Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-506-327/2015

Proceso Nr. 4-51-3-00651-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

42.12.;79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teis­mo 2015-04-03 nutarties R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departa­men­to (toliau – Institucija) Teisės ir administravimo skyriaus 2014-11-13 nutarimu R. T. pagal Lie­tu­vos Respublikos ad­mi­nis­tra­cinių tei­sės pažeidimų ko­dek­so (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. nubaustas 800 Lt bauda už tai, kad 2014-11-05 apie 18.30 val. jis kartu su V. Z., Nedzingės ežere (Varėnos r. sav.) iš valties žvejojo draudžiamu būdu, t. y. ne mėgėjų žvejybos įran­kiu – statomu tinklu. Žuvų nesugavo. Tokiais veiksmais pažeidė Mė­gė­jiškos žūklės taisyklių 11.2. p. reikalavimus.

Varėnos rajono apylinkės teis­mas 2015-04-03 nutartimi skundo netenkino ir paliko 2014-11-13 Institucijos nutarimą nepakeistą.

R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teis­mo 2015-04-03 nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pa­žei­dimo nepadarė. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad plaukė su savo uošviu V. Z. per Nedzingės ežerą gaudyti vėžių. Besiiriant priplaukė aplinkos apsaugos pareigūnai, teig­da­mi, jog tariamai per žiūronus matė, kaip į ežero gylį buvo statomi tinklai. Tačiau jokių tinklų netu­rė­jo ir statyti jų negalėjo, draudžiamu būdu nežvejojo. Valtyje turėjo tik dubenį, į kurį ketino sudėti vėžius. Pareigūnai ėmėsi vandenyje ieškoti išmestų tinklų, kurių nerado. Byloje nebuvo įro­dy­ta, kad pažeidėjas naudojo žvejybos įrankius arba žvejojo draudžiamu būdu. Apelianto nuomone, jo kaltė buvo grindžiama tik aplinkos apsaugos pareigūnų T. D. ir J. J. parodymais. Tačiau šiuos įrodymus teismas vertino neatskirdamas, kurie pareigūnų paaiškinimai atskleidžia ob­jek­tyvias faktines aplinkybes, o kurie yra paremti tik subjektyviu pareigūnų įsitikinimu ir negali būti vertinami sprendžiant faktų nustatymo klausimus. Byloje svarbu nustatyti, ką pareigūnai konkrečiai matė ar ko nematė. Šiuo atveju nėra reikšminga, jog per termovizorių įvertinę V. Z. ir R. T. kūno judesius pareigūnai įsitikino, kad buvo statomi tinklai, kadangi teismo posėdžio metu jie parodė, jog tinklo jie nematė. Teisme liudytojai paaiškino, kad termovizorius reaguoja tik į šilumą, kurią skleidžia žmogaus kūnas, ir kad tinklo šio prietaiso pagalba pamatyti neįmanoma. Apelianto nuomone, neįmanoma nustatyti, kuris pareigūnas ir ką matė, kadangi abiejų pareigūnų tar­nybiniai pareiškimai yra identiški, kas kelia abejonių dėl juose užfiksuotų duomenų objek­tyvu­mo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes buvo iškraipytos bylos faktinės aplinkybės dėl prožektoriaus, nepagrįsta teismo išvada, kad neturėjo įrankių ar prietaisų vėžiams gaudyti, nors buvo nurodyta, kad vėžius gaudė rankomis ir būtų susidėję į valtyje rastą dubenį. Byloje nebuvo ti­ria­ma kuo jie buvo apsirengę, todėl teismo išvada dėl apsirengimo yra nepagrįsta. Tvirtina, kad buvo apsirengę žvejų batais. Dėl liudytojo P. S. parodymų mano, kad tai tik teismo sub­jektyvi versija ir teismo procesiniai veiksmai reiškia teismo šališkumą. Skunde pažymi ir tai, kad polietileninis maišas administraciniame teisės pažeidimo proto­ko­le užfiksuotas nebuvo, todėl teismas negali remtis byloje neištirtais įrodymais. Nepagrįstos teis­mo išvados, jog išplaukimo laikas po 18 val. buvo pasirinktas siekiant likti nepastebėtiems. Byloje nei nutarimą surašiusi institucija, nei protokolą surašę pareigūnai šių argumentų nekėlė. Tokiu būdu teismas bandė savo iniciatyva iš­kelti versiją, paneigiančią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog plau­kė į naktinį vėžių gaudymą. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę, teismas pri­va­lo juos vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju teismas šią es­minę įrodymų vertinimo taisyklę pažeidė, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

R. T. nuomone, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai by­lo­je esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pa­žei­dimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, kad admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, su­ra­šiusi protokolą, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

D

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.

R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįs­tumą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra verti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­se­to išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pa­darė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Administracinėn at­sakomybėn patraukto R. T. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis pagal ATPK 87 str. 3 d. yra nubaustas nepagrįstai, kadangi minėto pažeidimo nepadarė, o valtimi plaukė gaudyti vėžių. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klau­simą dėl R. T. kaltės, teismo posėdyje apklausė patį R. T., liudytojus V. Z., P. S., aplinkosaugos inspektorius liudytojus T. D. ir J. J., iš­klausė institucijos atstovą R. M. ir išnagrinėjo kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teis­mo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir nuro­do, kad jo nepadarė, tačiau R. T. kaltę byloje įrodo reide dalyvavusių aplinkos apsaugos pareigūnų T. D. ir J. J. paro­dy­mai, administracinio teisės pažeidimo proto­ko­las, fotolentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad be valties matosi, lazda, maišas ir dubuo, ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Apeliacinis skundas argumentuojamas jog byloje nėra surinkta daiktinių įrodymų, o teis­mas kaltę grindė liudytojų T. D. ir J. J. parodymais, bet nenustatė ką jie matė ir ko nematė. Apelianto nuomone, liudytojai nurodė tik savo įsitikinimus, nes paties draudžiamo įran­kio – tinklo nematė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nu­tar­tyje teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi aplinkosaugos pareigūnų teismo posėdžio metu duo­tais pa­rodymais, nes jie yra aiškūs, papildo ir patvirtina vieni kitus, iš esmės sutampa su anksčiau tar­ny­biniuose pranešimuose išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją me­džia­gą ir atskleisdami padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Taip pat iš valtyje esan­čių daiktų akivaizdu, kad nebuvo pasiruošta žvejoti leistinu būdu. Be to pagal bylos duomenis nus­ta­ty­ta, kad aplinkos apsaugos pareigūnai R. T. ir liudytoją V. Z. stebėjo apie 10-15 min. ir per termovizorių matė atitinkamus judesius būdingus tinklo statymui. Nors paties tin­k­lo pa­rei­gūnai ir nerado, byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių parei­gūnų neša­liškumu ir suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti R. T. pažeidimo padarymu, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti ir nesiremti pareigūnų parodymais.

Apeliacinio skundo argumentai dėl prožektoriaus turėjimo ar neturėjimo, apeliacinės ins­tancijos nuomone, neturi teisinės reikšmės, nes tokį prietaisą apeliantas su bendrininku galėjo turėti plaukdamas tamsiu paros metu bet kuriuo tikslu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teisinės reikšmės neturi ir apelianto argumentas dėl specialios aprangos (ilgaaulių žvejų batų) avėjimo, nes tokius batus apeliantas su bendrininku galėjo avėti tiek darydamas pažeidimą, tiek ir kitais tikslais. Šios aplinkybės nepaneigia pažeidėjo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, kaip ir aplinkybė dėl valtyje buvusio maišo ir dubens.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas dėl liudytojo P. S. parodymų, ka­dan­gi minimas liudytojas buvo apklaustas teismo posėdyje ir jo parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį. Aukš­tesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu šio liudytojo paro­dymus vertinti kritiškai, nes liudytojas tik nurodo, kad su pažeidėju ir V. Z. matėsi, pasa­kė kur jie eina ir kad nieko tuo metu rankose nesinešė, išskyrus dubenį.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tik teismas sprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, sprendžiant konkretaus as­mens administracinės atsa­ko­mybės klausimą. Be to, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kurių pakaktų asmens kaltei konstatuoti, ir byloje esančių įrodymų pakankamumo klausimas taip pat yra teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apeliantui šiuo atveju yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog apylinkės teismas buvo šališkas ir įrodymus vertino netinkamai, pažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas.

Pažeidėjo versiją, jog protokole nurodytu metu ir vietoje R. T. kartu su V. Z. plaukė gaudyti vėžių, o ne statė tinklą, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas įver­tino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, ir atmetė ją, kaip prieš­ta­rau­jan­čią faktinėms bylos aplinkybėms. Jokių naujų papildomų aplinkybių, kurių apylinkės teismas ne­bū­tų žinojęs ir įvertinęs, apeliaciniame skunde nepateikiama. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įro­dymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei padarytomis išvadomis dėl R. T. kaltės.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad R. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 87 str. 3 d. nu­ma­ty­tą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas by­los ap­linkybes (ATPK 284 str. 1 d.), įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), įvertinus visus administracinės nuobaudos skyrimo kriterijus, tinkamai individualizavo nuobaudą ir pri­ė­mė teisingą procesinį sprendimą, todėl pažeidėjo ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 1 p., teisėjas

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teis­mo 2015-04-03 nutartį palikti nepakeistą ir R. T. apelia­ci­nio skun­do netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas              Viktoras Preikšas