Civilinė byla Nr. e2-3011-964/2024

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17689-2023-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2;  3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams A. Š. ir N. G.,

dalyvaujant ieškovui I. J., jo atstovui advokatui A. V., 

atsakovės UAB „Delfi“ atstovui advokatui A. Č.,

trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. J. ieškinį atsakovei UAB „Delfi“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žinių portale www.delfi.lt (duomenys neskelbtini) publikuotą straipsnį pavadinimu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žinių portale www.delfi.lt (duomenys neskelbtini) publikuotą vaizdo įrašą su žurnalistu V. M., kuriame jis pateikė savo komentarus apie I. J., pateikdamas jo paties parašytą straipsnį kaip įrodymą; 3) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos žinių portale www.delfi.lt paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovo I. J. garbę ir orumą, paskelbiant paneigimą be komentarų internetinėje svetainėje (portale) www.delfi.lt, tokia pat forma (tokiu pat šriftu ir dydžiu) kaip ir publikacija pavadinimu (duomenys neskelbtini) (pagal paneigimo tekstą); 4) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Delfi“ 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Delfi“ 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovės UAB „Delfi“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) portale www.delfi.lt paviešintame vaizdo įraše pateikta informacija apie I. J., kurioje yra konstatuojamas tariamas neteisėtų veikų padarymas bei įtartinų sąsajų buvimas, neatitinka tikrovės, kadangi tokie faktai tikrovėje neegzistuoja ir ši viešai paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija žemina asmens garbę ir orumą, pažeidžia asmens ir straipsnyje išvardintų bendrovių dalykinę reputaciją, daro turtinę ir neturtinę žalą. Tiek straipsnis, tiek vaizdo, įrašas buvo patalpinti www.delfi.lt internetiniame žinių portale bei yra laisvai prieinami plačiai asmenų auditoriai, ką patvirtina po straipsniu esantys komentarai. Straipsnyje ieškovas yra siejamas su keliomis bendrovėmis. Yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) klientai įsigijo iš (duomenys neskelbtini). Ši informacija neatitinka tikrovės, kadangi pirkėjai laisva valia ir nieko neverčiami sudarė preliminarias sutartis su konkrečiu juridiniu asmeniu (pardavėju), bet ne su (duomenys neskelbtini), kuris kaip juridinis asmuo Juridinių asmenų registre apskritai nėra registruotas. (duomenys neskelbtini), kurią paminėjo ieškovas, yra tik I. J. priklausantis prekės ženklas, naudojamas reklamos tikslais, kurio pagalba yra reklamuojami kitų subjektų vystomi projektai. Straipsnyje pateikiamas teiginys, kad (duomenys neskelbtini) per teismus pavyko nutraukti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiimti dalį sumokėtų pinigų neatitinka tikrovės, nes A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sumokėto avanso grąžinimo, o ne dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Straipsnyje yra teigiama, kad tėvų vardu I. J. yra įvykdęs ir kitų keistų sandorių. Štai (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini) sklypų (duomenys neskelbtini), dalį jų kone už dyką perrašė tėvams, netrukus po to (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Šioje straipsnio pastraipoje pateikta informacija, suplakant skirtingus laikotarpius ir sąmoningai juos sutrumpinant, neatitinka tikrovės. Žurnalisto nurodoma įmonė (duomenys neskelbtini) nėra ir niekada nepriklausė nei I. J., nei jo tėvui. Be to, I. J. tėvas yra atskiras subjektas, taip pat verslininkas, su nurodyta įmone (duomenys neskelbtini)vykdė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius bei su nurodyta įmone atsiskaitė.

3.       Ieškovo teigimu neatitinka tikrovės ir straipsnyje paviešinti teiginiai apie baudos išieškojimą iš I. J., kadangi, nors antstolių kontoroje ir buvo vykdoma vykdomoji byla dėl priverstinio baudos išieškojimo, tačiau I. J. baudą sumokėjo pats, geranoriškai, atlikdamas pavedimą į antstolio sąskaitą. Straipsnyje yra teigiama, kad „R. B. pavardė yra sušmėžavusi kitame su I. J. susijusiame versle: jam pačiam, o vėliau jo tėvui priklausiusiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas R. B., paskui įmonė perrašyta (duomenys neskelbtini). Visgi (duomenys neskelbtini) nebuvo „servisas“, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtas juridinis asmuo, turėjęs teisnumą ir veiksnumą, teisėtai vykdęs veiklą. I. J. nebuvo susijęs su nurodyto juridinio asmens veikla, o tik su įsteigimu. Straipsnyje yra nurodoma, kad „R. B. priklauso J. K. įregistruota (duomenys neskelbtini), prieš tai jos savininkas buvo I. J. bei jo tėvas. (duomenys neskelbtini) valdo vieną iš (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini). Faktiškai (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė nei I. J., nei jo tėvui J. J.. Kaip galėjo įsitikinti žurnalistas, susipažinęs su VĮ „Registrų centras“ esančiais judrinio asmens duomenimis, I. J. buvo tik šio subjekto įgaliotu atstovu, ką patvirtina registrui pateiktas įgaliojimas. I. J. tėvas taip pat niekada nebuvo šio juridinio asmens savininku. Dėl atsakovės paskleistos informacijos ieškovas nurodė patyręs išgyvenimus, verslo partneriai suabejojo ieškovo, kaip verslininko bei žmogaus reputacija bei patikimumu, jam teko teisintis prieš savo partnerius bei kitus asmenis, su kuriais bendrauja dėl verslo vystymo, jiems aiškintis ir dėti pastangas, kad atkurtų savo įvaizdį bei pasitikėjimą juo. Tai ieškovas vertino kaip jam sukeltą neturtinę žalą, kurios atlyginimui prašė priteisti 10 000 Eur.

4.       Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepime į ieškinį

5.       Atsakovė dėl teiginių „(duomenys neskelbtini) jis yra įsukęs mokesčių slėpimo schemą, pasinaudojęs asocialiam vyrui užrašyta įmone. Jam už tai buvo skirta (duomenys neskelbtini) bauda, kurios jis taip ir nesumokėjo, pinigai (duomenys neskelbtini) išieškoti per antstolius“ nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 gruodžio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-334-818/2022 nurodyta, kad skola buvo ne geranoriškai sumokėta, o išieškota antstolių. Dėl teiginių „(duomenys neskelbtini) yra sušmėžavusi kitame su I. J. susijusiame versle: jam pačiam, o vėliau jo tėvui priklausiusiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas (duomenys neskelbtini), paskui įmonė perrašyta (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pats ieškovas interviu žurnalistui V. M. yra nurodęs, kad R. B. yra jo darbuotojas. Todėl teiginys, kad I. J. niekaip nesusijęs su jo veikla yra neatitinkantis tikrovės. Dėl teiginių „(duomenys neskelbtini) priklauso J. K. įregistruota (duomenys neskelbtini), prieš tai jos savininkas buvo I. J. bei jo tėvas. (duomenys neskelbtini) valdo vieną iš (duomenys neskelbtini) įmonių (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal J. K. išrašą J. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė daugiau nei 75 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. I. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė daugiau nei 75 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Dėl vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) (www.delfi.lt, (duomenys neskelbtini)) teiginio „Registrų centre iš karto labai keistai atrodo, kur yra su juo nemažai susijusių įmonių, bet nei vienos jisai įmonių akcininkas šiuo metu nėra, nei vienos direktorius nėra, tos įmonės, dalis jų, yra bankrutavusios“ nurodė, kad žurnalistas dėstė savo vertinimą, nuomonę. Tai darydamas jis nurodo savo nuomonės faktinį pagrindą, kuris yra pakankamas tokiai nuomonei susidaryti.

6.       Ieškovas I. J. dublike ieškinį palaikė, paaiškindamas, kad nors atsakovė teigė, kad ginčo straipsnis yra tiriamosios žurnalistikos pavyzdys, tačiau atsakovės nurodoma informacija yra paremta prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis ir tai formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą – akivaizdžiai pažeidžia jo garbę ir orumą. S. M. skelbtas vaizdo įrašas negali būti vertinamas kaip įrodymas nagrinėjamame ginče, kadangi S. M. publikuotas įrašas taip pat nebuvo objektyvus ir paremtas tuo pačiu straipsniu. S. M. savo vaizdo įraše rėmėsi atsakovės publikuotu straipsniu, o atsakovė šiame atsiliepime teigia, kad ji remiasi S. M. publikuotu vaizdo įrašu. Priešingai negu yra bandoma įteigti atsiliepime, ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už jo reklamuojamų subjektų netinkamą pareigų vykdymą. Ginčo straipsnyje ir vaizdo įraše I. J. nepagrįstai yra siejamas ir tapatinamas su subjektais, kurių vystomus projektus jis reklamavo, tuo pačiu pažeidžiant I. J. garbę ir orumą, teigiant, kad neva konkrečiai jis yra susijęs su straipsnyje ir vaizdo įraše nurodytais vartotojų pažeidimais.

7.       Atsakovė UAB „Delfi“ triplike su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad tai, kas ieškinyje ir dublike pateikiama kaip neva teisėta ieškovo veiklos schema, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (duomenys neskelbtini) pranešime „(duomenys neskelbtini)“ įvardijama kaip nusikalstama schema. Ieškovo reputacija nėra nepriekaištinga ir tai svarbu vertinant jo pretenzijas. Nauji įtarimai nusikaltimų padarymu Ieškovo reputaciją tik pablogino. Interviu su žurnalistu metu ieškovas teigė: (duomenys neskelbtini) – tai yra mūsų holdingo įmonė, kaip pavyzdys. Tai (duomenys neskelbtini) nuperka turtą, suprojektuoja ir padaro pardavimus.“ Ieškovas tik dabar teigia, kad kaip prekės ženklo savininkas padeda viešinti kitų verslo subjektų projektus. Iki pasirodant ginčo publikacijai ieškovas siekė sudaryti įspūdį, kad būtent jis yra pagrindinis įmonių grupės, kurios sudaro (duomenys neskelbtini), vadovas ir savininkas. Socialiniame tinkle „LinkedIn“ ieškovas prisistato kaip (duomenys neskelbtini) (generalinis direktorius-įkūrėjas). Prisistatymas kaip (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai kuria įspūdį, kad (duomenys neskelbtini) yra ne prekių ženklas, o juridinis asmuo. Dėl konkretaus minimo projekto įmonių (duomenys neskelbtini) Lietuvos kriminalinės policijos biure šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 25 str. 4 d. 182 str., 220 str. 2 d., 222 str., 216 str. Įtariama, kad šios organizuotus grupės lyderiu buvo ieškovas I. J., todėl ieškovo siekis atsieti save nuo įmonių (duomenys neskelbtini) yra ne tik jo nesąžiningi veiksmai, bet sukurta sudėtinga nusikalstama schema, siekiant vengti mokesčių ir daryti kitus nusikaltimus.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. V. ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad pirkėjai apartamentus įsigijo iš (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas reklamavo (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad apartamentai įsigyti iš jos. Informacija ir neteisinga, ir pateikta neigiamame kontekste. Todėl turi būti paneigta. A. B. reikalavo pinigų, tačiau nutraukti preliminarios sutarties neprašė. Straipsnyje teigiant „(duomenys neskelbtini)“, darytina išvada, kad ieškovo, nors faktiškai iš (duomenys neskelbtini). I. J. nebuvo (duomenys neskelbtini) nei savininku, nei naudos gavėju. Jis sklypų pirkimo – pardavimo sandoriuose nedalyvavo. Be to, nėra tokio sandorio kaip perrašymas. Sandoriai buvo pagrįsti, teisėti. Straipsnyje nurodžius „kone dyką“, reikia suprasti, kad praktiškai nebuvo mokėta, padovanota, tačiau iš tikrųjų mokėta buvo. Pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini). Įmonė pardavė už didesnę kainą, todėl net užsidirbo. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pamirštas. Nors (duomenys neskelbtini) I. J. buvo nuteiktas, tačiau neaišku, kodėl šią informaciją po daug metų reikėjo vėl iškelti. Tai ypatingi duomenys. Be to, baudą I. J. sumokėjo geranoriškai, pervesdamas į antstolio sąskaitą. Neaišku, kam straipsnyje (duomenys neskelbtini) yra siejami su ieškovu, kai šią įmonę jis jau seniai pardavė. Be to, (duomenys neskelbtini) nėra servisas. Tai įvairiose srityse veiklą vykdžiusi įmonė. (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė nei I. J., nei jo tėvui. Atsakovė priešingų duomenų nepateikė. Tik vieną išrašą, kurio vertimas nepatvirtintas. Neaiškus vaizdinės įmonių schemos pagrindas. Ieškovas nepagrįstai siejamas su (duomenys neskelbtini). Ši įmonė jam priklausė (duomenys neskelbtini). Kitų įmonių ((duomenys neskelbtini)) registre nėra. Atstovas teigė, kad atsakovė paskleidė žinias, ne nuomonę. Nors penktame teiginyje nurodyta „labai keista atrodo“, tačiau faktiškai žurnalistas pateikė. Nesurinkęs duomenų jis neturėjo skleisti žinios. Šiuo atveju žurnalistas per savo įspūdį ištransliavo žinią, kuri formuoja neigiamą nuomonę apie ieškovą.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovas I. J. ieškinį palaikė. Nurodė, kad užsiima reklamos ir tarpininkavimo paslaugomis. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra prekės ženklas, skirtas reklamai. Jokių įmonių (duomenys neskelbtini) neturi. Jis nepristatė (duomenys neskelbtini) kaip holdingo ar įmonių grupės. Jis tik reklamavo produktus. Jis pats neprisistatė kaip (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, o tokio įvardijimo neskundė, nes tai – ne šmeižtas. Interviu abstrakčiai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė. Jokių pardavimo sandorių nevykdo. Mano, kad rašant straipsnį turi būti remiamasi Registrų centro duomenimis, o ne informacija Instagram‘e ar pan. Jo anglų kalbos žinios nėra labai geros. K. L.‘e kėlė aprašymą, dėjo tam tikras opcijas. Įdėta artimiausia esamai. (duomenys neskelbtini) reiškia įkūrėjas, savininkas. Baudą sumokėjo visą vienu mokėjimu. Mokėjo antstoliui. Neprisimen, kodėl praėjo tiek laiko nuo baudos paskyrimo iki jos sumokėjimo. Po ginčo straipsnio sulaukė daug klausimų iš verslo partnerių, buvo nutrauktos dvi sutartys. Straipsnio taisymas netektų prasmės. Jis turi būti pašalintas visas. Žalą įvertino minimaliai.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Delfi“ atstovas advokatas A. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas yra puikiai žinomas visuomenėje, davęs interviu, nuomonės formuotojas. Dėl sąmoningo siekimo žinomumo jis laikytinas viešu asmeniu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) straipsnyje jis net buvo pavadintas socialinių tinklų (duomenys neskelbtini). Rašydamas ginčo straipsnį žurnalistas vadovavosi 2022-12-07 nuosprendžiu. Bauda išieškota (duomenys neskelbtini)., t.y. po daugiau nei (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad ji išieškota, vadinasi, ne sumokėta geranoriškai. I. J. pats nurodė, kad R. B. dirba kompanijoje, todėl nekilo klausimų, kad jis darbuotojas. J. K. registruota įmonė (duomenys neskelbtini) patvirtina išrašas iš Vyriausybės svetainės, t.y. oficialaus tinklalapio. Ieškovui priklausė šios įmonės akcijos. Paskutinis teiginys, kur nurodyta „labai keistai atrodo“, yra žurnalisto nuomonė. Taip pat nuomonė „kone už dyką“. Kai kurie ginčijami teiginiai neturi aiškaus ryšio su ieškovu, pvz. 2-as teiginys dėl (duomenys neskelbtini), 5-as teiginys dėl įmonės vadovu paskirto (duomenys neskelbtini), 6-as dėl (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad didžiajai daliai straipsnio pretenzijų nėra, todėl reikalavimas jį šalinti nepagrįstas.

11.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. M. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 1-asis teiginys net ne jo. Jis buvo sistemingai skelbiamas paties ieškovo. Holdingas suprantamas kaip kontroliuojanti bendrovė, kuriai priklauso įmonių grupė. Ieškovas nuolat save pristatydavo kaip holdingo (duomenys neskelbtini). Straipsnio kontekste yra aiškinamasi, kas yra (duomenys neskelbtini). Straipsnyje tai sukonkretinama. Šiuo metu aišku, kad tai klaidingas teiginys, kurį skleidė pats ieškovas. Kita vertus, neaišku, kaip tai žemina jo garbę ir orumą. Dėl sutarties nutraukimo, - netikslus teisinis išsireiškimas. Kai A. B. pamatė, ką jai siūloma įsigyti, nenorėjo pasirašyti pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties, bet įmonė nesutiko. A. B. patalpas įsigijo iš (duomenys neskelbtini), bet statytojas – (duomenys neskelbtini). Tai apgaulingų statytojų schema, kai pirkėjui pateikiamos pasirašyti dvi sutartys viena – įsigijimo, kita – remonto. 2-asis teiginys – reziumuotas teismo sprendimas. I. J. įsigijo sklypus iš (duomenys neskelbtini). Sklypai parduoti (duomenys neskelbtini) mažesnė nei rinkos kaina, todėl jo, žurnalisto, nuomone „kone veltui“. 3-asis teiginys dėl mokesčių slėpimo taip pat paremtas teismo sprendimu. Bauda skirta (duomenys neskelbtini). Sumokėta (duomenys neskelbtini) metai nelaikytini geranorišku įvykdymu. Jei asmuo toliau daro nusikalstamas veikas, jis neturi teisės būti užmirštas. Dėl 4-o teiginio: (duomenys neskelbtini) pavardė iš pradžių sušmėžavo (duomenys neskelbtini). I. J. sakė, kad (duomenys neskelbtini) – jo draugas. Neaišku, kaip tai žemina jo garbę ir orumą. (duomenys neskelbtini) teikė automobilių remonto paslaugas. Rašydamas rėmėsi Vakarų ekspreso straipsniu (duomenys neskelbtini), Rekvizitai.lt duomenimis. Straipsnyje nebuvo rašoma, kad (duomenys neskelbtini) yra I. J. įmonė. Jis (duomenys neskelbtini) buvo jos direktorius. Jis ją įkūrė. Todėl ryšys su šia įmone yra. Remiantis Registrų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vadovu tapo vienas (duomenys neskelbtini) pilietis, po to kitas. Rašydamas 5-ą teiginį, rėmėsi viešai prieinama informacija iš (duomenys neskelbtini) T. R. „keistai atrodo“, nes I. J. prisistato kaip didelis verslininkas, o pagal Registrų centro duomenimis įmonės, kurios priklauso (duomenys neskelbtini), užrašytos kitų asmenų vardu. Mano, kad jokia neturtinė žala ieškovui nepadaryta.

12.       Liudytoja A. B. parodė, kad dėl apartamentų adresu (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, o su (duomenys neskelbtini) – statybos rangos. Sutartis sudarė elektroniniu paštu. Tą pačią dieną sumokėjo avansus. Mano, kad I. J. yra tų įmonių savininkas. Kai buvo atvykusi apžiūrėti ketinamo įsigyti objekto, buvo susitikusi su lyg ir I. J. (nėra tikra, ar ten buvo jis). Jokie įsipareigojimai, numatyti statybos darbų sutartyje, nebuvo įvykdyti. Nieko nepadarė ir (duomenys neskelbtini) (patalpa tebebuvo po žeme, be langų, o (duomenys neskelbtini)). Kreipėsi į teisininkus, prašydama nutraukti sutartis, sudarytas su (duomenys neskelbtini) bei atgauti avansą. Jai buvo svarbu, kad sutartiniai santykiai nebesitęstų ir ji atgautų avansą. Šios įmonės nesutiko nutraukti sutarčių ir vis siuntė raštus dėl sutarčių pratęsimo. Tuomet jos teisininkas kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo. Žurnalistui pateikė susipažinti teismo sprendimą. Ji jam taip ir įvardijo, kad pavyko nutraukti sutartis, pinigų perdavimo kvituose advokatui taip pat nurodė „už sutarties nutraukimą“. Iš (duomenys neskelbtini) taip ir nepavyko nieko atgauti. Atgavo tik iš (duomenys neskelbtini). Kiti žmonės, kurie įsigijo apartamentus (duomenys neskelbtini), taip pat nukentėjo, kreipėsi į teismą. Kaip buvo matyti iš susirašinėjimo Facebook grupėje, daugelis žmonių abejojo, ar pasirašinėti sutartis dėl apartamentų (duomenys neskelbtini). Kai kaimynai norėjo nutraukti sutartis, įsikišo I. J., grasino.

13.       Teismo posėdžio metu liudytojas M. T. parodė, kad turi įsigijęs apartamentus adresu (duomenys neskelbtini). Jie pastato vystytojo palikti ir netvarkomi. Praeitais metais jis (liudytojas) įkūrė namo savininkų bendriją. Patalpų savininkai jaučiasi nukentėję. (duomenys neskelbtini) yra pateikta pretenzija, prašant vystomą projektą pabaigti, bet ši įmonė savo įsipareigojimų išsižada. Iki šiol nebaigtas (duomenys neskelbtini), nebaigtas (duomenys neskelbtini) ir kt. Jis su kitais patalpų savininkais pateko į sudėtingą situaciją, nes iš savininko negauna dokumentų. (duomenys neskelbtini) net atjungta elektra. Visi gyventojai jaučiasi apgauti, nukentėję. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kalbėjo su I. J., kuris prisistatė kaip (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – viena iš to holdingo įmonių. I. J. sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Buvo siūloma pasirašyti dvi sutartis: vieną – su pardavėju (duomenys neskelbtini), kitą – su rangovu (duomenys neskelbtini). Dėl tokio siūlymo, kuris kėlė abejonių, kreipėsi į I. J., viešai prisistatantį (duomenys neskelbtini). Bendraujant, jis tai pripažino. I. J. patikinus, kad viskas gerai, pasirašė sutartis. (duomenys neskelbtini) viešai buvo pristatoma kaip (duomenys neskelbtini) įmonė. Ji siūlė (duomenys neskelbtini) rangovą. Kadangi I. J. apgavo ir liudytojas, pasirašęs sutartis dėl minėtų apartamentų, nukentėjo finansiškai, kreipėsi į Delfi. Gavo pakvietimą iš žurnalisto ir susitiko su juo. Jam nekela abejonių, kad galutinis šių įmonių naudos gavėjas yra I. J.. (duomenys neskelbtini) darbuotojai sakė, kad sprendimus priima tik I. J., o jis projekto pabaigti nenori.

Ieškinys atmestinas

14.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad internetiniame žinių portale www.delfi.lt, priklausančiame bei administruojamame UAB „Delfi“, (duomenys neskelbtini) buvo publikuotas straipsnis pavadinimu: „(duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 9-20). (duomenys neskelbtini) portale www.delfi.lt buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame savo paties parašytą straipsnį apie I. J. komentavo žurnalistas V. M.

((duomenys neskelbtini)) (vaizdo įrašas laikmenoje yra pridėtas ir kaip priedas prie bylos popierinių dokumentų). Aukščiau nurodytame straipsnyje yra šie ieškiniu ginčijami teiginiai: 1) (duomenys neskelbtini) klientai įsigijo iš (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini) per teismus pavyko nutraukti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiimti dalį sumokėtų pinigų“; 2) Tėvų vardu I. J. yra įvykdęs ir kitų keistų sandorių. Štai (duomenys neskelbtini) jo įmonė (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini), dalį jų kone už dyką perrašė tėvams, netrukus po to (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla“; 3) Jam už tai buvo skirta (duomenys neskelbtini) bauda, kurios jis taip ir nesumokėjo, pinigai (duomenys neskelbtini) išieškoti per antstolius“; 4) „R. B. pavardė yra sušmėžavusi kitame su I. J. susijusiame versle: jam pačiam, o vėliau jo tėvui priklausiusiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas R. B., paskui įmonė perrašyta (duomenys neskelbtini)“; 5) „R. B. priklauso J. K. įregistruota (duomenys neskelbtini), prieš tai jos savininkas buvo I. J. bei jo tėvas. (duomenys neskelbtini) valdo vieną iš (duomenys neskelbtini). Žurnalistas V. M. (duomenys neskelbtini) laidoje teigė: „(duomenys neskelbtini) iš karto labai keistai atrodo, kur yra su juo nemažai susijusių įmonių, bet nei vienos jisai įmonių akcininkas šiuo metu nėra, nei vienos direktorius nėra, tos įmonės, dalis jų, yra bankrutavusios”.

15.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Visgi tam, kad

16.       Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

17.       Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmieji penki teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, pateikti kaip žinia skaitytojams, jais informacija pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. To nekeičia ir žodžiai 2-ame teiginyje „kone už dyką“ nes jais nusakoma itin menka sandorio kaina. 

