KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2011 m. liepos 21 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,

dalyvaujant prokurorei Saulei Pučkienei,

gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendžio, kuriuo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta panaikinti, ir Ž. G. paleistas teismo posėdžių salėje.

UAB „Alimeras“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta bylą perduoti prokurorui, kad būtų nustatytas nusikalstamas veikas padaręs asmuo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N80“ su TELE 2 PILDYK SIM kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti daikto savininkui; 2 vnt. CD diskų su vagystės vaizdo įrašu ir parodymo atpažinti vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje; CD-R diskus Nr. 1441N, 1442N, 1488N, 1491N, 1492N, 1493N, 1494N, 1495N, 1496N, 1497N, 1498N su pasiklausymo įrašais, kurie reikšmės ikiteisminiame tyrime Nr. 31-1-00139-09 neturi, saugomus Klaipėdos apskrities VPK NTB Nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, tai yra jis 2009-03-01, apie 00.10 val., veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjo į visą parą veikiančio lombardo, priklausančio UAB „Alimeras“, esančio Taikos pr. 24A, Klaipėdoje, patalpas, nenustatytu daiktu išdaužė 1 000 Lt vertės vitrinos stiklą, iš kur pagrobė didelės vertės UAB „Alimeras“ priklausančius auksinius papuošalus: bendros 87 160,80 Lt vertės 28 vnt. auksinių grandinėlių, 6 vnt. auksinių apyrankių, 2 vnt. auksinių žiedų. Su pagrobtais auksiniais papuošalais, pasišalinant iš nusikaltimo vietos, lombardo darbuotojui užblokavus laukines duris, išdaužė 300 Lt vertės durų stiklo paketą ir iš nusikaltimo vietos pabėgo. Tokiu būdu pagrobė UAB „Alimeras“ priklausančio didelės vertės turto už 87 160, 80 Lt ir sugadino UAB „Alimeras“ priklausančio turto už 1 300 Lt.

Apylinkės teismas Ž. G. dėl šių kaltinimų išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta pakankamai duomenų apie tai, kad kaltinamasis Ž. G. pagrobė UAB „Alimeras“ priklausančio didelės vertės turto už 87 160, 80 Lt ir sugadino UAB „Alimeras“ priklausančio turto už 1 300 Lt. Nesurinkus objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti apie Ž. G. kaltumą pagrobus UAB „Alimeras“ priklausantį didelės vertės turtą ir sugadinus svetimą turtą, teismas negali remtis prielaidomis ir apkaltinti Ž. G. UAB „Alimeras“ priklausančio didelės vertės turto pagrobimu, ir jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė S. Pučkienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-28 nuosprendį dėl Ž. G. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – Ž. G. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 6 m. laisvės atėmimą; vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 5, 9 dalimis, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2009-10-21 nuosprendžiu paskirta l metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose; UAB „Alimeras“ ieškinį tenkinti; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teigia, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo, nes vertino baudžiamoje byloje surinktus įrodymus atskirai, o ne kaip visumą. Be to, teismas nevertino netiesioginių įrodymų. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad liudytojo M. C. parodymai nepatikimi, ikiteisminio tyrimo metu techninių priemonių pagalba vykdyti veiksmai – pokalbių klausymasis, norimų rezultatų nedavė, specialisto išvados nepatvirtina Ž. G. kaltės, o kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu paneigtas jo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Prokurorės teigimu, teismas padarė nepagristą ir neargumentuotą išvadą, kad liudytojo M. C. parodymai nenuoseklūs. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. C. davė nuoseklius parodymus, kad 2009-03-01, apie 00.10 val., į lombardo patalpas įbėgo vienas vaikinas ir pribėgęs prie vitrinos ją išdaužė kažkokiu kietu baltos spalvos daiktu. Tuo metu į lombardą įėjo kitas asmuo, tarp jų atėjimo galėjo būti skirtumas 4 sekundės. Kai įėjo pirmas asmuo, laukinės lombardo durys neužsidarė, nors jos užsidaro automatiškai, po to pirmajam daužiant vitrinos stiklą, įbėgo antrasis asmuo, jis taip pat padėjo daužyti vitrinos stiklą, kokiu daiktu, nematė. Labai išsigando, buvo labai pasimetęs, nežinojo ką daryti, jis buvo savo darbo vietoje dar už vieno stiklo, žiūrėjo kaip tie asmenys per 15-20 sekundžių išdaužė vitrinos stiklą ir abu susirinko auksą, tada nubėgo link laukinių durų. Tuo metu jau buvo paspaudęs signalizaciją ir užspaudęs – užrakinęs išėjimo duris. Tuomet jie išbėgdami išdaužė lombardo įėjimo durų stiklą ir nubėgo už „Vėtrungės“. Tuo metu, kai pirmasis įėjęs į lombardą daužė vitrinos stiklą, įėjo antrasis, jis taip pat daužė stiklą, pirmasis ėjo link jo ir žiūrėjo piktu žvilgsniu į jį, vienas kitam į akis žiūrėjo apie 2–3 sekundes, todėl gerai įsidėmėjo jo veido bruožus. Jis buvo apie 182 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai, sportine apranga, buvo su galvos apdangalu, šį asmenį – Ž. G. – atpažino pagal veido bruožus. Kitas asmuo buvo mažesnio ūgio, stambesnis, apsirengęs šviesiau, taip pat sportiškai. Dėl neatitikimų, parodymuose duotuose teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas M. C. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė detaliau.

