Administracinė byla Nr. I-3794-764/2011
Proceso Nr. 3-61-3-00220-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.1;15.2;15.5;59;74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui G. B., Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovui Andriui Petkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
nustatė:
pareiškėjas G. B. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (I t., b.l. 1, I t., b.l. 12-13, 23-24; III t., b. l. 12-13, 81-83), kuriuos patikslino (IV t., b.l. 18-22) prašydamas iš atsakovės priteisti 64455,65 Lt turtinę žalą, 0,1 procentų dydžio delspinigius skaičiuojant nuo 2006-03-14, 200000 Lt neturtinę žalą ir 10000 Lt teismo išlaidų.
Pareiškėjas nurodė, kad žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Agentūros padarytą žalą kildina iš atsisakymo išmokėti jam priklausančias tiesiogines išmokas, taip pat iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių nevykdymo. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro neišmokėtos tiesioginės išmokos ir negautos pajamos pagal „Kaimo plėtros 2004-2006 metų priemonės Agrarinė aplinkosauga“ programą, t.y. už 2005 m.- 13775,20 Lt, už 2006 m.- 14938,84 Lt, už 2007 m. – 11489,20 Lt, už 2008 m. – 24242,46 Lt, iš viso – 64445,65 Lt suma. Pareiškėjas nurodė, kad ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį. Dėl laiku negautų lėšų ūkiui tobulinti, moralinių kančių, įvairių raštų siuntinėjimo, teismų, pablogėjusios sveikatos bei patirto streso, G. B. teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200000 Lt suma.
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 10000 Lt teismo išlaidas, kurias sudaro vykimas iš Šilutės į Vilniuje vykusius teismo posėdžius, pasiruošimas teismams ir raštų rengimas, jo atitraukimas nuo darbo bei negalėjimas imtis papildomo darbo.
Teismo posėdyje Pareiškėjas palaikė patikslintame skunde išdėstytą poziciją ir prašė tenkinti jame nurodytus reikalavimus.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra, Atsakovė) atsiliepime į Pareiškėjo patikslintą skundą (IV t., b.l. 38-41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Agentūra nurodė, kad Pareiškėjo reikalavimas priteisti 64445,65 Lt turtinę žalą negali būti tenkinamas, kadangi Pareiškėjui už 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. priklausanti parama 2011-10-14 ir 2011-10-26 buvo išmokėta, viso 64494,20 Lt. Taip pat nurodė, kad negali būti tenkinamas ir Pareiškėjo reikalavimas dėl 0,1 procentų delspinigių priteisimo nuo 2006-03-14, kai buvo gautas Agentūros raštas Nr. AGRO/UTD-5890. Minėtas raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, Pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, Agentūra neišreiškė valios dėl išmokų nemokėjimo ir sankcijų taikymo, nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė Pareiškėjui teisių ar pareigų.
Atsiliepime pažymėjo, kad Pareiškėjo reikalavimas atlyginti 200000 Lt neturtinę žalą vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos visos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos. Agentūra nepažeidė teisės aktų ir nustatytų procedūrų. Nors Lietuvos vyriausiasis teismas panaikino Agentūros 2007-11-15 sprendimą Nr. BR6-(10.51)-32208 bei 2009-02-27 sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660, tačiau neteisėti Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmai nenustatyti. Taip pat nėra įrodyta, kad žala Pareiškėjui atsirado būtent dėl tam tikrų Agentūros veiksmų, t.y. nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nepagrindė ir reikalavimo dėl teismo išlaidų atlyginimo. Jo nurodomi su bylos nagrinėjimu susiję nuostoliai nėra grindžiami įrodymais, todėl negali būti nustatyta ar Pareiškėjas tikrai turėjo teismo išlaidų. Tiesioginės patirtų išlaidų sąsajos su žalos sąvoka pagal CK 6.249 str. byloje nėra ir negali būti.
Teismo posėdyje Agentūros atstovas prašė Pareiškėjo skundo netenkinti.