19.       Teiginys laidoje „(duomenys neskelbtini) iš karto labai keistai atrodo, kur yra su juo nemažai susijusių įmonių, bet nei vienos jisai įmonių akcininkas šiuo metu nėra, nei vienos direktorius nėra, tos įmonės, dalis jų, yra bankrutavusios“ laikytinas žurnalisto nuomone, nes perteikiamas subjektyvus trečiojo asmens Registrų centro duomenų apie įmones, su kuriomis jis laiko susijusiu ieškovą, vertinimas, kurį nusako žodžiai „keistai atrodo“.

20.       Tiek straipsnis, tiek vaizdo įrašas, kuriame yra ginčijamu teiginiai, buvo patalpinti www.delfi.lt internetiniame žinių portale bei yra laisvai prieinami plačiai asmenų auditorijai. Ginčo dėl to nėra. Taigi, paskleidimo faktas nustatytas.

21.       Sprendžiant, ar žinios yra apie ieškovą, pažymėtina, kad ne visuose teiginiuose ieškovas yra įvardijamas. Be to, pirmajame teiginyje apskritai yra kalbama apie (duomenys neskelbtini) įsigijimą iš (duomenys neskelbtini), A. B. patirtį susigrąžinant avansą. Visgi tuoj pat po teiginio (duomenys neskelbtini) žmonės įsigijo iš (duomenys neskelbtini) (kitame sakinyje) rašoma, kad jos, t.y. (duomenys neskelbtini), įkūrėju viešai prisistato I. J.. Darytina išvada, kad informacija, kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini), vadinasi ir apartamentų iš jos įsigijimą, ir galimybes susigrąžinti avansą, yra susiję su ieškovu, todėl ir pirmasis teiginys laikytinas susijusiu su ieškovu. Kituose teiginiuose, kur nurodyta „jis“, nekyla abejonių, kad kalbama apie ieškovą, nes prieš tai esančiuose sakiniuose toje pačioje pastraipoje ir visame kontekste minimas I. J.. 4-o teiginio dalis „(duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas R. B.“ ir 5-o teiginio dalis „R. B. priklauso J. K. įregistruota (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai apie kitą asmenį – R. B., bet netiesiogiai ir apie ieškovą, nes susiję su ieškovu tiek, kiek su jo verslu susijęs R. B.. Be to, 5-ame teiginyje, kurio dalį iš esmės ir ginčija ieškovas, teigiama apie (duomenys neskelbtini) akcijų priklausymą ieškovui, 4-ame teiginyje - tai, kad ieškovui priklausė įmonė (duomenys neskelbtini), todėl tai tiesiogiai su juo susiję.

22.       Sprendžiant, ar žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi 5-i ginčijami teiginiai yra pateikiami straipsnyje su neigiamo pobūdžio antrašte (duomenys neskelbtini). Taip pat visi teiginiai pateikti neigiamame kontekste, nes nurodžius apie (duomenys neskelbtini) įsigijimą, toliau rašoma apie dideles iš to kilusias problemas pirkėjams, teiginio apie sklypų perrašymą kone už dyką pabaiga – ieškovo nurodomos įmonės (duomenys neskelbtini) bankrotas, be to, ieškovas pateikiamas sklypų perleidimo jo tėvui už itin mažą kainą kontekste, teiginys yra straipsnio dalyje, įvardintoje „(duomenys neskelbtini)“. Teiginys dėl baudos išieškojimo per antstolius suponuoja faktą apie ieškovo vengimą vykdyti prievolę. 4-ajame teiginyje tiesioginės neigiamos informacijos apie I. J. nėra, tačiau neigiamą įspūdį sudaro įmonės, su kuria I. J., nurodoma, kad susijęs, perrašinėjimas ir bankrotas, taip pat sukuriamas neigiamas įspūdis žodžiais, kad jo versle sušmėžavo tam tikro asmens (konkrečiai R. B.) pavardė. Tiesiogiai neigiamos informacijos apie ieškovą nėra pateikta ir 5-e teiginyje, juo labiau toje dalyje, kurią jis tiesiogiai ginčija (dėl akcijų priklausymo jam ir tėvui). Neigiamą įspūdį gali sudaryti nebent minima R. B., kaip (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sudaryta viena iš (duomenys neskelbtini) sutarčių, vadovo pavardė, įvertinus straipsnio kontekstą ir aprašytas pirkėjų problemas pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini), jos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau 5-o teiginio šuo aspektu ieškovas neginčija, nes neteikia argumentų, kad R. B. nėra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Darytina išvada, kad neigiamai veikia nuomonę apie ieškovą, taigi ir žemina jo garbę ir orumą, pirmieji keturi ginčijami teiginiai.

23.       Ieškovas laikėsi pozicijos, kad visi ginčijami teiginiai yra neteisingi. 

24.       Dėl pirmojo teiginio ieškovas nurodė, kad toks juridinis asmuo kaip (duomenys neskelbtini).  Juridinių asmenų registre nėra registruotas, todėl pirkėjai negalėjo įsigyti apartamentų iš (duomenys neskelbtini). Pirmiausiai pažymėtina, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t.y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-421/2017).

25.       Šiuo atveju ieškovo pateikti įrodymai, t.y. išrašas iš Registrų centro Juridinių asmenų viešos paieškos, patvirtina, kad toks juridinis asmuo kaip (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registre nėra registruotas (el.b.t.1, l. 21). Kaip matyti iš išrašo apie (duomenys neskelbtini) registraciją, tai – ieškovui I. J. priklausantis prekės ženklas (el.b.t.1, l.22-23). Vis dėlto pats ieškovas pokalbio (interviu) su žurnalistu metu sakė: „(duomenys neskelbtini) yra mūsų holdingo įmonė. (duomenys neskelbtini) nuperka turtą, suprojektuoja ir parduoda“ (gardo įrašo 00.56 – 1.05 min.). Taigi pats ieškovas (duomenys neskelbtini) žurnalistui pristatė kaip subjektą, kuris vykdo veiklą (perka, projektuoja, parduoda). Prekės ženklas to padaryti negalėtų. Todėl žurnalistui pagrįstai susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) yra įmonė, kuri parduoda būstą. Pažymėtina, kad ir kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) pristatydavo kaip (duomenys neskelbtini) įvairioms visuomenės informavimo priemonėms. Gerokai anksčiau nei ginčo straipsnis, t.y. (duomenys neskelbtini), 15 min.lt publikuotame straipsnyje cituojant I. J. žodžius jis pristatytas kaip (duomenys neskelbtini). Straipsnyje (duomenys neskelbtini) pristatoma kaip nekilnojamojo turto plėtros bendrovė (el.b.t. 1, l.121). Kitame (duomenys neskelbtini) straipsnyje rašoma, kad (duomenys neskelbtini) įmonių grupė pasirašė sutartį su valstybės kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Šiame straipsnyje, cituojant I. J. žodžius, jis vėl pristatomas kaip (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 124-126). (duomenys neskelbtini) tinklalapyje ji nurodoma kaip (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), su kuria buvo pasirašoma preliminari apartamentų įsigijimo sutartis, priklausanti šiam (duomenys neskelbtini).

