Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1885-123/2013
Teisėja L. Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05882-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija
128.11; 129.1; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., AB DNB bankas, A. J.,
nustatė:
pareiškėja L. J. pateikė antstolei V. D. skundą dėl antstolės veiksmų. Juo prašo panaikinti 2013-04-16 antstolės patvarkymą Nr. 0004/12/00454, kuriuo antstolė nutarė neparduotą iš varžytynių turtą perduoti kreditoriui. Nurodė, kad parduodamas butas yra šeimos turtas, paskutinė gyvenamoji patalpa, todėl išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į šį turtą, o antstolė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, turėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeista išieškojimo tvarka bei šiame bute gyvenančių nepilnamečių vaikų interesai. Pareiškėja su sutuoktiniu A. J. turi kito turto, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijų, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl antstolė pirmiausia turėjo nukreipti išieškojimą į šį turtą, o ne į paskutinę šeimos gyvenamąją patalpą. Taip pat nurodė, jog kreditorius suteikdamas kreditą ir reikalaudamas įkeisti butą žinojo, kad sandoris sudaromas ne šeimos interesams tenkinti ir prieštarauja šeimos interesams, taip pat, kad įkeičiamas butas yra šeimos turtas ir vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, todėl galėjo pareikalauti pareiškėjos ir jos sutuoktinio įkeisti kitą turtą. Be to, antstolės 2013-04-16 patvarkymu nutarta iš varžytynių neparduotą turtą perduoti išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą 256 000 Lt, nors pradinė varžytynių kaina buvo 256 800 Lt.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. išnagrinėjusi skolininkės skundą patvarkymu jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-20 nutartimi skundą atmetė, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutartimi. Nurodė, kad pagal CPK 664 straipsnį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi tokiu atveju, kai vykdomas skolos išieškojimas, vykdomajame dokumente nenustačius konkretaus turto, į kurį turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Antstolė, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-10 nutartį Nr. 355-2N/2010, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), privalo nukreipti išieškojimą būtent į šį teismo nutartyje nurodytą turtą, todėl pareiškėjos argumentą, kad ji turi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tai, jog kreditorius galimai atliko tam tikrus veiksmus ar jų neatliko sudarant kredito sutartį su pareiškėja ir jos sutuoktiniu A. J., neturi jokios teisinės reikšmės vertinant antstolės veiksmų teisėtumą vykdymo procese.
Atskiruoju skundu pareiškėja L. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013-04-16 antstolės patvarkymą Nr. 0004/12/00454, kuriuo antstolė nutarė neparduotą iš varžytynių turtą perduoti kreditoriui. Nesutinka, kad išieškojimas privalo būti nukreiptas į nutartyje nurodytą turtą. Antstolis privalėjo patikrinti, ar jo vykdomas išieškojimas nepažeis viešojo intereso – nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąjį būstą. Paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-10 nutarties dėl skolos išieškojimo priėmimo metu, A. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė kitas turtas – įmonių akcijos ir žemės sklypas, todėl išieškojimą antstolė privalėjo nukreipti į šį turtą. Nurodė, kad kreditoriui AB DNB bankui buvo žinoma, kad 2006-06-20 kreditavimo sutarties sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams, nes dalis kredito buvo skirta AB „Sampo“ banko kreditui refinansuoti, o likusi dalis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui finansuoti, kuris tuo metu nebuvo reikalingas. Gautas kreditas buvo panaudotas atsakovo asmeniniams interesams, todėl įsiskolinimas bankui pripažintinas asmenine A. J. prievole. AB DNB bankui turėjo būti žinoma, kad ginčo butas yra vienintelė gyvenamoji šeimos patalpa, todėl jis galėjo reikalauti įkeisti kitus skolininkams priklausančius nekilnojamojo turto objektus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Pareiškėja ir jos sutuoktinis pasirašydami hipotekos lakštą patvirtino, kad sudaromas sandoris yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams.
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų priimant patvarkymą dėl neparduoto iš varžytynių turto perdavimo kreditoriui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad antstolė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-10 nutartį Nr. 355-2N/2010 dėl įkeisto turto – buto su bendro naudojimo patalpomis, 68,63 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. J. ir L. J., priverstinio pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB DNB banko naudai. Antstolė, įvertinusi turto vertės nustatymo ataskaitą, 2012-12-10 patvarkymu nustatė įkeisto ir areštuoto turto vertę – 321 000 Lt bei išaiškino šalims, jog per tris darbo dienas nepareiškus prieštaravimo dėl turto kainos, bus skelbiamos pirmosios varžytynės už 80 procentų nustatytos rinkos vertės, t. y. už 256 800 Lt. Varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, antstolė informavo išieškotoją AB DNB banką, jog varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, ir pasiūlė perimti neparduotą varžytynėse turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą – 256 800 Lt. Išieškotojui sutikus perimti varžytynėse neparduotą turtą, antstolė 2013-04-16 patvarkymu dėl prašymo perimti turtą perdavė išieškotojui AB DNB bankui varžytynėse neparduotą, A. J. ir L. J. priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 256 000 Lt bei nutarė surašyti turto perdavimo išieškotojui aktą, išieškotojui sumokėjus pinigines lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą.
Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, o antstolis vykdydamas teismo sprendimą negali jo keisti savo iniciatyva. Prievolės įvykdymo užtikrinimas konkrečiu įkeičiamu nekilnojamuoju turtu yra hipotekos instituto esmė, todėl antstolė turi pareigą išieškojimą vykdyti teismo nutartyje nustatyta tvarka, nukreipdama išieškojimą į įkeistą butą (CPK 558 str., 662 str. 5 d.). Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįsta laikytina apeliantės nurodyta aplinkybė, kad antstolė privalėjo nukreipti išieškojimą į kitą A. J. ir L. J. priklausantį turtą – įmonių akcijas ir žemės sklypą. Neįvykus nekilnojamojo turto varžytynėms antstolė pagrįstai pasiūlė išieškotojui perimti iš varžytynių neparduotą turtą už tą kainą, kuria turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse (CPK 719 str. 1 d.).
CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal Hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, nes CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, todėl antstolės priimtas skundžiamas patvarkymas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles.
CK 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, kad skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Šiuo atveju nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Jokių kliūčių įkeisti butą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl įkeistas turtas skundžiamu patvarkymu pagrįstai ir teisėtai perduotas kreditoriui. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad vykdomas išieškojimas pažeis viešąjį interesą – nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, nes pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų vertina tik antstolės veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad kreditorius galimai atliko tam tikrus veiksmus ar jų neatliko sudarant kredito sutartį su pareiškėja ir jos sutuoktiniu A. J., neturi jokios teisinės reikšmės vertinant antstolės veiksmų teisėtumą vykdymo procese. Tačiau pažymėtina, kad tiek pati pareiškėja, tiek jos sutuoktinis pasirašydami hipotekos lakštą patvirtino, kad sudaromas sandoris (kreditavimo sutartis) yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams (Hipotekos lakšto pastabų 6 p., b. l. 108), todėl nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog kreditoriui AB DNB bankui buvo žinoma, kad 2006-06-20 kreditavimo sutarties sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
Atmetus pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui priteistina 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1–3 d., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.15 p.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos L. J. suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui 484 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė