Nr. 1S-709-319/2014

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                       2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojoje valdyboje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 129 str. 1 d. 9 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia – 2007 m. kovo 14 d., pabaiga – 2016 m. kovo 14 d.

2014 m. vasario 18 d. Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau­–BVK)  157 str. 2 d. 2p. numatytas sąlygas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui nepritaria.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundu nuteistasis prašo teismo nutartį panaikinti ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad teismas nesivadovavo socialinio tyrimo medžiaga, psichologine išvada, nepažymėjo, kad jis tris kartus skatintas. Nurodo, kad komisija vadovavosi BVK taisyklėmis, ir teisingai nustatė, kad jo atlikta bausmės dalis jau pakankama ir jis jau gali integruotis į visuomenę, nes pataisos namuose bausmės atlikimo sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl ir toliau atliekant bausmę, integracija tik dar labiau sunkėja. Taip pat nurodoma, kad padaryto nusikaltimo sunkumas ir neatlikta bausmės dalis pagal BVK 158 str. neturi būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl mano, kad toks skundžiamos nutarties argumentavimas yra neteisingas ir neatitinka įstatymų, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. B. vieną kartą baustas drausmine tvarka, vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus, tris kartus paskatintas, įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų stokos, mokėsi bei įgijo keletą kvalifikacijų. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema, pagal „OASys“ metodiką 18 balų. Iš socialinio tyrimo ir  psichologinės tarnybos išvadų matyti, kad nuteistasis praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, pripažįsta, jog praeityje turėjo problemų su alkoholio vartojimu, nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pateiktoje medžiagoje nurodyta, jog laisvalaikio leidimo būdai laisvėje buvo daugiausiai nesocialūs: alkoholio vartojimas, vis nauji pažįstami, nesocialų gyvenimo būdą gyvenantys draugai, pats nuteistasis to neneigia ir pripažįsta, jog ne vienerius metu juo piktnaudžiavo, tačiau vidinė motyvacija lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus yra tik vidutiniška.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, taip pat atsižvelgti ir į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).

A. B. bausmę atlieka už tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos. Nuteistasis skunde nurodo, jog neatlikta bausmės dalis neturtų būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes to nenumato įstatymas. Aukštesnysis teismas pažymi,  jog nors BVK įstatymas ir nereglamentuoja šios aplinkybės, tačiau tai yra vertinamoji aplinkybė, kuri vertinama kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgiant ir į bausmės tikslus. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, bausmės tikslai – teisingumas, jos proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, nes jis du kartus pažeidė režimo reikalavimus, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, kad likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl A. B. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistąjį A. B. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                           Rimas Švirinas