26.       Nors preliminari sutartis nėra tapati pagrindinei turto įgijimo sutarčiai, nes būtent pastarosios pagrindu pirkėjas įgyja nuosavybės teisę, o preliminari sutartis yra vertinama kaip organizacinė sutartis, tačiau ji jau rodo šalies valią įsigyti turtą ir yra pirminis sutartinių santykių etapas parduodant bei įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Todėl nors jos sukeliamos pasekmės neatitinka pagrindinės sutarties pasekmių, t.y. pirkėjas netampa turto savininku, preliminariai sutarčiai nekeliami tokie griežti formos reikalavimai, tačiau savo esme preliminari sutartis išreiškia pirkėjo ketinimą turtą pirkti, o pardavėjo parduoti, dėl ko yra pradinis turto įsigijimo etapas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo žurnalisto, kuris nėra teisininkas, paskelbto teiginio (duomenys neskelbtini) vertinti kaip neteisingo. 

27.       Kita pirmojo teiginio dalis: „(duomenys neskelbtini) per teismus pavyko nutraukti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiimti dalį sumokėtų pinigų“ nėra teisiškai tiksli, tačiau žurnalistas nėra teisininkas ir iš jo tikslios teisinės kalbos reikalauti negalima. Svarbu šiuo atveju, ar ginčijamu teiginiu perteikta žinia atitinka fakto esmę.

28.       Atsakovė ir trečiasis asmuo žurnalistas V. M. paaiškino, kad rašydamas šį teiginį rėmėsi Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-110-351/2023. Šiame sprendime nurodyta, kad „Nors atsakovė (duomenys neskelbtini) savo atsiliepime nurodo, kad Preliminari sutartis nėra pasibaigusi ir ji neprivalo grąžinti avanso, tačiau šalių pasirašytos Preliminariosios sutarties 8.3. punkte nurodyta, kad avansas privalo būti grąžintas net ir tuo atveju, jeigu sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei pirkėjo, nei pardavėjo kaltės ir šalys nesusitaria dėl termino pratęsimo, tai Pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą Sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos. Kadangi atsakovėms buvo sumokėti avansiniai mokėjimai, todėl nutrūkus sutartims dėl atsakovių sutarčių nevykdymo, jos privalo gautas avansines įmokas grąžinti ieškovei. Tokiu būdu iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei (duomenys neskelbtini) Eur, iš (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Eur sumokėto avanso“ (el.b.t.1, l. 137-144).

29.       Iš cituotos sprendimo dalies akivaizdu, kad būtent teismas, konstatavęs, kad preliminari sutartis pasibaigusi ((duomenys neskelbtini) dėl to ginčijosi), sprendimu priteisė A. B. jos sumokėtą avansą, dėl kurio ji kreipėsi į teismą. Tai atitinka žurnalisto žodžius, kad A. B. per teismui pavyko atsiimti dalį sumokėtų pinigų. Nors teismas preliminarios sutarties nenutraukė, nes šalims per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.), tačiau preliminarios sutarties pasibaigimas ir to konstatavimas iš esmės reiškia pasibaigusius arba, kaip suprato žurnalistas, nutrūkusius sutartinius šalių santykius (pažymėtina, kad pats teismas cituotoje pastraipoje nurodė, kad sutartys nutrūkę). A. B. teismo posėdyje parodė, kad jos tikslas ir buvo nutraukti sutartinius santykius ir susigrąžinti avansą. Taigi akivaizdu, kad preliminarios sutarties pasibaigimas be jos nutraukimo yra geriau žinomas teisininkams, bet savo esme sutarties pasibaigimas prilygsta nutrūkusiems sutartiniams santykiams, todėl ginčijamame teiginyje žurnalistui nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) per teismus pavyko nutraukti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, visuomenė nėra iš esmės klaidinama, nes teiginiu perteikiama žinia dėl pasibaigusių sutartinių santykių ir teismo pagalba išsireikalauto avanso yra teisinga.

30.       Paskelbdama teiginį (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė žurnalistui kaip pagrindą naudotą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-239-730/2022. Šioje byloje teismas nagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams, kurių vienas buvo J. J., dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

31.       Sprendime konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į pirkimo - pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodytų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir J. J. buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui pardavė (duomenys neskelbtini), tai yra, už (duomenys neskelbtini) mažiau, nei buvo pati įsigijusi. Pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypų vidutines rinkos vertes (duomenys neskelbtini) vidutinė žemės sklypų rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, buvo (duomenys neskelbtini) Eur, tai yra, kiekvieno iš jų nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur, tai yra, (duomenys neskelbtini) didesnė nei faktiškai ginčo žemės sklypai buvo parduoti atsakovams ((duomenys neskelbtini) Eur). Teismas padarė išvadą, kad ieškovei, nesant tam pagrindo, perleidus savo turtą už mažesnę kainą, nei įsigijo, bei už ženkliai mažesnę kainą ((duomenys neskelbtini) kartų), nei tuo metu buvusi ginčo sklypų rinkos vertė, turint tikslą, kad šį turtą įsigytų išskirtinai atsakovas, jai pačiai patiriant ilgalaikių finansinių sunkumų, ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas ieškovei.

32.       Šių duomenų ir teismo išvados pagrindu ieškovo teiginys dėl sklypų perleidimo kone už dyką atitinka teismo išvados esmę dėl itin mažos perleistų sklypų kainos kaip nenaudingos (duomenys neskelbtini), bet naudingos ieškovo tėvams. Pirkimo – pardavimo sandorio esmė yra turto perleidimas. Taip buitinėje kalboje suprantamas ir turto užrašymas, t.y. perleidimas kitam asmeniui, ypač, kai perleidimas atliktas praėjus labai nedaug laiko nuo turto įsigijimo. Todėl šiuo atveju ginčo teiginys dėl dalies sklypų perrašymo kone už dyką atitinka norimos perduoti žinutės esmę.

33.       Sutiktina su ieškovu, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui jo nurodomo (duomenys neskelbtini) sklypų perleidimo metu priklausė įmonė (duomenys neskelbtini), t.y. nėra duomenų, kad jis buvo šios įmonės akcininku, tačiau jis nuo (duomenys neskelbtini) vadovavo šiai įmonei (tai patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys). Visgi nagrinėjamu atveju ginčijamo teiginio akcentas buvo ne tiek tai, kad ieškovas yra minėtos įmonės akcininkas, o tai, kad jis buvo susijęs su minėtų sklypų įmonei (duomenys neskelbtini) nepelningu, o jo tėvams itin pelningu perleidimu. Iš esmės tokia išvada darytina iš teismo motyvų: „laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol vieni ir tie patys fiziniai asmenys, tarp jų ir ieškovės vadovu ginčo sandorio metu buvęs L. J., atsakovas J. J. bei atsakovo J. J. sūnus I. J., kuris vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini) dalyvavo tų pačių įmonių veikloje, kur jie buvo akcininkais arba įmonių vadovais: (duomenys neskelbtini); <...> kaip matyti iš ieškovės Juridinių asmenų registro išrašo (DOK - CBP-88) ieškovės akcininke nuo (duomenys neskelbtini) tapo įmonė (duomenys neskelbtini). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-107-613/2022), su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (DOK – CBP 288) yra pateiktas (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl restruktūrizavimo, kurios direktoriumi nurodomas I. J.. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (38-39 punktas) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog nurodyti asmenys, tarp jų ir ieškovės vadovu ginčo sandorio metu buvęs L. J., atsakovas J. J. bei atsakovo J. J. sūnus I. J., kuris vedė derybas dėl žemės sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini), buvo susiję verslo ryšiais, vykdė bendrą veiklą ir bendrus projektus“.

34.       Taigi

35.       Atsižvelgiant į tai, net ir atsakovei neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini) sklypų perleidimo metu ieškovui priklausė įmonė (duomenys neskelbtini) (jis vadovavo šiai įmonei, bet vėliau), t.y. žurnalistui nepakankamai atidžiai patikrinus duomenis ir atitinkamai netiksliai pateikus informaciją, pati teiginio esmė dėl itin pigiai perleistų žemės sklypų ir ieškovo sąsajos tiek su sklypų įsigijimų iš (duomenys neskelbtini), tiek su tėvu, kuris minėtoje byloje civilinėje byloje Nr. e2-239-730/2022 negalėjo pasakyti iš kur sužinojo apie šių sklypų įsigijimo galimybę, nors derybose dėl jų įsigijimo įmonei (duomenys neskelbtini) dalyvavo jo sūnus, nėra klaidinga, dėl to nėra pagrindo ginčijamą teiginį pripažinti neteisingu.

36.       Pagrįsdama teiginio (duomenys neskelbtini), teisingumą atsakovė nurodė, kad jo pagrindas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-334-818/2022.

37.       Sutiktina su atsakove, kad aukščiau nurodytame nuosprendyje nurodyta, kad „I. J. <...> teistas: Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimu ir 46 MGL (5980 Lt) baudos bausme, 2018-05-04 bauda išieškota“ (el.b.t.1, l. 162). (duomenys neskelbtini) antstolio G. K. pažyma patvirtina, kad šio antstolio kontoroje buvo vykdomas Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-20 išduotas teismo nuosprendis dėl 1 731 Eur baudos išieškojimo iš skolininko I. J. valstybės naudai. Antstolis nurodė, kad pagal šį vykdomąjį dokumentą skolininkas yra pilnai atsiskaitęs (el.b.t.2, l. 12). Visgi aplinkybė, kad ieškovas atsiskaitė, savaime nereiškia, kad nebuvo priverstinio vykdymo. Priešingai, vien tai, kad baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, o nuo nuosprendžio, kuriuo I. J. skirta bauda, iki baudos sumokėjimo praėjo (duomenys neskelbtini) metai, rodo, kad bauda nebuvo sumokėta geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, juo labiau, kad skelbiant ginčo teiginį buvo remiamasi teismo nuosprendžiu, t.y. oficialiu šaltiniu, kuriame nurodyta, kad bauda išieškota, nėra pagrindo šį teiginį pripažinti neteisingu.

38.       Ieškovas ginčija teiginį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas R. B., paskui įmonė perrašyta (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo servisas, ieškovas tik įsteigė šią įmonę, ieškovas nesusijęs su I. B. veikla ir šios įmonės savininkų pasikeitimu. Visgi vieši duomenys, kuriais rėmėsi šią informaciją parengęs žurnalistas, sudaro pagrindą (duomenys neskelbtini) vertinti kaip autoservisą. (duomenys neskelbtini) Vakarų ekspreso straipsnio pati antraštė nurodo, kad (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Straipsnyje rašoma, kad „Naujose patalpose įsikūrusiame autoservise atliekamas įvairių modelių ir metų lengvųjų  automobilių ir mikroautobusų remontas, teikiamos plovyklos paslaugos bei prekiaujama žymiausių gamintojų auto detalėmis, padangomis, autochemija. Servise paslaugas teikia profesionali, kvalifikuota darbuotojų komanda, turinti ilgametę patirtį”. Nors rekvizitai.lt duomenimis ši įmonė išregistruota ją likvidavus, tačiau tame pačiame puslapyje nurodyta, kad jos veika buvo – autoservisai. Įmonės apibūdinimas kaip autoserviso nereiškia, kad tai ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtas ar neteisėtą veiklą vykdantis juridinis asmuo. Pastaroji informacija ((duomenys neskelbtini)) neprieštarauja teiginiui, kad ši įmonė ieškovui nebepriklauso. Kaip nurodė pats ieškovas, jis tėvo prašymu įsteigė šią įmonė, o vėliau akcijas pardavė (tai matyti ir iš Juridinių asmenų registro išrašo). Taigi ieškovas susijęs su šia įmone (jos įsteigimu). Ginčijamame teiginyje nėra rašoma, kad ieškovas susijęs su šios įmonės vadovų pasikeitimu ir jos bankrotu. Pastaroji informacija pateikiama kaip įmonės, kurios pradininku (steigėju) buvo ieškovas, istorija, kurioje buvo tiek vadovų pasikeitimas, tiek bankrotas. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovu (duomenys neskelbtini) buvo R. B., taigi ir teiginio dalis, kad (duomenys neskelbtini) šios įmonės vadovu paskirtas R. B., atitinka faktinius duomenis.

39.       Teiginį (duomenys neskelbtini) ieškovas ginčija tik tuo aspektu, kad nei jis, nei jo tėvas nebuvo šios įmonės savininku, ieškovas buvo tik jos įgaliotu atstovu. Nors ieškovas teigė, kad šie duomenys yra Registrų centre, nei Juridinių asmenų registro išrašo, nei kito įrodymo, patvirtinančio, kad jis tėra (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas, teismui nepateikė. Byloje yra priešingi atsakovės pateikti duomenys – J. K. išrašas apie šią įmonę, pagal kurį ieškovui I. J. (duomenys neskelbtini) priklausė 75 proc. šios įmonės akcijų, o jo tėvui J. J. tas pats akcijų kiekis priklausė (duomenys neskelbtini). Šis įrašas taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šios įmonės akcininkas – R. B., kas ir nurodyta ginčo teiginyje (el.b.t.1, l. 193-198).

40.       Aukščiau nurodytų duomenų ir vertinimų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas neįrodė CK 2.24 straipsnio 1 dalies sąlygos - fakto, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo paskleistus duomenis paneigti.

41.       Kaip jau nurodyta aukščiau, laidoje išsakytas teiginys (duomenys neskelbtini) laikytinas žurnalisto nuomone, o nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu, t.y. nuomonė negali būti paneigta. Kita vertus, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Todėl tais atvejais, kai paskleidžiama garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis 3K3-247-701/2020). 

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. vai3K-3-100/2009).

43.       Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) portale www.delfi.lt paviešintame vaizdo įraše žurnalistas V. M. komentavo savo paties parašytą straipsnį pavadinimu (duomenys neskelbtini), todėl ir jo išsakyta nuomonė dėl Registrų centre nemažai esančių susijusių su ieškovu įmonių, kurių nei vienos jisai įmonių akcininkas šiuo metu nėra, nei vienos direktorius nėra, tos įmonės, dalis jų, yra bankrutavusios, yra glaudžiai susijusi su pačiu straipsniu ir jame pateikta informacija.

44.       Jau nurodyta aukščiau, kad vien tai, kad ieškovas šiuo metu nėra kokios nors įmonės vadovu ar akcininku, savaime nereiškia, kad jis su ja nesusijęs, nes sąsaja gali būti tą įmonę įsteigiant, buvus tos įmonės akcininku ar vadovu anksčiau, per verslo ir kt. ryšius. Jau nustatyta, kad ieškovas susijęs su (duomenys neskelbtini), nes buvo jos akcininkas, su (duomenys neskelbtini), nes ją (duomenys neskelbtini) įsteigė (vėliau, t.y. (duomenys neskelbtini), akcijas perleido) ir jai vadovavo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), nes dalyvavo derybose (pats ar per atstovą) šiai įmonei įsigyjant sklypų, kuriuos vėliau pardavė savo tėvui, nuo (duomenys neskelbtini) buvo jos vadovu. Jis susijęs su (duomenys neskelbtini), kuris yra prekinis ženklas, bet pats ieškovas jį pristatė kaip (duomenys neskelbtini). Taip (duomenys neskelbtini) pristatoma ir įvairiuose informacijos sklaidos kanaluose (Ajus.eu, socialiniuose tinkluose Linkedin ir Instagram), kur nurodoma, kad tai (duomenys neskelbtini), o jam priklauso ir įmonė (duomenys neskelbtini) (el.b.t. , l. 113-115). Ieškovas susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), nes per (duomenys neskelbtini) reklamavo (duomenys neskelbtini), kuriuos faktiškai klientai įsigydavo pasirašydami sutartis su (duomenys neskelbtini). Šias sąsajas patvirtino ir abu byloje apklausti liudytojai - M. T. ir A. B., kurie buvo įsitikinę, kad ieškovas yra abiejų įmonių (duomenys neskelbtini) savininkas. (duomenys neskelbtini) parodė, kad I. J. sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Buvo siūloma pasirašyti dvi sutartis: vieną – su pardavėju (duomenys neskelbtini), kitą – su rangovu (duomenys neskelbtini). Dėl tokio siūlymo, kuris kėlė abejonių, kreipėsi į I. J., viešai prisistatantį (duomenys neskelbtini). Bendraujant, jis tai pripažino. Šie duomenys sudarė pakankamą pagrindą susiformuoti žurnalisto nuomonei dėl keistos situacijos, kurią jis ir paskelbė portale delfi.lt. Atsižvelgiant į tai, kad ši nuomonė buvo paskelbta turint pakankamą faktinį pagrindą, atlikus tyrimą, surinkus daug duomenų (taip pat ir išklausius patį ieškovą), teismas neturi pagrindo jos vertinti kaip nepagrįstos, o atsakovės ir žurnalisto elgesio ją paskelbiant kaip nesąžiningo.

45.       Teismas atkreipia dėmesį, kad net trys pirmi ginčijami teiginiai paremti oficialiais šaltiniais (teismų sprendimais), kuriuose nurodomos informacijos tikrumo informacijos skleidėjas neprivalo tikrinti. Žurnalistas taip pat turėjo teisę remtis ieškovo duotu interviu, kuriame (iš garso įrašo) girdėti, kad I. J. suprato, jog kalba su Delfi žurnalistu, kad pastarasis galimai rengs straipsnį ir net pats prašė neskelbti neigiamos informacijos. Informacija rinkta ir paskleista tiriant nukentėjusių asmenų (vartotojų skundus) įsigyjant (duomenys neskelbtini), taigi esant viešam interesui.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti pagrindai paneigti ieškovo nurodytus teiginius, nenustatyta, kad žurnalistas išsakė nepagrįstą nuomonę, nėra pagrindo ginčo teiginius paneigti, ginčijamą informaciją ir/ar straipsnį bei vaizdo įrašą pašalinti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl ieškinys atmetamas pilnai.

47.       CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

48.       Atsakovė šioje byloje patyrė 2 682 Eur atstovavimo išlaidų. Jos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Atstovavimo išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovo.

49.       Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

50.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (32,41 Eur). Atmetus ieškinį, jos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Delfi“, į.k. 125483974, iš ieškovo I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 682 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 32,41 Eur (trisdešimt du eurus, 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Loreta Šiškienė