Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2026-03-27][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-238-1151-2026].docx
Bylos nr.: e2-238-1151/2026
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Amika turtas" 120457089 atsakovas
BUAB "Amika LT" 304400105 Ieškovas
Bankroto centras, UAB 154194969 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Prievolių rūšys
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Teismo sprendimas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kitais pagrindais atsirandančios prievolės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-238-1151/2026 

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01790-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.3.6.; 2.6.9.2.; 3.2.6.1

(S)img1

 

 

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Amika LT“ atstovei (advokatei) Eglei Tamašauskaitei ir atsakovės „Amika turtas“, uždarosios akcinės bendrovės atstovui (advokatui) Lukui Pultaražinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Amika LT“ ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei „Amika turtas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

1.       ieškovė LUAB „Amika LT“ teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuriame suformulavo reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės „Amika turtas“, UAB 59 728,14 Eur piniginę prievolę (skolą) ir 8 507,67 Eur palūkanas (el. b. f. 1. 1–9). Ieškinio reikalavimus atsakovei grindė tuo, kad:

1.1.                      Šiaulių apygardos teismas 2024-10-15 nutartimi civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Amika LT“ (nutartis įsiteisėjo 2024-11-28). Tikrinant bendrovės vadovo pateiktus dokumentus bei LUAB „Amika LT“ finansines operacijas nustatyta, jog Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2022-10-12, ir 2022-10-12 UAB „Amika LT“ pateiktos apmokėti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (55 000 Eur sumai) pagrindu ieškove pardavė atsakovei automobilį „AUDI Q7 4.0 TDI“ (toliau – Transporto priemonė) už 55 000 Eur kainą. Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo būdas ir terminas – pavedimu iki 2022-10-12. Atsakovė neatliko mokėjimų ieškoves naudai už 2022-10-12 įsigytą Transporto priemonę. Atsakovės UAB „Amika turtas“ nuosavybės teisė į minėtą Transporto priemonę įregistruota 2022-11-16;

1.2.                      atsakovė skolinga ieškovei naudai iš viso 59 728,14 Eur: 55 000 Eur už įsigytą Transporto priemonę, 9 728,14 Eur permoka, susidariusi ieškovei 2022-06-20, 2022-06-29 ir 2022-12-31 sumokėjus atsakovei 11 000 Eur bei vėliau (2022-12-31 ir 2024-05-07) atlikus 6 271,86 Eur priešpriešinių reikalavimų užskaitą. Ieškovės nemokumo administratore dar 2025-02-17 su pretenzija kreipėsi į atsakovę reikalaudama nedelsiant padengti įsiskolinimą arba pateikti įrodymus dėl skolos neegzistavimo, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės atsiskaitymą su ieškove;

1.3.                      atsakovė UAB „Amika turtas“ už įsigyjamą transporto priemonę 55 000 Eur kainą turėjo sumokėti dar 2022-10-12, tačiau su ieškove neatsiskaitė nuo 2022-10-13 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-05-12), t. y. už 2 metus ir 211 dienų, nuo 55 000 Eur priskaičiuotos 6 proc. dydžio metines palūkanos (iš viso – 8 507,67 Eur ((55 000 Eur * 6 proc. = 3 300 Eur)*2 metai = 6 600 Eur) + ((3 300 Eur/365 d.) * 211 dienų) = 1 907,67 Eur).

2.       Atsakovė „Amika turtas“, UAB teismui pateikė atsiliepimą į ieškovės LUAB „Amika LT“ ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies
(el. b. f. l. 69–102). Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      atsakovė pripažįsta, kad 2022-10-12 su ieškove sudarė automobilio AUDI SQ7 4.0 TDI pirkimo–pardavimo sutartį ir tą pačią dieną gavo 55 000 Eur vertės pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas – 2022-10-12. Atsakovė už automobilį neatsiskaičiusi. Atsakovė neturi pakankamai lėšų ir turto, kad šią prievolę galėtų įvykdyti iškart;

2.2.                      palūkanos nuo 55 000 Eur sumos už automobilį neturėtų būti priskaičiuotos. Atsakovė sudarydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dėl palūkanų netaikymo nesusitarė sąmoningai ir sutarties šalių tikroji valia yra nei delspinigių, nei palūkanų netaikyti. Šalys nusprendė palūkanų ir netesybų netaikyti, dėl to galėjo susitarti laisvai. Bankroto administratorius sandorio sudaryme nedalyvavo, todėl  bankroto administratoriui nežinomi tikrieji sutarties šalių ketinimai;

2.3.                      ieškovė klaidingai nurodo kitų įsiskolinimų sumą. Kiti įsiskolinimai sudaro ne 4 728,14 Eur, tačiau pati ieškovė atsakovei skolinga 4 848,83 Eur.  Nuo 2024-02-07 iki 2024-05-28 atsakovė apmokėjo ieškovės sąskaitas už 3 768,97 Eur ir vieną sąskaita buvo pateikta atsakovei už ieškovei suteiktas paslaugas. Atsakovė apmokėjo šias ieškovės sąskaitas: i) 2024-02-07 1 500 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje sąskaitą už statybos ir montavimo darbų draudimą; ii) 2024-05-07 487,99 Eur UAB „Visada laiku“ už apskaitos paslaugas; iii) 2024-05-07 1 339,81 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje už statybos ir montavimo darbų draudimą; iv) 2024-05-07 283,87 Eur UAB „Visada laiku“ už apskaitos paslaugas; v) 2024-05-28 157,30 Eur UAB „INSPECTUM“ už vaikų žaidimų aikštelės metinę kontrolę; vi) 2024-03-09 5 808 Eur UAB „APLINKOS VADYBA“ už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto natūrinių statinio dalių garso izoliavimo parametrų matavimus ir triukšmo lygio tyrimus, garso klasifikavimo protokolo parengimą, apšvietos lygio tyrimą ir mikroklimato tyrimą. Visus šiuos mokėjimus ieškovė atliko faktiškai, banko pavedimu. Beveik visos aukščiau nurodytose sąskaitose nurodytos paslaugos buvo suteiktos ieškovei, o patys mokėjimo dokumentai taip pat pateikti ieškovei. 2024-03-29 5 808 Eur UAB „APLINKOS VADYBA“ sąskaita pateikta atsakovei už ieškovei suteiktas paslaugas – triukšmo, apšvietos ir mikroklimato tyrimus, kuriuos atlieka UAB „APLINKOS VADYBA“ kartu su (duomenys neskelbtini). Tyrimo objektas – viešbučių paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei. Taip pat, visuose tyrimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad užsakovas yra ieškovė. Atsakovė įvykdė įsipareigojimų už ieškovę 9 576,97 Eur sumai, todėl ieškovė atsakovei yra skolinga 4 848,83 Eur. Ieškovė gali prieštarauti tokiam prievolių vykdymui, tačiau nuo sąskaitų pateikimo ieškovei praėjo daugiau negu metai laiko ir ieškovė prieštaravimų nepareiškė. Ieškovei visi aukščiau nurodyti mokėjimo dokumentai žinomi. Ieškovė turėjo daugiau negu pakankamai laiko bet kokiems prieštaravimams pareikšti, tačiau to nepadarė. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei yra 4 848,83 Eur (nevertinant automobilio pirkimo–pardavimo sutarties), o įsipareigojimus įvertinus kartu su įsiskolinimu pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį – 50 151,17 Eur.

3.       Teismo posėdžio ir baigiamųjų kalbų metu, išsakytų 2026-01-29 (el. b. f. l. 164–166), šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus, paaiškino žinomas faktines aplinkybes bei atsakė į viena kitos bei teismo išduotus klausimus.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

4.       byloje sprendžiamas ieškovės LUAB „Amika LT“ turtinio (piniginio) pobūdžio reikalavimas priteisti iš atsakovės „Amika turtas“, UAB iš viso 68 235,81 Eur piniginę prievolę (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 8 punktas; Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnis). 

