Civilinė byla Nr. 2A-58-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00160-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. V. ir atsakovės viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-216-856/2020 pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Radviliškio ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. B. ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdantis per filialą Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. V. 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį 2019 m. birželio 28 d. patikslinęs (1 t., b. l. 4-6, 10-11, 33-35) prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės 30 000 Eur neturtinės bei 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad žala jam buvo padaryta dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų mirus jo broliui J. V.. Šis 2016 m. spalio 17 d., 2 val. 06 min., greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežtas į VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių dėl jaučiamo nuolatinio skausmo pilvo apačioje ir skausmingo šlapinimosi, tačiau budintis atsakovės gydytojas P. B., 2 val. 40 min. apžiūrėjęs J. V., tik paskyrė vaistus ir nurodė jam vykti į namus. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 17 d., ypač sunkios būklės J. V. į VšĮ Radviliškio ligoninę 16 val. 53 min. buvo atvežtas antrą kartą dėl nepatikslintos komos ir galvos traumų, 19 val. 20 min. jis buvo pervežtas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologinę reanimaciją, o 2016 m. spalio 21 d. J. V. mirė.
3. Ieškovo teigimu, atsakovės darbuotojų žinomai tyčinis medicinos normų pažeidimas, kuomet atsakovės gydytojas P. B., pirmąjį kartą apžiūrėjęs J. V., neatliko pilvo apačios skausmo diferencinės diagnostikos, neskyrė tyrimų diagnozei patvirtinti arba patikslinti, išleido J. V. namo gydytis ambulatoriškai, neįvertino, kokio stiprumo skausmą pacientas jautė išvykdamas iš ligoninės, galiausiai lėmė jo brolio mirtį. Dėl pirmąjį kartą netinkamai suteiktų gydymo paslaugų J. V., grįžęs namo, ir toliau jautėsi blogai, dėl patiriamo nežmoniško skausmo, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, lėmė ūmus vidinis kraujavimas, išseko ir, daugybę kartų namuose daužydamasis į kietus ir bukus daiktus, susižalojo galvą, dėl ko vėliau ir mirė. Tokias faktines aplinkybes, ieškovo vertinimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16, pradėto dėl galimo jo brolio nužudymo, medžiaga, bei joje pateiktos specialistų išvados.
4. Ieškovas 2020 m. sausio 23 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 175-177) patirtą turtinę žalą apibūdino kaip 1 823,60 Eur turėtas laidojimo išlaidas, 1 000 Eur antkapio ir tvorelės gaminimo bei kapavietės sutvarkymo išlaidas. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jis ir miręs brolis J. V. buvo dvyniai, todėl vien dėl to žymiai sunkiau išgyvena brolio mirtį, po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, nes dar iki brolio mirties jam buvo nustatytas neįgalumas. Tvirtino, kad jų santykiai buvo labai artimi, jie nuolat būdavo kartu, todėl prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Baigiamųjų kalbų metu savo reikalavimą dar kartą patikslino, nurodydamas, kad prašo priteisti iš atsakovės 360 600 Eur neturtinės ir 2 519,60 Eur turtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu (1 t., b. l. 207-218) ieškovo L. V. ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės 1 319,60 Eur turtinės ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 154,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 159,80 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas sutiko su atsakove ir trečiuoju asmeniu AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdančiu per filialą Lietuvoje, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatytą 30 dienų terminą nuo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo priėmimo. Teismas nustatė, kad Komisija sprendimą priėmė 2019 m. kovo 19 d., tačiau apie šį sprendimą ieškovas buvo informuotas elektroniniu paštu tik 2019 m. kovo 25 d., todėl terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo sprendimo ieškovui išsiuntimo, atitinkamai, ieškinys galėjo būti pareikštas ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 24 d.
7. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, skųsdamas Komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimą, o Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą išaiškindamas, kad šį Komisijos sprendimą jis turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, kreipdamasis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės ir paduodamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Ieškovas 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, kuris 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
8. Taigi teismas padarė išvadą, kad nors ieškovas į bendrosios kompetencijos teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų terminą (2019 m. balandžio 30 d.), visgi pirmiau aptartos faktinės aplinkybės bei tai, kad ieškovas neturi teisinių žinių, leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir jį ieškovui atnaujinti.
9. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad pirmojo kreipimosi į gydymo įstaigą metu, t. y. 2016 m. spalio 17 d., ieškovo brolį J. V. 2 val. 06 min. apžiūrėjęs budintis atsakovės gydytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – su Komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pateikti 2019 m. vasario 15 d. VšĮ Panevėžio ligoninės gydytojų–specialistų atsakymai į Komisijos pateiktus klausimus ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninio patikrinimo akto išvados.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai–specialistai, atsakydami į Komisijos klausimus, nurodė, jog iš turimų klinikinių simptomų pacientui buvo galima įtarti ūminį cistitą, pagal šią diagnozę tolimesnis paskirtas gydymas buvo tinkamas, dėl cistito galima gydytis ir ambulatoriškai, skausmo mažinimui analgetikai pacientui buvo paskirti tinkamai. Atsakyme taip pat nurodyta, kad siekiant patikslinti diagnozę turėjo būti atlikti šlapimo tyrimai, tačiau jie nebuvo užsakyti, cistito diagnozė nustatyta remiantis klinika, išrašant pacientą namo neįvertintas skausmo stiprumas ir nuskausminančių vaistų efektyvumas.
11. Aptartas išvadas teismas įvertino kaip patvirtinančias, kad budintis gydytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikino iki galo savo nustatytos pirminės diagnozės teisingumu, neatliko šlapimo tyrimo, o diagnozę nustatė remdamasis paciento nusiskundimais bei išorine jo apžiūra. Teismo vertinimu, klaidingos diagnozės nustatymas lėmė klaidingą ir neefektyvų gydymą, gydytojas, prieš išleisdamas pacientą namo gydytis ambulatoriškai, neįsitikino, ar pacientui suleisti vaistai buvo efektyvūs, ar jie veikia, ar skausmas praeina. Nerūpestingas ir neatidus atsakovės darbuotojo elgesys, atliekant savo darbines pareigas, lėmė netinkamos diagnozės J. V. nustatymą bei netinkamo gydymo paskyrimą, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai.
12. Teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patvirtina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninio patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, jog VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojas chirurgas P. B., turėdamas pagal savo kompetenciją mokėti diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus ir būkles, t. y. kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu, skausmą, susijusį su šlapinimusi, kitus simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema, apžiūrėjęs pacientą J. V. ir nustatęs diagnozę – cistitą bei paskyręs gydymą, neatliko pilvo apačios skausmo diferencinės diagnostikos, neskyrė tyrimų diagnozei patvirtinti arba patikslinti ir neįvertinęs, kokio stiprumo skausmą pacientas jautė išvykdamas iš ligoninės, ar paciento sveikatos būklė stabilizavosi ir ar tokios būklės nebegalima priskirti nė vienai iš skubiosios medicinos pagalbos kategorijų, išleido pacientą namo gydytis ambulatoriškai.
13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. EKM 23/2017(01), pateiktame atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49692-16, yra konstatuota, jog J. V. mirties priežastis – galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, ūminiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir jų kamieno suspaudimu, progresuojančiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, esant anemijai dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto. Mirtį lėmęs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko 2016 m. spalio 17 d. dėl vieno trauminio poveikio į pakaušio sritį, kurį J. V. galėjo patirti griūdamas, atsitrenkęs pakaušio sritimi į plokščią neribotą paviršių – į buto grindis. Šios ekspertizės metu taip nustatyta, kad J. V. kraujavo iš virškinamojo trakto, todėl labiausia tikėtina, jog kraujavimas iš virškinamojo trakto sukėlė progresuojantį širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, J. V. griuvo ir griūdamas trenkėsi pakaušio sritimi į buto grindis, kur jis rastas gulintis prieš jį atvežant antrą kartą į VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių 2017 m. spalio 17 d. 16 val. 53 min., praėjus vos 14 valandų po pirmo apsilankymo.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neteisingos diagnozės nustatymas, nenustačius kraujavimo virškinamajame trakte, ir netinkamo gydymo skyrimas lėmė J. V. galvos traumą. Nusilpęs dėl vidinio kraujavimo J. V. griuvo, susitrenkė galvą į grindis, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir jų kamieno suspaudimu bei sukėlė J. V. mirtį. Teismo vertinimu, tikėtina, kad to nebūtų įvykę gydytojui atidžiai ir rūpestingai atliekant savo pareigas, tyrimus, ne vien įvertinant paciento nusiskundimus ir atliekant išorinę jo apžiūrą. Todėl sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – ieškovo brolį apžiūrėjusio atsakovės gydytojo aplaidus pareigų atlikimas kaip neteisėtas neveikimas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. ieškovo brolio mirties, yra įrodytos.
15. Spręsdamas dėl turtinės žalos ir jos dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė UAB „Saulės kometa“ 2016 m. spalio 22 d. čekį už suteiktas 430,60 Eur laidojimo paslaugas, kurias, pasak ieškovo, sudaro šarvojimo salės ir katafalko nuoma bei salės dekoravimas gėlėmis. Nors daugiau kvitų, čekių ar kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, kad asmeniui palaidoti tokios sumos neužtenka, todėl turtine žala, kurią turėtų kompensuoti atsakovė, pripažino ir kitas tikėtinas ieškovo patirtas išlaidas, t. y. išlaidas mirusiojo rūbams, karstui (170 Eur), duobės iškasimui, laikinam paminklui pastatyti (200 Eur), vainikui (150 Eur), gedulingiems pietums (323 Eur), kitoms ritualinėms paslaugoms (giesmininkams, aukai bažnyčiai). Nurodęs, kad mirusiojo aprengimas (įkapės) ir mirusiojo rūbai iš esmės yra vienas ir tas pats, teismas šioje dalyje priteistinų išlaidų dydį sumažino nuo 250 Eur iki 150 Eur. Taip pat nepagrįstu išlaidavimu teismas pripažino 150 Eur auką bažnyčiai bei 150 Eur išlaidas giesmininkams, ir šioje reikalavimų dalyje sumažinęs prašomą priteisti sumą nuo 300 Eur iki 200 Eur. Nepagrįstomis teismas laikė ir 1 000 Eur antkapio, tvorelės gaminimo, betonavimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas, nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad šias išlaidas ieškovas patyrė ir kad tokie nurodyti darbai yra atlikti.
16. Taigi teismas padarė išvadą, kad iš viso 1 623,60 Eur išlaidos nėra neprotingos ar perteklinės ir buvo būtinos pagal susiformavusius papročius. Įvertinęs dar ir tai, kad pagal J. V. mirties momentu galiojusio Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 6 straipsnį ieškovui priklausė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (304 Eur (38 Eur x 8)) laidojimo pašalpa, kuri jam buvo išmokėta, teismas sumažino iš atsakovės ieškovui priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 319,60 Eur (1 623,60 Eur – 304 Eur).
17. Spręsdamas dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, teismas įvertino tokias faktines aplinkybes, kad ieškovas neteko itin artimo ir brangaus asmens – brolio dvynio, t. y. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismo vertinimu, visuotinai žinoma aplinkybė, kad dvynių ryšiai yra gerokai artimesni ir glaudesni nei įprastai brolių ar seserų, taigi ieškovas dėl staigios brolio mirties patyrė didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus ir jis, kaip mirusiojo brolis dvynys, kurį su mirusiuoju siejo nuolatinis, artimas ir glaudus ryšys, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos priteisimas nėra skirtas nubausti asmenį, atsakingą už neturtinės žalos padarymą, o priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti negali būti nepagrįsto praturtėjimo šaltinis. Teismo vertinimu, ieškovo patirtą neturtinę žalą kompensuotų 4 000 Eur suma. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad ieškinio dalykas galėjo būti keičiamas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, t. y. iki 2019 m. spalio 17 d. Todėl baigiamųjų kalbų metu ieškovo išsakytos pozicijos dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo iki 360 600 Eur teismas iš esmės nevertino (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 253 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Ieškovas L. V. apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 12-19) prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir patenkinti visus jo ieškinio reikalavimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006, kadangi tos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių. Toje byloje buvo sprendžiama dėl žalos, patirtos autoįvykio metu, atlyginimo, o šiuo atveju reikalavimas pareikštas gydymo įstaigai, kurios finansiniai pajėgumai yra visiškai kiti.
18.2. Priteistos laidojimo išlaidos – 1 623,60 Eur, yra nepagrįstai mažos. Teismų praktikoje pagrįstomis ir protingomis pripažįstamos ir 3 000 Eur siekiančios laidojimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Šiuo atveju pagrįstomis ir atlygintinomis turėjo būti pripažintos visos ieškovo įvardytos išlaidos, t. y. 150 Eur auka bažnyčiai, 150 Eur išlaidos giesmininkams, 250 Eur išlaidos įkapėms. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 000 Eur išlaidas, susijusias su paminklo ir tvorelės įrengimu, kurių realumą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos.
18.3. Teismas nepagrįstai atliko 304 Eur išskaitą iš priteistinos turtinės žalos, kadangi reikalavimas buvo pateiktas jau atlikus valstybės suteiktos paramos pagal Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo nuostatas išskaitą. Taigi ši suma buvo išskaityta du kartus.
18.4. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas taip pat vadovavosi ginčui neaktualia kasacinio teismo praktika, neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kad ieškovas staiga, netikėtai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų neteko iki tol sveiko brolio, kaip ir to, kad ieškovą su dvyniu broliu nuo pat gimimo siejo itin stiprus ryšys, kuris nutrūkto tik jam mirus. Ieškovas su broliu ne tik kartu dirbo, bet ir leido laisvalaikį, todėl staigi brolio mirtis jį labai sukrėtė. Ieškovas iki šiol dėl to labai blogai jaučiasi, sunkiai tai išgyvena. Didelius išgyvenimus jam sukelia ir nagrinėjama byla, nuolat prisimenant brolį ir jo mirties aplinkybes. Teismas, netinkamai įvertinęs aptartas aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad protinga yra 3 000 Eur žalos atlyginimo suma.
18.5. Bylą nagrinėjusi teisėja buvo verčiama padėti išvengti bausmės nesąžiningai atsakovei, dėl šios priežasties buvo priteistas neadekvataus dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tokiu būdu pasityčiojant iš ieškovo.
18.6. Priešingai nei sprendė teismas, ieškinio dalykas nebuvo keičiamas, todėl ieškovas pagrįstai baigiamųjų kalbų metu patikslino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kuris ir turėjo būti jam priteistas.
18.7. Atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos neturėjo būti priteisiamos, kadangi jai atstovavęs asmuo nėra advokatas, jis dirba ligoninėje teisininku ir negali gauti dviejų atlygių už tą patį darbą.
19. Atsakovė VšĮ Radviliškio ligoninė apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 1-6) prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Nustatant, ar teikdami ieškovui medicinos paslaugas, atsakovės darbuotojai elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, prioritetas turėjo būti teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms. Šiuo atveju Komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendimas ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2019 m. vasario 15 d. gydytojų–specialistų išvados kitų specialistų išvadomis nebuvo paneigtos. Ieškovas atsisakė teismo pasiūlymo byloje paskirti teismo ekspertizę.
19.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 23/2017 (01) yra nustatyta, kad J. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, kraujui išsiliejus po galvos smegenų kietuoju dangalu. Nukentėjusiojo mirtį nulėmė galvos smegenų trauma įvykusi maždaug 10 dienų laikotarpyje, kuomet nuo pakaušio sumušimo J. V. patyrė ūminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dėl ko buvo hospitalizuotas ir operuotas. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2019 m. vasario 15 d. gydytojų–specialistų pateiktoje išvadoje nurodyta, kad iš klinikinių simptomų buvo galima įtarti ūminį cistitą, pagal šią diagnozę paskirtas gydymas buvo tinkamas ir cistitą galima buvo gydyti ambulatoriškai; kadangi skausmo mažinimui analgetikai buvo paskirti, o paciento būklė nekėlė įtarimo, kad yra vidinis kraujavimas, indikacijų stebėjimo stacionare paslaugai nebuvo ir šiuo aspektu visi veiksmai buvo tinkami bei rūpestingi. Tokios specialistų išvados byloje nebuvo paneigtos.
19.3. Teismas nepagrįstai akcentavo ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir analizuota, kiek būtent J. V. sveikatos būklė lėmė traumos patyrimą ir kiek jai tiesioginę įtaką turėjo gydytojo P. B. sprendimas išleisti pacientą namo.
19.4. Nėra išaiškintas ir atskleistas visas J. V. susižalojimo mechanizmas. Teismas darė prielaidą, kad J. V., nuo išsekimo griuvinėdamas ir daužydamasis į kietus bukus daiktus, pats pasidarė sužalojimus, sąlygojusius jo mirtį. Taigi J. V. mirė ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl nelaimingo atsitikimo – patirtos galvos traumos. Dėl šios priežasties padariniai pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu nuo atsakovės veiksmų. Byloje nebuvo nustatyta teisiškai reikšmingo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo veiksmų ir J. V. kilusių padarinių. Priešingai, J. V. mirtį lėmė ne gydytojo nustatyta pradinė netiksli diagnozė, bet paties J. V. patirta galvos trauma.
19.5. Atsakovė nepažeidė rūpestingumo, atidumo standartų, o teismo prielaida, kad atsakovė turėjo tikslinti pirminę diagnozę, atlikti papildomus tyrimus, nepagrįsta. Teismas vertino įvykusį faktą dabarties aspektu ir visiškai neanalizavo tuo momentu buvusios situacijos, t. y. duomenų, kuriais tuo metu disponavo atsakovė, bei pagrindų, kodėl buvo priimtas atitinkamas sprendimas nukreipti jį ambulatoriniam gydymui.
19.6. Ieškovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė turtinės žalos fakto ir dydžio. Nors UAB „Saulės kometa“ kvite yra nurodytas apmokėjimas už laidojimo paslaugas, tačiau juo nedetalizuotos kokios paslaugos (jų apimtis) ir kam jos buvo suteiktos. Nors, vadovaujantis papročiais ir bendromis tradicijomis, asmuo galėjo patirti tam tikras kitas išlaidas, tačiau tai neatleidžia jo nuo bendrosios pareigos šias išlaidas pagrįsti objektyviais įrodymais – kvitais, sąskaitomis faktūromis. Todėl teismas kaip ieškovo galimą turtinę žalą galėjo vertinti tik pateiktą 430,60 Eur kvitą.
19.7. Ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė ir patirtos neturtinės žalos. Ieškovas iš esmės kritikavo atsakovės teiktas paslaugas ir jų tinkamumą, tačiau kaip tai turėjo įtakos asmeniškai jam nepagrindė. Todėl teismas turėjo ne sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, bet jos iš viso nepriteisti.
20. Ieškovas L. V. atsiliepime į atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 35-42) prašo jį atmesti, pakeisti teismo sprendimą ieškinį patenkinant visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Net ir medicininio išsilavinimo neturinčiam asmeniui turėjo ir galėjo būti suprantama, kad J. V. nurodyti nusiskundimui atsakovės budinčiam gydytojui – pilvo skausmai virš bambos, besitęsiantys tris dienas, būdingi ne cistitui, todėl jį apžiūrėjęs medikas sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, nusikalstamai neveikdamas.
20.2. Jei ieškovo brolis būtų buvęs hospitalizuotas pirmojo apsilankymo metu, jam būtų buvę atlikti visi tyrimai, nustatyta teisinga diagnozė – vidinis kraujavimas, jis nebūtų patyręs galvos traumos, atsiradusios nugriuvus dėl vidinio kraujavimo, lėmusio silpnumą.
20.3. Atsakovė elgiasi ciniškai ir klaidina tiek teismą, tiek ieškovą, nepagrįstai nepripažįsta savo klaidų, tyčiojasi iš ieškovo.
20.4. Ekspertų išvados patvirtina, kad medicinos paslaugos ieškovo broliui buvo suteiktos netinkamai ir tai lėmė jo mirtį. Atsakovės atstovas nepagrįstai klaidina teismą, neturėdamas specialių žinių, bet teigdamas, kad atsakovė tinkamai suteikė sveikatos priežiūros paslaugas.
21. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veiklą vykdantis per filialą Lietuvoje, atsiliepime į atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 31-33) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad indikacijų paciento stebėjimo paslaugai nebuvo. Po nustatytos diagnozės pacientui paskirtas ambulatorinis gydymas, analgetikai skausmo mažinimui. Pacientas nukreiptas urologo konsultacijai, todėl teigti, kad gydytojas nebuvo rūpestingas ir nesuteikė būtinosios pagalbos, būtų neteisinga ir neobjektyvu.
21.2. Specialistų pateiktos išvados byloje nebuvo paneigtos, nebuvo pagrindo daryti priešingų išvadų, todėl argumentai, kuriais konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai dėl netinkamai nustatytos diagnozės, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
22. Ieškovas L. V. apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti jį į teismo posėdį. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo išnagrinėjimas galimas tada, kai teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių išimtinių aplinkybių, objektyviai lemiančių žodinio proceso būtinumą, nenustatė.
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 321 straipsnyje įtvirtinto apeliacinio proceso modelio (proceso formos) nuosekliai pasisakoma, kad įstatymas nustato būtent teismui diskreciją nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, tačiau toks nusprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, apeliacinės instancijos teismui pateikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti ir nurodyti tokias aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.). Visgi toks byloje dalyvaujančių asmenų prašymas teismo neįpareigoja, nes, kaip minėta, bet kuriuo atveju teisė nuspręsti dėl kitokios, nei įtvirtinta proceso įstatyme, teismo posėdžio formos tenka pačiam teismui. Pažymima ir tai, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017, 23 punktas).
24. Ieškovas nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą visiškai jokių prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvų nenurodė. Kitaip tariant, ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios lemtų išimties iš bendrosios taisyklės dėl proceso apeliacinės instancijos teisme formos taikymo. Be to, tiek ir ieškovas, tiek ir atsakovės atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, juose teikė paaiškinimus, vadinasi, abi šalys turėjo visas galimybes žodžiu pateikti bylos aplinkybių ir jos įrodymų vertinimą, pasisakyti dėl bet kurių bylos duomenų įrodomosios reikšmės, dėl antrosios šalies paaiškinimų. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl ginčo esmės taip pat yra išdėstyta pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui jų teiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų
25. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laike taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo pacientui J. V. metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562 įstatymo (toliau – PTIŽSAĮ) 3 straipsnyje. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos šiame įstatyme buvo apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). PTIŽSAĮ 24 straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pagal PTIŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį, atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala yra pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.
26. Taikant galiojusį teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl sveikatos priežiūros įstaiga, įrodžius kitas jos civilinės atsakomybės sąlygas, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę turėtų įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, kitaip tariant, tai, kad šie, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijų, yra išaiškinęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinės atsakomybės rūšis; tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą ir ji yra specifinė neteisėtų veiksmų bei kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų konkrečiose aplinkybėse vertinimą remiantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
29. Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas pacientui turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovo L. V. reikalavimas priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2016 m. spalio 17 d. 2 val. 06 min. greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtam į atsakovės VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių dėl jaučiamo skausmo pilvo apačioje ir skausmingo šlapinimosi jo broliui J. V. šio skyriaus gydytojas chirurgas P. B. suteikė netinkamas (nepakankamas) medicinos paslaugas, t. y. cistito diagnozę nustatė neatlikęs visų diagnostinių tyrimų, tik apžiūrėjęs J. V. ir paskyręs jam gydymą medikamentais bei išleidęs gydytis ambulatoriškai. Ieškovo teigimu, nenustačius tikrosios skausmo priežasties namo išleisto J. V. sveikatos būklė pablogėjo, dėl vidinio kraujavimo sukelto silpnumo tą pačią dieną jis nukrito ir patyrė galvos traumą, į atsakovės ligoninę sunkios būklės atvežtas antrą kartą 16 val. 53 min, vėliau perveržtas į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje 2016 m. spalio 21 d. dėl patirtos galvos traumos ir mirė.
31. Taigi, kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo, ieškovas savo brolio J. V. mirtį, dėl kurios jis tvirtina patyręs turtinę (laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos) bei neturtinę (dvasiniai išgyvenimai, savo paties sveikatos pablogėjimas) žalą, priežastiniu ryšiu sieja su netinkamu gydymo paslaugų jo broliui suteikimu pirmą kartą jį atvežus į atsakovės ligoninę. Tokiu atveju, atsižvelgdama į abiejų šalių apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija įvertina, ar pacientą J. V. 2016 m. spalio 17 d. 2 val. 06 min. apžiūrėjusio atsakovės darbuotojo (gydytojo P. B.) veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą bei maksimalių pastangų kriterijų, ar atsakovės (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos) veiksmai, diagnozuojant ir skiriant gydymą, sukėlė tokius padarinius, kuriuos nurodo ieškovas, t. y. paciento J. V. mirtį, ar ieškovas dėl broliui teiktų gydymo paslaugų yra patyręs jo nurodyto dydžio žalą, kurios priteisimo iš atsakovės jis siekia.
Dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės klausimą
32. Šioje, kaip ir daugelyje kitų kategorijų civilinių bylų, galioja bendroji CPK įtvirtina įrodinėjimo pareigos taisyklė, reiškianti, kad reikalavimą pareiškusiam asmeniui tenka pareiga savo ieškinio faktinį pagrindą ir jame dėstomas faktines aplinkybes pagrįsti leistinais įrodymais – įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK. Todėl ieškovui teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiksmų neteisėtumą, patirtą žalą bei jos dydį, įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovei teko pareiga teikti įrodymus, paneigiančius ieškovo poziciją ir savo darbuotojo kaltę (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Ieškovas ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, susijusias su jo broliui J. V. teiktomis gydymo paslaugomos bei jų kokybe, iš esmės grindė duomenimis, surinktais ir gautais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-49692-16. Iš šio ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2016 m. spalio 7 d. ikiteisminis tyrimas Nr. M-1-01-824123-16 dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo ir viešosios tvarkos pažeidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis) buvo pradėtas pagal paties J. V. pranešimą. Šiame pranešime jis nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 19 val. 30 min., į jo būstą įsiveržė L. B., kuris jį sumušė (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 1 t., b. l. 25-26). Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2016 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-824123-16 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 1 t., b. l. 34-35).
34. Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-824123-16, nustačiusi, kad tyrimas neišsamus, neatlikti visi būtini tyrimo veiksmai. Šiame nutarime, be kita ko, nurodyta, kad 2016 m. spalio 21 d. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49692-16 dėl J. V. mirties priežasties nustatymo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 1 t., b. l. 8-10). Tos pačios dienos nutarimu abu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, suteikiant jiems Nr. 01-1-49692-16 ir nurodant, kad tyrimas atliekamas dėl galimo J. V. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 1 t., b. l. 6).
35. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 526/2016(04) bei ją papildanti to paties specialisto išvada Nr. pM 27/2016-526(04) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 1 t., b. l. 112-114, 117-120), taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKM 23/2017(01) (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 2 t., b. l. 89-93). Visos šios specialistų išvados pateiktos siekiant nustatyti J. V. mirties priežastį.
36. Nurodytų specialisto išvadų bei ekspertizės akto turinys leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad abi (pradinę ir papildomą) išvadas pateikęs specialistas ir ekspertizę atlikęs ekspertas priėjo vieningos išvados dėl J. V. mirties priežasties, t. y. kad jo mirties priežastimi tapo galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, ūminiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio. Mirtį lėmęs kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) įvyko 2017 m. spalio 17 d. dėl vieno trauminio poveikio į pakaušio sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus pakaušio sritį, galimu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus (žr. specialisto išvados Nr. M 526/2016(04) 1, 4 (a) punktus; specialisto išvada Nr. pM 7/2016-526(04) 1 punktą; ekspertizės akto Nr. EKM 23/2017(01) išvados 1, 2.2 punktus). Specialisto papildomoje išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad bendrą J. V. silpnumą ir griuvimą galėjo lemti gretutinis susirgimas (anemija dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto) (žr. specialisto išvados Nr. pM 27/2016-523/2016(04) išvados 1 punktą; ekspertizės akto Nr. EKM 23/2017(01) išvados dalį „Objektyvių duomenų apibendrinimas“ ir šios išvados 1 punktą).
37. Tačiau sprendžiant dėl išvadų mirties priežasčiai nustatyti įrodinėjimo reikšmės būtina pažymėti tai, kad nei specialistui, nei teismo ekspertui nebuvo suformuota užduotis įvertinti gydymo įstaigos gydytojo teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir / ar jų galimą įtaką tokiems padariniams, kaip J. V. griuvimas bei patirta galvos trauma, kuri komplikavosi mirtimi, atsirasti. Todėl vien specialisto ir teismo eksperto nuomonė dėl J. V. griuvimo priežasties, kitaip nei yra įsitikinęs ieškovas, negali būti pripažinta savaime pakankamu įrodymu, patvirtinančiu byloje jo įrodinėtą aplinkybę, kad brolio mirtis yra susijusi būtent su netinkamai suteiktomis 2016 m. spalio 17 d. naktį sveikatos priežiūros paslaugomis.
38. Minėta, kad iki patirtos galvos traumos suteiktų atsakovės ligoninėje medicinos paslaugų kokybė nebuvo specialisto ir teismo eksperto tyrimo objektu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame (2 t., b. l. 76-77) prokurorės 2017 m. kovo 30 d. pareiškime Nr. 1.7-19850 skirti teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, yra nurodyta, kad tokios ekspertizės skyrimo būtinumas ir pagrindas – ikiteisminio tyrimo byloje esančios specialistų išvados nepašalino tam tikrų abejonių dėl ankstesnės (pirmos) traumos galvoje (pirmojo kraujo išsiliejimo), kas kliudo priimti galutinį teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą bei objektyviai atsakyti į klausimą dėl sužalojimų.
39. Be to, specialisto išvadas teikęs ekspertas L. J., papildomai apklausiamas tyrėjos dėl abiejų patirtų galvos traumų bei jų įtakos J. V. mirčiai, nurodė, kad: galvoje rasti du skirtingo senumo kraujo krešuliai; pirmajam sužalojimui (kraujo išsiliejimui) atsirasti pakako vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi, pasak eksperto <...galima trenkti arba nugriūti...>, taigi kraujo išsiliejimas galėjo įvykti ir specialiuoju liudytoju apklausto L. B. įvardytu būdu – pastūmus J. V., šiam nugriuvus ir galva atsitrenkus į grindis; pirmasis kraujo išsiliejimas buvo mažesnio tūrio (nesuspaudė galvos smegenų) ir nesukėlė klinikinio pasireiškimo; J. V. 2016 m. spalio 17 d. 2 val. kreipėsi į Radviliškio ligoninę, jis nesiskundė galvos trauma; įvykus antrajam kraujavimo epizodui, išsiliejusio kraujo tūris buvo pakankamas suspausti galvos smegenų struktūras, kas ir sukėlė mirtį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49692-16 medžiagos 1 t., b. l. 163-165; 2 t., b. l. 92).
40. Kita vertus, gydymo paslaugų kokybė galėjo tapti ekspertinio tyrimo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės nagrinėjimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-469/2020, 34-35 punktai).
41. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ką pagrįstai savo apeliaciniame skunde akcentuoja atsakovė, pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui teikti atitinkamą prašymą dėl teismo ekspertizės nagrinėjamoje byloje paskyrimo, tačiau ieškovas nurodė neketinantis to daryti, nes, jo nuomone, byloje pakanka įrodymų atsakovės neteisėtiems veiksmas bei jos kaltei konstatuoti (2019 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:11:06). Tačiau net ir ieškovui atsisakius teismo pasiūlymo dėl ekspertizės paskyrimo, kurią atlikę teismo ekspertai būtų galėję įvertinti gydytojo veiksmų, diagnozuojant ligą, tinkamumą bei šių veiksmų ar neveikimo įtaką tokiems padariniams, kaip vėliau patirta galvos trauma, atsirasti, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad sąlygos atsakovei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę nagrinėjamu atveju yra nustatytos. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta neteisingai įvertinus nagrinėjamos ir ikiteisminio tyrimo bylos duomenų įrodomąją reikšmę, negali sutikti.
42. Paciento J. V. medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, kad jis į VšĮ Radviliškio ligoninės Priėmimo–skubios pagalbos skyrių buvo atgabentas sąmoningas, kvėpavimas abipusis, odos spalva normali, nekarščiuojantis, vyzdžiai reagavo į šviesą (žr. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę). Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. SCHD1929, kurią užpildė Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojas, nurodyta, kad pacientas jautė 7 balų stiprumo skausmą, sunkiai šlapinosi 3 paras, šlapinimosi metu jautė deginantį skausmą, apatinė pilvo dalis buvo skausminga. Po paciento apžiūros atlikti tokie įrašai jo kortelėje: pilvas minkštas, šiek tiek jautrus šlapimo pūslės projekcijoje, kvėpavimo dažnis (KD) – 16 k./min., širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) – 82 k./min., arterinio kraujo spaudimas (AKS) – 131/82 mmHg, kūno temperatūra normali, skubios medicinos pagalbos kategorija – 3,9, diagnozė – cistitas. Paskirtas gydymas – Nitrofurantoinu 100 mg, Ciprofloksacinu 500mg, Ketalgano tirpalu 10 mg, rekomenduota planinė gydytojo urologo konsultacija.
43. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2017 m. liepos 14 d. pateiktoje Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-172/2017 ataskaitoje, įvertinus nurodytus paciento ligos istorijos įrašus, pripažinta, kad VšĮ Radviliškio ligoninėje pacientui J. V. asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2016 m. spalio 17 d., 2 val. 06 min., buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad Priėmimo–skubios pagalbos skyriaus gydytojas chirurgas, turėdamas pagal savo kompetenciją mokėti diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus ir būkles: kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu, skausmą, susijusį su šlapinimusi, kitus simptomus ir požymius, susijusius su šlapinimo organų sistema, kaip tai numatyta Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 ,,Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 ,,Dėl Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 ,,Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 37.121, 37.122 ir 37.126 papunkčiuose, apžiūrėjęs pacientą J. V., nustatęs diagnozę – cistitą ir paskyręs gydymą, neatliko pilvo apačios skausmo diferencinės diagnostikos, neskyrė tyrimų diagnozei patvirtinti arba patikslinti, išleido pacientą namo gydytis ambulatoriškai ir šios informacijos neužfiksavo medicinos dokumentuose bei neįvertino, kokio stiprumo skausmą pacientas jautė išvykdamas iš ligoninės, kad nustatytų, ar paciento sveikatos būklė stabilizavosi ir ar tokios būklės negalima priskirti nė vienai iš skubiosios medicinos pagalbos kategorijų, taip pažeisdamas ataskaitos 1.1-1.3 punktuose išvardintus specialiuosius teisės aktus (1 t., b. l. 41-46).
44. Vertindama Tarnybos ataskaitos duomenų įrodomąją reikšmę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų jos nuostatų 11.36. papunkčiu, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, reikalavimų (https://vaspvt.gov.lt/node/416). Atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, vien jos ataskaitoje įvardytų medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimų ar teisės aktuose nustatytų procedūrų / tyrimų neatlikimo aiškiai nepakako pripažinti, kad šioje ataskaitoje aptarti pažeidimai galėjo sukelti tokius padarinius, kaip paciento mirtis, ir, atitinkamai, lemti gydymo įstaigos pareigą atlyginti ieškovui su brolio mirties faktu siejamą turtinę ir neturtinę žalą.
45. Dar daugiau, kitaip, nei aptartoje Nr. D11-172/2017 ataskaitoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. 56-34 buvo konstatuota, kad J. V. tiek pirmojo, tiek antrojo apsilankymo metu buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pirmojo apsilankymo metu pacientui pagal jo išsakytus nusiskundimus paskirtas tinkamas gydymas ir pacientas nukreiptas ambulatoriškai pas urologą. Atsižvelgiant į tai, kad indikacijų tolimesniam jo stebėjimui ligoninėje nebuvo, pacientas išrašytas namo. Pirmojo vizito ligoninėje metu J. V. galvos trauma nesiskundė (1 t. b. l. 13-16).
46. Tokią išvadą Komisija padarė, be kita ko, įvertinusi VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjo, gydytojo chirurgo V. P. bei Intensyvios terapijos skyriaus vedėjos, gydytojos anesteziologės reanimatologės E. R. 2019 m. vasario 15 d. pateiktus atsakymus į 2019 m. sausio 31 d. Komisijos rašte Nr. PŽK-2-97 nurodytus klausimus (žr. Komisijos tyrimo medžiagą, prijungtą prie nagrinėjamos bylos).
47. Vadinasi, atitinkamų sričių gydytojai specialistai, įvertinę jiems pateiktus J. V. medicininius dokumentus, patvirtino, kad paciento J. V. išsakyti nusiskundimai bei objektyvūs duomenys nebuvo būdingi ūmiam vidiniam kraujavimui, todėl įtarti ūminį vidinį kraujavimą ir atlikti detalius tyrimus nebuvo būtina (žr. atsakymus į 2 kl.). Iš turimų klinikinių simptomų galima buvo įtarti ūminį cistitą, pagal šią diagnozę paskirtas tinkamas gydymas. Gydytoja E. R. papildomai nurodė, kad, siekiant patikslinti diagnozę, pageidautina atlikti šlapimo tyrimą (žr. atsakymus į 1, 3 kl.). Abu specialistai, atsakydami į 5 klausimą, nurodė, kad retrospektyviai įvertinus priėmimo ir ligos istorijų kortelių įrašus, negalima nustatyti klaidų gydytojų veiksmuose, kurie galėjo nulemti paciento mirtį. Gydytoja E. R. nurodė dar ir tai, kad, jos manymu, cistito diagnozės nustatymas tik kliniškai nėra ta klaida, kuri galėjo turėti įtakos vėlesniam sveikatos sutrikimui.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų, įskaitytinai ir medicininių dokumentų visuma, taip pat atitinkamos medicinos srities specialistų (gydytojų) nuomonė, kuri jokiais kitais tokios pačios arba didesnės įrodomosios galios duomenimis (žr. šio sprendimo 41 punktą) šioje byloje nebuvo paneigta, nes ieškovas teismo pasiūlymo skirti byloje ekspertizę atsisakė, neleidžia padaryti išvados, kad būtent dėl atsakovės darbuotojo (gydytojo P. B.) netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atsirado tokių padarinių, kaip namuose J. V. patirta galvos trauma ir mirtis dėl šios traumos sukeltų komplikacijų sveikatai.
49. Kaip buvo nurodyta pirmiau, civilinės atsakomybės sąlygų, įskaitytinai ir priežastinio ryšio, įrodinėjimo našta teko pačiam ieškovui, kuris tiesiogiai susiejo atsiradusius padarinius (brolio mirtį) su tokiomis, jo vertinimu, netinkamai suteiktomis gydymo paslaugomis, kaip neteisingos diagnozės nustatymas ir nepagrįstas nukreipimas ambulatoriniam gydymui. Šiuo konkrečiu atveju byloje aiškiai nepakanka duomenų konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp ieškovo nurodomų veiksmų / neveikimo ir jo brolio patirtos galvos traumos. Pagal Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamą prarastos galimybės teoriją galėtų būti nebent vertinama, ar gydytojo veiksmai (neveikimas), priežastiniu ryšiu yra susiję su paciento galimybe pasveikti, jeigu gydytojo veiksmai visgi būtų pripažinti neteisėtais. Tačiau ir pagal minėtą teoriją yra sprendžiama tik dėl priežastinio ryšio buvimo tarp gydytojų veiksmų (neveikimo), netinkamai diagnozuojant, ir sutrumpėjusio paciento gyvenimo, t. y. dėl prarastos galimybės pasveikti, bet ne dėl jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Jeigu gydytojas turėjo pareigą ir galimybę atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus pacientas būtų turėjęs galimybę išvengti visų ar bent dalies neigiamų padarinių, byloje galėtų būti sprendžiama dėl priežastinio ryšio tarp gydytojo veiksmų ir prarastos galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
50. Šioje byloje neįrodinėta, kad pacientas J. V. prarado galimybę pasveikti dėl laiku jam nediagnozuotos anemijos, susijusios su kraujavimu iš virškinamojo trakto, juolab kad mirtį sukėlė ne ši atsakovės nediagnozuota liga, bet galvos trauma (t. y. aplinkybė, kuri pirmojo apsilankymo ligoninėje metu dar net neegzistavo). Medicinos srities specialistai, gydytojas chirurgas ir gydytoja anesteziologė reanimatologė, t. y. asmenys, turintys ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, patvirtino, kad gydymo paslaugos iš esmės buvo suteiktos tinkamai ir kad net neatlikus papildomų tyrimų diagnozei patikslinti tai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos vėlesniems J. V. sveikatos sutrikimams bei mirčiai.
51. Tokiai gydytojų išvadai pritarti leidžia ir kitos nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, objektyviai patvirtinančios, kad pats J. V. visiškai nesirūpino savo sveikata, grįžęs iš ligoninės neišreiškė valios kreiptis dėl ambulatorinio gydymo, nesiekė diagnozės patikslinimo, nepaisant ilgą laiką jaučiamų sveikatos sutrikimo simptomų. Ieškovas, parvežęs brolį iš ligoninės namo, taip pat neįžvelgė pagrindo pasirūpinti jo sveikata, pasilikti kartu su broliu, iš ryto paraginti jį kreiptis į medicinos įstaigą ambulatoriškai ir atlikti visus reikiamus diagnostinius tyrimus diagnozei patikslinti, nors kaip nurodė 2016 m. spalio 28 d. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 175-177), dar 2016 m. spalio 7 d. konflikto su L. B. metu jo brolis J. V. buvo suspardytas, dėl ko jam skaudėjo šlapinantis, trūko skrandis. Pasak ieškovo, į jokią gydymo įstaigą visą šį laiką brolis nesikreipė, nes nepasitikėjo medikais, daugybę metu jis gydėsi savarankiškai netradiciniais gydymo būdais – gėrė vandenilio peroksidą, sidabruotą, varinį vandenį, gėrė sodą, gydėsi žolelėmis. Iš J. V. medicininių dokumentų – įrašų Šeduvos ambulatorijos asmens sveikatos istorijoje, kurie yra aprašyti ir 2017 m. gegužės 8 d. ekspertizės akte (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., b. l. 91) matyti, kad jis du kartus kreipėsi į medikus: 1995 m. gegužės 22 d. gydytas Šeduvos ligoninės terapijos skyriuje dėl lėtinio skrandžio gleivinės uždegimo paūmėjimo; 2004 m. kovo 28 d. 18 val. 50 min. atvyko į Šeduvos GMP sirgdamas jau savaitę, jausdamas silpnumą ir kitus su virškinimo sistemos sutrikimais susijusius simptomus, tačiau, diagnozavus virškinimo trakto disfunkciją, vykti gydytojo konsultacijai atsisakė. Be to, iki J. V. antrą kartą buvo pristatytas į ligoninę 16 val. 53 min., tą pačią dieną apie vidurdienį jis bendravo su atvykusiais pasikalbėti dėl jo inicijuoto ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnais (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 140-141, 144-146, 151-152, 170-171; 2 t., b. l. 120).
52. Aptarti duomenys akivaizdžiai paneigia ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, kad jo brolis mirė laiku atsakovei nesuteikus tinkamos medicininės pagalbos, nepagrįstai jį nukreipus ambulatoriniam gydymui, ir todėl atsakovei kyla turtinės bei neturtinės žalos dėl jo mirties, namuose patyrus galvos traumą, atlyginimo prievolė. Priešingai, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad pats J. V. neskyrė reikiamo dėmesio savo sveikatai, taigi ir galimas jo išsekimas, apie kurį, kaip atsakovės darbuotojo neteisėtą veiksmą ir vieną iš patirtos galvos traumos priežasčių kalba ieškovas, nėra susijęs su kuriais nors atsakovės (jos darbuotojų) veiksmais.
