Civilinė byla Nr. e2A-361-798/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00824-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 2.1.2.4.1.4; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Faktoro holdingas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurus fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių
200 000 Eur skolos, 16 000 Eur palūkanų ir 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Faktoro holdingas“ sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti atsakovei 200 000 Eur ir ši suma ieškovo buvo pervesta 2021 m. balandžio 13 d.  UAB „Taurus fondas“ laidavo už tinkamą atsakovės UAB „Faktoro holdingas“ prievolių V. B. įvykdymą. 2023 m. birželio 19 d. ieškovas atsakovėms išsiuntė reikalavimą sumokėti skolą, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas.

3.       Atsakovės byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovo V. B. su                         UAB „Taurus fondas“ sudarytą 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį Nr. 2021/04/12-01 apsimestiniu sandoriu, nustatant, kad tikrosios 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties                    Nr. (duomenys neskelbtini) šalys buvo M. Č. (paskolos davėjas) ir UAB „Faktoro holdingas“ (paskolos gavėjas). Priešieškinio reikalavimai išskirti 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi. Priešieškinio reikalavimą dėl sandorio apsimestinumo, atsakovės grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

4.       Atsakovės UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ priešieškiniu įrodinėja ieškovo  V. B. nesąžiningumą ir šio asmens buvimą statytiniu, kas, kaip nurodo, paaiškėjo iš ieškovo V. B. bei UAB „Mportas“ akcininko M. P. atsakovams pateiktos informacijos, o taip pat prieštarauja paties ieškovo V. B. pateiktoms oficialioms deklaracijoms. Anot atsakovių, kadangi būdamas statytiniu ieškovas V. B. pareiškė ieškinį dėl pagal apsimestinį sandorį įgytų teisių realizavimo, tokios teisės negali būti ginamos ir V. B. ieškinys turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovių 200 000 Eur skolos, 16 000 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (216 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 2 595 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovo pagal priešieškinį M. Č. naudai lygiomis dalimis iš ieškovių pagal priešieškinį UAB „Faktoro holdingas“ ir UAB „Taurus fondas“ patirtas 4 235 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas.

6.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. Paskolos sutartimi V. B. pasiskolino iš M. Č. 200 000 Eur, mokant 3 proc. dydžio metines palūkanas, ir tą pačią dieną ieškovas V. B. paskolino UAB „Faktoro holdingas“ 200 000 Eur už 4 proc. dydžio metines palūkanas. Mokėjimai atlikti mokėjimo pavedimais ir todėl sandoriai laikytini sudarytais, bei atsižvelgiant į teisinį reguliavimą nėra pagrindo išvadai, kad V. B. paskolino ne jam priklausančias pinigines lėšas.

7.       Byloje nebuvo ginčijamos aplinkybės, kad 2021 m. pradžioje UAB „Faktoro holdingas“ ieškojo finansuotojo, kuris galėtų suteikti paskolą UAB „Taurus fondas“ įstatinio kapitalo padidinimui. Tokią paskolą galėjo suteikti tik M. Č., tačiau tiesiogiai pinigų jis skolinti negalėjo jam esant netiesioginiu UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ klientu (UAB „Mportas“ ir UAB „Ugninta“ akcininku). Nors atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės vadovui A. G. teikiant paaiškinimus teisme, laikėsi pozicijos, kad nebuvo žinoma, jog
V. B. skolins ne savo, o iš M. Č. pasiskolintas pingines lėšas, tačiau teismo vertinimu, toks nežinojimas neįtikinamas, atsižvelgiant į M. Č. susirašinėjimą su A. G. (DOK-36423, priedas Nr. 5), prieš sudarant paskolos sutartį (juolab kad pati atsakovė nurodė, jog iš M. Č. negalėjo skolintis tiesiogiai, taip patvirtindama M. Č. nurodomą aplinkybę, kad faktiškai buvo žinoma būtent apie M. Č. galimybę paskolinti 200 000 Eur sumą), bei pinginių lėšų judėjimo grandinę, t. y. susitarimą, kad padidinus UAB „Taurus fondas“ įstatinį kapitalą bus pervesta 200 000 Eur UAB „Ugninta“, ką patvirtina byloje pateiktas mokėjimo pavedimas.

8.       Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad V. B. paskolino ne savo sukauptas santaupas ir / ar kitas pajamas, o perskolino pasiskolintus pinigus, nesuponuoja išvados dėl sandorio apsimestinumo dėl subjekto, nes skolinimosi ir piniginių lėšų judėjimo grandinė, pavirtina, kad būtent tokių tikslų sudarytais sandoriais ir buvo siekiama, t. y. UAB „Faktoro holdingas“ turėjo tikslą pasiskolinti lėšas ne iš M. Č., bet iš asmens, kuris nebūtų susijęs su M. Č. priklausančiomis bendrovėmis, nes su pastarosiomis atsakoves sieja faktoringo teisiniai santykiai. Teismo nuomone, net jei ir būtų vertinama, kad UAB „Faktoro holdingas“ nežinojo, kad V. B. skolina iš M. Č. persiskolintus pinigus, tai nelemtų kitokių išvadų dėl sandorių šalių valios, nes pirma, pati atsakovė nurodė, kad skolintis tiesiogiai iš M. Č. atsisakė, taigi pati ir siekė, kad lėšos būtų paskolintos ne tiesiogiai M. Č., bei antra, M. Č. perdavus pingines lėšas V. B., pastarosios tapo juo nuosavybe (realinis sandoris), atitinkamai sutarties pagrindu įgyjant sandorio šalių teises ir pareigas, t. y. ne tik grąžinti gautą lėšų sumą, bet ir sumokėti sutartyje sulygtas palūkanas.

9.       Teismo nuomone, atsižvelgiant tiek į A. G. paaiškinimų turinį teismo posėdžio metu, tiek atsakovių atstovo dėstytą poziciją, įskaitant pripažinimą dėl paskolos suteikimo fakto, seka, kad pareigos grąžinti gautą paskolą vengimas grindžiamas aplinkybe, jog UAB „Mportas“, kurios akcininkas yra M. Č. bankrutavo, ir pastarosios įsiskolinimas UAB „Taurus fondas“ bankroto procese tikėtina nebus padengtas. Tačiau, tokios aplinkybės neturi priežastinio ryšio su ginčo sandorio apsimestinumu. Todėl teismas priešieškinį atmetė.

10.       Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nurodė, kad CK 6.873 straipsnio                1 dalyje nustatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju, sulygtu terminu iki 2023 m. balandžio 1 d., paskola  nebuvo grąžinta, todėl ieškinio reikalavimas dėl 200 000 Eur priteisimo tenkinamas.

11.       Sutartimi šalys sulygo, kad už paskolintą lėšų sumą bus mokamos 4 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovas apskaičiavo 4 proc. metines palūkanas, už paskolos laikotarpį, kurios sudaro 16 000 Eur. Atsakovės neginčijo ieškovo apskaičiuoto palūkanų dydžio. Ieškovo apskaičiuotos palūkanos atitinka sutarties nuostatas.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Taurus fondas“ 2021 m. balandžio 12 d. Laidavimo sutartimi, laidavo už UAB „Faktoro holdingas“ prievoles ieškovui V. B. (1 t., b. l. 9) be išlygų. Todėl ieškovo reikalavimas taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę laikytinas teisiškai pagrįstu.

13.       Ieškovas prašė priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą ieškovas nepripažintinas ūkio subjektu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme, todėl šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovių priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 216 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovės UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ prašo priimti į bylą teikiamus naujus įrodymus, priimti atskirąją nutartį dėl advokato P. B. teismui pateikto suklastoto dokumento (2023 m. spalio 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito, kuriuo buvo priimti grynieji pinigai iš nuolat JAV gyvenančio ir Lietuvoje nurodytu laikotarpiu nebuvusio asmens), apie pažeidimo padarymą informuojant prokurorą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovių priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino pagrindinio bylos įrodymo – paties ieškovo V. B. pripažinimo, išsakyto teismo posėdžio metu, kad jis veikė tik kaip statytinis ir apsimestinį sandorį sudarė siekdamas paslėpti tikrąją sandorio šalį – M. Č. Tai yra užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše.