Teismas nepagrįstai suabejojo ir liudytojo M. C. parodymais, jog jis neabejodamas atpažino Ž. G., kaip asmenį, apiplėšusį 2009-03-01 lombardą, esantį Taikos 24A, Klaipėdoje, tai jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismas neteisingai įvertino ir Ž. G. parodymus, duotus tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neprisipažino ir parodė, kad šios nusikalstamos veikos nėra padaręs, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes jį įkalbėjo pareigūnai, be to, norėjo būti suimtas ir važinėtis etapais. Ž. G. parodymus paneigė liudytojai policijos pareigūnai D. Bieliūnas ir V. Molis, kurie parodė, kad Ž. G. neįkalbinėjo prisipažinti įvykdžius vagystę iš lombardo, jokių lengvatų jam nežadėjo ir nesuteikė. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį minėtų liudytojų parodymų nevertino. Be to, teismas visiškai nevertino Ž. G. prisipažinimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas.

Teismas nurodė, kad Ž. G. įkalinimo įstaigose patirdavo smurtą, norėjo bausmę atlikinėti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau neaišku, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą, nes tokių duomenų teisminio nagrinėjimo metu pateikta nebuvo.

Tai, kad kraujas rastas įvykio vietoje ir paimtas apžiūros metu priklauso ne Ž. G., nebuvo pagrindas priimti Ž. G. išteisinamąjį nuosprendį, nes nusikaltimą vykdė du asmenys, buvo daužomi vitrinų stiklai, todėl įvykio vietoje galėjo susižaloti ir nenustatytas nusikalstamą veiką vykdęs asmuo.

Teismas neteisingai įvertino Ž. G. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių išklotinėje nurodytus duomenis. Iš pateiktos išklotinės matyti, kad nusikaltimo padarymo metu Ž. G. buvo mobiliojo ryšio bokštelio 110F veikimo zonoje. 110 bokštelis yra Taikos prospekto 61, o F rodo kryptį link Rūtų gatvės. Nors tai nėra tiesioginis įrodymas, tačiau jis patvirtina, kad Ž. G. buvo Taikos pr. 61 ir Rūtų gatvių rajone. Šis įrodymas turėjo būti vertinamas kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais.

Teismas įvertinęs specialisto išvadą dėl Ž. G. padaryto kairės rankos sužalojimo padarė išvadą, kad rankos sužalojimas negalėjo būti padarytas 2009-03-01, nes apžiūra atlikta praėjus daugiau nei mėnesiui po vagystės, o išvadoje nurodyta, kad sužalojimas patirtas prieš savaitę-dvi. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad toje pačioje išvadoje nurodyta, jog atsižvelgiant į medicininės pagalbos nebuvimą patyrus kairės rankos sužalojimą, neatmetama galimybė, kad šis rankos sužalojimas galėjo būti padarytas ir anksčiau. Be to, pats Ž. G. pripažino, kad ranką susižalojo su nuskeltu buteliu muštynių metu, būtent kovo 1 arba 2 dieną, į medikus dėl sužalojimo nesikreipė. Šią specialisto išvadą teismas turėjo vertinti ne atskirai, o kartu su kitais ištirtais teismo posėdžio metu įrodymais.

Skiriant bausmę Ž. G. teismas turėtų atsižvelgti į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikaltimas tyčinis, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, teistas, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, žala neatlyginta, teigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir nuosprendyje išdėstęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pateikė nuoseklią jų analizę, ir teisėjų kolegija su tokiu įrodymų įvertinimu sutinka. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis Ž. G. dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinimai Ž. G. pagrįsti prielaidomis, jo kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais nenuginčijamais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai Ž. G. išteisino pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei tai padarė apylinkės teismas.

Išteisintasis Ž. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog įkalbėtas pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu jis sutiko prisiimti kaltę dėl šio nusikaltimo, prisipažindamas, kad išdaužė lombardo stiklą bei nurodė, kad aukso dirbinius iš lombardo pagrobė E., kuris jau yra miręs, nors iš tikrųjų pastarasis nieko jo neprašė. Tokią mintį jam pasiūlė pareigūnai. Pastarieji jam sakė, kad prisipažintų dėl stiklo išdaužimo, o visa kita kaltė būtų „E.“, dėl to pažadėjo geresnes sąlygas laisvės atėmimo vietoje. Iš pradžių jis nesutiko, tačiau vėliau pareigūnai jam pradėjo grasinti, kad bus su juo susidorota, todėl jis sutiko prisiimti kaltę sau. Pareigūnai jam padiktavo, ką sakyti prisipažįstant. Pirštų antspaudai, paimti DNR įvykio vietoje yra ne jo. Įvykio metu jis buvo „Čili“ picerijoje, tiksliai aplinkybių neprisimena, bet kiek prisimena, prieš vidurnaktį, picerijai užsidarant, jis paskambino draugui A. ir paprašė, kad jį pasiimtų. A. A. kartu su juo nuvažiavo į Žardės rajoną. Jis nuėjo į kazino, pabuvęs kurį laiką, maždaug 01.00 val., išėjo namo. Be to, nurodė, kad ranką buvo susižalojęs Žardės rajone, prie seno pašto. Dėl sužalojimo nesikreipė į medikus ir policijos nekvietė. Tuo metu kartu buvo ir D. S.. Ši išteisintojo apylinkės teisme nurodyta įvykio versija nepaneigta teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Vertindamas Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kitų bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kartu ir Ž. G. teisme duotų parodymų, kuriais jis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog dalyvavo nusikaltimo padaryme, kontekste, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. G. nedalyvavo kaltinime nurodytų veikų padaryme. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė išanalizavęs specialistų išvadas bei liudytojo M. C. parodymus, remiantis jais teismas nustatė tikrąjį nusikalstamos veikos darymo mechanizmą. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, specialistų išvados, kaip liudytojo apklausto lombardo darbuotojo M. C. parodymai buvo pakankami paneigti Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duoto prisipažinimo dalyvavus nusikaltimo padaryme tikrumą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis prisipažino dalyvavęs nusikaltimo padaryme, nes šiuos tyrimo metu duotus parodymus jis paneigė ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu paprašęs papildomos apklausos, 2010-01-21 rašytiniame pareiškime nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus bei patvirtino, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, nepadarė (t. 2, b. l. 110), taip pat 2010-02-01 apklausiamas kaip įtariamasis, nurodydamas, jog vagystėje iš lombardo nedalyvavo (t. 2, b. l. 112), ir kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Iš 2009-03-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą buvo rasti nusikaltimo pėdsakai – kraujas ir pirštų pėdsakai. Kraujas buvo rastas ant vitrinos stiklo ir laukinių lombardo durų.