53. Be to, byloje nėra jokių patikimų duomenų ir apie tai, kad J. V., 2016 m. spalio 17 d. naktį pirmą kartą atvežtas į atsakovės ligoninę, jį apžiūrėjusiam gydytojui atskleidė jo sumušimo 2016 m. spalio 7 d. faktą bei aplinkybes, pagal kurias jau tuo metu buvo galima įtarti ūmų vidinį kraujavimą. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. gruodžio 10 d. pranešimo Nr. S-1154(1.10) Komisijai, skundų, būdingų kraujavimui, pacientas neišsakė (išsakyti skundai: dažnas, skausmingas šlapinimasis, deginimo jausmas šlaplėje, skausmingumas pilvo apatinėje dalyje), o jo būklė bei atlikta apžiūra vidinio kraujavimo požymių nerodė. Ieškovo procesiniuose dokumentuose įvardijami argumentai ar jo teiginiai, kad <...šiuo atveju žmogus [J. V.] buvo visiškai sveikas ir tik po apsilankymo gydymo įstaigoje jam atimama gyvybė...> kitokios išvados nesuponuoja. Viena vertus, į ligoninę ieškovas atvyko tik tada, kai J. V. jau buvo išleistas ambulatoriniam gydymui, taigi objektyviai negali žinoti, kokią informaciją apie savo sveikatos būklę bei negalavimų priežastis jo brolis suteikė gydytojui. Kita vertus, tokie subjektyvūs ieškovo pasvarstymai ir naudojama retorika yra ne tik aiškiai neteisingi, prieštaraujantys nustatytoms byloje aplinkybėms, įskaitytinai ir paties ieškovo paliudijimui ikiteisminio tyrimo metu (žr. šio sprendimo 51 p.), bet ir pažeidžiantys geros moralės principus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtina asmenų pareigą, jiems įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos medžiagoje gausu ieškovo panaudotų užgaulių medicinos darbuotojų / jų veiksmų apibūdinimų, o tai akivaizdžiai nedera nei su gera morale, nei su sąžiningumu ir protingumu bei pagrįstai leidžia abejoti jo paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, objektyvumu, o kartu ir patikimumu.
54. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė neteisingai ir nepagrįstai jai taikė civilinės atsakomybės institutą, sutinka ir su tuo, kad nelaimingo atsitikimo – namuose patirtos galvos traumos – padariniai šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų, iki galvos traumos teikiant gydymo paslaugas ir diagnozuojant susirgimą, o leistinų tokioje situacijoje įrodymų (t. y. atitinkamos medicinos srities specialistų – ekspertų išvadų), paneigiančių Komisijos padarytą išvadą ir, atitinkamai, leidžiančių susieti atsiradusius padarinius (J. V. mirtį) su iki jos priežastimi tapusio įvykio teiktomis medicinos paslaugomis, byloje nėra (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
55. Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atmestini kaip nepagrįsti ir teisinės reikšmės jau neturintys tokie ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių, netinkamai įvertino ieškovo bei jo mirusio brolio ryšį ir dėl jo mirties ieškovo patirtus išgyvenimus, nukrypo nuo šiam klausimui aktualios kasacinio teismo praktikos. Neabejotina, kad artimo žmogaus netektis yra skaudus gyvenimo įvykis, dėl ko artimieji patiria skausmą ir išgyvenimus, tačiau nagrinėjamu atveju nei atsakovės kaltės dėl mirties, nei teiktų gydymo paslaugų ir mirties priežastinio ryšio teisėjų kolegija nenustatė. Nesant pareigos atlyginti žalos, nėra aktualus ir jos dydis.
56. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo pozicija nevertinti tik baigiamųjų kalbų metu pareikšto ieškinio sumos neturtinio reikalavimo dalyje padidinimo nuo 30 000 Eur iki 90 000 Eur, atitinka teisės normos, kurioje nustatyta bet kokio ieškinio modifikavimo, įskaitant ieškinio dalyko padidinimą, procesinė tvarka ir sąlygos, reikalavimus (CPK 141 straipsnis). Rašytinis pareiškimas dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo teismui gali būti pateikiamas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.
57. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pagrindo patenkinti tokio ieškovo ieškinio nebuvo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos (ne)šališkumo
58. Aiškiai stokoja pagrįstumo ir yra deklaratyvūs ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo verčiama padėti atsakovei išvengti civilinės atsakomybės, sprendimą priėmė ne pagal savo įsitikinimą ir dėl to buvo priteistas neadekvatus neturtinės žalos dydis, kuris, pasak ieškovo, greičiau yra paniekinimas, o ne teisingumas.
59. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų jurisprudencijoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjančio teismo nešališkumas yra preziumuojamas ir būtent teigiančiam priešingai asmeniui tenka pareiga paneigti šią teisėjo nešališkumo prezumpciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10; 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef priš Maltą, peticijos Nr. 17056/06; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-234-421/19; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
60. Ieškovui taip pat teko pareiga paneigti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo prezumpciją, tačiau jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu, ieškovas nepateikė. Vien tokia aplinkybė, kad teismas kitaip, nei pats ieškovas, įvertino susidariusią situaciją ir jo ieškinį patenkino tik iš dalies, negali būti interpretuojama kaip teismo šališkumo įrodymas, juo labiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ir iš dalies patenkinti ieškinio pagrindo nebuvo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys, 98 straipsnis).
62. Pagal į bylą pateiktus duomenis, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 400 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (iš viso 5 val.) (1 t., b. l. 182-183).
63. Atsakovės prašomos kompensuoti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių. Maksimali priteistina suma už nurodytų procesinių veiksmų atlikimą galėtų būti gerokai didesnė, nei prašo jai kompensuoti atsakovė – 3 952,80 Eur ([2,5 x 1 317,60 Eur] + [0,1 x 1 317,60 Eur] x 5 val. Eur; Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), taigi pagrindas mažinti prašomas priteisti išlaidas nenustatytas.
64. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginimos, kadangi jai atstovavęs asmuo dirba VšĮ Radviliškio ligoninėje teisininku ir už šį darbą gauna atlyginimą, tačiau tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad advokatas D. Vaičiulis atsakovės interesams nagrinėjamoje byloje atstovauja 2019 m. liepos 1 d. teisinių paslaugų sutarties, o ne darbo sutarties pagrindu. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistinas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
65. Atsakovė 2021 m. sausio 5 d. pateikė prašymą priteisti 1 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovės advokato prašymas ir bylinėjimosi išlaidų dydį bei jų apmokėjimą 2020 m. birželio 25 d. patvirtinantys įrodymai gauti elektroniniu paštu, nurodžius, kad dėl teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų kita forma jų nebuvo galimybės pateikti. Lietuvos apeliacinis teismas buvo informuotas Nacionalinės teismų administracijos atstovų apie tokius sutrikimus, todėl prašymą priima.
66. Kadangi ir šių atsakovės prašomų jai atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus 2 309,62 Eur (1,7 x 1 358,60 Eur) dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, atsakovei iš ieškovo priteistina visa jos prašoma 1 400 Eur suma, taip pat už apeliacinį skundą sumokėtas 120 Eur žyminis mokestis (2 t., b. l. 24), iš viso – 1 520 Eur (1 400 Eur + 120 Eur).
67. Taigi iš ieškovo priteistina bendra 2 920 Eur (1 400 Eur + 1 520 Eur) atsakovės patirtų abiejų instancijų teismuose bylinėjimosi išlaidų suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. V. ieškinį visiškai atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Radviliškio ligoninei (juridinio asmens kodas 171448341) 2 920 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka