Administracinė
byla Nr. I-1067-189/2011
Proceso
Nr. 3-61-3-03123-2010-5
Procesinio
sprendimo kategorija 33.4., 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. sausio 24 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Liudos
Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (pirmininko ir
pranešėjo) sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB
„Eglitana“ atstovui advokatui Mindaugui Vaičiūnui, atsakovės Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Giedrei Kornijenkienei, trečiojo
suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos atstovams Gintarui Venskui ir Rasai Račkytei, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB
„Eglitana“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai,
(tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūrai prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl potvarkio dalies panaikinimo ir
įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėja
su skundu (t. I, b. l. 1-7) kreipėsi į teismą prašydama:
1)
panaikinti 2010 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo
veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo
kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje (t. I. b. l. 9-16), kuria
nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui pagal jo 2010 m. kovo 17 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Gamybinės
įmonės plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios
krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“
antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, kai
„parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir
amatų centrų kūrimą, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
2)
įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą skirti
paramą pagal pareiškėjos paraišką (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal paraiškos pateikimo dieną
galiojusias Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
(veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo
taisykles.
Paaiškino,
kad 2010 m. kovo 17 d. Nacionalinei Mokėjimo agentūrai prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), pateikė paraišką
(paraiškos registracijos Nr. (duomenys
neskelbtini))
(toliau – Paraiška) dėl paramos projektui „Gamybinės įmonės plėtra“ pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo
kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę
„Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama
ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų
kūrimą (pelno siekiančius projektus)“. Pareiškėjos Paraišką sudarė dvi dalys,
t. y.: 593847 Lt parama kompensuoti išlaidas susijusias su jau pastatyta
veikiančia vėjo jėgaine ir 1132553 Lt parama, kuri buvo numatyta ateityje
statomai dar vienai naujai vėjo jėgainei, kadangi pareiškėja yra veikiantis
ūkio subjektas ir dar iki Paraiškos pateikimo pradėjęs vykdyti elektros
energijos gamybą vėjo jėgainėje.
Paaiškino,
kad 2010 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –
Ministerija) kanclerio potvarkiu Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama
parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo
turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“, toje dalyje (t. I, b. l. 9) (toliau – Skundžiamas
aktas, Potvarkis), kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui pagal
jo 2010 m. kovo 17 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl
paramos projektui „Gamybinės įmonės plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir
kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities
veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą, buvo patvirtintas projektų,
kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemesnio Ūkio veiklos“, sąrašas (t. I, b. l.
10-12).
Projektas
buvo įtrauktas į sąrašą, remiantis tuo, kad pareiškėjos projektas neatitinka
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo
kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių 21.15 punkte nustatyto kriterijaus,
nes pareiškėja pateikusi Paraišką (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) negali įrodyti, kad ūkio subjektas
atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodyklių reikšmes, kurios
yra nurodytos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse (toliau –
Ekonominio gyvybingumo taisyklės). Taip pat, todėl, kad atsižvelgiant į tai,
kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos
yra nepagrįstos, todėl pareiškėjos pateikta informacija negali būti laikoma
duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.
Paaiškino,
kad pagrindinis motyvas priimant Skundžiamą aktą buvo tariamas pareiškėjos
projekto neatitikimas Ekonominio gyvybingumo taisyklėms.
Skunde
nurodė, kad Skundžiamas aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pagrįsdama savo
reikalavimus pareiškėja paaiškino, kad:
Skundžiamas
aktas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, o ypač Ekonominio
gyvybingumo taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių
įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šį savo argumentą pareiškėja grindžia tuo,
kad Ministerija privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 str.
nurodytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia
principais, tačiau jų buvo nesilaikyta. Nurodė, kad Skundžiamas aktas turėjo
būti pagrįstas įstatymais; Skundžiamo akto priėmimas turėjo būti nešališkas ir
objektyvus; yra draudžiama priimti Skundžiamą aktą, siekiant kitų, negu
įstatymų ar kitų norminių teisė aktų nustatyta, tikslų; Skundžiamas aktas
privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų
normomis.