5.       CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, 
t. y. nenustatyta, jog byloje būtų nagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš konceptualių šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, žmogaus teisių gynimo ar vartojimo teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina. Šalys teismui argumentų dėl to, jog teismas turėtų būti aktyvus, taip pat neteikė kaip ir neįrodinėjo, kad byloje sprendžiami klausimai turi kokių nors procesinių ypatumų (ypač suformuluotų kasacinio teismo precedentuose), susijusių su teismo (ne)aktyvumu procese. 

6.       Teismas papildomai pažymi, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva ir teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę ir tuo pačiu pareigą, nesaistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu, t. y. teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 
2023-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, nutarties 51 punktas). Aptartas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (CPK 4 straipsnis), kad jeigu apylinkės teismas ir kvalifikavo teisinius santykius kitaip, nei nurodė šalių atstovai be platesnio (išsamesnio) teisės normų aiškinimo, tai nereiškia šalių teisių (materialiųjų/procesinių) pažeidimų. Pažymėtina, jog teismas turi pareigą motyvuoti kvalifikuotai, tačiau glaustai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). 

7.       Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, teismas pasisakys dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir šalių materialiųjų (ginčo) reikalavimų (ne)pagrįstumo. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus (prašymus) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės (pvz., laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bei atlyginimas ir pan.) (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 1–5 punktai).

 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti

8.       Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimui, kurio pagrindu ginčas išsprendžiamas iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

8.1.                      įsiteisėjusia (įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2024-11-28 nutarties civ. b. Nr.
(duomenys neskelbtini)) Šiaulių apygardos teismo 2024-10-15 nutartimi civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta UAB „Amika LT“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto centrą“ (el. b. f. l. 11–18);

8.2.                      tarp ieškovės ir atsakovės 2022-10-12 buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė už 55 000 Eur kainą atsakovei pardavė transporto priemonę (automobilį) „Audi SQ7“ (toliau – Automobilis) (el. b. f. 19–20);

8.3.                      ieškovė atsakovei 2022-10-12 pateikė apmokėti ir 55 000 Eur vertės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas - 2022-10-12 (el. b. f. l. 21);

8.4.                      ieškovės atsiskaitymų išklotinėje nurodyta, kad viena iš ieškovės debitorių (skolininkių) – atsakovė su 59 728,14 Eur įsiskolinimu (el. b. f. l. 26).

 

Dėl piniginės prievolės už Automobilį priteisimo

9.       Vienas iš ieškovės reikalavimų – 55 000 Eur Automobilio kainos priteisimas iš atsakovės. Atsakovė su aptartu reikalavimu sutinka. Nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovės piniginės prievolės pagrįstumo už Automobilį, ieškovės reikalavimas atsakovei tenkinamas nenurodant detalesnių motyvų (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).

 

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas nesumokėjus Automobilio kainos (ne)pagrįstumo

10.       Kitas ieškovės reikalavimas – 8 507,67 Eur palūkanos, paskaičiuotos 6 proc. tarifu už laikotarpį nuo 2022-10-13 iki 2025-05-12 (ieškinio padavimo momento). Atsakovė su aptartu reikalavimu nesutinka ir nurodė, jog šalys susitarė Automobilį parduoti be palūkanų.

11.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Aptarta norma referuoja į du pagrindus, kuriais vadovaujantis gali kilti prievolė mokėti palūkanas: i) ex lege (lot. pagal įstatymą); ii) pagal susitarimą. Viena vertus, nėra rašytinių duomenų apie susitarimą dėl palūkanų mokėjimo. Kita vertus, ieškovė ir neįrodinėjo sutartinių pagrindų palūkanoms pagrįsti. Tai reiškia, jog nagrinėjamos bylos kontekste svarbu patikrinti, ar egzistuoja įstatyminis pagrindas palūkanų prievolei.

12.       CK 6.37 straipsnio 1 dalis savo esme yra tiek blanketinė, tiek nukreipiamoji norma, nes įstatyminį palūkanų mokėjimo pagrindą gali numatyti tiek tas pats CK, tiek kiti įstatymai. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistuoja kokie nors specialūs įstatymai, kurių pagrindu kiltų atsakovei prievolė mokėti palūkanas. Ieškovės teigimu, 6 proc. mokėjimas numatytas CK 6.210 straipsnio nuostatoje.

13.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę; ii) kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą Nr. AC-37-1).

14.       Teismo vertinimu, savo esme ieškovė reikalauja atlyginti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, t. y. taikyti atsakovei civilinę atsakomybė. Atsakovė nenurodė ir neįrodė kokių nors aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie galimybę atleisti atsakovę nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo ex lege (liet. pagal įstatymą). Atsakovė neginčijo ieškovės atliktų palūkanų paskaičiavimų, o teismas akivaizdžių skaičiavimo klaidų taip pat nenustatė. Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas, kildinamas įstatymo pagrindu (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), už laikotarpį nuo 2022-10-13 (kita diena po Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo) iki ieškinio padavimo teismui momento (2025-05-12) yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tai reiškia, jog iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 8 507,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma.

 

Dėl likusių ieškovės piniginių reikalavimų atsakovei (ne)pagrįstumo 

15.       Ieškovė taip pat suformulavo reikalavimą priteisti ir 4 728,14 Eur piniginę prievolę (skolą), kildinamą iš ieškovės atsakovei atliktos (pinigų) permokos. Atsakovė su aptartu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ne atsakovė ieškovei, o ieškovė atsakovei turi 4 848,83 Eur piniginę prievolę.

16.       Analizuojant ieškovės teismui pateiktus pinigines prievoles pagrindžiančius dokumentus nustatyta, kad ieškovė teismui pateikė ieškovės atsiskaitymų su skolininkais suvestinę už
2019-11-28–2024-11-28 laikotarpį (el. b. f. 1, f. l. 27–28). Analizuojant aptartą suvestinę matyti, jog ieškovė atsakovei buvo sumokėjusi 11 000 Eur sumą, iš kurios vėliau išskaityta 6 721,86 Eur suma, dėl ko likęs 4 728,14 Eur piniginės prievolės likutis (11 000 Eur – 6 721,86 Eur). Iš pateikto dokumento matyti tokie duomenys: i) 2022-06-20 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur sumai; ii) 2022-06-29 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur sumai; iii) 2022-12-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 5 500 Eur sumai (pažymėta, kad aptarta sąskaita apmokėta); iv) 2024-05-07 užskaita 771,86 Eur sumai. Tokie duomenys rodo, kad užskaitos būdu atsakovės piniginės prievolės ieškovei buvo užskaitytos 6 271,86 Eur sumai (5 500 Eur + 771,86 Eur).

17.       Atsakovė nurodė, jog už ieškovę iš viso yra sumokėjusi sąskaitų 9 576,97 Eur sumai: i) 
2024-02-07 1 500 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje sąskaitą už statybos ir montavimo darbų draudimą; ii) 2024-05-07 487,99 Eur UAB „Visada laiku“ už apskaitos paslaugas; iii) 2024-05-07 1 339,81 Eur AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje už statybos ir montavimo darbų draudimą; iv) 2024-05-07 283,87 Eur UAB „Visada laiku“ už apskaitos paslaugas; v) 2024-05-28 157,30 Eur UAB „INSPECTUM“ už vaikų žaidimų aikštelės metinę kontrolę; vi) 2024-03-09 5 808 Eur UAB „APLINKOS VADYBA“ už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto natūrinių statinio dalių garso izoliavimo parametrų (el. b. f. l. 73, 82–87). Kadangi atsakovė apmokėjo sąskaitų už 9 576,97 Eur sumą, todėl ne atsakovė turi ieškovei įsiskolinimą, o ieškovė turi mokėtiną likutį atsakovei, kurį sudaro 4 848,83 Eur suma (9 576,97 Eur atsakovės atlikti mokėjimai už ieškovę – 4 728,14 Eur atsakovės prievolė ieškovei).

