Civilinė byla Nr. 2S-1365-730/2020

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06831-2020-3

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

  3.3.2.3; 3.4.5.11.

                                                                                         (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės antstolės V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimą dėl konfiskuoto turto perdavimo realizavimui Nr. S-200000702. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009, be kita ko, nuspręsta siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, turtą, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisų apribojimas L. V.: 58,91 EUR (203,42 LT), geltono metalo apyrankę konfiskuoti, realizavus, gautas lėšas nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių užtikrinimui. Teigia, kad minėtu nuosprendžiu gautos pajamos turi pareiti ne valstybei, o nukentėjusiajam, todėl pareiškėja neturi perimti minėto turto. Nurodo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nėra užvesta vykdomojo byla, todėl dėl kilusių neaiškumų antstoli gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi šiuo atveju antstolė nepagrįstai konstatavo, jog konfiskuotas turtas perleistas valstybės naudai, todėl perduotinas pareiškėjai

2.       Antstolė V. D. 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodo, kad teismas nagrinėjamu atveju turtą konfiskavo, todėl pareiškėja nepagrįstai atsisako priimti perduotiną turtą. Teigia, kad antstolė realizuoti turto neturi teisinio pagrindo, nes turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotinio be kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Nurodo, kad esant konfiskuotam turtui, vykdymo tvarka yra aiški.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti 2020 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimą Nr. S-200000702 dėl konfiskuoto turto perdavimo realizavimui, kuriame nurodyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija privalo realizuoti geltono metalo apyrankę, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009 konfiskuota. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/18/01084 pagal 2009 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-8-89/2009 dėl geltonojo metalo grandinėlės ant rankos konfiskavimo. Vykdydama vykdomąją bylą antstolė reikalavimu dėl konfiskuoto turto perdavimo realizavimui patvarkė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija privalo realizuoti geltono metalo apyrankę, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009 konfiskuota

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl konfiskuoto turto realizavimo taisyklių taikymo nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis pareiškėja įpareigota perimti tik teismo sprendimu ir tik konfiskuotą perduodamą turtą į valstybės pajamas. Taisyklių 6 punktas numato, kad inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas dėl konfiskuoto turto - geltonojo metalo grandinėlės realizavimo nurodė, kad 2009 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009 nuspręsta geltono metalo apyrankę konfiskuoti, realizavus gautas lėšas nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolė nepagrįstai teigia, jog nuosprendžiu buvo nuspręsta juvelyrinį dirbinį konfiskuoti Valstybės naudai, dėl ko turtas negali būti perduodamas pareiškėjai. Pažymėjo, kad teismo procesinių sprendimų aiškinimas nėra priskirtas antstolio kompetencijai ir antstolė turi teisę kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) antstolė V. D. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

4.1.                      Apeliantė dėl proceso teisės normų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 692 straipsnio ir 755 straipsnio nuostatas, teismo nutarties motyvuojamoje dalyje pritaria apeliantės motyvams, tačiau priima priešingą sprendimą rezoliucinėje dalyje. Teigia, kad pagal CPK 692 straipsnį, antstolė konfiskuotą turtą areštuoją ir perduoda kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolė nuosprendį įvykdė, perdavė turtą taip, kaip nustatyta teisės aktuose, o pareiškėja vengia pareigų. Pažymi, kad pagal vykdomosios bylos medžiagą skolų sudengimo nėra, kadangi nukentėjusysis nėra ir nebuvo išsiėmęs vykdomojo dokumento nuosprendžio pagrindu, be to, yra suėję senaties terminai vykdomojo dokumento pateikimui.

4.2.                      Apeliantė dėl konfiskuoto turto realizavimo nurodo, kad ginčo vykdomosios bylos kategorija – konfiskavimas, todėl, bet koks antstolės veikimas už nuosprendžio ribų, tuo labiau valstybės nuosavybėn perduoto turto realizavimas būtų neteisėtas. Nurodo, kad konfiskacijos atveju skolininko nuosavybės teisė yra pasibaigusi ir perėjusi valstybei. Pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi realizuoti ginčo turtą ir esant reikalavimui, pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, kur šios būtų naudojamos žalai atlyginti.

4.3.                      Apeliantė dėl teismo nuosprendžio išaiškinimo nurodo, kad ginčo esmė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenoras priimti konfiskuotą turtą, nors konfiskacija vykdoma valstybės naudai, tai yra perduodant nuosavybę valstybei. Pažymi, jog antstolė neturėtų kaip paskirstyti piniginių lėšų, gautų už ginčo turtą, nes nukentėjusiojo, kurio civilinis ieškinys užtikrintas – nėra. Teigia, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai nėra aiškus nuosprendžio vykdymas, turėtų pati kreiptis į teismą, dėl nuosprendžio išaiškinimo.

5.       Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens antstolės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad susipažinęs su antstolės atskirajame skunde išdėstytas argumentais ir reikalavimais pareiškia, jog su atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir juos palaiko, o reikalavimus prašo tenkinti.

6.       Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens antstolės atskirąjį skundą, kuriuo prašo suinteresuoto asmens antstolės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.                        Pareiškėja dėl konfiskuoto turto realizavimo galimybių nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės įpareigoja pareiškėją perimti tik teismo sprendimu ir tik konfiskuotą turtą perduodamą į valstybės pajamas. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009 teismas aiškiai nurodė, kad siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, turtą, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas L. V.: 58,91 EUR (203,42 LT), geltono metalo apyrankę konfiskuoti, realizavus, gautas lėšas nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių užtikrinimui.

6.2.                      Pareiškėja dėl teismo nuosprendžio vykdymo nurodo, kad nuosprendžiu nebuvo nuspręsta pinigus ir geltono metalo grandinėlę konfiskuoti į valstybės pajamas, todėl minėtos gautos lėšos realizavus geltono metalo apyrankę išimtinai gali būti skirtos tik civiliniams ieškovams, pareiškusiems savo reikalavimus baudžiamojoje byloje. Teigia, kad pareiškėja nevykdo trečiųjų šalių tarpusavio skolų dengimo funkcijų, todėl neturi ir teisinio pagrindo perimti ir realizuoti konfiskuoto turto – geltono metalo apyrankės. Dėl to pagal nuosprendžio vykdymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) aktualios redakcijos 342 straipsnio 4 dalies 7 punktą, šio nuosprendžio vykdymas priskirtas antstoliui. Antstolė atsisakydama realizuoti konfiskuotą turtą atsisako vykdyti teisėtą ir pagrįstą teismo nuosprendį, kuris yra įsiteisėjęs.

6.3.                      Pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo nurodo, kad teismas pagrįstai nesutiko su antstolės teiginiu, jog nuosprendžiu buvo nuspręsta juvelyrinį dirbinį „konfiskuoti valstybės naudai“. Teigia, kad tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

8.       Apeliantė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, faktines aplinkybes dėl konfiskuoto turto perdavimo pareiškėjai ir realizavimo aplinkybių. Teigia, kad turtas yra konfiskuotas, todėl perduotinas valstybės nuosavybėn. Šiuo atveju – pareiškėjai ir jos realizuotinas. Pareiškėja su šiais argumentais nesutikdama iš esmės nurodo, kad antstolė nepagrįstai konstatavo, kad turtas konfiskuotas valstybės naudai, kadangi ginčo turtu yra užtikrinamas civilinis ieškinys. Nurodo, kad pareiškėja perima tik tą turtą, kuris perduodamas valstybės nuosavybėn. Teigia, kad šiuo atveju turėtų būti kreipiamasi dėl teismo nuosprendžio vykdymo tvarkos išaiškinimo.

9.       Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tirdamas pareiškėjos skundo, dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, bei taikė proceso teisės normas.

10.       Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės – antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/18/01084 pagal 2009 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 1-8-89/2009 dėl geltonojo metalo grandinėlės ant rankos konfiskavimo. Skolininkas - L. V., išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdydama minėtą vykdomąją bylą antstolė reikalavimu dėl konfiskuoto turto perdavimo realizavimui patvarkė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija privalo realizuoti geltono metalo apyrankę, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009 konfiskuota. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009, be kita ko, nuspręsta – „siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, turtą, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisų apribojimas L. V.: 58,91 EUR (203,42 Lt), geltono metalo apyrankę konfiskuoti, realizavus, gautas lėšas nukreipti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių užtikrinimui.“

12.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių, tai yra vykdomąją bylą vykdančios antstolės ir pareiškėjos, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas taisykles turi pareigą perimti tik teismo sprendimu ir tik konfiskuotą turtą perduodamą į valstybės pajamas kilo ginčas dėl turto realizavimo ir jo perleidimo aplinkybių, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-89/2009.

13.       Konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2010). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

14.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) (toliau – Instrukcija) 54 punkte nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4.1 papunktyje arba 157 punkte nurodytai institucijai.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi tiek BPK, tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai perduoda antstolis, tačiau antstolis nėra atsakingas už konfiskuoto turto realizavimą.

16.       Kaip matyti nagrinėjamu atveju konfiskavimas buvo taikomas, su tikslu užtikrinti civilinių ieškinių patenkinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių šeštuoju punktu nustatyta, kad pareiškėja turi apskaityti tik valstybės nuosavybėn perduotiną realizuotiną turtą, tačiau kaip matyti iš teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies (nutarties 11 punktas), turtas yra perduodamas realizavimui su tikslu, gautas lėšas panaudoti civilinių ieškinių užtikrinimui, tai yra nei ginčo apyrankė, nei ją realizavus gautos lėšos nebūtų perduodamos valstybės naudai.

17.       Sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog nagrinėjamu atveju dėl priimto teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies nėra pašalintos visos abejonės dėl šio turto perdavimo ir realizavimo teisingumo byloje (nutarties 16 punktas). Teismo vertinimu tik pašalinus visas abejones CPK 589 straipsnio pagrindu, būtų pašalintos visos abejonės tiek dėl turto perdavimo, tiek dėl jo konfiskavimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė, be pagrindo konstatavo, jog turtas yra perduotas valstybei, todėl panaikindama priimtą patvarkymą pagrįstai pasiūlė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

18.       Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šios proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010), todėl atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, siūlytina kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų nuosprendžio vykdymo tvarką arba nurodytų įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei turtas yra perduodamas valstybės naudai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 10-16 punktuose, pareiškėja privalėtų minėtą turtą nedelsiant iš apeliantės perimti ir jį realizuoti.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo, dėl antstolės veiksmų pagrįstumo klausimą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22.       Esant nustatytoms nutarties 8–19 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis  skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

  Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė