Administracinė byla Nr. eI-2917-505/2018

        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00390-2018-7 

Procesinio sprendimo kategorija 18.1.;18.4.2.;55.1.1.

 (S)

                            REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                  2018 m. gruodžio 12 d.

                                                                        Kaunas         

        Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algio Markevičiaus, Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gretai Gurkšnytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. D. 2018 m. kovo 1 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kurį patikslinęs prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-153-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 23 d. atsakymą Nr. 8SD-3384-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“; ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8787 ha A. S. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimo E. D., suteikiant jam neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas (jis yra pretendentės M. S. teisių perėmėjas) turi teisę į nuosavybės teises į likusius 0,8787 ha A. S. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) , pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą - Kauno mieste (toliau - Likusi žemė) atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Nors atsakovas šią pareiškėjo teisę pripažino ir ėmėsi veiksmų, kad neteisėtas ir nepagrįstas NŽT 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“, kuriuo nuosavybės teisės į likusią žemę pareiškėjui buvo atkurtos numatant kompensaciją pinigais, būtų panaikintas administracine tvarka, atsakymu staiga nurodė pareiškėjui, kad laikinai stabdo dokumentų dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengimą.

Pareiškėjas su skundžiamais aktais nesutinka, todėl teikia šį skundą. Skundžiami aktai naikintini, o atsakovas įpareigotinas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus dėl toliau nurodytų motyvų. Atsakovas iki 2003 m. kovo 1 d. pareiškėjo raštu neinformavo, kad jo pasirinktu būdu - ekvivalentine natūra - nuosavybės teisių atkurti galimybių nėra ir nepasiūlė dėl šios priežasties pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, todėl pareiškėjas turi teisę nuosavybės teises į likusią žemę atsikurti ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Be to, pareiškėjas atitinka visas sąlygas, kurioms esant atsakovas buvo įsipareigojęs pakeisti sprendimą dėl atkūrimo, todėl atsakovo atsisakymas atlikti šiuos veiksmus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai pat skundžiami aktai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Esant minėtoms aplinkybėms pareiškėjo skundas tenkintinas.

Atsakovė atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė bei įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog M. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)  turėtos žemės dalį, t. y. 1,4362 ha žemės. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras nuosavybės teisės atkurtos į 0,5575 ha žemės Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1550, Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 5031 ir 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 6458 (suteiktas naudojamas žemės sklypas ir grąžinti žemės sklypai natūra). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-165-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės už 0,8787 ha atlyginant pinigais. Šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. balandžio 1 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)1552 pareiškėjui buvo siūlyta iki 2012 m birželio 1 d. pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10,16 ir 21 straipsnių pakeistomis nuostatomis ir pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-( 14.8.94.)-8018 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėjui buvo siūlyta pasinaudoti Įstatyme numatyta galimybe ir iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

        Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus teiktais minėtais siūlymais, todėl atsakovas pagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“ M. S. nuosavybės teises atkūrė į likusią neatkurtos žemės dalį - 0,8787 ha žemės plotą, t. y. už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais - 4273,00 Eur. Šis sprendimas yra teisėtas ir teismine tvarka nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamais raštais Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai informavo pareiškėją, kad už likusį valstybės išperkamai žemei priskirtą žemės plotą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, bus atlyginama pinigais.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8787 ha A. S. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimo pareiškėjui, suteikiant jam

neatlygintinai lygiavertį (- čius) žemės sklypą (-us) kitoje vietoje yra išvestinis, taigi atmestinas.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 1SS-153-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 23 d. atsakymo Nr. 8SD-3384-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos medžiaga nustatyta, kad M. S. (mirusi (duomenys neskelbtini) .) Kauno miesto valdybai 1991 m. spalio 3 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos vyro buvusio savininko A. S. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) , pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą esančią Kauno mieste, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - susigrąžinti žemę natūra ir „ekvivalentine natūra“.

Taip pat nustatyta, kad M. S. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)  turėtos žemės dalį, t. y. 1,4362 ha žemės. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras nuosavybės teisės atkurtos į 0,5575 ha žemės dalį (Kauno apskrities viršininko 1998 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1550, 2004 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 5031 ir 2006 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 6458). Priėmus šiuos sprendimus M. S. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,8787 ha žemės iki 1995 m. birželio 1 d. buvusioje Kauno miestui priskirtoje teritorijoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“ atkurtos nuosavybės teisės už 0,8787 ha atlyginant pinigais, t. y. 4723,00 Eur.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d. prašymu (gautas 2017 m. birželio 2 d.) „Dėl išvados išdavimo“ NŽT Kauno skyriui prašė išduoti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo neatlygintinai į Čekiškės kadastrinę vietovę už likusią neatkurtą A. S. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę (duomenys neskelbtini) .

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 8SD-3394-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“ informavo, kad vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 29 d. pavedimą Nr. lPAV-625-(1.8.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdymo pagal piliečių prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo „ekvivalentine natūra“, kai šių asmenų atžvilgiu priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, tačiau pinigai neišmokėti, arba Nacionalinės žemės tarnybos ar teritorinio skyriaus raštu arba tarnybos direktoriaus sprendimu atsisakyta tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą“, laikinai stabdo dokumentų dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengimą. Apie galimybę pratęsti dokumentų rengimo procedūras informuos papildomai.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 21 d. skundu NŽT, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 23 d. raštą Nr. 8SD-3384-(14.8.94) „Dėl išvados parengimo“ bei nedelsiant spręsti klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl atkūrimo kompensuojant pinigais panaikinimo administracine tvarka ir nuosavybės teisių pareiškėjui, kaip M. S. įpėdiniui, atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu kitoje, nei buvo turėtoji žemė, vietoje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1SS-153-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl minėto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“ M. S. nuosavybės teisės atkurtos į likusią neatkurtos žemės dalį - 0,8787 ha žemės plotą, t. y. už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais (vertė (indeksuota koeficientu 1,6) - 4723,00 Eur). Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 29 d. raštu Nr. 8SD-1821-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo išsiuntimo“ minėtas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (M. S. įpėdiniui).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdančių institucijų priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (atstatymo) gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Taigi nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija jau yra priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atlyginant pinigais. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta galimybe ir minėtą sprendimą apskundęs teismui, tačiau jeigu pareiškėjas mano, kad priimant sprendimą buvo pažeistos M. S. (jos įpėdinių) teisės ir teisėti interesai, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, t. y. prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pateikti skundą dėl minėto sprendimo teisėtumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas E. D. 2018 m. kovo 1 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kurį patikslinęs prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-153-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 23 d. atsakymą Nr. 8SD-3384-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“; Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8787 ha A. S. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimo E. D., suteikiant jam neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 8S-165-(14.8.3.) paduoti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. D. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2018 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-390-502/2018, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinius aktus ginčija dėl to, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į likusią žemę (0,8787 ha) turėjo būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, kadangi toks būdas savo esme atitinka pareiškėjo pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą susigrąžinti žemę natūra ir „ekvivalentine natūra“ ir skundžiamais sprendimais atsakovas nepagrįstai pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas, Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas, Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Tvarka) bei kiti teisės aktai.

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai; 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Taigi tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimti, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo ginčas dėl pareiškėjos išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Todėl šio ginčo sprendimui tinkamai išspręsti būtina įvertinti visus pareiškėjo (pretendentės) prašymus, kuriuose jis nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą.

Kaip jau minėta kad M. S. (mirusi (duomenys neskelbtini) .) Kauno miesto valdybai 1991 m. spalio 3 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos vyro buvusio savininko A. S. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) , pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą esančią Kauno mieste, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - susigrąžinti žemę natūra ir „ekvivalentine natūra“. Daugiau prašymų, kuriais būtų pareikšta (pakeista) valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo būdo pakeitimo, t. y. gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo ar miesto teritorijoje M. S. (jos įpėdiniai) nepateikė.

Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 10 01 iki 2019 01) 21 straipsnio 5 dalis numatė, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. ir jos įpėdiniai (pareiškėjas) Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) nebuvo išreiškę valios dėl kito galiojančio įstatyme numatyto būdo, kuriuo buvo galimybių atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą žemę, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“ pagrįstai nuosavybės teises į likusią negrąžintą žemę buvo atkurtos pinigais ir tai patvirtina minėti teismų procesiniai sprendimai.

Taigi, nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai įrodyta, jog pareiškėjas per visą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpį nėra tinkamai realizavęs savo teisės pasirinkti jam priimtiną nuosavybės teisių atkūrimo (kompensavimo) būdą už valstybės išperkamą žemę. Atsakovo institucija apie šią aplinkybę, t. y. būtinybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę būdą, pareiškėją ne vieną kartą informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)1552, 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-( 14.8.94.)-8018, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

Esant išdėstytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta situacija, kai šio įstatymo nustatytais terminais pareiškėjas nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, kai jo prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių. Todėl vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis pareiškėjui nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos atlyginant pinigais. Konstatuotina, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 23 d. atsakymu Nr. 8SD-3384-(14.8.94.) „Dėl išvados parengimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1SS-153-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į žemę kitu, nei Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu esant teisėtam ir pagrįstam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 24 d. sprendimui Nr. 8S-165-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. S.“), ir pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 0,8787 ha A. S. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės atkūrimo E. D., suteikiant jam neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, nėra, todėl skundas netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                                                        Daina Kukalienė

                                                                         Algis Markevičius

                                                Janina Vitunskienė