Civilinė byla Nr. 2A-1617-324/2013

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00194-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

74.2.4; 78.2.1; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-637-835/2013 pagal L. G. ieškinį atsakovui J. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-131-179/2010, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kiekvieną mėnesį periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priimti naują sprendimą, padidinant iš atsakovo dukros M. K. išlaikymui priteistų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį dydį iki 500 Lt nuo 2013 m. vasario 1 d. iki dukros M. K. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinį grindė tuo, kad, padidėjus infliacijai, pabrangus maisto produktams, prekėms bei komunalinėms paslaugoms, dukrai išlaikyti nebeužtenka teismo priteistos 300 Lt išlaikymo sumos. Ieškovės turtinė padėtis sunki – jos pajamas sudaro tik nedarbo draudimo išmoka ir išmokos vaikams, ieškovė neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi nuolat skolintis lėšų iš pažįstamų ir savo motinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad šalių dukra nemokamai lanko darželį, gauna išlaikymą iš Vaikų fondo, socialines išmokas, neturi specialių poreikių, atsakovas prie dukros išlaikymo prisideda pagal galimybes, siųsdamas pašto perlaidas, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji pašto perlaidų nepriima, kadangi siunčiamos sumos neatitinka priteisto išlaikymo ir ieškovei yra „ne pinigai“. Sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš esmės pakito nepilnamečio vaiko poreikiai. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis, sumažėjo jos gaunamos pajamos ir tuo pačiu galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, iš esmės padidėjo atsakovo pajamos ir dėl to jis gali teikti dukrai didesnį išlaikymą. Pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovo pajamos po 2010 m. vasario 24 d. sumažėjo. Nurodė, kad, didėjant infliacijai, priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl infliacijos padidėjimas savaime nesudaro pagrindo didesnio išlaikymo priteisimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neatsižvelgta, kad ieškovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Negaudama darbo savo motinos gyvenamoje vietoje, ieškovė buvo priversta su dukra keltis į miestą ir čia intensyviai ieško darbo. Kadangi ieškovė mieste neturi nuosavo gyvenamo būsto, ji pagal panaudos sutartį gyvena kitiems asmenims priklausančiame bute, moka visus komunalinius mokesčius (per mėnesį apie 500 Lt). Alytaus rajono apylinkės teismui 2010 m. vasario 24 d. priteisiant dukrai išlaikymą, ieškovė gyveno pas motiną, kuri padėdavo pragyventi ieškovei ir jos nepilnametei dukrai.

Neatkreiptas dėmesys, kad šiuo metu šalių dukra yra paaugusi, lanko darželį. Nors ieškovė nemoka už darželį, tačiau žymiai išaugo išlaidos dukros materialiniams poreikiams. Jai reikalinga skirti papildomai lėšų tinkamiems drabužiams, įvairioms lavinimosi priemonėms, fiziniam bei moraliniam ugdymui.

Nevertinta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-333/2013, atsakovas yra pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir nuteistas 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismo nuosprendyje yra nurodoma, kad atsakovas ne tik neteikė materialinės paramos, piktybiškai vengė mokėti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, bet ir būdamas darbingas niekur neįsidarbino oficialiai, dirbo privačius darbus.

Neatsižvelgta į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas vengia įsidarbinti oficialiai, nuolat dirba nelegaliai – stato ir įrenginėja namus privatiems asmenims. Atsakovas slepia pajamas, siekdamas išvengti iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams asmenims mokėjimo. Atsakovas turi ir nekilnojamojo turto, kurį yra perrašęs kitų asmenų vardu.

Neatsižvelgta į Vaiko teisių konvencijos 3 ir 25 straipsniuose keliamus reikalavimus, į vaiko teisę turėti būtinas vystymosi sąlygas. Ieškovė viena negali sudaryti būtinų vaikui vystytis sąlygų, t. y. visiškai patenkinti jo poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dukrai dydį grindė padidėjusiais dukros poreikiais, didele infliacija, pabrangusiomis prekėmis ir paslaugomis, sunkia savo turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog po išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo iš esmės pakito nepilnamečio vaiko poreikiai, pasikeitė (pablogėjo) ieškovės turtinė padėtis, iš esmės padidėjo atsakovo pajamos ir dėl to jis gali teikti dukrai didesnį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada.

Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, yra įrodinėjimo tikslas (CPK 176 str. 1 d.). Civiliniame procese galiojantys dispozityvumo, rungimosi principai (CPK 12, 13 str.) lemia tai, kad byloje reiškiamo reikalavimo ir jo pagrindo nurodymo bei įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka atitinkamą reikalavimą reiškiančiai ir įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 135, 178 str.).

Ieškovė, teigdama, kad jos turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Kaip ir 2010 metais, ieškovė nedirba, neturi nekilnojamojo turto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal panaudos sutartį gyvena bute, moka komunalinius mokesčius, siekiančius 500 Lt per mėnesį. Ieškovė taip pat neįrodė aplinkybių apie intensyvias darbo paieškas. Priešingai, 2013 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė paskutinį kartą darbo ieškojusi prieš 1,5 metų (b. l. 56). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė.

Apeliacinio skundo teiginys apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimu priteistų vaiko išlaikymui periodinių išmokų nepakankamumą nėra paremtas konkrečiais vaiko nuolatiniais poreikiais, iš kurių teismas galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą. Ieškovė, įrodinėdama pasikeitusius dukters poreikius, jų nedetalizavo, nepagrindė, kiek ir kokiems poreikiams ji išleidžia per mėnesį, nepateikė įrodymų apie atsiradusias papildomas dukters išlaikymo išlaidas, tik abstrakčiai nurodė, kad reikia skirti papildomai lėšų tinkamiems drabužiams, įvairioms lavinimosi priemonėms, fiziniam bei moraliniam ugdymui. Nesant duomenų apie kitokias išlaidas, nei buvo įvertintos, 2010 m. vasario 24 d. teismo sprendimu nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį, o vaiko amžiui tebesant ikimokykliniu, negalima daryti išvados apie išlaidų vaiko poreikiams padidėjimo faktą. Vertinant ieškovės argumentus dėl padidėjusios minimalios algos pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). Ieškovei neįrodžius penkiametės dukters poreikių padidėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad keisti priteistą išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu apie netinkamai vertintą atsakovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovės teiginių apie atsakovo turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų – pasikeitimą nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai: atsakovas, kaip ir 2010 metais, oficialiai nedirba, neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nėra įrodymų apie tai, kad savo turtą atsakovas yra įregistravęs kitų asmenų vardu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-333/2013, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, yra konstatuota, kad atsakovas, jo nurodymu, dirbo privačius darbus, vertėsi pagal verslo liudijimą, tačiau gaunamų nedidelių pajamų neskyrė vaiko išlaikymui. Iš 2013 m. kovo 15 d. – kovo 25 d. dienos teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje matyti, jog atsakovas teigė verslo liudijimą turėjęs vieną mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovo turtinę padėtį, šių duomenų ir neįvertino (nuosprendžiu nustatytas aplinkybes galėjo matyti teismų informacinėje sistemoje Liteko), nesutiktina su apeliante, kad tai sudaro pagrindą priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui. Nurodytu teismo nuosprendžiu nėra nustatytas atsakovo pajamų dydis 2013 metais, o nereguliarių pajamų gavimas už atsitiktinius darbus  buvo žinomas ir įvertintas, nustatant vaikui teiktino išlaikymo dydį. 2010 m. vasario 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo  pažymėta, jog atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos iš atsitiktinių darbų ir invalidumo pašalpos sudaro apie 2000 Lt per mėnesį. Ieškovei nepateikus jokių duomenų  apie didesnes, nei 2000 Lt, atsakovo pajamas,  nėra pagrindo spręsti apie atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ir tuo vadovaujantis padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą.

Teisėja              Virginija Gudynienė