2009-05-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(3246)-IS1-3922 nustatyta, kad ant pateiktų tirti objektų: tampono su nuopjovos (mėg. Nr. 1) ir stiklo šukių (mėg. Nr. 2), paimtų 2009-03-01 įvykio vietos apžiūros metu, Taikos pr. 24A, Klaipėdoje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant N. Š. kraujas nepriklauso Ž. G. ir V. S. (V. S.). Ši specialisto išvada paneigia Ž. G. pirminės ikiteisminio tyrimo apklausos metu pateiktą įvykių seką bei sužalojimo ant jo rankos atsiradimo aplinkybes. Tuomet jis nurodė, kad draugas „E.“ (E. G.) paprašė jo išdaužti lombardo stiklą. Nuvykę į įvykio vietą abu iš karto įėjo į lombardą, jis – Ž. G. – geležiniu strypu išdaužė vitrinos stiklą, o „E.“ rinko vitrinoje buvusius auksinius papuošalus. Pagrobęs papuošalus „Efka“ išbėgo iš lombardo ir užtrenkė duris, jis liko viduje, durys neatsidarė, todėl tuo pačiu metaliniu strypu išdaužė durų stiklą ir pabėgo. Krisdamas durų stiklas užkrito jam ant kairės rankos ir ją perpjovė. Tuo tarpu minėtoje 2009-05-18 specialisto išvadoje Nr. 140-(3246)-IS1-3922 nurodyta, kad įvykio vietoje rastas kraujas nepriklauso Ž. G.. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad ant vitrinos stiklo ir lombardo durų rastas kraujas priklauso vienam asmeniui. Remdamasis  minėta specialisto išvada apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad auksinius papuošalus grobęs asmuo susižalojo dar būdamas lombardo viduje, o kraujas ant vidinių lauko durų atsirado ne Ž. G. nurodytomis aplinkybėmis. Be to, Ž. G. pirminę įvykio versiją, jog į lombardą jis atvyko kartu su E. G. pastarojo paprašytas, kuria remiamasi Ž. G. kaltinime ir prokuratūros apeliaciniame skunde, paneigia ir 2009-07-03 specialisto išvada Nr. 140-(5020)-IS1-5359 bei 2011-01-27 raštas Nr. 140-S-387 dėl informacijos pateikimo, kuriuose nurodyta, kad ant tirti pateiktų objektų rastas kraujas yra vieno vyro, nepriklauso asmeniui, kurio lyginamasis pavyzdys buvo pateiktas tirti, t. y. Ž. G., bei nepriklauso asmeniui, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti kaip E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be to, su vyro kraujo genotipu sutapimų DNR duomenų registre nenustatyta. Taigi Ž. G. pirminę įvykio versiją, jog jis kartu su E. G. buvo įvykio vietoje, paneigia minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje ant vitrinos stiklo ir lombardo durų rastas kraujas nepriklauso nei Ž. G., nei E. G. („E.“). Kaip liudytojas apklaustas lombardo darbuotojas M. C. nenurodė, kad įvykio metu lombarde būtų buvę daugiau asmenų. Todėl jeigu tikėti pirmine Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikta versija, jog jis į lombardą atvyko kartu su E. G.,  nesant duomenų, jog lombardo apiplėšimo metu įvykio vietoje buvo daugiau asmenų, nusikaltimo vietoje rastas kraujas turėjo priklausyti vienam iš jų, t. y. arba Ž. G., arba E. G., tačiau tai paneigia minėta specialisto išvada. Be to, liudytojas M. C. parodė, jog viduje buvo abu pagrobėjai, iš pastato jie pabėgo išdaužę laukinių durų stiklo paketą, tuo tarpu Ž. G. teigė, jog „E.“ išbėgus durys užsitrenkė, todėl iš pastato jis išbėgo išdaužęs durų stiklą turėtu metaliniu strypu. Vadinasi, jei tikėti šia Ž. G. versija, tai pat remiantis 2009-05-18 specialisto išvada, jog ant virtinos stiklo ir lombardo durų rastas ir paimtas kraujas priklauso vienam asmeniui, ant lombardo durų rastas kraujas turėjo priklausyti jam – Ž. G., nes tuo metu, pasak jo, E. G. jau buvo išbėgęs iš pastato pro duris, tačiau tai paneigta minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog ant lombardo durų ir vitrinos stiklo rastas ir paimtas tirti kraujas nepriklauso nei Ž. G., nei E. G. („E.“). Jei remtis, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, specialisto išvada dėl Ž. G. padaryto kairės rankos sužalojimo, kraujas, rastas įvykio vietoje, turėjo būti Ž. G., tačiau tai paneigta 2009-08-15 specialisto išvada. Be to,  specialisto išvadoje dėl Ž. G. padaryto kairės rankos sužalojimo nenurodyta, kad sužalojimas galėjo atsirasti galbūt susipjausčius stiklu, priešingai, nurodyta, kad sužalojimas būdingas trauminiam kieto bukabriaunio pailgo daikto poveikiui į ranką. Taigi, priešingai apeliantės tvirtinimui, nepasitvirtino Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, beje, vėliau jis paneigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nei dėl įvykio eigos, nei dėl kartu su juo buvusio bendrininko tapatybės, tai pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje.

Prokurorės apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas neteisingai įvertino Ž. G. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės duomenis, jog nusikaltimo padarymo metu Ž. G. buvo mobiliojo ryšio bokštelio 110F veikimo zonoje (110 bokštelis yra Taikos prospekto 61, o F rodo kryptį link Rūtų gatvės), t. y. Taikos pr. 61 ir Rūtų gatvių rajone. Tačiau Ž. G. apklausiamas teisme ir neneigė įvykio metu buvęs tame rajone, tai yra nurodė, jog įvykio metu buvo „Čili“ picerijoje „Vėtrungėje“, tiksliai aplinkybių neprisimena, tačiau, kiek atsimena, prieš vidurnaktį, baigiantis picerijos darbo laikui, jis paskambino draugui A. ir paprašė, kad jį pasiimtų. A. A., kartu su juo nuvyko į Žardės rajoną, tada jis nuėjo į kazino, pabuvęs kurį laiką, maždaug 01.00 val., išėjo namo. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu Ž. G. buvo Taikos pr. 61 ir Rūtų gatvių rajone, nesant galimybei nustatyti tikslios Ž. G. buvimo vietos nusikalstamos veikos darymo metu, nepatvirtina pastarojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Iš karto po įvykio apklaustas kaip liudytojas lombardo darbuotojas M. C. teigė negalintis atskirai įvardyti lombardą apiplėšusių vaikinų, nes veido bruožų jis neįsidėmėjo. Tuo tarpu 2009-04-08 atlikto asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu liudytojas M. C., kaip pats teigė,  iš veido bruožų atpažino Ž. G. kaip asmenį, 2009-03-01 apvogusį lombardą ir nurodė, kad šis asmuo į lombardą greitu žingsniu įėjo pirmasis, tuo tarpu apklausiamas teisme nurodė priešingai – kad Ž. G. į lombardą įbėgo ne pirmas, o antras. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neįsidėmėjus asmens veido bruožų įvykio metu, tai, kaip minėta, iš karto po įvykio nurodė pats lombardo darbuotojas M. C., nėra galimybės tiksliai pagal veido bruožus atpažinti asmenį, praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po įvykio. Be to, tą pačią dieną atlikto asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu –2009-04-08 – liudytojas M. C. atpažino ne tik Ž. G., bet ir  V. S. kaip asmenį, 2009-03-01 apvogusius lombardą, tačiau pastarajam byla ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Šie duomenys, priešingai apeliantės tvirtinimui, rodo, kad liudytojo M. C. parodymai ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme bei asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu yra netikslūs bei nenuoseklūs, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo M. C. parodymus, susijusius su kaltų asmenų nustatymu, vertintino kritiškai.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms apylinkės teismas padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes, pagrįstą tinkamu teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų viseto analize ir vertinimu išvadą, jog Ž. G. dalyvavimas pagrobiant UAB „Alimeras“ priklausančio didelės vertės – 87 160,80 Lt  – turtą ir sugadinant 1 300 Lt vertės turtą nėra patikimai ir neginčijamai įrodytas. Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl Ž. G. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje surinktus įrodymus nepakankamais Ž. G. kaltei patvirtinti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Ž. G. priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais  nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Violeta Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Rasa Valentinienė

                                                                                                                                            Remigijus Preikšaitis