Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-574-730/2016
Teisėja Dalia Zimantienė (Proceso Nr. 2-43-3-02719-2015-9) Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.; 3.3.2.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. M. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui G. M., institucijai, teikiančiai išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, uzufrukto nustatymo, atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo,
n u s t a t ė :
ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo G. M. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje. Ieškovę paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Laikino išlaikymo lėšas nurodyti vesti į ieškovės A. R. sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini). Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2015-01-01 atsakovas nebeteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-03, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Laikino išlaikymo lėšas nurodė vesti į ieškovės A. R. sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), P. M. ir S. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę A. R.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pajamas ir turtinę padėtį, į vaikų amžių bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui skiriama tėvų išlaikymo suma laikytina protingomis ir realiomis išlaidomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vaiko vystymąsi. Kiekvienam iš tėvų tektų po 150,00 Eur iš anksčiau paminėto išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Toks teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai, ir nėra per didelis, patenkina minimalius vaikų poreikius.
Atskirajame skunde atsakovo atstovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016-01-15 nutartį, sumažinant iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydį iki 100,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015-11-03, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus bei vadovavosi melagingomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, dėl to nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris neatitinka tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsižvelgdama į tai, jog abu tėvai turi pareigą teikti pusės minimalios algos dydžio išlaikymą vaikams, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba, prašė priteisti iš atsakovo mažesnio dydžio išlaikymą, nei nurodyta formuojamoje teismų praktikoje. Atsakovas į kredito įstaigas dėl kreditų suteikimo kreipėsi išimtinai tik dėl savo interesų, nes visas gautas lėšas investuoja į naujai statomą namą. Vaikams reikalingas teismo priteisto dydžio išlaikymas, kadangi abu vaikai turi sveikatos problemų, – diagnozuota bronchinė astma.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su patikslintu ieškiniu dėl 210,00 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo ir 3600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo G. M. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą iš dalies, priteisė laikiną išlaikymą po 150,00 Eur nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio padavimo dienos 2015-11-03 iki teismo sprendimo priėmimo, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus bei vadovavosi melagingomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, dėl to nustatė tokį išlaikymo dydį, kuris neatitinka tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
CK 3.65 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias turi teisę taikyti teismas iki teismo sprendimo priėmimo, iš kurių viena – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. Teismas, kol bus išnagrinėta byla, gali nutartimi įpareigoti tėvą, nevykdantį pareigos išlaikyti savo vaikus, mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė argumentus, jog atsakovas nuo 2015-01-01 nevykdo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Atsakovo atstovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas neišlaiko savo nepilnamečių vaikų, melagingi. Su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovas 2015-11-14 ir 2015-12-29 sumokėjo iš viso 274,67 Eur už dukters S. M. darželį, 2016-01-21 ir 2015-12-20 pervedė į ieškovės sąskaitą iš viso 130,00 Eur, pagal ieškovės pateiktą sąrašą nupirko vaikams reikalingų maisto ir kanceliarinių prekių už 22,74 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Tačiau įvertinus aplinkybę, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš atsakovo namų 2015-09-23, ir įvertinus tai, jog nuo 2015-09-23 iki 2016-01-01 dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti atsakovas išleido tik 427,41 Eur, kas sudaro vidutiniškai 142,47 Eur per mėnesį, darytina išvada, jog atsakovo pridėjimas prie vaikų išlaikymo yra epizodinis ir nepakankamas patenkinti bent minimalius dviejų nepilnamečių vaikų poreikius.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė nedirba, jog jos pajamas sudaro vidutiniškai apie 178,33 Eur nedarbo draudimo išmoka, jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, jos vardu registruota transporto priemonė „N. A. T.“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo pajamas vidutiniškai sudaro 739,29 Eur, jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – tvartas bei negyvenamoji patalpa – sandėlis, atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog atsakovas turi pareigą išlaikyti būstą, mokėti mokesčius, dengti kredito įmokas bei patenkinti savo būtinuosius poreikius, todėl nėra pajėgus teikti teismo priteisto laikino išlaikymo dukroms, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kadangi materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, jis nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir teikti bent pusės minimalios algos (nuo 2016-01-01 minimali alga 350,00 Eur) dydžio išlaikymą, kas sudarytų 175,00 Eur iš kiekvieno tėvo, atsižvelgiant į tai, kad šalys augina du nepilnamečius vaikus, preliminariai įvertinus šalių turtinę padėtį (atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės) bei tai, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai ir epizodiškai, 150,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui laikino išlaikymo suma, kuri yra mažesnė nei formuojamoje teismų praktikoje, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra protinga ir būtina.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.
Teisėja Erinija Kazlauskienė