliai operatyvus siūlomos prekės pardavimas ir sumontavimas kelia pagrįstų abejonių, ar per tokį trumpą laiką atsakovas turėjo galimybę tinkamai susipažinti su dviprasmiškomis Sutarties sąlygomis ir pateiktais dokumentais. Teismas taip pat nurodė, kad nepaneigta atsakovo nurodoma aplinkybė, jog Sutartį ir kitus dokumentus jis pasirašė dėl ieškovės darbuotojų psichologinio spaudimo, pasireiškusio pademonstravimu, kad atsakovo naudojamas vanduo yra be galo blogos kokybės bei pažymėjo, kad atsakovas gan greitai suvokė apgaulę, sureagavo į ją ir, pasinaudodamas sutartyje ieškovo darbuotojo A. S. įrašytu papildymu, numatančiu 2 savaičių bandomąjį laikotarpį, per kurį, jei nebus pašalintos kalkės, rūdys ir pašalinis kvapas, galima nemokamai atsisakyti valymo įrangos, nutraukė sutartį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, apibūdinanti ieškovą, kaip verslininką, jog ieškovui praktiškai už analogiškus, kaip ir šioje byloje veiksmus, įvardintus nesąžininga komercine veikla, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-10-02 nutarimu Nr. 12NKV-91 skyrė 20000 Lt baudą (62-74 b. l.). Vilniaus apygardos administracinis teismas,  nagrinėdamas ieškovo skundą dėl šio nutarimo ir skundą atmesdamas kaip nepagrįstą, patvirtino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai konstatavo ieškovo darbuotojų darytą psichologinį spaudimą sudaryti sutartis vartotojams, pagrįstai nustatė vertimo kuo greičiau pasirašyti dokumentus požymį, klaidinimą apie geriamojo vandens kokybę, klaidinimą dėl vieno mėnesio nemokamo prekės naudojimo. Teismas ieškovės vykdomą veiklą vertino itin įžūlia, klaidinančia vartotojus ir neatitinkančia sąžiningumo reikalavimų, siekiant kuo didesnės naudos savo atžvilgiu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5321-208/2015).

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dober“ prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad 2014-11-25 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta suklaidinus atsakovą, kadangi sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijamos esminės sutarties sąlygos. Pateikta informacija buvo aiški vidutiniam vartotojui. Atsakovas, sudarydama sutartį, nesilaikė pareigos būti atidžiu ir nuosekliai išsiaiškinti sutarties sąlygas. Pretenzijų dėl vandens ar prekės kokybės atsakovas nereiškė, todėl konstatuotina, kad atsakovo įsigyta prekė turėjo tas savybes, kurių ir tikėjosi atsakovas, įsigydamas prekę iš ieškovės. Todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovui nebuvo pateikta būtina, teisinga ir pakankama informacija apie prekės įsigijimo ir naudojimo sąlygas, ir kad atsakovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų. Nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovei nėra pagrindo reikalauti dėl prekių grąžinimo išlaidų. Nurodė, jog ieškovė atsakovui suteikė visą informaciją, t. y. pirkimo – pardavimo sutartyje viskas buvo išdėstyta pagal CK 6.357 str. 4 d. nuostatas. Atsakovas sutarties per 7 dienų terminą neatsisakė. Sutarties 3.11 p. nurodyta, kad ieškovas išaiškino CK 6.357 str. numatytas pirkėjo teises nutraukti sutartį, todėl laikytina, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas dėl prekių grąžinimo tvarkos, nes ieškovas sutartyje aptarė visas pirkėjo teises nutraukti vartojimo sutartį. Nurodo, jog atsakovas išgalvojo faktus, keitė parodymus, klaidino teismą, tačiau teismas buvo šališkas ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, įrodymų bei liudijimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą vis dėl to negali būti suabsoliutinta, nes vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių reglamentavimo principai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad nebuvo aišku kiek kainavo pati prekė ir kiek jos aptarnavimas, neaiški ir galutinė kaina, kadangi pagrindinėje sutartyje nurodyta 3240 Lt kaina, kurią pirkėjas sumoka per 36 mėnesius. Todėl nesutinka, kad sutarties sąlygos buvo aiškios. Atsakovas nurodo, kad sutarties sąlygos dėl bandomojo laikotarpio ir teisės atsisakyti sutarties taip pat buvo klaidinančios. Vadovaujantis CK 6.228 -11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su prekės atsiėmimu. Apie sutarties atsisakymą ieškovas buvo tinkamai informuotas nepraėjus 14 dienų terminui nuo sutarties sudarymo. Atsakovas nesutinka, kad jis išgalvojo kokius nors faktus ir klaidino teismą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis buvo sudaryta dėl ieškovės atstovo apgaulės ir spaudimo. Teismas teisingai akcentavo aplinkybę, apibūdinančią ieškovę kaip verslininką, tai yra, kad ieškovei už analogiškus veiksmus, įvardintus nesąžininga konkurencija, skirta bauda.

                    Apeliacinis skundas atmestinas.

                   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

        Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Dober“ su atsakovu R. Č. 2014-11-25 sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas įsigijo vandens valymo sistemą už 3240 Lt. Taip pat šalys pasirašė priedą prie pirkimo-pardavimo sutarties „Paslaugų įkainiai“, sutikimą,  prekės perdavimo-priėmimo aktą ir garantinį raštą (7-11 b. l.). Tą pačią dieną prekė buvo sumontuota atsakovo namuose. 2014-12-01 atsakovas pateikė ieškovei prašymą išmontuoti ir pasiimti geriamojo vandens sistemą MINI ROP nepasibaigus prekės bandomajam laikotarpiui, nes ji netenkina atsakovo poreikių (12 b. l.). Vandens valymo įrenginys 2014-12-18 buvo išmontuotas (14 b. l.), o 2014-12-22 ieškovas atsakovui pateikė sąmatą 2197,60 Lt/636,47 Eur sumai ir raginimą sumokėti (15-16 b. l.).

          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių pirkimo–pardavimo 2014-11-25 sutartį kvalifikavo vartojimo daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta ne prekybai skirtose patalpose, nes pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs buitinę vandens valymo sistemą, šeimos poreikiams tenkinti, savo namuose, o pardavėjas UAB „Dober“ yra verslininkas ,juridinis asmuo, ir ginčui spręsti taikė CK vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančias nuostatas ir specialias taisykles, užtikrinančias vartotojo teisių apsaugą (CK 6.350, 6.228-1 str.). Vienas iš pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Tačiau neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių yra akivaizdžiai nelygiavertė, dėl ko, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 10 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 05 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).

      Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2014-11-25 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta suklaidinus atsakovą, kadangi joje aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintos esminės sutarties sudarymo sąlygos (nurodyta prekė ir paslauga, kaina, atsiskaitymo laikotarpis, kt., mokėjimo sąlygos), nurodyti atsakovo įsipareigojimai, sutartis pasirašyta abiejų jos šalių; atsakovui įsigijus vandens valymo sistemą, ji tą pačią dieną buvo sumontuota, pretenzijų dėl vandens ar prekės kokybės atsakovas nereiškė. Todėl, apeliantės nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovui nebuvo pateikta būtina, teisinga ir pakankama informacija apie prekės įsigijimo ir naudojimo sąlygas, ir kad atsakovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra verslininkas, juridinis asmuo, jai, kaip savo srities profesionalui taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe – ir pateikiant išsamią informaciją apie prekės kainas bei paslaugas. Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovai, atvykę į atsakovo namus 2014-11-25, patikrino jo vartojamą vandenį, nustatė, kad vanduo užterštas, tuojau pat sumontavo buitinę vandens valymo sistemą ir pateikė pasirašyti Sutartį su ją lydinčiais dokumentais. Sutiktina, kad toks ieškovės operatyvumas, kai per trumpą laiką jis sumontavo sistemą bei supažindino atsakovą ne tik su sutarties sąlygomis, bet ir su įstatymais, kelia pagrįstų abejonių. Iš atsakovui pateiktų ir pasirašytų dokumentų matyti, kad jų gan daug, parengti iš anksto, pirkimo-pardavimo sąlygos surašytos kitoje Sutarties pusėje smulkiu šriftu, pačioje Sutartyje neįrašyta, kad sistemos aptarnavimas kas 9 mėnesiai tęsis 10 metų. Ši sąlyga įrašyta atskirai garantiniame rašte (11 b. l.). Pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad prekės kaina nėra aiški, nes nenurodyta, ar į ją įskaitomos aptarnavimo ir montavimo kainos, prieštaringai nurodoma, kad ieškovė įsipareigoja 10 metų laikotarpyje aptarnauti ir prižiūrėti buitinę vandens valymo sistemą kas 9 mėnesius ir priežiūra yra nemokama. Kitame sakinyje nurodoma, kad prekių aptarnavimo kaina 180 Lt. Sutarties sąlygos dėl bandomojo laikotarpio ir teisės atsisakyti sutarties buvo klaidinančios. Kadangi sutarties lape ranka įrašytas 2 savaičių bandomasis laikotarpis su teise nemokamai atsisakyti sutarties. Tuo tarpu sutarties 3.7 punktas (smulkiu šriftu) ir priedas (2014-11-25 sutikimas) numatė, kad pirkėjas netenka teisės atsisakyti sutarties, kai pradeda prekę naudoti. Tokiu atveju atsisakius sutarties pardavėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo pagal sutarties priede Nr. 2 iš anksto numatytus įkainius. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas įrodė, jog ieškovas nesuteikė pirkėjui pilnos, visapusiškos ir teisingos informacijos apie perkamą prekę ir jos aptarnavimą, tinkamai neatskleidė svarbaus sutarties elemento – tikrosios kainos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų apie atsakovo naudojamo vandens užterštumą. Akivaizdu, jog ieškovui nepateikus duomenų, kad atsakovas naudoja užterštą vandenį, pastarasis buitinės vandens valymo sistemos nebūtų pirkęs. Esant nustatytoms aplinkybėms pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė CK 6.2287 straipsnio 1 dalies privalomus reikalavimus, todėl atsakovas sudarytą Sutartį turėjo teisę nutraukti per 14 dienų (CK 6.22810 straipsnio 1 dalis) su pasekmėmis, numatytomis CK 6.22811 straipsnio 7 dalyje.

Pažymėtina, kad CK 6.357 straipsnis 2013-1 -19 įstatymu Nr. XII-700 pripažintas netekusiu galios nuo 2014- 06 -13 ir sutarties sudarymo momentu jis negaliojo, todėl apeliantė be pagrindo remiasi CK 6.357 straipsniu reikalaudama atlyginti nuostolius, susijusius su prekės atsiėmimu. Sutarties 3.11 punkte negaliojančio CK 6.357 straipsnio nurodymas patvirtina, kad nebuvo tinkamai išaiškintos sutarties atsisakymo sąlygos. Taigi, apie sutarties atsisakymą apeliantė buvo tinkamai informuota nepraėjus 14 dienų terminui nuo sutarties sudarymo.

Atmestinas skundo argumentas, kad atsakovas nesilaikė pareigos atidžiai ir nuosekliai išsiaiškinti sutarties sąlygas. Kaip jau minėta, ieškovės darbuotojai  gan operatyviai ir pardavė, ir sumontavo siūlomą prekę ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar per tokį trumpą laiką atsakovas turėjo galimybę tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis ir pateiktais dokumentus. Nepaneigta atsakovo nurodoma aplinkybė, jog Sutartį ir kitus dokumentus jis pasirašė dėl ieškovės darbuotojų psichologinio spaudimo, pasireiškusio pademonstravimu, kad atsakovo naudojamas vanduo yra be galo blogos kokybės. Pažymėtina, kad atsakovas gan greitai suvokė apgaulę, sureagavo į ją ir, pasinaudodamas sutartyje ieškovės darbuotojo A. S. įrašytu papildymu, numatančiu 2 savaičių bandomąjį laikotarpį, per kurį, jei nebus pašalintos kalkės, rūdys ir pašalinis kvapas, galima nemokamai atsisakyti valymo įrangos, nutraukė sutartį.

        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, apibūdinanti ieškovę, kaip verslininką, jog ieškovei praktiškai už analogiškus, kaip ir šioje byloje veiksmus, įvardintus nesąžininga komercine veikla, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-10-02 nutarimu Nr. 12NKV-91 skyrė 20000 Lt baudą (62-74 b. l.). Vilniaus apygardos administracinis teismas,  nagrinėdamas ieškovo skundą dėl šio nutarimo ir skundą atmesdamas kaip nepagrįstą, patvirtino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai konstatavo ieškovo darbuotojų darytą psichologinį spaudimą sudaryti sutartis vartotojams, pagrįstai nustatė vertimo kuo greičiau pasirašyti dokumentus požymį, klaidinimą apie geriamojo vandens kokybę, klaidinimą dėl vieno mėnesio nemokamo prekės naudojimo. Teismas ieškovo vykdomą veiklą vertino itin įžūlia, klaidinančia vartotojus ir neatitinkančia sąžiningumo reikalavimų, siekiant kuo didesnės naudos savo atžvilgiu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5321-208/2015). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas išvadą, kad atsakovas ieškovės buvo klaidinamas apie naudojamo vandens kokybę ir poveikį sveikatai, kad įrangą ji gali išbandyti nemokamai, grindė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimus bei kartu su jais ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis.

   Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2015 m. spalio 19 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

    Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui R. Č. priteistinos 170 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 139-140) (CPK 93, 98 straipsniai).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dober“, juridinio asmens kodas 302422245, atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                      Birutė Jonaitienė