18.       Teismas, įvertinęs šalių pozicijas, sprendžia, jog atsakovės argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pastebi, jog juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą yra draudžiami įskaitymai (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastebėtina, jog nors atsakovės piniginiai reikalavimai ieškovei atsiradę dar iki nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei įsiteisėjimo (2024-11-28), tačiau teismui nepateikti duomenys apie tai, jog iki 2024-11-28 atsakovė būtų tinkamai, įstatymo reikalaujamu būdu, atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130–6.131 straipsniai). Nekvestionuojant atsakovės piniginių reikalavimų ieškovei pagrįstumo (nėra šios bylos dalykas), ieškovei įsiteisėjusia nutartimi iškėlus bankroto bylą visos turtinės pretenzijos turi būti reiškiamos ieškovės bankroto byloje JANĮ nustatyta tvarka. Daugiau kitų argumentų, kurie būtų teisiškai reikšmingi, nėra.

19.       Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė egzistuojančią atsakovės 4 728,14 Eur piniginę prievolę, kuri priteistina.   

 

Dėl procesinių palūkanų (ne)priteisimo

20.       Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti ir palūkanas, kurios būtų skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti, teismas sprendžia, jog ir reikalavimas dėl 6 proc. procesinių palūkanų tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).        

 

Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21.       Teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, turi pareigą išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:

21.1.                      ieškovė iš viso patyrė 2 285 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. l. 150–153);

21.2.                      atsakovė patyrė iš viso 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. l. 160–162) 

22.       Ieškovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, todėl ex lege (liet. įstatymo pagrindu) atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už reiškiamo ieškinio reikalavimus, jeigu nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo įstatymo pagrindu, būtų turėjusi sumokėti 1 249 Eur žyminį mokestį (apskaičiuojant žyminį mokestį buvo imtas 152 vartotojų kainų indeksas, galiojęs ieškinio padavimo momentu).

23.       Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 1 249 Eur žyminio mokesčio suma. Ieškinio reikalavimai tenkinti visa apimtimi, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovės. Atsakovei bylą pralaimėjus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (taip pat pastarųjų (ne)pagrįstumo analizė nebeatliekama).  

24.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur sumos, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnis).  

 

Dėl kitų procesinio pobūdžio bylos aspektų ir procesinės bylos baigties

25.       Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ar komentuojant kiekvieną į bylą pateiktą rašytinį dokumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas ar teiktas dokumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas / dokumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo ir teismo (teisėjo) vidinio įsitikinimo bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta. Teismas pažymi, jog net romėnų teisėje galiojo principas minima non curat praetor (lot. teisė ir teisėjas smulkmenomis nesirūpina) (žr. ir Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. IV tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2009, p. 927).

26.       Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-05-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (el. b. f. l. 52–56). Ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 

27.       Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovės LUAB „Amika LT“ turtinėmis pretenzijomis atsakovei „Amika turtas“, UAB, priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai atsakovei tenkinami visiškai (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu ir 441 straipsniu,

 

n u s p r e n d ė:

 

tenkinti ieškovės LUAB „Amika LT“ turtinius (piniginius) reikalavimus atsakovei „Amika turtas“, UAB (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)); 

priteisti ieškovei LUAB „Amika LT“ naudai iš atsakovės „Amika turtas“ iš viso 68 235,81 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų ir 81 ct) piniginę prievolę (skolą) ir 6 (šešis) proc. metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 68 235,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 
2 285 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti;  

priteisti iš atsakovės „Amika turtas“ valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai 1 249 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio;

išaiškinti, kad priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660;

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 

Teisėjas

[pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]

Julius Lankelis

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • e3K-3-18-684/2023
  • e3K-3-249-403/2021
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • e3K-3-217-943/2023
  • CPK 4 str. Vienodos teismų praktikos formavimas
  • CPK 270 str. Sprendimo turinys
  • CK6 6.305 str. Pirkimo-pardavimo sutarties samprata
  • CPK 268 str. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK6 6.212 str. Nenugalima jėga (force majeure)
  • CK6 6.259 str. Kreditoriaus kaltė
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas
  • CPK 150 str. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
  • CPK 260 str. Galutinis sprendimas