Skundžiamame
akte, kaip vienintelis pagrindas neskirti pareiškėjai paramos nurodytas –
projekto neatitikimas ekonominio gyvybingumo kriterijui, kaip tai nurodyta
Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte. Ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklių 13 punkte yra nurodytas baigtinis sąrašas, kada ūkio
subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys
ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus. Tačiau, Skundžiamame akte nėra
nurodytas nei vienas iš pateikiamų pagrindų. Agentūra sprendžiant klausimą dėl
paramos suteikimo, kreipėsi į Energetikos ministerija (t. IV b. l. 113-114),
tam, kad įsitikinti, ar pareiškėjos pateiktos prognozinės, finansinės ataskaitos
yra pagrįstos. Energetikos viceministro raštas ( t. IV b. l. 115) buvo
vienintelis pagrindas Skundžiamo akto išvadai dėl tinkamumo kriterijų
neatitikimo priimti. Nors Programos administravimo taisyklės ir Priemonės
įgyvendinimo taisyklės nustato, kad vertinant paraišką gali būti kreipiamasi į
nepriklausomus ekspertus, tačiau Energetikos ministerija, ar jos viceministras
nėra nepriklausomas ekspertas; raštuose nėra jokių objektyvių duomenų, motyvų;
priimti raštai yra niekuo nepagrįstos prielaidos; buvo pažeisti Projekto
tinkamumo vertinimo reikalavimai, numatyti Programos administravimo taisyklių
36, 41 ir 91 punktuose.
Pareiškėja
paaiškino kad, teikdama paraišką paramai gauti pateikė finansines prognozes dėl
elektros kainos, už elektros energiją gaunamą iš atsinaujinančių energijos
šaltinių. Pažymėjo, kad pareiškėjos prognozės yra pagrįstos paraiškos teikimo
dieną ir šiuo metu egzistuojančiais objektyviais duomenimis, o pareiškėjos
finansinėse prognozėse elektros kaina paremta Valstybinės kainų ir energetikos komisijos
2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. vėjo jėgainėms ir šiuo
metu galioja nustatytas 30 cnt/kWh tarifas. Pareiškėjos prognozinės ataskaitos
buvo paremtos ir tuo, kad pareiškėja paraiškos teikimo metu jau vykdė elektros
energijos gamybą, turėjo elektros energijos supirkimo sutartis su jau aiškiai
apibrėžtomis supirkimo kainomis ir iš šios veiklos buvo gaunamos realios
pajamos, tai objektyvūs duomenys, kuriais remiantis buvo pateiktos prognozinės
ataskaitos, o taip pat patvirtina, kad praktiškai pareiškėjos projektas atitiko
gyvybingumo kriterijus.
Taip
pat nurodė, kad paraiška dėl paramos projektui buvo svarstoma nepateisinamai
ilgai, iš esmės pažeidžiant nustatytus paraiškos vertinimo terminus. Nors
programos administravimo taisyklių 33 punkte numatytas ne ilgesnis, kaip trijų
mėnesių terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo paraiškos užregistravimo
Agentūroje dienos. Pareiškėjos 2010 m. kovo 17 d. pateikta paraiška buvo
pirmajame etape įvertinta tik 2010 m. rugsėjo 8 d., Skundžiamas aktas priimtas 2010 m. spalio 8 d., o pareiškėja apie tai informuota tik 2010 spalio 14 d.
Paminėjo, kad Skundžiamu aktu buvo pažeisti pareiškėjos teisėti
lūkesčiai, o pats Skundžiamas aktas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais.
Teismo
posėdžio metu Pareiškėjos atstovas advokatas patvirtino skunde nurodytus
motyvus ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad Ministerija ir Agentūra
leido teikti tokias paraiškas, o vėliau paaiškino, kad prie tokių aplinkybių
neįmanoma teikti paraiškų. Jei yra neįmanoma, tai institucijos turi paneigti
tokias taisykles, kad pareiškėjai galėtų teikti tokias paraiškas. Nes nei
vienas pareiškėjas negalėjo įvykdyti institucijų reikalavimų. Buvo kreiptasi į
nepriklausomus ekspertus, kurie savo išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjo
projektas yra pagrįstas.
Atsakovė
savo atsiliepime (t. IV, b. l. 118-120) prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad
už pateiktos paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka
nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga Nacionalinė
mokėjimo agentūra. Taip pat nurodė, kad įgyvendinimo taisyklių 21.15 punktas
nurodo, kad pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka
ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes nurodytas Ūkio
subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013
metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse,
patvirtintose LR Žemės ūkio ministro 2009m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350.
Pažymėjo,
kad pareiškėja verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas
atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes,
nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, kadangi remiantis
Energetikos ministerijos atsakymu energijos supirkimo kaina negali būti
prognozuojama penkeriems metams, todėl laikytina, kad pareiškėja verslo plane
negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes.
Teismo
posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad iš pareiškėjo
skundo nėra aišku, kokius pažeidimus padarė Ministerija. Ministerija šioje
situacijoje rėmėsi administravimo taisyklėmis bei institucijų išvadomis.
Tretysis
suinteresuotas asmuo, savo atsiliepime (t. I, b.l. 21-23) nurodė, kad su skundu
nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7. „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje kainų“, vėjo
jėgainėms nustatytas 30 ct/kWh. Šias kainas pareiškėja numatė ir penkių finansiniams
metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Agentūra, siekdama įsitikinti, kad
prognozinės finansinės atskaitos yra pagrįstos, kreipėsi į Energetikos
ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar vertinant penkerių metų pardavimo
pajamas gaunamas iš elektros energijos, Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 7 nurodytas supirkimo
kainas galima laikyti pagrįstomis. Atsakydama Lietuvos Respublikos energetikos
ministerija informavo, kad elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių
šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama
penkeriems metams. Atsižvelgiant į Ministerijos išdėstytas aplinkybes dėl
fakto, kad neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių
metų perspektyvai, pareiškėja verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio
subjektas atitinka, arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių
reikšmes, kurios nurodytos Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.
Atkreipė
dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje liberalizuojant elektros
rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų
būti paliktos statiškos, t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui. Dėl
minėtų priežasčių pareiškėja laikytina netinkama finansinei paramai gauti kaip
netinkanti ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, tokiu būdu neatitinka
Taisyklių 21.15 punkte nustatytų reikalavimų. Tai pat pažymėjo, kad nors pareiškėja
vadovaujasi įvairiais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais,
cituoja teisės normas, kuriose numatyti bendrieji Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos tikslai, tačiau pabrėžė, kad Agentūra nepažeidė nei
vieno teisės akto, priešingai tinkamai administravo paramos lėšas.
Teismo
posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Energetikos
ministerijos išvada yra teisinga, nes negalima numatyti elektros kainų
penkeriems metams į priekį. Pažymėjo, kad nors terminų ir nebuvo laikytasi,
tačiau galutinis sprendimas buvo priimtas. Terminų nesilaikymas nereiškia
priimto sprendimo neteisėtumo.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Nacionalinė
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų
departamento Projektų vertinimo skyrius 2010-08-10 (t. III b.l. 24) konstatavo,
jog projektas „Gamybinės įmonės plėtra“ netinkamas paramai gauti pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ pirmąją veiklos sritį.
Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo
2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto (toliau - Atrankos
komitetas) 2010-09-09 posėdžio Nr. 22 protokoliniu nutarimu Nr. 8D-457 (5.50),
atsižvelgiant į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
pateiktas vertinimo ataskaitas, nutarė (t IV b.l. 126-130) teikti
rekomendacijas neskirti UAB „Eglitana“ pagal pateiktą 2010-03-17 paraišką Nr. (duomenys neskelbtini)
(t I b.l. 25).
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t I b.l.
9-12), jame nurodytais teisės aktų pagrindais, patvirtintas projektų sąrašas,
kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir
plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“.
Paramos
neskyrimo priežastimi nurodoma, jog projektas „Gamybinės įmonės plėtra“,
skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas gauti ES paramą pagal
Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar labai mažos įmonės plėtra, patvirtintų
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144
(Žin.,2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223) 21.15 punkte nustatyto tinkamumo
gauti paramą kriterijaus.
