Civilinė byla Nr. e2-22036-819/2015
Procesinis Nr. 2-68-3-14766-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.5.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras, VĮ „Turto bankas“.
Išnagrinėjusi bylą, teisėja
n u s t a t ė:
pareiškėjos S. K. ir M. J. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. K. priėmė palikimą po jo sutuoktinės V. K. mirties faktiškai pradėjęs valdyti turtą.
Pareiškime (b.l. 1-3), pareiškėjų teismui pateiktuose papildomuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 75-76) nurodoma, kad J. L. K. ir V. K. santuoką sudarė 1957-04-07. Pareiškėja S. K. yra J. L. K. ir V. K. dukra. V. K. mirė 2003-03-10, o J. L. K. – 2015-06-07. Pareiškėjos S. K. ir M. J. yra J. L. K. įpėdinės, kurios po J. L. K. mirties priėmė jo palikimą. J. L. K. iki mirties pateikė teismui pareiškimą šioje byloje, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės V. K. mirties jos palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti. Pareiškime jis nurodė, kad į notarą dėl V. K. palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes visas jų santuokos metu įgytas turtas buvo registruotas jo vardu. Paaiškino, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors J. L. K. po sutuoktinės V. K. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, jis po V. K. mirties visą jų užgyventą turtą valdė toliau kaip savo: gyveno tame pačiame bute, juo rūpinosi, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už visą turtą. Tokiu būdu J. L. K. išreiškė savo valią kaip sąžiningas ir rūpestingas savininkas viso nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje, atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 41-asis notarų biuras pateikė atsiliepimą (b.l. 53), kuriuo prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure po V. K. mirties 2003-03-10 paveldėjimo bylos nėra. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą (b.l. 71-72), kuriuo taip pat prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paveldimo turto priėmimą valdyti.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-06-07 mirė J. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 57). Pareiškėjos S. K. ir M. J. yra J. L. K. įpėdinės, kurios pagal Testamentų registro duomenis įstatymo nustatyta tvarka yra priėmusios J. L. K. palikimą (b. l. 79-80, CPK 179 str. 3 d.). Pareiškėja S. K. yra J. L. K. dukra, o pareiškėja M. J. – anūkė (b.l. 17). Pareiškėja S. K. J. L. K. palikimą priėmė pagal įstatymą (b.l. 88-89, CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.22 str. 1 d.), o pareiškėja M. J. – pagal 2015-02-26 testamentą, patvirtintą Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 2-1418, į visą J. L. K. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dalį (b.l. 90-91, 94-95, CK 5.5 str. 1 d. 2 p., 5.19 str. 1 d.). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad J. L. K. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu buvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9). Nuosavybės teisė į šį turtą J. L. K. vardu buvo registruota pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu: į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1826 pagrindu, o nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), - 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-2193 pagrindu. Tuo metu J. L. K. gyveno santuokoje su V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Jų santuoka buvo sudaryta 1957-04-07 (b.l. 25). Minėtų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK, kaip iš esmės ir SŠK, įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d., CK 3.87 str. 1 d.). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu (b.l. 8, 7), buvo bendroji jungtinė J. L. K. ir V. K. nuosavybė. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K., kuri buvo pareiškėjos S. K. mama, mirė 2003-03-10 (b.l. 19, 26). Po jos mirties notarų biure nebuvo pradėta paveldėjimo byla (b.l. 53). Byloje nėra duomenų, kad prieš mirtį V. K. būtų sudariusi testamentą (b.l. 16, CPK 179 str. 3 d.).
V. K. mirties momentu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. nuostata numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. K. mirties J. L. K., būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos nurodo, kad nepaisant to, J. L. K. V. K. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjoms turi juridinę reikšmę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad J. L. K. yra miręs, o savo teises į jo palikimą siekia įgyvendinti jo palikimą priėmusios įstatyminė įpėdinė S. K. ir testamentinė įpėdinė M. J., kuriai testamentu palikta J. L. K. priklausanti buto (duomenys neskelbtini), dalis (CK 5.5 str. 1 d. 1, 2 p.), pripažintina, jog prašomas nustatyti faktas, kad J. L. K. priėmė savo sutuoktinės V. K. palikimą po jos mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, joms turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimą į J. L. K. po jo sutuoktinės V. K. mirties paveldėtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini), dalį.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, mirusio L. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki sutuoktinės V. K. mirties J. L. K. kartu su ja gyveno bute (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po sutuoktinės mirties (b.l. 1-3, 26). Jis šiuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas. Tai pagrindžia į bylą pateiktos sąskaitos, kuriose nurodoma, kad nuo 2003-04-20 J. L. K. toliau mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas butui (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-24, 27-29). Teismo vertinimu, minėtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. L. K. visą turtą, kuris priklausė V. K. jos mirties dieną, kaip savo pradėjo valdyti iš karto po savo sutuoktinės mirties (CPK 185 str.). Tokią jo valią patvirtina jo paties teismui iki mirties pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b.l. 1-3). Įvertinus tai, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas
n u t a r i a:
pareiškėjų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2003-03-10 jos palikimą priėmė J. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2015-06-07, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. L. K., išduoti įstatyminei įpėdinei pareiškėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir testamentinei įpėdinei pareiškėjai M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir