Civilinė byla Nr. e2-342-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00050-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20.2; 3.4.4.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties dėl pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ bankroto byloje,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Brosta“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „INOVESTUS“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Brosta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie patikslinti vėlesnėmis nutartimis. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi bankrutuojanti UAB „Brosta“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ pateikė nemokumo administratorei prašymą pripažinti 350 104,20 Eur (2 996,74 Eur + 49 586,78 Eur + 49 586,78 Eur + 49 586,78 Eur+ 49 586,78 Eur + 49 586,78 Eur+ 49 586,78 Eur + 49 586,78 Eur) finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Brosta“ bankroto byloje.

3.       Pareiškėja finansinį reikalavimą Nr. 1 (2 996,74 Eur) grindė tokiomis aplinkybėmis: 2023 m. spalio 4 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl transporto priemonės MAN TGL03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės buvo apgadinta transporto priemonė „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės MAN TGL03 valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudėja UAB „Brosta“). Pareiškėja išmokėjo 14 983,69 Eur (12 826,45 + 2 157,24) draudimo išmoką už automobilio sugadinimus pagal užsienio žalų partnerio pateiktas sąskaitas ir, atsižvelgdama į atsakovės įvykdytus du pažeidimus: Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 12 straipsnyje numatytos pareigos pranešti raštu draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį nevykdymą ir atsakymo į AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą dėl eismo įvykio aplinkybių nepateikimą, išsiuntė atsakovei pretenzijas dėl 20 procentų išmokėtų draudimo išmokų, t. y. 2 996,74 Eur (2 565,29 + 431,45), grąžinimo.

4.       Dėl finansinių reikalavimų Nr. 2–8 (7 x 49 586,78 Eur) pareiškėja nurodė, kad AB „Via Lietuva“ (sutarčių sudarymo metu buvusi valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija) ir UAB „Brostos keliai“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytų viešojo pirkimo sutarčių Nr. S-1173, Nr. S-1174, Nr. S-1177, Nr. S-1172, Nr. S-1175, Nr. S-1171, Nr. S-1189 sąlygų įvykdymo užtikrinimui UAB „Brostos keliai“ pateikė užsakovei AB „Via Lietuva“ pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. rugsėjo 10 d. atlikimo laidavimo draudimo raštus Nr. 725070519, Nr. 725067666, Nr. 725057989, Nr. 725051530, Nr. 725075030, Nr. 725063598, Nr. 725060181 (toliau – ir laidavimo draudimo raštai) kartu su laidavimo draudimo liudijimais (polisais) (draudėja – UAB „Brostos keliai“, naudos gavėja – AB „Via Lietuva“ (toliau – ir naudos gavėja)). Sutartys, sudarytos su UAB „Brostos keliai“, buvo pažeistos ir dėl to nutrauktos. Nustačiusi, kad įvykiai yra draudžiamieji pagal AB „Lietuvos draudimas“ Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 (toliau – Taisyklės) 11 punktą ir atlikimo laidavimo draudimo sutartis, pareiškėja naudos gavėjai AB „Via Lietuva“ išmokėjo po 49 586,78 Eur draudimo išmoką. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose pareiškėja besąlygiškai įsipareigojo atlyginti užsakovei (AB „Via Lietuva“) patirtus nuostolius – gavusi užsakovo pirmą reikalavimą per 10 darbo dienų sumokėti užsakovei ne didesnę nei 49 586,78 Eur sumą. Pareiškėja pažymėjo, kad AB „Via Lietuva“, nutraukusi sutartis su UAB „Brostos keliai“, sudarė naujas rangos sutartis, kurių kainos buvo didesnės nei 49 586,78 Eur, todėl 49 586,78 Eur reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais. Vadovaujantis Taisyklių 73, 74, 75 punktais, 2021 m. rugsėjo 10 d. sutarčių Nr. 725070519, Nr. 725067666, Nr. 725057989, Nr. 725051530, Nr. 725075030, Nr. 725063598, Nr. 725060181 (atgręžtinio reikalavimo), sudarytų su draudėja UAB „Brostos keliai“, 4, 7 ir 8 punktais bei 2021 m. rugsėjo 10 d. laidavimo sutarčių Nr. 725070519, Nr. 725067666, Nr. 725057989, Nr. 725051530, Nr. 725075030, Nr. 725063598, Nr. 725060181, sudarytų su UAB „Brostos keliai“, UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“ (kontralaidavimo sutarčių) 6 punktu, AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja teisę į šios sumos atlyginimą. Remiantis šios sutarties 2 punktu, prievolių neįvykdžius, skolininkė (UAB „Brostos keliai“) ir laiduotojai (UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“) atsako kreditorei solidariai.

5.       Pareiškėja nurodė, kad UAB „Brostos keliai“ pareiškėjai išmokėtų draudimo išmokų neatlygino, todėl ji pareiškė reikalavimus solidariai skolininkei (laiduotojai) UAB „Brosta“. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1762-653/2022 pripažino, jog AB „Via Lietuva“ pagrįstai nutraukė sutartis su UAB „Brostos keliai“ dėl esminio šių sutarčių pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą nepakeistą. Naudos gavėja dėl teisėto sutarties nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė tiesioginius nuostolius dėl didesnių pakeičiančių sutarčių kainos, t. y. padidėjusių apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbų įkainių už darbus, kurių neatliko rangovė UAB „Brostos keliai“. Naudos gavėjos patirti nuostoliai viršijo 49 586,78 Eur laidavimo sumas. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 347 107,46 Eur (7 x 49 586,78 Eur pagal kiekvieną laidavimo draudimo raštą) dėl netinkamai vykdytos rangos sutarties patirtų nuostolių, kurių suma neviršija laidavimo sutartimis aptartos maksimalios draudimo sumos ir buvo pagrįsta draudikei (kreditoriui) pateiktais rašytiniais įrodymais.

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi patvirtino AB „Lietuvos draudimas“ 2 565,29 Eur (pagal reikalavimo pirmą dalį) pirmo etapo finansinio reikalavimo dalį.

7.       Nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 347 538,91 Eur (431,45 Eur reikalavimo Nr. 1 dalies ir 347 107,46 Eur reikalavimų Nr. 2–8) finansinio reikalavimo. Nurodė, kad prieštarauja dėl 431,45 Eur reikalavimo, kadangi dėl šios dalies nėra atsakovės sutikimo, o iš pareiškėjos reikalavime pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti papildomo reikalavimo atsiradimo pagrindo. Dėl reikalavimų Nr. 2–8, administratorės vertinimu, pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie leistų nuspręsti dėl pareiškėjos sprendimo pripažinti įvykį draudiminiu, taip pat kiekvieno laidavimo draudimo atveju išmokėti maksimalią draudimo išmoką pagrįstumo. Pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti, kaip ir kokių dokumentų pagrindu pareiškėja nustatė naudos gavėjos (AB „Via Lietuva“) patirtų tiesioginių nuostolių dydį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi prašymą patenkino, patvirtino pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 347 538,91 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu, LUAB „Brosta“ bankroto byloje, priteisė iš LUAB „Brosta“ bankroto administravimui skirtų lėšų 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjai AB „Lietuvos draudimas“.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovė nepranešė apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, pareiškėja duomenis apie eismo įvykį gavo praėjus dviem mėnesiams po eismo įvykio, todėl pareiškėja privalėjo išmokėti draudimo išmoką, remdamasi nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad draudikas negalėjo apžiūrėti sugadintos transporto priemonės ar kreiptis į ekspertus bei nustatyti nuostolio dydžio.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 15 d. iš partnerio Vokietijoje gavo papildomą 2024 m. gegužės 15 d. sąskaitą dėl 2 157,24 Eur kompensacijos ir išlaidų, susijusių su eismo įvykiu (transporto priemonės remonto išlaidų – 60,45 Eur, automobilio nuomos – 2 066,29 Eur, transporto priemonės inžinierių mokesčio – 30,50 Eur).

11.       Teismas iš Vokietijos partnerio gautus dokumentus, susijusius su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, laikė oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

12.       Teismas nurodė, kad žala buvo administruojama Vokietijoje, todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal Vokietijos teisę ir taikomus automobilio nuomos įkainius. Nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį. Pareiškėja 2024 m. birželio 14 d. papildomai išmokėjusi 2 157,24 Eur draudimo išmoką pagal užsienio žalų partnerio pateiktą sąskaitą, atsakovei UAB „Brosta“ pažeidus TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje nustatytas pareigas, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų 20 procentų išmokėtos 2 157,24 Eur draudimo išmokos, t. y. 431,45 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 431,45 Eur draudimo išmokos grąžinimo yra pagrįstas ir įrodytas.

13.       Dėl 2–8 finansinių reikalavimų teismas nurodė, kad pareiga sumokėti užsakovei AB „Via Lietuva“ draudimo išmoką pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą pareiškėjai kiltų, jeigu būtų nustatyta, kokią sutarties sąlygą rangovė UAB „Brostos keliai“ pažeidė. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1762-653/2022, patvirtinančiu, kad AB „Via Lietuva“ pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis (sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1075-790/2022), nustatęs, kad užsakovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl sumų pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus išmokėjimo, nurodydama rangovo pažeistas sutarčių sąlygas, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 11.2 papunkčiu, pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju.

14.       Teismas nustatė, kad užsakovė AB „Via Lietuva“, nutraukusi su rangove UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis, sudarė sutartis dėl darbų atlikimo su naujomis rangovėmis UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris“.

15.       Teismas, remdamasis teisės doktrina, pažymėjo, kad pakeičianti sutartis neturi būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Teismo vertinimu, su naujais rangovais sudarytos sutartys ekonominiu požiūriu pakeitė su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis. UAB „Brostos keliai“ tinkamai darbų neatlikus, naudos gavėja turėjo sudaryti sutartis su naujais rangovais, atsižvelgdama į faktinę situaciją naujų sutarčių sudarymo metu, todėl pakeičiančiose sutartyse vienų darbų atsisakymas, o kitų darbų įtraukimas, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad naudos gavėja nepatyrė jos nurodomų tiesioginių nuostolių, apskaičiuotų pagal kainų, numatytų su UAB „Brostos keliai“ sutartyse ir su naujais rangovais sudarytose sutartyse, skirtumus.

16.       Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad, vertinant tiesioginių nuostolių dydį, turi būti atsižvelgta į sutartyse numatytą kainų indeksavimą. Teismas nustatė, kad kainos padidėjimo procentas nesiekė šalių pagal sutartis sulygtos darbų įkainių perskaičiavimo ribos – 4 proc. (Sutarčių 8.1.1 papunktis). Be to, AB „Via Lietuva“ sutartys su UAB „Brostos keliai“ nutrauktos dar nesuėjus numatytam 24 mėnesių terminui. Teismas nurodė, kad, vertinant naudos gavėjos patirtų tiesioginių nuostolių dydį, nėra pagrindo sutartų darbų kainas indeksuoti, nes nutraukus sutartį, baigiasi šalių sutartiniai santykiai ir ji nebėra vykdoma (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad jeigu rangovė UAB „Brostos keliai“ sutartyse numatytus darbus būtų atlikusi tinkamai ir laiku, naudos gavėja nebūtų turėjusi organizuoti naujų viešųjų pirkimų darbams atlikti ir nebūtų patyrusi nuostolių, kuriuos sudaro darbų kainų skirtumas.

17.       Teismas nurodė, kad skirtumas tarp kainos, už kurią darbus pagal sutartis turėjo atlikti UAB „Brostos keliai“, ir pinigų sumos, kurią naudos gavėja faktiškai sumokėjo naujoms rangovėms nuo kiekvienos sutarties, yra didesnis nei 49 586,78 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėja pagal Laidavimo sutarties 1, 2 ir 6 punktus įgijo teisę reikalauti skolininkės UAB „Brostos keliai“ neįvykdytos prievolės įvykdymo pagal kiekvieną atlikimo laidavimo draudimo raštą neviršijant 49 586,78 Eur sumos iš solidarių skolininkių (laiduotojų) UAB „Brosta“ ir UAB „Ecosta“.

18.       Teismas nurodė, kreditorius gali reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir neturi pareigos jo reikšti pagrindiniam skolininkui. Bankrutuojant laiduotojui, kreditoriui išlieka teisė pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui. UAB „Brostos keliai“ negrąžinus pareiškėjai pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus naudos gavėjai išmokėtų draudimo išmokų, pagal laidavimo sutartis atsakovė UAB „Brosta“ yra solidariai atsakinga už UAB „Brostos keliai“ neįvykdytus įsipareigojimus pareiškėjai. Teismas nutarė priteisti iš atsakovės UAB „Brosta“, kaip solidarios skolininkės, 347 107,46 Eur draudimo išmoką.

19.       Atsižvelgdamas į tai, kad patenkintas pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių, teismas pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atskiruoju skundu LUAB „Brosta“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „INOVESTUS“, prašo panaikinti 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netvirtinti pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 347 538,91 Eur finansinio reikalavimo dalies; arba, nesant galimybės išspręsti klausimą iš esmės, grąžinti klausimą dėl AB „Lietuvos draudimas“ 347 538,91 Eur finansinio reikalavimo dalies (431,45 Eur pagal pirmą reikalavimo dalį ir 347 107,46 Eur pagal 2–8 reikalavimus) patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pareiškėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Nuostolių faktas bei dydis nėra preziumuojami pagal galiojančius teisės aktus. Teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei, o pareiškėjai taikytiną įrodinėjimo standartą sumažino, iš esmės nereikalaudamas įrodyti reikalavimus (jų dydį), paneigti atsakovės atsikirtimus.

20.2.                      Teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjos 431,45 Eur reikalavimą. Pareiškėja, nepareikalavusi papildomų dokumentų dėl išlaidų automobilio nuomai, inžinierių mokesčio ir išmokėjusi visą sąskaitoje nurodytą sumą, prisiėmė atsakomybę bei riziką dėl tokių išmokų pagrįstumo. Išmokos sumokėjimo faktas nepaneigia pareiškėjos pareigos įrodyti tokios išmokos pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad automobilio nuoma yra susijusi su eismo įvykiu, kad ji buvo būtina ir neišvengiama, koks yra nuomos laikotarpis, taip pat kad nuomos kaina yra proporcinga rinkos kainoms. Apeliantės nuomone, automobilio nuomos išlaidos, nepatenka į draudimo apimtį. Pareiškėja draudimo išmoką naudos gavėjai išmokėjo savo rizika, todėl neturi teisės jos reikalauti iš atsakovės. Neįrodžius naudos gavėjai kompensuotos sumos dydžio, jos ryšio su draudiminiu įvykiu, pareiškėjos reikalavimo dalis negalėjo būti tvirtinama. Teismas nepasisakė dėl administratoriaus atsikirtimų.

20.3.                      Pareiškėjos pateikti įrodymai, kurie parengti privataus užsienyje veikiančio juridinio asmens, neturinčio valstybės ar savivaldybės institucijos įgalinimų, negali būti laikomi oficialiais įrodymais, turinčiais aukštesnę įrodomąją galią.

20.4.                      Teismo argumentas, kad pareiškėjos išmokėtinos sumos dydis yra nustatytas pagal Vokietijos teisę ir taikomus automobilio nuomos įkainius yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Byloje nėra duomenų apie Vokietijos Federacijos teisės, taikytinos šioje byloje, turinį, nėra įrodymų, kurie pagrįstų automobilių nuomos įkainius. Nutartis yra grindžiama prielaidomis.

20.5.                      Dėl pareiškėjos 347 107,46 Eur reikalavimo (2–8 dalys) patvirtinimo apeliantė nurodė, kad laidavimo draudimo sąlygos per se (savaime) nepaneigia pareigos pagrįsti ir įrodyti nuostolius bei jų dydį. Tiek laidavimo draudimo raštai, tiek Taisyklės nustato, kad laidavimo draudimo raštuose nurodytos sumos išmokamos, jei dėl sutarties pažeidimo naudos gavėja patiria tiesioginius nuostolius, draudimo išmokos sumai neviršijant tiesioginių nuostolių dydžio. Nemokumo administratorės vertinimu, pareiškėja nuostolių dydį vertino paviršutiniškai, neanalizuodama nuostolių dydį mažinančių aspektų.

20.6.                      Teismas nepagrįstai neįvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių bei po jų nutraukimo naudos gavėjos sudarytų naujų sutarčių dalyko (perkamų darbų) skirtumų. Apeliantė nurodo, kad nors naudos gavėja rašte nurodo naujajam rangovui sumokėtą kainą bei kainą, kuri neva būtų buvusi mokama pagal UAB „Brostos keliai“ sutartis, tačiau pagrindimo, kaip apskaičiuojamos šios sumos, nepateikė. Naujosios viešojo pirkimo sutartys numato dviejų naujų darbų pirkimą (N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas ir elipsės formos atitvaro įrengimas), kurie nebuvo perkami UAB „Brostos keliai“ sutartimis. Apeliantės teigimu, tai yra dvi brangiausiai įkainotos darbų pozicijos (visose septyniose sutartyse). Nebėra perkami penkių rūšių darbai ((H2 W5 A (vienpusis) įrengimas, H1 W3 A (vienpusis) įrengimas, H1 W5 A (vienpusis) įrengimas, N2 W4 A (dvipusis) įrengimas, N2 W5 A (dvipusis) įrengimas)), kurių įkainiai atskirais atvejais naujosiose sutartyse yra mažesni, t. y. naudos gavėjas sutaupė, o ne patyrė nuostolius. UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimo finansinės pasekmės naudos gavėjai nėra žymios, nes buvo numatyta atlikti darbus, kurių poreikio naudos gavėjai faktiškai nebuvo (tokie darbai nebebuvo įtraukti į naujai organizuotą pirkimą). Nemokumo administratorės vertinimu, neturint tikslių duomenų apie naujųjų rangovų atliktus darbus, teismas objektyviai neturėjo galimybės įvertinti naudos gavėjos tiesioginių nuostolių realumo, jų priežastinio ryšio su UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimu. 

20.7.                      Naudos gavėjos išlaidos darbams, kurie pagal UAB „Brostos keliai“ sutartis nebuvo perkami, negali būti laikomi jos tiesioginiais nuostoliais. Naudos gavėja, nepriklausomai nuo UAB „Brostos keliai“ įsipareigojimų vykdymo tinkamumo, būtų turėjusi tokius darbus pirkti organizuodama naują pirkimą. Išlaidos tokiems darbams nėra priežastiniu ryšiu susijusios su UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimu.

20.8.                      Spręsdamas dėl sutarčių su naujais rangovais pripažinimo pakeičiančiosiomis sutartimis, teismas peržengė ginčo ribas, nes nė viena ginčo šalis neįrodinėjo tokio sutarčių kvalifikavimo. Nemokumo administratoriui nebuvo sudaryta galimybė pateikti argumentus šiuo klausimu.

20.9.                      Teismo išvada dėl pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo yra nemotyvuota, padaryta netaikant kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų ir neanalizuojant byloje surinktos medžiagos, todėl pripažintina nepagrįsta.

20.10.                      Naudos gavėjos sutarčių su naujais rangovais pripažinimas pakeičiančiosiomis sutartimis neturi reikšmės skaičiuojant naudos gavėjos tiesioginius nuostolius dėl UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimo.

20.11.                      Spręsdamas dėl naudos gavėjos tiesioginių nuostolių dydžio, teismas netinkamai įvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių nuostatas, numatančias darbų kainų indeksavimą, dėl kurio naudos gavėjos už tuos pačius darbus mokama kaina būtų padidėjusi net ir nenutraukus UAB „Brostos keliai“ sutarčių. 2022 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kainos būtų (galėjo būti) indeksuotos. Nemokumo administratorės skaičiavimu, indeksavus UAB „Brostos keliai“ sutarčių darbų kainas, jos būtų padidėjusios 23,49 proc., todėl naudos gavėjos galimų tiesioginių nuostolių dydis dėl naujai sudarytų viešojo pirkimo sutarčių didesnėmis kainomis proporcingai mažintinas. Šios naudos gavėjos sąnaudos nėra nulemtos UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimo.

20.12.                      Teismas neįvertino nemokumo administratorės argumentų ir neatskleidė ginčo esmės. Nemokumo administratorė nekelia klausimo dėl to, ar kainų indeksavimo rodikliai buvo pasiekti UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimo metu. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nemokumo administratorės teigė, kad kainų indeksavimo rodikliai būtų buvę pasiekti, jei sutartys nebūtų nutrauktos ir būtų vykdomos. Apskaičiuojant nuostolių dydį dėl sutarties nutraukimo turi būti lyginamos dvi situacijos: (1) situacija kai sutartis nutraukta – faktinė situacija, t. y. kiek naudos gavėja faktiškai sumokėjo už sutartimi pirktus darbus (kurių dalykas sutampa) naujiems rangovams; (2) situacija, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta – kiek naudos gavėja būtų sumokėjusi UAB „Brostos keliai“, jei sutartys būtų tinkamai vykdomos. Teismo argumentas, kad sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir jų nutraukimo metu nebuvo pagrindo indeksuoti kainas, neaktualios sprendžiant dėl tiesioginių naudos gavėjos nuostolių dydžio.

20.13.                      Teismo nutartis civilinėje byloje dėl sutarčių modifikavimo ir nutraukimo pripažinimo neteisėtu neturi tiesioginio ryšio su šioje civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu ir nenustato prejudicinę reikšmę turinčių faktų. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas apskųstoje nutartyje cituojamus paaiškinimus ir išvadas dėl įkainių perskaičiavimo ribos (ne)pasiekimo ir (ar) dėl UAB „Brostos keliai“ galimybės numatyti kainų kilimo riziką pateikė vertindami ne galimybę kainas indeksuoti taip, kaip tai aiškiai numatyta UAB „Brostos keliai“ sutartyse (po 24 mėnesių), o galimybę tą padaryti anksčiau (po 12 mėnesių), kaip to aptariamoje civilinėje byloje prašė UAB „Brostos keliai“. Praėjus 24 mėnesiams nuo sutarčių sudarymo, jose numatyta 4 procentų kainų kilimo riba buvo viršyta, o tai reiškia, jog sutarties įkainiai būtų buvę indeksuojami. Teismas nepasisakė dėl to, ar praėjus 24 mėnesiams nuo sutarčių sudarymo kainų indeksavimo rodikliai būtų pasiekti; neatskleidė ginčo esmės, priėmė nemotyvuotą ir bylos medžiaga nepagrįstą nutartį.

20.14.                      UAB „Brostos keliai“ sutartyse nebuvo numatytas konkretus pagal sutartis perkamų darbų kiekis, o tik maksimalūs galimi jų dydžiai (maksimali perkamų darbų kaina). Pareiškėjai neįrodžius, kad naudos gavėja UAB „Brostos keliai“ sutarčių galiojimo terminu būtų pateikusi UAB „Brostos keliai“ užsakymus atlikti darbus, teismas turėjo spręsti, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp sutarčių nutraukimo ir naudos gavėjos užsakymų naujam rangovui atlikti darbus. Naujieji rangovai atliko tokio turinio darbus, kurių UAB „Brostos keliai“ pagal sutartis nebūtų galėjusi atlikti, o naudos gavėja nebūtų teikusi (galėjusi teikti).

20.15.                      Teismas, išsprendęs pareiškėjos reikalavimo tvirtinimo klausimą, kuomet bylos nagrinėjime nedalyvavo solidarią atsakomybę turinčios bendrovės UAB „Brostos keliai“ ir UAB „Ecosta“, padarė esminius procesinių teisės normų pažeidimus, sudarančius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo nutartis daro įtaką solidarių skolininkų teisėms ir pareigoms: 1) teismui konstatavus, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ iš esmės netenka teisės ginčyti pareiškėjos reikalavimo dydžio, pateikti argumentus dėl naudos gavėjos nuostolių dydžio, dėl pareiškėjos veiksmų žalos byloje sprendžiant dėl draudimo išmokos dydžio; 2) patvirtinus pareiškėjos reikalavimą, kylantį iš solidarios prievolės, atsakovės bankroto byloje, tokio reikalavimo patenkinimo atveju atsakovė įgytų regresinį reikalavimą į UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ pagal CK 6.9 straipsnį. Teismas pasisakė dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų. Nemokumo administratorė prašo nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20.16.                      Administratorės vertinimu, pareiškėjai priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja neįvykdė pareigos tinkamai ir detaliai pagrįsti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nedetalizavo kiekvienos teisinės paslaugos bei jos kainos. Apeliantė pažymi, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas dviejų atsiliepimų parengimas, nors šioje civilinėje byloje pareiškėja teikė tik vieną atsiliepimą. Prašyme du kartus nurodytas atstovavimas pirmosios instancijos teisme, nors šioje civilinėje byloje procesiniai veiksmai, išskyrus apsikeitimą procesiniais dokumentais, nebuvo atliekami. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nerengiant žodinių teismo posėdžių, todėl neaišku, kokios teisinės paslaugos apima atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos išlaidos neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytų realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Teismas turėjo vertinti suteiktos teisinės paslaugos apimtį bei sudėtingumą, o ne vien paslaugos kainos santykį su Rekomendacijose nurodytu maksimaliu dydžiu, užkirsti kelią proceso šaliai nepagrįstai išlaidauti kitos šalies sąskaita (kita šalis yra bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius). Pažymi, kad pareiškėjos atsiliepimas yra nedidelės apimties, jame nepateikti atsikirtimai į administratorės keltus klausimus, tik formaliai pakartotas reikalavimo faktinis pagrindas.

21.       Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Pareiškėja pateikė dokumentus, pagal kuriuos galima įvertinti išmokų dydį bei pagrįstumą. Teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos finansinį reikalavimą.

21.2.                      Akivaizdu, kad apgadinto automobilio remonto laikotarpiu reikalingas pakaitinis automobilis. Pateikta sąskaita yra konkreti, tinkama ir patvirtina žalos dydį. Teismas teisingai konstatavo, kad reikalavimas dėl 431,45 Eur draudimo išmokos grąžinimo yra pagrįstas ir įrodytas. 

21.3.                      Administratorė klaidingai nurodo, kad pareiškėja tinkamai nenustatė nuostolių dydžio ir dėl to išmokėjo naudos gavėjai didesnes draudimo išmokų sumas. Su naujomis rangovėmis sudarytos sutartys atitinka pakeičiančiai sutarčiai keliamus reikalavimus. Naudos gavėja dėl vienašališko teisėto sutarčių nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė tiesioginius nuostolius dėl didesnių ją pakeičiančių sutarčių kainos, t. y. padidėjusių apsauginių kelio atitvarų įrengimo darbų įkainių už darbus, kurių neatliko rangovė UAB „Brostos keliai“.

21.4.                      Byloje, pateikti įrodymai (t. y. sutartys, naudos gavėjos raštai, sąskaitos faktūros) patvirtina, kad dėl kiekvieno atvejo naudos gavėja patyrė tiesioginius nuostolius. Naudos gavėja visais atvejais patyrė nuostolius, kurie viršijo numatytą maksimalią 49 586,78 Eur laidavimo sumą. Teismas tinkamai analizavo UAB „Brostos keliai“ sutartis bei naujų rangovių pakeičiančias sutartis, lygino tiek darbus, tiek darbų įkainius.

21.5.                      Administratorė be pagrindo teigia, kad teismas netinkamai įvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių nuostatas, numatančias darbų kainų indeksavimą. Teiginiai, kad jei sutartys nebūtų nutrauktos, kainos būtų padidėjusios, yra atmestini, tai yra tik prielaidos. Dėl šios priežasties negalima vadovautis nemokumo administratorės pateiktais kainų indeksavimais. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties (36, 38–39 punktai) motyvai paneigia administratorės argumentus dėl kainų indeksavimo. Administratorės motyvai dėl kainų indeksavimo jau yra teismo išnagrinėti ir atmesti. Šioje situacijoje nėra aktualu, kas būtų, jeigu sutartys nebūtų nutrauktos, nes sutartims esant nutrauktoms, jomis remtis nėra teisinio pagrindo. Atmestini atsakovės argumentai, kad nenutraukus sutarčių, būtų atsiradęs kainų padidėjimas.

21.6.                      Pareiškėja reikalavimą pareiškė solidariai skolininkei (laiduotojai) UAB „Brosta“, o ne kitiems juridiniams asmenims, todėl jie nėra trauktini į šią bylą trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismo nutartis neturi įtakos nei UAB „Brostos keliai“, nei UAB „Ecosta“ teisinei padėčiai, nes joje nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jų teisės ar pareigos. Nemokumo administratorė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „Brostos keliai“ ir UAB „Ecosta. Laidavimo sutarčių 7 punkte nurodyta, kad sutartimi laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą.

21.7.                      Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiami 8 skirtingi atvejai, pateiktas atsiliepimas yra didelės apimties. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka civilinės bylos sudėtingumą ir reikalaujamų žinių lygį, pareiškėja bylinėjimosi išlaidomis nepiktnaudžiavo. Advokato išlaidos buvo patirtos dėl administratorės veiksmų, kadangi buvo ginčijamas finansinis reikalavimas. Pareiškėja paaiškino, kad atsiliepime aptariamas ne vienas atvejis, todėl sąskaitoje nurodyti skirtingi žalos bylos numeriai. Pareiškėjai pagrįstai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų buvo priteistas 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis; dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte žr. šios nutarties 89–95 punktus).

23.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ 347 538,91 Eur (431,45 Eur ir 347 107,46 Eur) finansinis reikalavimas LUAB „Brosta“ bankroto byloje bei iš LUAB „Brosta“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo

24.       Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

25.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

26.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

27.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

28.       Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Dėl 431,45 Eur finansinio reikalavimo

29.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 13 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sutartimi Nr. 01/912186202 apdrausta transporto priemonės MAN TGL03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (draudikas AB „Lietuvos draudimas“, draudėja UAB „Brosta“, draudimo laikotarpis nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. liepos 13 d.).

30.       Byloje nėra ginčijamas faktas, kad 2023 m. spalio 4 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės MAN TGL03, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės.

31.       AB „Lietuvos draudimas“ siekdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, 2023 m. gruodžio 4 d. raštu UAB „Brosta“ paprašė užpildyti pranešimo apie įvykį dokumentą ir informavo, kad nepateikus informacijos, skirtos eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, gali tekti padengti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktą.

32.       Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ pagal atstovo (užsienio žalų partnerio) „InterEurope AG“ pateiktas sąskaitas 2024 m. vasario 4 d. pervedė 12 826,45 Eur ir 2024 m. birželio 14 d. – 2 157,24 Eur, iš viso 14 983,69 Eur draudimo išmoką už automobilio „Opel Insignia“ sugadinimus.

33.       2024 m. vasario 9 d. raštu AB „Lietuvos draudimas“ pareikalavo, kad UAB „Brosta“ per 15 dienų pervestų 20 procentų nuostolių – 2 565,29 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ nurodytą sąskaitą.

34.       Atsakovė UAB „Brosta“ 2024 m. vasario 29 d. raštu sutiko su draudiko AB „Lietuvos draudimas“ rašte nurodytomis aplinkybėmis bei įpareigojimu atlyginti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, tačiau prašė 2 565,29 Eur sumokėjimo terminą atidėti iki 2024 m. kovo 22 d. AB „Lietuvos draudimas“ elektroniniu laišku pranešė, jog pratęsė atsiskaitymo terminą iki 2024 m. kovo 22 d.

35.       2024 m. liepos 4 d. rašte bendrovei UAB „Brosta“ AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nukentėjusiajam 2023 m. spalio 4 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu AB „Lietuvos draudimas“ papildomai išmokėjo 2 157,24 Eur draudimo išmoką. Pareiškėja pareikalavo, kad UAB „Brosta“ į nurodytą sąskaitą pervestų 20 procentų nuostolių, t. y. – 431,45 Eur. Pareiškėja pateikė „InterEurope AG“ Vokietijos žalų tvarkytojos atsiųstus duomenis (įskaitant 2024 m. gegužės 15 d. 2 157,27 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 008207-2403), kuriuose nurodyta, kad 2 157,24 Eur sumą sudaro 60,45 Eur transporto priemonės remonto išlaidos, 2 066,29 Eur automobilio nuoma ir 30,50 Eur – transporto priemonės inžinierių mokestis.

36.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino pareiškėjos 431,45 Eur finansinį reikalavimą. Mano, kad pareiškėja, nepareikalavusi papildomų dokumentų dėl išlaidų automobilio nuomai, taip pat dėl inžinierių mokesčio ir išmokėjusi visą sąskaitoje nurodytą sumą, prisiėmė atsakomybę bei riziką dėl tokių išmokų pagrįstumo. Apeliantė kelia abejones ir dėl to, ar automobilio nuomos išlaidos patenka į draudimo sutarties dalyką, t. y. ar pagal draudimo sutartį tokios naudos gavėjo išlaidos gali būti kompensuojamos.

37.       Šalių 2023 m. liepos 13 d. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.4 papunktyje nustatyta, kad sutarčiai taikomos, be kita ko, TPVCAPDĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatos.

38.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

39.       TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje (eismo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pastaroji žalos išraiška nedetalizuota.

40.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

41.       Akivaizdu, kad galimos situacijos, kai dėl eismo įvykio metu patirtų transporto priemonės apgadinimų, pavyzdžiui, remonto atlikimo laikotarpiu, automobiliu naudotis nėra galimybės, todėl esant tokiam poreikiui, patiriamos papildomos išlaidos. Taigi, nors transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nebuvo nurodytos eismo įvykio metu galiojusiuose transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose kaip draudiko atlygintinos išlaidos, paminėtos teisės normos (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) leidžia padaryti išvadą, kad tokios išlaidos laikytinos žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys ir gali būti draudiko kompensuojama.

42.       Tokią išvadą patvirtina ir pakeistas teisinis (poįstatyminis) reguliavimas. Šiuo metu galiojančių eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 16 punkte numatyta, kad žalos dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudžiamojo įvykio negali naudotis sugadinta ar sunaikinta transporto priemone, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į transporto priemonės sugadinimų pobūdį (ar yra galimybė su tokia sugadinta transporto priemone toliau dalyvauti eisme), faktinį sugadintos transporto priemonės remonto laiką, remonto galimybes, sugadintos ar sunaikintos transporto priemonės tipą, vidutinius pakaitinės transporto priemonės nuomos įkainius ir kitas įrodymais pagrįstas aplinkybes, leidžiančias nustatyti tokios žalos dydį.

43.       Tačiau žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, jog draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, savaime nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas).

44.       Kasacinis teismas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų yra pasisakęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 33 punktas; 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021, 35 punktas).

45.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nesutiko su 431,45 Eur finansinio reikalavimo dalimi, teigdama, kad pareiškėja nepateikė dokumentų ir paaiškinimų, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu žalos atlyginimo byloje atliktas antras žalos išmokėjimas, kurio 20 proc. dalies reikalaujama Iš LUAB „Brosta“. Teikdama atsiliepimą pareiškėja atskleidė, už kokias išlaidas išmokėta draudimo išmoka, ir nurodė, jog šią žalą patvirtina pridedama sąskaita. Pareiškėja pridėjo „InterEurope AG“ išrašytą sąskaitą. Šios sąskaitos mokėjimo dokumentuose pinigų gavėjos bendrovė nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ atstovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atstovės jai išrašyta sąskaita bei nurodyta informacija apie kompensuotas išlaidas yra nepakankamos tokio reikalavimo pagrįstumo konstatavimui (vertinimui): ji nepatvirtina faktinių nukentėjusio trečiojo asmens išlaidų, automobilio nuomos poreikio bei trukmės, įkainių ir pan. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė 2025 m. sausio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė poziciją apie trūkstamus duomenis dėl automobilio nuomos (ryšį su eismo įvykiu, jos būtinumą, nuomos kainą), neaiškų inžinierių mokesčio turinį. Pareiškėja papildomų dokumentų ar paaiškinimų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja, apsiribojusi teiginiu, kad apgadinto automobilio remonto laikotarpiu reikalingas pakaitinis automobilis, o pateikta sąskaita yra konkreti, tinkama ir patvirtina žalos dydį, konkretesnių duomenų taip pat neatskleidė.

46.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai (iš Vokietijos partnerio gauti dokumentai) nelaikytini oficialiais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią.

47.       CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

48.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neargumentavo bendrovės „InterEurope AG“ surašytų dokumentų atitikimo pirmiau išvardintiems kriterijams, o apeliacinės instancijos teismas tokio atitikimo nenustatė. Taigi, pareiškėjos partnerio pateikta sąskaita neturi didesnės įrodomosios reikšmės ir vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

50.       Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad žala buvo administruojama Vokietijoje, todėl padarytos žalos dydis nustatomas pagal Vokietijos teisę ir taikomus automobilio nuomos įkainius, nesusieti su konkrečiais nagrinėjamos bylos duomenimis (byloje nėra įrodymų apie nuomos kainas Vokietijoje, konkrečias nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtas išlaidas, duomenų apie žalos nustatymo specifiką dėl teisinio reglamentavimo skirtumų ir pan.). Šiuo atveju nepateikti įrodymai apie faktines nuomos išlaidas, o ne eismo įvykio aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorė turėjo pateikti duomenis, paneigiančius Vokietijos partnerio nustatytos žalos dydį, nepagrįsta.

51.       Pareiškėja nepagrindė ir inžinierių mokesčio paskirties, ryšio su eismo įvykio metu padarytos žalos pašalinimu. Taigi pareiškėja neįrodė 2 066,29 Eur bei 30,50 Eur draudimo išmokos pagrįstumo. Nors apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai patvirtino 431,45 Eur finansinio reikalavimo dalį, argumentų dėl 60,45 Eur remonto išlaidų neginčija. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nutaria, kad yra pagrindas šią nutarties dalį pakeisti ir sumažinti pirmojo patvirtinto pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį iki 12,09 Eur (2 157,24 Eur - 2 066,29 Eur - 30,50 Eur) x 20 proc.).

Dėl 347 107,46 Eur finansinio reikalavimo

52.       Byloje nustatyta, kad UAB „Brostos keliai“ ir AB „Via Lietuva“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartis dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo atskiruose Lietuvos regionuose Nr. S-1171 (Vilniaus apskrities teritorija), Nr. S-1172 (Telšių apskrities teritorija), Nr. S-1173 (Tauragės apskrities teritorija), Nr. S-1174 (Kauno apskrities teritorija), Nr. S-1175 (Klaipėdos apskrities teritorija), Nr. S-1177 (Šiaulių apskrities teritorija), 2020 m. rugpjūčio 28 d. – viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1189 (Panevėžio apskrities teritorija) (toliau – ir UAB „Brostos keliai“ sutartys).

53.       UAB „Brostos keliai“ sutartimis prisiimtų sutartinių įsipareigojimų užtikrinimui 2021 m. rugsėjo 10 d. UAB „Brostos keliai“ su pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ sudarė laidavimo draudimo sutartis, kurių pagrindu buvo išduoti atlikimo laidavimo draudimo raštai Nr. 725067666, Nr. 725051530, Nr. 725060181, Nr. 725057989, Nr. 725070519, Nr. 725075030, Nr. 725063598, taip pat laidavimo draudimo liudijimai. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose numatyta, kad atlyginami užsakovo (VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (AB „Via Lietuva“) patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovo (UAB „Brostos keliai“) prievolių pagal sutartis (Apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo) į ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo bendrovė (pareiškėja) besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo atlyginti užsakovui patirtus nuostolius ir per 10 (dešimt) darbo dienų sumokėti užsakovui ne didesnę nei aukščiau nurodytą sumą (49 586,78 Eur), gavusi užsakovo pirmą raštišką reikalavimą. Užsakovas neprivalo pagrįsti, kurių sutarties sąlygų rangovas neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai, bet turi nurodyti, kurią iš sutarties sąlygų rangovas pažeidė.

54.       2021 m. rugsėjo 10 d. UAB „Ecosta“, UAB „Brosta“, UAB „Brostos keliai“ ir AB „Lietuvos draudimas“ pasirašė laidavimo sutartis, kuriomis laiduotojos UAB „Ecosta“ ir UAB „Brosta“ įsipareigojo atsakyti pareiškėjai AB „Lietuvos draudimas“, jeigu skolininkė UAB „Brostos keliai“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus bei draudimo liudijimus, neviršijant 49 586,78 Eur (kiekvienos sutarties atveju) laidavimo sumos. Sutartyse nustatyta, kad prievolių neįvykdžius, skolininkė ir laiduotojai atsako pareiškėjai solidariai. Skolininkė ir laiduotojos po pirmo raštiško kreditoriaus (pareiškėjos) reikalavimo įsipareigojo per 5 (penkias) darbo dienas visiškai ir besąlygiškai atlyginti pareiškėjai jos mokėtas sumas atlikimo laidavimo draudimo rašte nurodytam užsakovui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą. Pareiškėja neprivalo pagrįsti ar pateikti skolininkei ir laiduotojoms priežasties, dėl kurios sumokėjo užsakovui nurodytas sumas (6 punktas).

55.       AB „Via Lietuva“ 2022 m. sausio 7 d. raštu informavo UAB „Brostos keliai“, kad nuo 2022 m. vasario 8 d. nutraukia sutartis Nr. S-1171, Nr. S-1172, Nr. S-1173, Nr. S-1174, Nr. S-1175, Nr. S-1177, Nr. S-1189 vienašališkai dėl esminių pažeidimų, nustatytų 72.1 papunktyje (rangovė UAB „Brostos keliai“, gavusi darbų užsakymus, nepradeda laiku vykdyti sutarties) ir 72.2 papunktyje (rangovė UAB „Brostos keliai“ darbus atlieka taip lėtai, kad juos baigti techninėje specifikacijoje nustatytais terminais pasidaro aiškiai negalima).

56.       Civilinėje byloje Nr. e2-1762-653/2022, iškeltoje pagal UAB „Brostos keliai“ ieškinį atsakovėms VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai (AB „Via Lietuva“), AB „Lietuvos draudimas“ dėl viešojo pirkimo sutarčių nutraukimo, perkančiosios organizacijos reikalavimų pagal laidavimo draudimo raštus ir sprendimo įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo nepagrįstais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Brosta“, UAB „Ecosta“, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1075-790/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.

57.       2022 m. spalio 24 d. naudos gavėja AB „Via Lietuva“ su UAB „Biseris“ pasirašė viešojo pirkimo sutartis Nr. S-1380 (Panevėžio apskrityje), S-1382 (Kauno apskrityje), S-1384 (Šiaulių apskrities teritorijoje), S-1381 (Klaipėdos apskrityje), S-1374 (Tauragės apskrities teritorijoje), S-1378 (Vilniaus apskrities teritorijoje) dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbų atlikimo. AB „Via Lietuva“ su UAB „Gatas“ 2022 m. spalio 25 d. pasirašė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-1379 dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo (Telšių apskrityje). Į bylą pateiktos šių bendrovių naudos gavėjai AB „Via Lietuva“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

58.       AB „Via Lietuva“ kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. pirkimo sutarties sąlygų įvykdymo garantijas Nr. 725070519, Nr. 725067666, Nr. 725057989, Nr. 725075030, Nr. 725051530, Nr. 725063598, Nr. 725060181, prašydama sumokėti po 49 586,78 Eur rangovei UAB „Brostos keliai“ iš esmės pažeidus sutarčių 72.1 papunktyje ir 72.2 papunktyje nustatytas sąlygas.

59.       AB „Lietuvos draudimas“ nustatęs, kad įvykis yra draudžiamasis pagal AB „Lietuvos draudimas“ Laidavimo draudimo taisyklių Nr. 058 11 punktą ir atlikimo laidavimo draudimo sutartis Nr. 725070519, Nr. 725067666, Nr. 725057989, Nr. 725075030, Nr. 725051530, Nr. 725063598, Nr. 725060181, 2024 m. rugpjūčio 13 d. naudos gavėjai AB „Via Lietuva“ išmokėjo už kiekvieną atlikimo laidavimo raštą 49 586,78 Eur draudimo išmoką, iš viso 347 107,46 Eur.

60.       UAB „Brostos keliai“ nesumokėjus pareiškėjai išmokėtos draudimo išmokos, vadovaudamasi laidavimo sutarčių 2 bei 6 punktais, pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 347 107,46 Eur (49 586,78 Eur pagal kiekvieną atlikimo laidavimo draudimo raštą) reikalavimą laiduotojai LUAB „Brosta“.

61.       Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.82 straipsnio 3 dalis).

62.       Šiuo atveju laiduotoja LUAB „Brosta“ atskirajame skunde teigia, kad sprendimą išmokėti naudos gavėjai draudimo išmokas pagal laidavimo draudimo raštus pareiškėja priėmė nepatikrinusi naudos gavėjos tikrųjų nuostolių dydžio. Pasak apeliantės, teismas turėjo pripažinti, kad išmokų, viršijančių tikruosius tiesioginius nuostolius, išmokėjimas ne pagal laidavimo draudimo raštų bei Taisyklių sąlygas yra pareiškėjos veikimas savo rizika ir todėl išmokėtos sumos, viršijančios tinkamai įrodytus naudos gavėjos nuostolius, negalėjo būti tvirtinamos kaip finansinis reikalavimas.

63.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymuose ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką laidavimo draudimo teisiniai santykiai suprantami kaip draudimo, o ne kaip laidavimo teisiniai santykiai, atsirandantys draudimo, o ne laidavimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022, 18 punktas).

64.       Laidavimo draudimo sutartimi draudikas laiduoja, kad draudėjas, kuris yra įsipareigojęs atsakyti kreditoriui, įvykdys šią savo prievolę, o jeigu prievolės neįvykdys draudėjas, tai ją įvykdys laiduotojas (draudikas); šia sutartimi yra užtikrinama, kad naudos gavėjas gautų draudimo išmoką ekonominiams nuostoliams padengti, bet tai nereiškia, kad draudėjas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo (žr. šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Taigi, laidavimo draudimo sutarčiai yra būdinga tai, kad draudėjas, sudarydamas šią sutartį, nesiekia apsisaugoti nuo nuostolių pats, tačiau siekia įvykdyti naudos gavėjo reikalavimus – draudėjui pažeidus prievolę naudos gavėjui, draudikas išmoka pastarajam draudimo išmoką ir įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti šią sumą.

65.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Tai reiškia, kad sudarius laidavimo draudimo sutartį draudiko pareiga sumokėti draudimo išmoką yra, be kita ko, priklausoma nuo to, ar draudimo išmokos siekiančiam subjektui buvo sukelta reali žala ir koks yra šios žalos dydis, nes nuostolių draudimo sutartims yra būdinga tai, kad draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, sumokėti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu buvo patirta realių nuostolių, o jo išmokėtos draudimo išmokos dydis turi atitikti dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių dydį ir negali jų viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-823/2023).

66.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiais kasacinio teismo išaiškinimais (apskųstos nutarties 64 punktas), vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiami naudos gavėjos patirti nuostoliai, todėl atskirojo skundo argumentai (laidavimo draudimo raštų, Taisyklių analizė), kuriais pabrėžiama, kad naudos gavėjai atlyginami tik jos realiai patirti nuostoliai, neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.

67.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad rangovei UAB „Brostos keliai“ pažeidus sutarčių 72.1  ir 72.2 papunkčiuose nustatytas sąlygas ir dėl to nutraukus UAB „Brostos keliai“ sutartis, naudos gavėja privalėjo sudaryti sutartis su naujomis rangovėmis UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris“ (kurios, teismo vertinimu, ekonominiu požiūriu pakeitė su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis), ir patyrė ne mažesnius nei 347 107,46 Eur (49 586,78 Eur x 7) nuostolius.

68.       Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl naujų naudos gavėjo sutarčių su naujais rangovais pripažinimo pakeičiančiomis sutartimis, peržengė ginčo ribas, nes nė viena ginčo šalis neįrodinėjo tokio sutarčių kvalifikavimo, nepagrįstai pripažino jas pakeičiančiosiomis sutartimis. Be to, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neįvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių bei po jų nutraukimo naudos gavėjos sudarytų naujų sutarčių dalyko (perkamų darbų) skirtumų.

69.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja 2025 m. sausio 7 d. atsiliepime buvo nurodžiusi, jog naudos gavėja dėl sutarties nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė tiesioginius nuostolius dėl didesnių ją pakeičiančios sutarčių kainos; į bylą pateikti AB „Via Lietuva“ 2024 m. birželio 10 d. atsakymai pareiškėjai dėl faktiškai patirtų tiesioginių nuostolių pagrindimo, kuriuose taip pat nurodyta, jog AB „Via Lietuva“ patyrė tiesioginius nuostolius dėl didesnių pakeičiančių sutarčių kainos. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai nebuvo sudaryta procesinė galimybė pateikti argumentus dėl sutarčių pripažinimo pakeičiančiosiomis sutartimis klausimo. Po pareiškėjos atsiliepimo apeliantė teismui teikė rašytinius paaiškinimus, todėl galėjo nurodyti visus atsikirtimus dėl tokio sutarties vertinimo (kvalifikacijos). 

70.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. 

71.       Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas).

72.       Nurodytoje byloje pažymėta, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

73.        Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pažymėtina, kad pakeičiančiosios sutarties tikslas – realus neįvykdytos prievolės įvykdymas. Reikšmės gali turėti specifinės sutarties aplinkybės, kurios kitai šaliai turi esminę ir net svarbesnę reikšmę už kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 91, 92 punktas).

74.         Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais atmestas UAB „Brostos keliai“ ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimu atliktą 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutarčių nutraukimą dėl UAB „Brostos keliai“ padaryto esminio sutarties pažeidimo, t. y. konstatuota, kad naudos gavėja sutartis pagrįstai nutraukė dėl UAB „Brostos keliai“ kaltės. Nutraukusi sutartis naudos gavėja iš naujo parengė viešojo pirkimo dokumentus ir vykdė viešojo pirkimo procedūras. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. viešojo pirkimo sutartys su UAB „Brostos keliai“ sudarytos 36 mėnesių terminui (sutarčių 10 punktas), o sutartyse su naujomis rangovėmis įtvirtinta, jog bendras terminas visiems darbams atlikti negali tęstis ilgiau nei iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (sutarčių 16 punktas). Taigi naujų sutarčių pabaiga iš esmės sutampa su UAB „Brostos keliai“ sutartyse numatyta termino pabaiga. Viešojo pirkimo sutartimis susitarta dėl apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo tuose pačiuose regionuose (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vilniaus apskrities teritorijose). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad su naujomis rangovėmis UAB „Gatas“ ir UAB „Biseris“ sudarytos sutartys ekonominiu požiūriu pakeitė su UAB „Brostos keliai“ sudarytas sutartis. 

75. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismai gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013), nurodo, jog šiuo atveju teismas neanalizavo, ar naujų sutarčių sąlygos yra palankios nuostoliams sumažinti. Pažymi, kad naujomis sutartimis perkami visiškai kiti (nauji) darbai, kurių įkainiai didžiausi iš visų sutartimis perkamų darbų.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai susiję ne su pakitusiu sutarties pobūdžiu (apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimas atskiruose Lietuvos regionuose). Nors naujose sutartyse nustatyti įkainiai ir už kitokių įrenginių montavimo darbus nei buvo pirminėse UAB „Brostos keliai“ sutartyse, tačiau juos laikyti naujais darbais nėra visiškai tikslu. Pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet jų pasiekimo sąlygos gali skirtis. Apskųstoje nutartyje teisingai nurodyta, kad naudos gavėja turėjo sudaryti naujas sutartis atsižvelgdama į faktinę situaciją, buvusią naujų sutarčių sudarymo metu.

77. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių bei po jų nutraukimo naudos gavėjos sudarytų naujų sutarčių dalyko (perkamų darbų) skirtumų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su rangovėmis UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytos sutartys numato dviejų naujų darbų atlikimą (N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimas ir elipsės formos atitvaro įrengimas), kurie nebuvo perkami pagal su UAB „Brostos keliai“ sutartis, tačiau su rangovais UAB „Biseris“ ir UAB „Gatas“ sudarytomis sutartimis nebėra perkami penkių rūšių darbai, kurie būtų buvę pirkti pagal UAB „Brostos keliai“ sutartis (H2 W5 A (vienpusis) įrengimas, H1 W3 A (vienpusis) įrengimas, H1 W5 A (vienpusis) įrengimas, N2 W4 A (dvipusis) įrengimas, N2 W5 A (dvipusis) įrengimas).

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš naudos gavėjos 2024 m. birželio 10 d. atsakymų pareiškėjai matyti, jog pradinėje sutartyje su UAB „Brostos keliai“ nebuvo sutarta tik dėl elipsės formos atitvarų įrengimo (šių įrenginių montavimo įkainių), o įrenginio N2 W4 A (dėžinis tipas) įrengimo palyginamieji įkainiai naudos gavėjos pateiktoje lentelėje yra nurodyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad sutartyse nurodyti skirtingi tokio paties įrenginio pavadinimai. Be to, nėra duomenų apie privalomą nupirkti konkrečių darbų kiekį, todėl tam tikrų darbų pozicijų neįtraukimas į sutartis su naujomis rangovėmis, neturi įtakos nuostolių skaičiavimui. Taigi galėtų būti vertinama tik elipsės formos atitvaro įrengimo įtraukimo į sutartį (įkainio už šį darbą) įtaka nuostolių skaičiavimui.

79. Pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo naudos gavėjos pranešimuose pateiktos informacijos trūkumus (nepakankamą kainų pagal sutartis (jų skirtumo) pagrindimą), iš jų turinio matyti, kad apskaičiuojant nuostolių sumą (kainų skirtumus), ankstesnė kaina nebuvo lygi 0. Tai leidžia padaryti išvadą, kad nauji rangovai elipsės formos atitvaro įrengimo darbų neatliko arba šie darbai į nuostolių apskaičiavimą nebuvo įtraukiami.

80. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar nuostoliai dėl UAB „Brostos keliai“ sutarčių pažeidimo buvo didesni nei 49 586,78 Eur, o viršijančių šią sumą nuostolių tikslus dydis bylai nėra aktualus. Pareiškėjos pateiktuose naudos gavėjos pranešimuose nurodyta, kad AB „VIA Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo su UAB „Brostos keliai“ patyrė atitinkamai 153 006,60 Eur, 117 994,40 Eur, 151 146,18 Eur, 143 673,80 Eur, 154 195,80 Eur, 123 834 Eur, 146 858 Eur (be PVM) tiesioginius nuostolius. Kiekvienu atveju jie žymiai viršijo numatytą maksimalią 49 586,78 Eur laidavimo sumą. 

81. Apeliantės samprotavimai, kad sutarčių nutraukimas nenulėmė naudos gavėjo nuostolių perkant naujas darbų rūšis, kadangi, esant poreikiui įsigyti naujas darbų rūšis, naudos gavėja turėtų organizuoti naujus viešuosius pirkimus tokiems darbams įsigyti ir sudaryti naujas pirkimo sutartis, taip pat stokoja pagrįstumo. Nėra duomenų, kad, nenutraukus sutarčių su UAB „Brostos keliai“, naudos gavėja nebūtų teikusi užsakymų dėl darbų būtent pagal pasirašytas sutartis.  

82. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjai neįrodžius, jog naudos gavėja UAB „Brostos keliai“ sutarčių galiojimo terminu būtų pateikusi UAB „Brostos keliai“ užsakymus atlikti darbus, neegzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Brostos keliai“ sutarčių nutraukimo ir naudos gavėjos užsakymų naujoms rangovėms atlikti darbus. Apeliantė nurodo, kad pagal UAB „Brostos keliai“ sutarčių nuostatas darbų kaina yra preliminari ir naudos gavėja turėjo teisę per visą sutarčių laikotarpį neužsakyti jokių darbų. Pažymėtina, kad būtent darbų užsakymų naujoms rangovėms pateikimas įrodo poreikį atlikti apsauginių kelio atitvarų pavojinguose valstybinės reikšmės kelių ruožuose įrengimo darbus, todėl akivaizdu, kad nenutraukus sutarčių su UAB „Brostos keliai“, tokie užsakymai būtų pateikti šiai bendrovei.

83. Aptartų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma leidžia pritarti apskųstoje nutartyje padarytai išvadai, kad pakeičiančiose sutartyse atitinkamų darbų atsisakymas, o kitų darbų įtraukimas, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog naudos gavėja nepatyrė jos nurodomų tiesioginių nuostolių, apskaičiuotų pagal kainų, numatytų su UAB „Brostos keliai“ sutartyse ir su naujomis rangovėmis sudarytose sutartyse, skirtumus.

84. Apeliantė nurodo, kad, vertindamas naudos gavėjos tiesioginių nuostolių dydį, teismas netinkamai įvertino UAB „Brostos keliai“ sutarčių nuostatas, numatančias darbų kainų indeksavimą. Teigia, kad, nustačius, jog kainų padidėjimas būtų neišvengiamas, laikytina, kad didesnės kainos naujose pirkimo sutartyse savaime nenulėmė tiesioginių naudos gavėjo nuostolių (arba juos nulėmė mažiau).

85.         Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartys nutrauktos nesuėjus 24 mėnesių terminui, todėl vertinant naudos gavėjos patirtų tiesioginių nuostolių dydį, nėra pagrindo indeksuoti darbų kainas, nes, nutraukus sutartį, baigiasi šalių sutartiniai santykiai ir ji nebėra vykdoma (CK 6.221 straipsnio 1 dalis).

86.        Nustatyta, kad pagal UAB „Brostos keliai“ sutarčių 8.1.1 papunktį, sutarties vykdymo laikotarpiu darbų įkainiai pagal bendrą kainų lygio kitimą perskaičiuojami (didinama arba mažinama) vieną kartą – nuo sutarties įsigaliojimo dienos praėjus 24 mėnesiams (įskaitant sutarties įsigaliojimo mėnesį), jeigu kainų pokytis, lyginant einamųjų metų mėnesio kainas su praėjusių metų mėnesio kainomis, yra didesnis kaip 4 procentai.

87.         Kadangi UAB „Brostos keliai“ sutartys sudarytos 2020 m. rugpjūčio 26–28 d., kainų perskaičiavimas pagal minėtas sutarties nuostatas būtų galimas 2022 metų rugpjūčio pabaigoje. Teisėjų kolegija pritaria atskirajame skunde apeliantės išdėstytai pozicijai, kad nustačius, jog kainų padidėjimas (jas indeksavus) būtų neišvengiamas net ir nenutraukus UAB „Brostos keliai“ sutarčių, ši aplinkybė būtų reikšminga nuostolių dydžio apskaičiavimui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti indeksavimo neišvengiamumo. Pagal Sutarčių 8.1.3 papunktį, toks pakeitimas įforminamas papildomu šalių susitarimu. Be to, numatyta, kad perskaičiavimas neatliekamas, jeigu rangovas dėl savo kaltės vėluoja vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis. Taigi, nutraukus sutartis, aplinkybės dėl papildomo susitarimo pasirašymo būtų tik hipotetinės, paremtos prielaidomis. Įrodymai apie sudarytus indeksavimo susitarimus su kitais rangovais neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

88.        Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad apskųsta nutartis, kuria konstatuota, jog pareiškėja įrodė savo finansinį reikalavimą, yra nepagrįsta, nemotyvuota, priimta neatskleidus ginčo esmės, netinkamai įvertinus (ar nepagrįstai nevertinus) byloje surinktų įrodymų bei grindžiama prielaidomis.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo

89.        LUAB „Brosta“ atskirajame skunde taip pat prašo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžtą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad esant UAB „Brosta“, UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ solidariai atsakomybei prieš pareiškėją pagal laidavimo draudimo raštus, apskųsta nutartis daro įtaką solidarių skolininkų UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ teisėms ir pareigoms. Apeliantė remiasi CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.

90. Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

91. Pažymėtina, kad CK 6.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui.

92. Ši teisės norma pareigą įtraukti dalyvauti byloje pagrindinį skolininką numato ne kreditoriui (pareiškėjai) ar teismui, o laiduotojui. Laiduotojas, neįtraukęs pagrindinio skolininko dalyvauti byloje, rizikuoja tuo, kad skolininkas išsaugos galimybę reikšti laiduotojui visus atsikirtimus, kuriuos jis būtų galėjęs pareikšti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju apeliantė neprašė į bylą įtraukti skolininkės. Tai reiškia, jog bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant pagrindinei skolininkei neturėjo įtakos neįtrauktos į bylą skolininkės UAB „Brostos keliai“ teisėms ir pareigoms, kadangi jos padėtis priėmus nutartį nepakito.

93.         Kai prievolė yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 6.84 straipsnį, jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko. 

94.         Pacituotų teisės normų turinys atskleidžia, kad laiduotojo atžvilgiu priimtas teismo procesinis sprendimas (patvirtinta prievolė kreditoriui) turi (gali turėti) įtakos kitų laiduotojų teisėms bei pareigoms, tačiau savaime nereiškia, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors pagal CK 6.14 straipsnio 1 dalį teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi tam tikros įtakos ir kitiems bendraskoliams, tačiau toks sprendimas nebūtinai sukelia padarinius kitų skolininkų teisėms ir pareigoms. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta skolininko teisė reikalauti į bylą įtraukti kitus bendraskolius, pagal kasacinį teismą, nenustato privalomo bendrininkavimo ir nėra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015).

95.        Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėja turėjo teisę pareikšti reikalavimą vienam iš solidarių skolininkų, teismo nutartimi nėra pasisakyta (nuspręsta) dėl jų teisių bei pareigų, šis teismo procesinis sprendimas (nutartis) neturėtų prejudicinės reikšmės bylai, kurioje būtų sprendžiami pareiškėjos pareikšti reikalavimai kitiems solidariems skolininkams, taip pat  laiduotojui pareiškus atgręžtinį reikalavimą kitiems laiduotojams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

96.        Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, pareiškėjai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 1 140 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantės nuomone, šios išlaidos pareiškėjai iš nemokumo administratorės priteistos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais.

97.        Apeliantė nesutikimą su apskųstos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų grindžia tuo, kad pareiškėjos pateiktoje sąskaitoje nėra detalizuojama kiekviena teisinė paslauga bei jos kaina; prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas dviejų atsiliepimų parengimas, nors šioje civilinėje byloje pareiškėja teikė vieną atsiliepimą; prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas atstovavimas pirmosios instancijos teisme, tačiau šioje civilinėje byloje jokie papildomi procesiniai veiksmai, išskyrus apsikeitimą procesiniais dokumentais nebuvo atliekami, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka; be to, apeliantės teigimu, teismas turėjo vertinti suteiktos teisinės paslaugos apimtį bei sudėtingumą, o ne vien paslaugos kainos santykį su Rekomendacijose nurodytu maksimaliu dydžiu.

98.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

99.        Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

100.Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Kiekvieną kartą, sprendžiant dėl prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, būtina įvertinti ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės.

101.Pasisakydama dėl apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog jos priteistos iš nemokumo administratorės. Apskųsta nutartimi bylinėjimosi išlaidos priteistos iš LUAB „Brosta“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

102.Byloje nustatyta, kad advokato R. B. 2025 m. sausio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos – atsiliepimo parengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme, žalos bylos Nr. R0002869378 (BAB „Brosta“), taip pat įrašyta tokia pati paslauga, nurodant žalos bylos Nr. R0002869378 (BAB „Brosta“). Paslaugos įkainotos po 471,07 Eur (be PVM) kiekviena.

103.Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

104.Atsižvelgiant į paminėtą išaiškinimą bei pareiškėjos pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiamas bylinėjimosi išlaidų dydis, turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos išlaidas vertino kaip patirtas už atsiliepimo į nemokumo administratorės prašymą netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo parengimą. Apeliantė neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį galimos priteisti maksimalios už atsiliepimą į ieškinį sumos (5 594,75 Eur) (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Šiuo atveju priteista suma yra beveik 4 kartus mažesnė už maksimalią. Teisėjų kolegijos vertinimu, paslaugos bei užmokesčio už jas išskaidymas pagal žalos bylas PVM sąskaitoje faktūroje savaime nereiškia, kad užmokestis nustatytas už du atsiliepimus (reikalavimus), tačiau atskleidžia jo dydžio pagrindimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas dviem savarankiškomis faktinių aplinkybių grupėmis bei įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs suteiktos teisinės paslaugos apimties bei sudėtingumo. Teisėjų kolegija nenustatė pareiškėjos siekio nepagrįstai išlaidauti. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su pareiškėjai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kaip nepagrįstus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

105.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos 347 107,46 Eur finansinio reikalavimo (Nr. 2–8) dalies patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir tinkamai atkleidė bylos esmę, atsakydamas į esminius prieštaravimus pateikusios LUAB „Brosta“ nemokumo administratorės argumentus. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl 431,45 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su 2 066,29 Eur bei 30,50 Eur draudimo išmokos dalies pagrįstumu, ir nepagrįstai patvirtino pareiškėjos 419,36 Eur finansinio reikalavimo dalį. Tai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sumažinti patvirtintą pareiškėjos finansinį reikalavimą iki 347 119,55 Eur, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

106.CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

107.        Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo nutartį, patenkinta 99,88 proc. pareiškėjos reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sumažinti apskųsta nutartimi pareiškėjai iš LUAB „Brosta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 138,63 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

108.Pareiškėja pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad LUAB „Brosta“ atskirasis skundas patenkintas iš dalies (0,12 proc.), pareiškėjai iš LUAB „Brosta“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 1 198,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ prašymo

109.Apeliacinės instancijos teisme gautas UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ prašymas įvertinti aplinkybes dėl UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ teisių pažeidimo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-278-368/2024 pasisakius dėl procese nedalyvavusių solidarių skolininkių UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ teisių bei pareigų; patenkinti LUAB „Brosta“ nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-278-368/2024, grąžinti klausimą dėl pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir nutarties motyvuojamojoje dalyje suformuluoti išaiškinimus dėl poreikio pirmosios instancijos teismui išspręsti trečiųjų asmenų įtraukimo į procesą klausimą. Prašyme nurodyta, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-208-569/2025 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms UAB „Brostos keliai“ ir UAB „Ecosta“ dėl 347 107,46 Eur žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo; LUAB „Brosta“ įtraukta į susijusią bylą trečiuoju asmeniu. Remdamosi CK 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjos teigia, kad nutartimi šioje civilinėje byloje pakeičiamos UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ teisės ir pareigos, t. y. sukuriamas pagrindas atsakovės regresiniam reikalavimui į abi pareiškėjas atsirasti. Mano, kad nutartį priėmęs teismas privalėjo UAB „Ecosta“ ir UAB „Brostos keliai“ įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o to nepadaręs – padarė procesinį pažeidimą, sudarantį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, nutarties priėmimas ir jos įsiteisėjimas galėtų sukurti neigiamas procesines pasekmes pareiškėjoms susijusioje byloje, nes nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėja nutartimi bei jos argumentais remtųsi nagrinėjant susijusią bylą. Tokiu būdu nutarties argumentais ir motyvais būtų ribojama pareiškėjų atsikirtimų teisė ir galimybė susijusioje byloje. Taip pat kyla teismo sprendimų nesuderinamumo rizika.

110.Kadangi argumentai dėl absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, išdėstyti šios nutarties 89–95 punktuose, nėra pagrindo priimti bei papildomai pasisakyti dėl byloje nedalyvaujančių asmenų prašymo dėl pažeidžiamų jų interesų vertinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymą atsisakoma priimti.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne) priėmimo

111.LUAB „Brosta“ nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų.

112. Pažymėtina, kad CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-442-450/2024).

113. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju rašytiniuose paaiškinimuose pateikti atsikirtimai į pareiškėjos atsiliepimo teiginius, o CPK normos, kaip išdėstyta pirmiau, nenumato atsiliepimo į atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikimo galimybės, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą patenkinti iš dalies.

Patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ bankroto byloje Nr. eB2-236-368/2025 pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 347 119,55 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt septynių tūkstančių vieno šimto devyniolikos eurų 55 centų) finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile pirmuoju etapu.

Kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 138,63 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 63 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834“.

Priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, bankroto administravimui skirtų lėšų 1 198,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Teisėjos                                                       Giedrė Čėsnienė

                                                      Jadvyga Mardosevič

                                                      Danguolė Martinavičienė