Lietuvos valstybės atstovė – Žemės ūkio ministerija (toliau – Ministerija, ŽŪM) atsiliepime į Pareiškėjo patikslintą skundą (IV t., b.l. 46-49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Žemės ūkio ministerija atsiliepimą grindžia tokiais pačiais argumentais kaip ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti Pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Įstatymo 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas, todėl sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis privatinės teisės normomis.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Civilinei atsakomybei, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t.y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje situacijoje Pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais, kuriais Pareiškėjui nepagrįstai neskirtos ir neišmokėtos tiesioginės paramos išmokos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2005–2008 m. laikotarpį.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas 2004-09-30 pateikė paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004?2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ (II t., b. l. 199-204).
Agentūra 2007-11-15 sprendimu Nr. BR6-(10.51)-32208 nusprendė Pareiškėjui neskirti paramos už 2005 metus (II t., b. l. 9-10).
Vyriausioji administracinių ginčų komisija išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, 2007-12-27 sprendimu Nr. 2007/03-4R-282 įpareigojo Agentūrą panaikinti 2007-11-15 sprendimą dėl paramos nesuteikimo, ir iš naujo įvertinti Pareiškėjo bylą bei priimti sprendimą dėl paramos suteikimo pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2005 m. (II t., b. l. 1-7).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-03-05 sprendimu dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK bylos l. 233). Apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-02-06 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 6-7).
Agentūra, iš naujo išnagrinėjusi Pareiškėjo paraišką, 2009-02-27 sprendimu Nr. BR6-(10.65)-2660 nesuteikė Pareiškėjui paramos už 2005 m., nes jis 2005-06-08 pateiktame kasmetiniame prašyme nurodė 39,58 ha ekologinio ūkininkavimo plotą, t. y. daugiau negu įsipareigojo 2004 m (I t., b. l. 4-5, 37-40).
Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas 2009-02-27 Agentūros sprendimą panaikinti ir atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (I t., b.l. 12-13, 23-24; III t., b. l. 12-13, 81-83). Pakartotinai išnagrinėjęs Pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-29 sprendimu jo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009-02-27 sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660, o Pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad naikintinas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas nesilaikant gero administravimo principo, t.y. Agentūra neatsižvelgė, kad Pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai deklaruoti jo turimų plotų; nevertino Pareiškėjo pateiktų dokumentų, patikslinančių 2004 m. sertifikuotų ekologinės gamybos ūkio pasėlių plotus, ir prašymo skirti paramą pagal patikslintus plotus; detaliai neaiškino naujos paraiškos ir prašymo dėl ploto didinimo užpildymo ir pateikimo tvarkos, o tik formaliai nurodydavo patikslinti duomenis, kuriuos Pareiškėjas jau buvo patikslinęs; neatsižvelgė į 2005-05-27 paraišką paramai gauti, kurioje nurodomas 39,88 ha plotas; aiškiai nenurodė, kurių Priemonės programos reikalavimų Pareiškėjas nesilaikė (III t., b.l. 89-92). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-01 nutartimi sprendimo dalis, kuria Pareiškėjo skundas patenkintas, palikta nepakeista, o Pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota nagrinėti iš naujo (III t., b.l. 127-131).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 96 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis ABTĮ 96 str. 4 d. ir 58 str. 2 d. konstatuotina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-29 sprendimu nustatyti faktai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymas nesuteikti paramos už 2005 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, iš naujo šioje administracinėje byloje nenustatinėjami. Teismo vertinimu, konstatavus, kad Pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta parama už 2005 m., taip pat pripažintina, kad nepagrįstai nebuvo mokama parama už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, o tiksliau Agentūros 2011-10-13 raštas Nr. BR6-(10.65)-8778, kuriuo pakartotinai įvertinusi 2004 m. paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)), Agentūra informavo, kad Pareiškėjui pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ patvirtinta ir apskaičiuota: už 2005 m. – 13782,75 Lt paramos suma, už 2006 m. – 14950,82 Lt, už 2007 m. – 11498,51 Lt, už 2008 m. – 24262,12 Lt, iš viso – 64494,20 Lt (IV t., b.l. 31).
Pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą taip pat kildina ir iš Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Kaip minėta, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, turi būti įrodyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. teismui pateiktame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie gali būti nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.).
Teismui pateiktame patikslintame skunde Pareiškėjas reikalavimo atlyginti Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė iš kokių konkrečių Ministerijos veiksmų ar neveikimo kildinama jam padaryta žala. Rėmėsi abstraktaus pobūdžio prielaidomis, kad dėl jam neišmokamų tiesioginės paramos lėšų yra kalta ne tik Agentūra, bet ir Žemės ūkio ministerija. Nurodė, kad šių institucijų bendrais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti Pareiškėjo ūkį. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad Žemės ūkio ministerija neteisingai interpretavo savo raštus (žr. teismo posėdžio protokolą).
Teismo vertinimu, nesant galimybės nustatyti iš kokių konkrečių veiksmų ar neveikimo Pareiškėjas kildina Žemės ūkio ministerijos jam padarytą žalą, negali būti sprendžiamas Žemės ūkio ministerijos civilinės atsakomybės klausimas.
Pareiškėjas prašo priteisti 64445,65 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. neišmokėtos jam pagal įstatymą priklausančios ekologinio ūkio tiesioginės išmokos, t.y. negautos pajamos.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Teismų praktikoje konstatuojama, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Taigi priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, LAT 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra pakartotinai įvertinusi Pareiškėjo 2004 m. paraišką (Nr. (duomenys neskelbtini)), jam pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę ,,Agrarinė aplinkosauga“ patvirtino ir apskaičiavo paramos sumas: už 2005 m. – 13782,75 Lt, už 2006 m. – 14950,82 Lt, už 2007 m. – 11498,51 Lt, už 2008 m. – 24262,12 Lt, iš viso – 64494,20 Lt (IV t., b.l. 31). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktų 2011-10-19 ir 2011-10-28 sąskaitos išrašų matyti, kad 2011-10-14 Pareiškėjui buvo pervesta 52995,69 Lt suma, o 2011-10-26 – 11498,51 Lt suma (IV t., b.l. 43,44).
Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjui pagal įstatymą priklausanti paramos suma, t.y. 64494,20 Lt, buvo išmokėta, Pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – negali būti tenkinamas, kadangi nenustatytas žalos egzistavimo faktas.
Pareiškėjas taip pat prašė nuo 64445,65 Lt sumos priteisti 0,1 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Šis Pareiškėjo reikalavimas yra išvestinio pobūdžio, tiesiogiai siejamas su reikalavimu atlyginti 64445,65 Lt turtinę žalą. Kadangi Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti delspinigius nuo 64445,65 Lt sumos.
Teismui pateiktame skunde taip pat prašoma atlyginti 200000 Lt neturtinę žalą, kuri, Pareiškėjo teigimu, susijusi su neteisėtais veiksmais, kai ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį. Taip pat su tuo, kad laiku nebuvo gautos lėšos ūkiui tobulinti, Pareiškėjas patyrė moralines kančias, stresą, pablogėjo jo sveikata.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad Pareiškėjas turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
G. B. skunde iš esmės apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Agentūros kaltei, nepaisant Pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių suponuojančių neturtinės žalos buvimą nenustatyta. Žala grindžiama abstraktaus pobūdžio prielaidomis, kurios nepatvirtintos juridinę galią turinčiais duomenis, ir negali būti teismo įvertintos. Nenustačius neturtinės žalos egzistavimo fakto, negali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas, o valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
Byloje nustatytų ir išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad Pareiškėjo G. B. skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nenustačius žalos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 10000 Lt teismo išlaidų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kai sprendimas priimtas jo naudai, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.).
Pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetus kaip nepagrįstą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 2 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Egidija Puzinskaitė