Projektas
„Gamybinės įmonės plėtra“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti,
netinkamas gauti ES paramą pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes
neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama
verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai
įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132;
2010, Nr. 26-1223) (toliau -Taisyklės), 21.15 punkte nustatyto tinkamumo gauti
paramą kriterijaus. Taisyklių 21.15 punkte nustatyta, jog pareiškėjas verslo
plane privalo įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks
ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo
nustatymo taisyklėse. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros
kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra
paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros
energetikos sektoriuje kainų“, t. y. hidroelektrinėms - 26 ct/kWh, vėjo
jėgainėms - 30 ct/kWh, tuo tarpu saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal
pikinę elektros galią: iki 100 kW - 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW - 1,56
Lt/kWh, o nuo 1 MW -1,51 Lt/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato ir penkerių
finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Siekdama įsitikinti, kad
pareiškėjo
pateiktos
prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar,
vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš
aukščiau minėtos veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas galima
laikyti pagrįstomis. Atsakydama į aukščiau minėtus raštus Energetikos
ministerija 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės
elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo
metu galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems
metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į
elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,
rėmimo principų, ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Pagal Elektros
energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai,
gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713;
2006, Nr. 100-3862) (toliau - Aprašas), 9 punktą „Elektros energija, pagaminta
šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos
valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų
perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros
energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal
naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2
priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus
prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse,
superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų
lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir taktiškai gaunamų parduodant
elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede
nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties“. Atsižvelgiant
į Energetikos ministerijos raštuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad
liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti
statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal
Priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos
pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai,
pateikę projektus pagal Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai
skatinti ,kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio
gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo
taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių
prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti
laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti,
taigi pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti kaip
neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta
Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės
plėtra) 21.15 p. pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir
ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio
subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse,
patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d.
įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335);
Ūkio subjektų,
siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.
akcentuota, jog ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti,
kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei:
13.1. ataskaitiniais ir (arba)
praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose
pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta;
13.2. po gauto atsakymo į Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą:
13.2.1. planuojamojo laikotarpio
metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje
nesusieta;
13.2.2. ūkio subjekto verslo
plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju
laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų
tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir
nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai;
13.2.3. nepagrįstas projekto
finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo
būdą);
13.2.4. jeigu nepateikti
duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.
Nagrinėjamu atveju
paramos neskyrimo priežastimi įvardinti tik šių taisyklių 13 p. ir
nekonkretizuojant jo turinio, nėra adekvati nuostata įrodymams, ginčą
reguliuojantiems teisės aktams ir teigimui, jog aptariamo projekto verslo plane
pateiktos finansinės prognozės yra nepagrįstos ir kad tokia informacija negali
būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams
apskaičiuoti (konkrečiu atveju nenustatyta priežastis dėl kurių asmuo buvo
pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio
gyvybingumo tinkamumo kriterijaus).
Skundžiamo
akto išvadoms pagrįsti yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos energetikos
ministerijos viceministro 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02
raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t IV b.l. 115, t III b.l. 35) atsakant į
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos paklausimą (t IV
b.l. 113-114, b.l. 116) dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių
energijos šaltinių, kainų. Minimame rašte Energetikos viceministras
konstatuoja, jog hidroelektrinėse, vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos
elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl
vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti
prognozuojama penkeriems metams.
Aptariant
ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimo ar neatitikimo aspektus bei Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26 raštą,
atsižvelgtina į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo
taisyklių 36 p., 41 p., 91 p. nuostatas: būtent, pareiškėjo tinkamumas gauti
paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus
ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose
esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš
pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi,
vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis (41 p.).
Atlikdama
projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Programos priemonių
įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus
ekspertus. Nepriklausomų ekspertų paslaugos perkamos teisės aktų nustatyta
tvarka. Prieš teikdami paslaugas, nepriklausomi ekspertai pasirašo
konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją (36 p.).
Siekdamas
užtikrinti tinkamą ir kokybišką paramos paraiškų atranką, projektų atrankos
komitetas gali pateikti rekomendacijas Agentūrai dėl nepriklausomų ekspertų
paramos paraiškų vertinimui samdymo bei dėl reikalavimų šiems ekspertams
(techninės užduoties).
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės ir Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
įgyvendinimo taisyklės (labai mažos įmonės steigimas) nustato kaip turi būti
vertinama paraiška, įskaitant atitikimą tinkamumo paramai gauti kriterijams.
Atitikimas tinkamumo kriterijams pirmiausiai turi būti vertinamas pagal
pareiškėjo ir viešuosius registruose esančius duomenis. Kai vien pagal šiuos
duomenis atlikti vertinimą yra sudėtingą ar neįmanoma, tai tokiu atveju gali
būti prašoma pareiškėjo pateikti papildomų duomenų, informacijos ar kreiptis
ekspertus. Iš to konstatuotina, jog pareiškėjui nebuvo teikiami paklausimai dėl
papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo elektros energijos supirkimo kainos
klausimų.
Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 37 p. numatyta, jog iškilus
klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto
vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų
dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia
pranešimą.
Energetikos
viceministro aptariamas rašto turinys nepagrįstas teisės aktais, objektyviais
duomenimis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8
str. nuostatų, todėl nelaikytinas tinkamu Skundžiamo akto pagrindimu.
Viešojo
administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai
savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės, t.y. kad
viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi
būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus
teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų
įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo,
t.y., kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo
administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo,
t.y., kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti
būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia, t.y.,
kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo
funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo
administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant
kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Įstatymo 8
str. 1 d. konstatuoja, jog individualus administracinis aktas turi būti
pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos
poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įstatymo
nuostatos taikytinos Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio
ministerijos Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriaus,
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal
Lietuvos kaimo 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto,
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26 rašto Nr.
(8.2-10)-3-1527, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio
2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 sprendimams, t.y. viešojo administravimo
subjektų priimamiems sprendimams. Iš bylos medžiagos, darytina išvada, jog,
nagrinėjamu atveju, aptartieji sprendimai ir juose išdėstyti motyvai nebuvo
pakankami šio įstatymo prasme.
Dėl paminėtų
aplinkybių Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D- 132
dalis, kuria patvirtintas Roberto Urbanavičiaus pateikto projekto įtraukimas į
sąrašą projektų, kuriems parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų
programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne
žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, neskiriama,
naikintina ir pareiškėjo paraiška grąžintina pakartotiniam vertinimui
(paraiškos reg. Nr. (duomenys
neskelbtini)).
Pareiškėjo reikalavimą - įpareigoti atsakovę priimti sprendimą skirti paramą - galimas
tik tada, jei atlikto paraiškos vertinimo metu būtų nustatytos visos sąlygos
paramos skyrimui (t.y. nekiltų abejonių dėl pagrįstumo ir vertinimo tinkamumo).
Ginčijamo potvarkio pagrindimui pateikti institucijų struktūrinių padalinių sprendimai,
išvados, rekomendacijos, nepakankamai adekvatūs pateiktiems atsakovės ir
trečiojo suinteresuoto asmens įrodymams bei ginčą išsprendimą
reglamentuojantiems teisės aktams.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.
n u s p r e n d ė:
patenkinti skundą
ir panaikinti 2010 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo
veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo
kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje, kuria nuspręsta neskirti
paramos pareiškėjo UAB „Eglitana“ projektui pagal jo 2010 m. kovo 17 d.
Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui
„Gamybinės įmonės plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos
įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pirmąją
veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas,
amatus ir amatų centų kūrimą (pelno siekiančius projektus)“, kurios
registracijos Nr. (duomenys
neskelbtini).
Pareiškėjo
reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti
sprendimą skirti paramą pagal UAB „Eglitana“ paraišką, kurios registracijos Nr.
(duomenys neskelbtini), pagal paraiškos pateikimo dieną
galiojusias Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“
(veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo
taisykles, atmesti.
Įpareigoti
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją grąžinti UAB „Eglitana“ projektą
pagal paraišką Nr. (duomenys
neskelbtini) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio
ministerijos naujam nagrinėjimui.
Sprendimas per
keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu
skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą
Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės
instancijos teismui.
Teisėjai Liuda
Arlauskienė
Violeta
Balčytienė
Bronius Januška