14.2.                      Atsakydamas į atsakovių atstovo advokato M. A. klausimą, kam V. B. ir M. Č. reikėjo pasirašyti laidavimo sutartį, kuria M. Č. laidavo V. B., jei UAB „Faktoro holdingas“ ir UAB „Taurus fondas“ negrąžins paskolos, jei paskolai suteikti ir taip buvo naudoti M. Č. pinigai, ieškovas V. B. atsakymo negalėjo pateikti.

14.3.                      Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas sunkiai galėjo paaiškinti kokį reikalavimą reiškia atsakovėms ir žinojo, tik savo statusą nagrinėjamoje byloje. Paklaustas kas surašė ieškovo V. B. ieškinį atsakovams UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“, ieškovas V. B. nežinojo.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į reikšmingą bylos aplinkybę, kad atsakovas M. Č., paskolinęs V. B. pinigų, su tikslu, kad pastarasis juos pervestų į UAB „Faktoro holdingas“, 2021 m. balandžio 12 d. su ieškovu V. B. sudarė ne tik paskolos, tačiau ir laidavimo sutartį, kuria laidavo pinigų gavėjui V. B. dėl tinkamo UAB „Faktoro holdingas“ prievolių įvykdymo (paskolos grąžinimo). Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo aptarta, nors ji paneigia ieškovo ieškinyje dėstomus teiginius, jog paskolų grandinės „schemą“ sugalvojo UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“. Tai įrodo, kad V. B. nebuvo savarankiškas subjektas, o tik tarpininkas ir statytinis, kuriam M. Č. už paslaugą suteikė papildomas garantijas.

14.5.                      V. B. ieškinio atmetimo atveju norėdamas išvengti sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių, atsakovas M. Č. į bylą pateikė 2023 m. spalio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas M. Č. neva perleido reikalavimo teisę į V. B. trečiajam asmeniui T. A. Jo pakartotinę apgaulę (ir šio sandorio apsimestinumą) patvirtina eilė byloje pateiktų įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas byloje nevertino.

14.6.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirma, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti visos sumos už M. Č. atstovavimą ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, kadangi 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2558-866/2023) pirmosios instancijos teismas po atsakovo M. Č. atsiliepimo pateikimo reikalavimus pagal ieškovo ieškinį ir atsakovų UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ priešieškinį išskyrė į 3 savarankiškas bylas iš kurių skundžiamu sprendimu išnagrinėjo tik vieną. Antra, paskirstęs 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į patenkintą atsakovų reikalavimą ir neišnagrinėtą bylos dalį, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Trečia, dar svarbesnė kliūtis M. Č. bylinėjimosi išlaidų priteisimui buvo negaliojantys ir fiktyvūs finansiniai dokumentai, kurių pagrindu M. Č. ir V. B. atstovas advokatas P. B. paprašė priteisti M. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. P. B. teismui pateiktame grynųjų pinigų priėmimo kvite nėra pinigus sumokėjusio M. Č. parašo, o visas kvitas užpildytas tik vieno asmens (tikėtina P. B.) ranka.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. B. ir atsakovas pagal priešieškinį M. Č. prašo priimti į bylą naujai pateikiamus įrodymus, apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Už 200 000 Eur paskolą pažadėjo UAB „Mportas“ suteikti iki 2 000 000 Eur finansavimą penkerių metų laikotarpiui. M. Č. tuo metu turėjo tokią pinigų sumą, tačiau ji buvo skirta UAB „Ugninta“ (kurios akcininkai taip pat yra M. P. bei M. Č.) finansuoti. UAB „Faktoro holdingas“ ir UAB „Taurus fondas“ atstovai paaiškino, kad iš M. Č. tiesiogiai skolintis negali, nes vėliau bus suteiktas UAB „Mportas“ finansavimas, todėl būtent UAB „Faktoro holdingas“ atstovai pasiūlė tokią išeitį: visų pirma, surasti žmogų, kuriam M. Č. paskolins 200 000 Eur, o pastarasis perskolins lėšas UAB „Faktoro holdingas“. Antra, UAB „Faktoro holdingas“ šiomis lėšomis padidins UAB „Taurus fondas“ įstatinį kapitalą, pervedant lėšas į UAB „Taurus fondas“ sąskaitą.

15.2.                      Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad visos aplinkybės, susijusios su paskolos suteikimu, pinigų judėjimu, šalių tikslais ir ketinimais teismo buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos.

15.3.                      M. Č. pervedus lėšas į V. B. sąskaitą, jos tapo asmeninėmis V. B. lėšomis ir V. B. paskolos sutarties pagrindu suteikė paskolą iš asmeninių lėšų. Dėl ko tikrosios piniginių lėšų kilmės atskleisti nebuvo jokio pagrindo. Šiuo atveju apeliaciniame skunde dėstomi argumentai prieštarauja pačių atsakovių veiklos principams bei jų atstovo paaiškinimams. Kitu atveju, visa UAB „Taurus fondas“ veikla būtų paremta tik apsimestiniais sandoriais.

15.4.                      Nei paskolos sutartis tarp M. Č. bei V. B., nei laidavimo sutartis teisme nebuvo ginčijamos. Nors atsakovėms šį sutartis nebuvo reikalinga, kaip nurodoma skunde, ji buvo pasirašyta siekiant apsaugoti V. B. interesus. Juo labiau, kad tiek paskolos sutartį, tiek minimą laidavimo sutartį ruošė tuo pačiu metu atsakovėms atstovaujantis advokatas  M. A. Visa tai dar kartą patvirtina, kad atsakovių tikslas buvo paskolos sutartį pasirašyti būtent su V. B., o ne su M. Č.

15.5.                      Apeliaciniame skunde kaip apgaulinga nurodoma reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ji nebuvo ginčijama, todėl teismas dėl šios sutarties ir neturėjo pagrindo pasisakyti. Šios bylos dalykas nebuvo ir 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutartis tarp M. Č. bei V. B., iš kurios kylantis reikalavimas buvo perleistas T. A. Kadangi jokių ginčų pagal paskolos sutartį tarp M. Č. ir V. B. nėra, sutartis nėra ginčijama, todėl M. Č. laisvas pasirinkti pačiam reikalauti paskolos grąžinimo iš V. B., ar reikalavimą perleisti tretiesiems asmenims.

15.6.                      Iš apeliacinio skundo taip pat neaišku, kaip reikalavimo perleidimo sutartis, kuri buvo sudaryta po 2,5 metų yra susijusi su ginčijama paskolos sutartimi.

15.7.                      Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad M. Č. faktiškai patyrė išlaidas, teismas pagrįstai priteisė iš bylą pralaimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, o kreiptis į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ar sukčiavimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 12 d. Paskolos sutartimi V. B. pasiskolino iš                       M. Č. 200 000 Eur iki 2023 m. balandžio 15 d., mokant 3 proc. dydžio metines palūkanas (t. IV, b. l. 22-23). Pinginės lėšos pervestos 2021 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymu (4 t., b. l. 24).

17.       2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutartimi Nr. 2021/04/12-01, ieškovas V. B. paskolino UAB „Faktoro holdingas“ 200 000 Eur (t. I, b. l. 7-8). Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki                    2023 m. balandžio 1 d., sumokant 4 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė UAB „Taurus fondas“ 2021 m. balandžio 12 d. Laidavimo sutartimi, laidavo už UAB „Faktoro holdingas“ prievoles ieškovui V. B. (t. I, b. l. 9). Paskola, t. y. 200 000 Eur pervesta mokėjimo pavedimu 2021 m. balandžio 13 d. (1t., b. l. 10).

18.       UAB „Taurus fondas“ 2021 m. balandžio 21 d. pervedė UAB „Ugninta“ 200 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: „Avansas Fakt. Sut. 2021/04-31, deb. Pigu, sąsk. UG20211“ (4 t., b. l. 25).

19.       Ieškovė UAB „Faktoro holdingas“ anketoje (2 t., b. l. 106-110) skiltyje pagrindiniai lėšų šaltiniai nurodė: darbo užmokestis, santaupos, parduotas nekilojamasis turtas, bei patvirtino, kad yra lėšų banko sąskaitoje savininkas.

20.       M. Č. 2023 m. spalio 16 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (5 t., b. l. 114-115), perleido 200 000 Eur, bei 3 proc. metinių palūkanų, reikalavimą į V. B. Šalys sulygo, kad naujasis kreditorius sutarties kainą sumokės pradiniam kreditoriui ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo pinginių lėšų (jų dalies) gavimo į sąskaitą ar grynaisiais (7 t., b. l. 153).

Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo

21.       Atsakovės UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus – buto (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašą, M. Č.gyvenamosios vietos deklaravimo pažymą ir susirašinėjimo kopiją dėl pažymos turinio išaiškinimo. Prašė juos pridėti prie bylos. Nurodė, kad nebūdamas turto (duomenys neskelbtini), savininku ar valdytoju, atsakovas apsimestinai (duomenys neskelbtini), adresą nurodė 2023 m. spalio 16 d. sudarytoje ir teismui pateiktoje atstovavimo sutartyje. Tą patį adresą apsimestinai naudoja apskaitos dokumentuose ir M. Č. atstovas.

22.       Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. ir atsakovas pagal priešieškinį                       M. Č. pateikė šiuos naujus įrodymus – M. Č. patvirtinimą apie atsiskaitymą už teisines paslaugas, grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą išrašą ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK                                    180 straipsnis).

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliančių pateikti dokumentai (nauji įrodymai) nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo M. Č. gyvenamosios vietos (ne)deklaravimas, gyvenamosios vietos nenurodymas, arba netinkamas nurodymas, nepaneigia atsakovo M. Č. teisės į atstovavimo sutarties sudarymą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kokiu pagrindu atsakovas M. Č. naudoja nurodytą adresą korespondencijai gauti yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliančių pateiktus dokumentus į bylą.

25.       Atsakovo M. Č. į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas jau yra pateikta į bylą, todėl pakartotinai spręsti jos priėmimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į tai, kad M. Č. patvirtinimas apie atsiskaitymą už teisines paslaugas ir grynųjų pinigų įnešimo į sąskaitą išrašas yra pateikti į bylą reaguojant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais siekiama paneigti atsakovo M. Č. atsiskaitymą už teisines paslaugas, teisėjų kolegija nusprendžia priimti prie bylos naujai pateiktus dokumentus ir vertinti juos kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu

26.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl ieškovo V. B. su UAB „Taurus fondas“ sudarytos 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

27.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

28.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė aukščiau išdėstytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

29.       Pažymėtina, kad pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Aplinkybę, kad sandoris yra sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016).

30.       Apeliančių argumentai apie tai, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino pagrindinio bylos įrodymo – paties ieškovo V. B. pripažinimo, išsakyto teismo posėdžio metu, jog jis veikė tik kaip statytinis ir apsimestinį sandorį sudarė siekdamas paslėpti tikrąją sandorio šalį – M. Č., yra nepagrįsti. Iš jo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis pripažino save esant statytiniu bei sandorio apsimestinumo. Iš esmės ieškovas V. B. tik patvirtino esant susitarimą su M. Č. dėl pinigų skolinimo ir perskolinimo. Byloje esančių įrodymų visuma ir šalių duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl visų tuo metu egzistavusių aplinkybių bei sandorių grandinės tarp ginčo šalių, teisėjų kolegijai leidžia susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kad bylos šalys žinojo kam ir iš ko bus suteikiama paskola ir to sistemingai siekė bei veikė, o pinigų judėjimas ir sandorių grandinė yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde atsakovės to nepaneigė.

31.       M. Č. pagal 2021 m. balandžio 12 d. Paskolos sutartį sumokėti pinigai ieškovui V. B. tapo jo nuosavybe, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl pastarasis įgijo teisę jais disponuoti kaip tinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad sudarytais sandoriais buvo siekiama būtent tų tikslų dėl kurių jie ir buvo sudaryti, t. y. UAB „Faktoro holdingas“ turėjo tikslą pasiskolinti lėšas ne iš M. Č., bet iš asmens kuris nebūtų susijęs su M. Č. priklausančiomis bendrovėmis, nes su pastarosiomis atsakoves sieja faktoringo teisiniai santykiai. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantės savo skunde nepaneigė.

32.       Apeliantės skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į reikšmingą bylos aplinkybę, jog atsakovas M. Č., paskolinęs V. B. pinigų, tikslu, kad pastarasis juos pervestų į UAB „Faktoro holdingas“, 2021 m. balandžio 12 d. su ieškovu V. B. sudarė ne tik paskolos, tačiau ir laidavimo sutartį, kuria laidavo pinigų gavėjui V. B. dėl tinkamo UAB „Faktoro holdingas“ prievolių įvykdymo (paskolos grąžinimo). Tačiau iš apeliantės skundo argumentų nėra aišku kuo ši faktinė aplinkybė yra reikšminga ir kaip ji yra susijusi su atsakovių reikalavimu pripažinti ieškovo V. B. su atsakove UAB „Taurus fondas“ sudarytą 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestiniu sandoriu. Nagrinėjamoje byloje nei M. Č., nei V. B. neginčijo laidavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad laidavimo sutarties negaliojimo klausimas keliamas nebuvo, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti minėtos laidavimo sutarties sąlygų ar jų įtakos ieškovo V. B. su atsakove UAB „Taurus fondas“ sudarytos 2021 m. balandžio 12 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygoms.

33.       Apeliantė skunde taip pat teigia, kad V. B. ieškinio atmetimo atveju norėdamas išvengti sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių, atsakovas M. Č. į bylą pateikė 2023 m. spalio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas M. Č. perleido reikalavimo teisę į V. B. trečiajam asmeniui T. A. Pirma, apeliančių argumentai šioje dalyje yra neįrodyti. Antra, byloje nėra nustatyta kokio tikslo, išskyrus reikalavimo perleidimą, sudarytu sandoriu siekė M. Č. Trečia, turima reikalavimo teise kreditorius turi teisę disponuoti kaip tinkamas ir jo apsimestinumo nepatvirtina nei tai, kad reikalavimo teisė buvo perleista neatlygintinai, nei sandoryje nurodytas M. Č. gyvenamosios vietos adresas, kur gal būti jis negyvena. Galiausiai, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo.

34.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija prieina išvadą, kad į esminius apeliacinio skundo klausimus yra atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis,                             7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

35.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

36.       Apeliaciniame skunde atsakovės pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį dėl advokato                             P. B. teismui pateikto suklastoto dokumento (2023 m. spalio 10 d. grynųjų pinigų priėmimo kvito, kuriuo buvo priimti grynieji pinigai iš nuolat JAV gyvenančio ir Lietuvoje nurodytu laikotarpiu nebuvusio asmens), apie pažeidimo padarymą informuojant prokurorą.

37.       CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kada tokią nuomonę išreiškia proceso šalys.

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikė subjektyvų situacijos vertinimą, kuris savaime nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į ieškovo nurodomas institucijas ar prokurorą                      CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka. Tuo pačiu teismas išaiškina, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio atsakovėms, esant pagrindui, savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucija, informuojant apie galimai daromus teisės aktų pažeidimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

39.       Apeliaciniame skunde atsakovės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirma, teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti visos sumos už M. Č. atstovavimą ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, kadangi 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2558-866/2023) pirmosios instancijos teismas po atsakovo M. Č. atsiliepimo pateikimo reikalavimus pagal ieškovo ieškinį ir atsakovių UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ priešieškinį išskyrė į  3 savarankiškas bylas iš kurių skundžiamu sprendimu išnagrinėjo tik vieną. Antra, paskirstęs 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į patenkintą atsakovų reikalavimą ir neišnagrinėtą bylos dalį, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Trečia, dar svarbesnė kliūtis M. Č. bylinėjimosi išlaidų priteisimui buvo negaliojantys ir fiktyvūs finansiniai dokumentai, kurių pagrindu M. Č. ir V. B. atstovas advokatas P. B. paprašė priteisti M. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Advokato P. B. teismui pateiktame grynųjų pinigų priėmimo kvite nėra pinigus sumokėjusio M. Č. parašo, o visas kvitas užpildytas tik vieno asmens (tikėtina adv. P. B.) ranka.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovų                          UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ priešieškinį atmetė. Atsakovas M. Č. nagrinėjamoje byloje dalyvavo atsakovo pagal priešieškinį statusu, kadangi ieškovas V. B. jokių reikalavimų M. Č. atžvilgiu nereiškė. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje M. Č. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliančių nurodomi argumentai dėl M. Č. gyvenamosios vietos, adreso (ne)nurodymo atstovavimo sutartyje, gal būt (ne)tinkamai vykdomos pareigos deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kt. neturi įtakos atsakovo M. Č. teisei gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti atsakovo ir jo atstovo pateiktais įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

42.       Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti visos sumos už M. Č. atstovavimą ir atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, kadangi 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2558-866/2023) pirmosios instancijos teismas po atsakovo M. Č. atsiliepimo pateikimo reikalavimus pagal ieškovo ieškinį ir atsakovių UAB „Taurus fondas“ ir UAB „Faktoro holdingas“ priešieškinį išskyrė į 3 savarankiškas bylas iš kurių skundžiamu sprendimu išnagrinėjo tik vieną.

43.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės UAB „Taurus fondas“ reikalavimus pareikštus atsakovei UAB „Mportas“ priteisti 450 432,64 Eur pradelstą skolą pagal 2021 m. balandžio 25 d. faktoringo sutartį                            Nr. INVLA2/2021/04/26-01 (kurią sudaro 343 228,83 Eur pagrindinė skola, 34 557,97 Eur finansavimo mokestis, palūkanos už laikotarpį nuo 2022-04-25 iki 2023-08-31 ir 73 501,56 EUR delspinigiai už laikotarpį nuo 2023-02-18 iki 2023-08-31), viso: 451 288,36 Eur (priešieškinio reikalavimas Nr. 3, DOK-31608) ir ieškovės UAB „Taurus fondas“ reikalavimus pareikštus atsakovams UAB „Mportas“, M. Č. ir M. P., dėl 451 288,36 Eur žalos atlyginimo (priešieškinio reikalavimas Nr. 4, DOK-31608) išskyrė į atskirą bylą.

44.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pagal priešieškinį M. Č. patirtomis bylinėjimosi išlaidomis ir jas patvirtinančiais įrodymais (7 t., b. l. 136-137), neturi pagrindo abejoti, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos nagrinėjant būtent šią civilinę bylą. Todėl atsakovių priešieškinį atmetus, atsakovo pagal priešieškinį bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai pripažintos realiai patirtomis ir priteistos iš apeliančių. Apeliančių skunde nurodomi argumentai nepaneigia atsakovo pagal priešieškinį M. Č. teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dar daugiau, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Taurus fondas“ reikalavimus pareikštus atsakovams UAB „Mportas“, M. Č. ir M. P., dėl 451 288,36 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

45.       Atsakovas pagal priešieškinį M. Č. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti jo naudai 2 129,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

46.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovių apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos.

47.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Tokios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

48.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 p.).

49.       Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 743,39 Eur. Atsakovo deklaruojamos patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija nurodytos maksimalios sumos, todėl jos priteistinos iš apeliančių lygiomis dalimis atsakovo naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovui M. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 129,60 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ir 60 euro centų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Faktoro holdingas“ (juridinio asmens kodas 305728279) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Taurus fondas“ (juridinio asmens kodas 304104519), t. y. po 1 064,80 Eur.

Teisėjai                                  Laima Ribokaitė

                          Antanas Rudzinskas

          Žilvinas Terebeiza