Teikimas Nr. 1S-50-574/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01445-2010

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:  2.5.12.1.;

                                                                                    2.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,

nuteistajai G. G. (nuotoliniu būdu Zoom programa),

civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei R. B. (nuotoliniu būdu Zoom programa),

Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono atstovei Jelenei Uzarevičienei (nuotoliniu būdu Zoom programa),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės R. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties byloje Nr. T-2-1143/2023, kuria buvo netenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) teikimas dėl nuteistajai G. G. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. G. B. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant turtinę žalą (48 167,45 Eur) atlyginti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2023 m. vasario 20 d.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino Probacijos tarnybos teikimo dėl nuteistajai G. G. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. 

3.       Skundu Vilniaus apygardos teismui MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė R. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą patenkinti.

3.1.       Nurodo, jog nuteistoji G. G. nėra atlikusi nei vienos įmokos pagal nurodytą teismo nuosprendį, tokiu būdu ji nevykdo jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri yra paskirta kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga. Civilinė ieškovė pateikė prašymą Probacijos tarnybai kreiptis į teismą su teikimu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajai G. G. ir vykdyti pagal nuosprendį jai paskirtą bausmę. Probacijos tarnyba 2022 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G.. Nors teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji teigė, kad antstolis A. N. vykdo priverstinį išieškojimą pagal 2020 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį bei perveda MB „(duomenys neskelbtini)“ iš G. G. nurašytas lėšas, šios G. G. nurodytos aplinkybės yra melagingos. MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi nei vieno pavedimo nei iš antstolio, nei iš G. G. tiesiogiai, turtinė žala nėra atlyginta, ji net nėra pradėta atlyginti. Skunde pažymima, kad priverstinis nuosprendžio vykdymas yra ir objektyviai neįmanomas, nes, kaip nurodyta 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio išaiškinime baudžiamojoje byloje 1A-66-616/2020, kuris buvo pateiktas Nutartį priėmusiam teismui, G. G. kartu su kitu nuteistuoju civiliniam ieškovui turi geranoriškai atlyginti turtinę žalą per trejus metus ir šio termino metu nėra įmanomas priverstinio išieškojimo MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vykdymas. Taigi, iki 2023 m. vasario 21 d. objektyviai negali būti atliekami jokie priverstinio išieškojimo veiksmai G. G. atžvilgiu, nes, kol nepasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas, neegzistuoja juridinio pagrindo vykdomojo rašto išdavimui.

3.2.       G. G. geranoriškai turtinės žalos civiliniam ieškovui neatlygina, nors ji yra išvykusi į Danijos Karalystę, kur dirba, gauna darbo užmokestį, tad turi realias galimybes atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, tačiau to nedaro, tokiu būdu vengdama jai nustatytų įpareigojimų vykdymo bei pažeidinėja bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. G. G. jau nuo 2021 m. vasario 15 d. dirba Danijos Karalystėje pagal darbo sutartį, tačiau per dvejų metų terminą neatliko nei vieno mokėjimo civiliniam ieškovui, nors tokias galimybes objektyviai turėjo.

3.3.       G. G. ir toliau nevykdant nustatytų įpareigojimų, vienareikšmiškai kils poreikis spręsti dėl jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau šis klausimas turės būti sprendžiamas jau Danijos Karalystėje, kurioje vykstančiame procese civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“ turės ribotas galimybes dalyvauti, pareikšti savo nuomonę, patvirtinti/paneigti civilinės žalos atlyginimo faktą, duoti paaiškinimus. Akivaizdu, kad atsiras ir kitų procedūrinių kliūčių, nes bausmės vykdymo atidėjimo procesas įgis tarptautinį pobūdį, kuriam taikytinos papildomos procedūros bei reikalingas bendradarbiavimas tarp dviejų valstybių vykdomųjų institucijų. Šis procesas bus apsunkintas tarptautinio vykdymo teisės normų, bus apsunkintos civilinio ieškovo galimybės dalyvauti minėtame procese bei ginti savo turtinės teises bei interesus, kils kalbos barjerų.

3.4.       Proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų užtikrinimui yra tikslinga klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo išspręsti šioje stadijoje Lietuvos Respublikos teisme, nes egzistuoja visos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui būtinosios sąlygos – Probacijos tarnybos teikimas, priimtas vadovaujantis tuo, kad probojuojamoji nevykdo jai nustatytų įpareigojimų ir iki nustatyto termino pabaigos – 2023 m. vasario 21 d. jų objektyviai neįvykdys. Nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi turėti nuteistajam realų auklėjamąjį/baudžiamąjį poveikį, probojuojamajam suvokiant, kad jam neįvykdžius nustatytų įpareigojimų, jam paskirtas bausmės atidėjimas bus panaikintas, bus taikoma reali bausmė, tik tokiu atveju bausmės vykdymo atidėjimas turės realu poveiki asmens elgesiui dėl atsakomybės už nustatytu sąlygų tinkama neįvykdymą taikymo. Susiklosčiusioje situacijoje, kai, likus mažiau negu mėnesiui iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos G. G. paskirtos bausmės valdymas perduodamas kitai valstybei, kai nuteistoji neatlygino nė dalies civiliniam ieškovui priteistos žalos, kai nėra aišku, kokios Danijos Karalystėje galioja procedūros bei realios procesinės galimybės spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, daroma išvada, kad nuteistajai tiesiog pavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės bei paskirtų įpareigojimų faktinio vykdymo, o bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra nerezultatyvus ir neefektyvus.

3.5.       Nutartyje nurodyta, jog, vadovaujantis iš Danijos Karalystės gautų atsakymų, daroma išvada, kad nuosprendyje nurodytos atitinkamos lygtinio atleidimo priemonės gali būti pritaikytos taip, kad atitiktų Danijos Karalystės tesės aktuose numatytas lygtinio atleidimo priemones. Tačiau minėtame atsakyme trūksta konkretumo bei aiškumo, nurodant, kokios būtent priemonės pagal Danijos Karalystės įstatymus bus pritaikytos, užtikrinant turtinės žalos atlyginimą MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat trūksta patvirtinimo, kad turtinės žalos atlyginimas ne gali būti užtikrintas, o bus užtikrintas, bausmės vykdymo priežiūrą perdavus Danijos Karalystei.

3.6.       Civilinio ieškovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad teismas neturi pakankamai duomenų spręsti dėl teikimo patenkinimo arba nepatenkinimo šioje stadijoje, kol nėra aiškios priemonės, numatomos Danijos Karalystės teisės aktuose, sudarančios pagrindą turtinės žalos atlyginimo užtikrinimui. Tik turint aiškią Danijos Karalystės prokuratūros tarnybos suteiktą informaciją, kokios konkrečiai priemonės bus taikos Danijos Karalystėje, užtikrinant turtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui, objektyviai galėjo procesiškai būti sprendžiamas klausimas dėl teikimo patenkinimo/nepatenkinimo. Civiliniam ieškovui neturint informacijos, kokios tiksliai priemonės bus taikomos Danijos Karalystėje, jis yra neapibrėžtoje situacijoje, kurioje jis nėra užtikrintas, ar jam priteistos turtinės žalos atlyginimas bus realiai prižiūrimas Danijos Karalystės institucijų.

3.7.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas priėmė nutartį nenustatęs, kokios realios priemonės bus taikomos Danijos Karalystėje, nukreiptos į turtinės žalos atlyginimą, esant duomenų, kad nuteistoji, nors ir turėjo realią galimybę atlyginti turtinę žalą ar jos dalį, nes turi pajamų iš darbinės veiklos Danijoje, turtinės žalos sąmoningai neatlygino per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, jai teikiant melagingus duomenis apie priverstinį išieškojimą, kai tai objektyviai nėra įmanoma, kol nesibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas, o civilinis ieškovas netgi norėdamas nebūtų gavęs vykdomojo rašto, nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, laikytina neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta, o Probacijos tarnybos teikimas – patenkintas.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir nuteistoji prašė skundą atmesti. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė pozicijos dėl skundo patenkinimo ar atmetimo neišsakė.

   Skundas tenkinamas.

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį atmesti Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo apskundė civilinis ieškovas MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinis ieškovas tokią teisę turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021).

7.       Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, Probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

8.       Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, atidėdamas G. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, ją įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant G. G. atlyginti turtinę žalą per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9.       Apygardos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo išsakytu teiginiu, kad atsižvelgiant į tai, jog teisme gautas Danijos Karalystės kompetentingos institucijos pranešimas, jog yra priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti nuosprendį G. G. atžvilgiu, taip pat, kad, jog nuosprendyje nurodytos atitinkamos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos gali būti pritaikytos taip, kad atitiktų Danijos teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo priemones, yra visi pagrindai Probacijos tarnybai nutraukti probacijos vykdymą Lietuvos Respublikoje.

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą, 2022 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Danijos Karalystės prokuratūros tarnybą, prašydamas suteisti informaciją apie Danijos Karalystės kompetentingos institucijos pripažinto Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario  21 d. nuosprendžio vykdymą – ar nuosprendis pradėtas vykdyti, jei taip – nuo kada, jei nepradėtas, kada yra numatoma jo vykdymo pradžia (b. l. 21). 2022 m. gruodžio 2 d. gautas Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atsakymas, jog Danijos prokuratūros direktoriaus tarnyba pripažįsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą. Minėtame atsakyme nurodoma, jog G. G. apie sprendimą bus pranešta kuo greičiau (b. l. 33). Iš minėtame laiške pateiktos informacijos galima daryti išvadą, jog minėto atsakymo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis Danijos Karalystėje dar nebuvo pradėtas vykdyti, nes jame nurodoma, jog apie sprendimą pripažinti nuosprendį G. G. dar tik bus informuota. Nuteistoji teismo posėdžio apygardos teisme metu nurodė, jog į nuosprendį vykdančią instituciją Danijoje buvo iškviesta 2023 m. sausio 5 d. Kaip matyti iš apeliacinio teismo nuosprendžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigiasi 2023 m. vasario 20 d. Nuteistoji, teigdama, jog nuosprendis vykdomas Danijoje, nenurodo kokiu būdu ir kaip tai vykdoma, taip pat, kad iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos bus bent iš dalies įvykdytas įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

11.       Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo apylinkės teismui buvo pateiktas 2022 m. spalio 20 d., kaip minėta, 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendis Danijoje dar nebuvo pradėtas vykdyti, t. y. Lietuvoje probacijos vykdymas nebuvo nutrauktas, nuteistoji, jos pačios teigimu, į bausmės vykdymo atidėjimą kontroliusiančią instituciją Danijoje iškviesta tik 2023 m. sausio 5 d. Taigi Probacijos tarnyba į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kreipėsi dėl teikime nurodytų įpareigojimų nevykdymo vykdant nuosprendį Lietuvoje ir, vadovaujantis tuo, kad nuteistoji nevykdo jai nustatytų įpareigojimų. Teismas pažymi, jog nei prašymo dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo kitai šaliai pateikimas, nei apylinkės teismo nutartis tokį prašymą tenkinti, nesustabdo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo Lietuvoje, iki vykdymas bus nutrauktas įstatyme nustatyta tvarka dėl pradėto nuosprendžio vykdymo kitoje valstybėje.

12.       Teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, valstybė vardu išreiškia pasitikėjimą nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, asmeniui per tam tikrą laikotarpį įvykdant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones, sąlygas ir įpareigojimus. Tokiu teisiniu reguliavimu ir teisės taikymu siekiama ne tik pakeisti nuteistojo elgesį bei pasiekti bausmės tikslus švelnesnėmis priemonėmis, netaikant griežtos bausmės, bet tuo pačiu kontroliuojant nuteistojo elgesį ir vertinant, kaip asmuo pateisina išreikštą pasitikėjimą juo. Asmuo, kuriam yra atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, probacijos laikotarpiu turi griežtai, be priekaištų ir nepaisant jokių priežasčių laikytis jam nustatytų įpareigojimų, o kai to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių nedelsiant nurodyti tokias priežastis ir savo veiksmais parodyti, kad daro visa, kas jam pavesta. Ne valstybė, imdamasi įvairių kontrolės mechanizmų, patikrinimų ir prevencijos priemonių, turi skatinti ir prašyti laikytis įpareigojimų, o pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas vykdant įpareigojimus, parodyti, kad jis buvo vertas pasitikėjimo, o priešingu atveju jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi būtent nuteistasis turi būti suinteresuotas atlikti visas jam paskirtas pareigas. 

13.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji G. G. tiek priimto sprendimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą metu, tiek atvykusi į Probacijos įstaigą, buvo detaliai ir pasirašytinai supažindinta su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei galimomis teisinėmis pasekmėmis už jų nevykdymą, sutiko jų laikytis, vis dėlto, vėlesnis nuteistosios elgesys rodo jos visišką neatsakingumą bei nustatytų taisyklių nepaisymą.

14.       Nuteistoji nurodo, jog neatlygino žalos, kadangi neturėjo lėšų, vėliau, kad nežinojo civilinio ieškovo banko sąskaitos. Vėliau ne kartą pareigos nevykdymą bandė pateisinti aplinkybe, jog kreipėsi dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo vykdyti Danijos Karalystei. Kaip matyti iš teismui pateiktos asmens bylos, nuteistajai buvo žinoma, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir pareigas perėmė MB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistosios prašymai Probacijos tarnybai išvykti dirbti į Daniją buvo grindžiami būtent didesnėmis galimybėmis atlyginti turtinę žalą, tačiau, net, kaip pati nuteistoji nurodo, tokias galimybes nors iš dalies turėdama, žalos neatlygino nei vieno euro. Be to, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl nuosprendžio perdavimo vykdyti Danijos Karalystės kompetentingai institucijai, nuteistoji teismui pateikė neteisingą informaciją, jog pagal galimybes dengia turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos duomenų, priverstiniam išieškojimui buvo pateiktas tik vykdomasis raštas dėl 278 Eur proceso išlaidų, o ne 48 164,45 Eur turtinės žalos išieškojimo ir tai nuteistajai neabejotinai buvo žinoma.

15.       Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, Probacijos tarnyba dar 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo G. G. panaikinimo. Visgi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimo netenkino. Teismas konstatavo, jog nuteistoji jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė probacijos sąlygų pažeidimų, vis tik sprendė, jog nėra pasibaigęs nustatytas terminas žalai atlyginti. Šių aplinkybių kontekste apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, konstatavęs, jog nuteistoji darė probacijos sąlygų pažeidimus, patikėjo jos galimybėmis bei motyvacija ir nepanaikino bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau, kaip matyti iš žemiau nurodytų aplinkybių, šio teismo pasitikėjimo G. G. nepateisino, o jos argumentai, kurie lėmė tokį teismo vidinį įsitikinimą, pasitvirtino kaip deklaratyvūs. 

16.       Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, jog G. G. geranoriškai turtinės žalos civiliniam ieškovui neatlygina, nors ji yra išvykusi į Danijos Karalystę, kur dirba, gauna darbo užmokestį, tad turi realias galimybes atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, tačiau to nedaro, tokiu būdu vengdama jai nustatytų įpareigojimų vykdymo. G. G. jau nuo 2021 m. vasario 15 d. dirba Danijos Karalystėje pagal darbo sutartį, tačiau per dvejų metų terminą neatliko nei vieno mokėjimo civiliniam ieškovui, nors tokias galimybes objektyviai turėjo. Tai reiškia teismo anksčiau paskirto įpareigojimo ir civilinio ieškovo interesų visišką ignoravimą. 

17.       Net ir nagrinėjant teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nurodydama, jog turėtų galimybes mokėti žalai atlyginti po 200 Eur, nepadarė nieko, jog atlygintų padarytą turtinę žalą ar bent kokią nors jos dalį (BK 69 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuteistoji ne kartą bandė teisintis įvairiomis ir niekuo nepateisinamomis aplinkybėmis, rodžiusiomis jos siekį išvengti žalos atlyginimo.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas raštu dėl priverstinio žalos išieškojimo išaiškino taip, kad civilinis ieškovas trejus metus nesikreipė į antstolį dėl priverstinio žalos atlyginimo vykdymo. Todėl pažymėtina, kad tiek skirdamas bausmę, tiek atidėdamas jos vykdymą, teismas būtent siekė užtikrinti civilinio ieškovo interesų apsaugą sparčiau nei tai būtų daroma priverstinio išieškojimo metu. Todėl nuteistoji turėjo nedelsdama imtis aktyvių veiksmų, kad toks įpareigojimas būtų įvykdytas, nebandant jo išvengti.

19.       Apibendrinant darytina išvada, jog nuteistosios elgesys rodo jos manipuliavimą aplinkybėmis, o ne nuoširdų norą atlyginti žalą ir įvykdyti paskirtą įpareigojimą. Tą ji darė ir teikimo nagrinėjimo metu apylinkės teisme – nurodė, jog galėtų per mėnesį mokėti po 200 Eur, tačiau neatlygino jokios dalies žalos. Nagrinėjant civilinio ieškovo skundą apygardos teisme, nuteistoji pareiškė, jog terminas žalai atlyginti nėra pasibaigęs ir ji turi laiko žalą atlyginti iki vasario 20 d. Tačiau iki šiol apygardos teismas nėra gavęs jokių duomenų, jog žala ar jos dalis būtų atlyginta. Apygardos teismo vertinimu, teismui pateikta bylos medžiaga aiškiai liudija, kad šios pareigos nuteistoji nevykdė sąmoningai.

20.       Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgėsi neatsakingai ir, būdama laisvėje neįrodė, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Valstybė negali kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo nustatytų įpareigojimų nesilaikymą, nes tokia pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei.

21.       Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, skundžiama nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tenkinamas.

      Teismas, atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

               Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

              tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G. ir pasiųsti ją atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

             Teisėja Jurgita Mačionytė