Civilinė byla Nr. e2A-762-431/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-08143-2018-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

 (S)

                                                                                         2.2.2.3.1.10; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės 705-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei  705-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 708,29 Eur negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas), būsimo remonto išlaidų atlyginimą ir įpareigoti atsakovę per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos požeminiuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažai), atlikti 2017 m. rugsėjo 8 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 170824 dalyje Nr. 3 „Garažo žalos (pažeidimų) įvertinimo aprašymas“ nurodytus darbus: 1) demontuoti vertikalių ir horizontalių nuotekų vamzdynus, lataką, įlajas; 2) demontuoti trinkeles bei šaligatvių plyteles, denginio pasluoksnius, seną stogo hidroizoliaciją; 3) demontuoti monolitinius betono ruožus; 4) naujai armuoti ir betonuoti monolitinius betono ruožus tarp plokščių, įrengiant klojinius; 5) įrengti stogo (horizontalią) hidroizoliaciją; 6) remontuoti sienų vertikalią hidroizoliaciją atsikasant iš šono; 7) įrengti (atstatyti į pradinę būklę) stogo sluoksnius pagal tipinę arba projekte numatytą detalę; 8) atgal sumontuoti nuotekų vamzdynus, įlają, lataką, keičiant korozijos pažeistą lajos vamzdį; 9) suremontuoti neveikiančią ventiliaciją, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad Garažas priklauso ieškovei nuosavybės teise. Atsakovė valdo, naudoja ir prižiūri 36 gyvenamąsias patalpas ir 40 negyvenamųjų patalpų (taip pat ir garažą), kurios yra tame pačiame pastate (toliau – Pastatas). Atsakovės užsakymu 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo apžiūrėti Garažai ir ištirta jų konstrukcijų būklė. Po apžiūros specialistas dr. J. M. Statinio būklės tyrimo akte konstatavo tokius užfiksuotus pažeidimus: dėl susidėvėjusios denginio hidroizoliacijos garažo lubos, sienos ir stulpai yra veikiami nuolatinės drėgmės. Lubų paviršiuje užfiksuotas betono išplovimas. Dėl nuolatinės drėgmės korozija veikia gelžbetoninės perdangos konstrukcijų armatūrą. Reikia nedelsiant imtis priemonių pastato būklei stabilizuoti, kadangi požeminių garažų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų. Specialistas pasiūlė įrengti naują hidroizoliaciją ir įrengti naujus trapus nuvedimui nuo stogo, o pažeistas konstrukcijas nuvalyti ir padengti antikorozine danga.

3.       Ieškovė, siekdama nustatyti garažui padarytą žalą, kreipėsi į specialistą T. M., kuris 2017 m. rugsėjo 8 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodė, jog pažeidimų, susijusių su besiskverbiančio vandens atstatymu, pašalinimo darbai kainuoja 1 708,29 Eur. Be to, jis nustatė ir kitus darbus, kuriuos privalu atlikti atsakovei, nes jų neatlikus atsiranda pastato griūties rizika. Ieškovė dėl nustatytų trūkumų ir žalos ne kartą kreipėsi į atsakovę, kuri 2017 m. lapkričio 24 d. nurodė, jog bus šaukiamas bendrijos narių susirinkimas, taip pat 2018 m. vasario 2 d. žadėjo, kad bus atliekami hidroizoliacijos darbai, tačiau darbai bus vykdomi pagal būtinumą. Atsakovė vengia geruoju atlikti darbus, atlyginti žalą. Pradinei Pastato ir Gražų statytojai UAB „Jokvila“ bankroto byla buvo iškelta 2004 metais, o atsakovė namą pridavė tik 2011 m., tai yra po 7 metų, todėl ji turėtų būti laikoma statytoja. Civilinė atsakomybė atsakovei kyla dėl to, kad ji administruoja Pastatą ir yra jo statytoja.  

4.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė buvo pertvarkyta iš 705-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos, kuri perėmė nebaigtą statybą iš bankrutavusios UAB „Jokvila“. Todėl faktinė Pastato su Garažais statytoja yra UAB „Jokvila“. Perėmusi nebaigtą statybą, atsakovė 2011 m. rugpjūčio 11 d. pridavė Pastatą eksploatacijai pagal Statybos užbaigimo aktą. Atsakovė neatsako už bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju Garažo) defektus ir trūkumus, jei dėl jų taisymo ar pašalinimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką. Garažai nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ne atsakovė yra atsakinga už bendrosios dalinės nuosavybės objektų tarp jų ir Garažų defektus bei trūkumus.

5.       Pati ieškovė, būdama namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, aplaidžiai atliko savo pareigas, ilgą laiką nemokėjo mokesčių, tarp jų ir kaupiamųjų įmokų. Todėl yra skolinga atsakovei 1 105,73 Eur. Ieškovė realiai prašomos priteisti žalos nėra patyrusi, todėl nėra pagrindo ją priteisti. Vien faktas, jog pastatas buvo perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovė neturi galimybės valdyti Pastato kaip savininkė, negali be savininkų sprendimo ar tiesioginio nurodymo daryti jam ūkinio ar fizinio poveikio, nes jį tik administruoja. Atsakovė tik sutvarkė statybos užbaigimo dokumentus, bet jokių fizinių statybos darbų neatliko. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 705-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos 1 708,29 Eur būsimo Garažo remonto išlaidų atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo (2018 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 813 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. B.. Įpareigojo atsakovę 705-ąją Daugiabučio namo savininkų bendriją per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos požeminiuose Garažuose atlikti 2017 m. rugsėjo 8 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 170824 dalyje Nr. 3 „Garažo žalos (pažeidimų) įvertinimo aprašymas“ nurodytus darbus: 1) demontuoti vertikalių ir horizontalių nuotekų vamzdynus, lataką, įlajas; 2) demontuoti trinkeles bei šaligatvių plyteles, denginio pasluoksnius, seną stogo hidroizoliaciją; 3) demontuoti monolitinius betono ruožus; 4) naujai armuoti ir betonuoti monolitinius betono ruožus tarp plokščių, įrengiant klojinius; 5) įrengti stogo (horizontalią) hidroizoliaciją; 6) remontuoti sienų vertikalią hidroizoliaciją atsikasant iš šono; 7) įrengti (atstatyti į pradinę būklę) stogo sluoksnius pagal tipinę arba projekte numatytą detalę; 8) atgal sumontuoti nuotekų vamzdynus, įlają, lataką, keičiant korozijos pažeistą lajos vamzdį; 9) suremontuoti neveikiančią ventiliaciją.

7.       Teismas nustatė, jog  ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakovės pirmininku, 2011 m. rugpjūčio 11 d. statybos užbaigimo aktas, VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovė – Garažų statytoja. Nors atsakovės atstovas šią aplinkybę ginčijo, tačiau tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3487-235/2017 nustatė, jog Garažo statytoja ir valdytoja yra 705-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri atlieka ir Garažo priežiūrą. Ši teismo sprendime nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią ir nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo ją nustatinėti iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 dalis). 

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendime taip pat rėmėsi 2015 m. rugsėjo 15 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ požeminio Garažo statinio būklės tyrimo aktu Nr. 15-123T ir eksperto išvada, kuriuose buvo nustatyta, kad atsakovės valdomas Garažas yra besiformuojančios avarinės būklės ir rekomenduojama atlikti remonto darbus. Teismas konstatavo, jog žala kilo dėl atsakovės pareigų neatlikimo, tai yra neveikimo (nepakankamo veikimo), bei nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atliko realius veiksmus atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. akte Nr. 15-123T ir eksperto išvadoje nurodyta, kad remontas yra būtinas. Teismas pažymėjo, jog administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo organizuoti statinio nuolatinį stebėjimą, neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus, namo dalių ekspertizę, jei statinio būklė kelia pavojų tretiesiems asmenims bei aplinkai, turi priimti reikiamus sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų vykdymo.

9.       Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti statinio konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę. Tokias administratoriaus funkcijas nustatė ir draudiminio įvykio metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų“ 5 ir 9 punktų nuostatos. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė apie tai, kad Garaže prateka vanduo, informavusi atsakovę dar 2012 m. balandžio 25 d., todėl pripažino, jog atsakovė turėjo pakankamai laiko ištaisyti defektus, tačiau to iki šiol nepadarė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji, kaip Garažų valdytoja ir administratorė, atliko realius veiksmus, siekdama pašalinti statinio pažeidimus.

10.       Teismas nustatė, jog atsakovė yra Garažo statytoja ir valdytoja. Ieškovės pateikti įrodymai – 2015 m. rugsėjo 15 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ aktas Nr. 15-123T ir 2017 m. rugsėjo 8 d. T. M. sudaryta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 170824 patvirtina, jog atsakovė nevykdo įstatymuose ir įstatuose nurodytos pareigos pašalinti bendrosios nuosavybės objektuose atsiradusius defektus. Teismas pažymėjo, jog 2015 m. rugsėjo 9 d. atlikti požeminių Garažų būklės tyrimą specialistui dr. J. M. užsakė pati atsakovė. Taigi, jau 2015 m. rugsėjo 15 d. Statinio būklės tyrimo akte buvo konstatuoti ir užfiksuoti pažeidimai: „dėl susidėvėjusios denginio hidroizoliacijos garažo lubos, sienos ir stulpai yra veikiami nuolatinės drėgmės. Lubų paviršiuje užfiksuotas betono išplovimas. Dėl nuolatinės drėgmės korozija veikia gelžbetoninės perdangos konstrukcijų armatūrą“.

11.       Specialistas tyrimo akte nurodė, kad „tiriamas statinys turi besiformuojančios avarinės būklės požymių, todėl reikia nedelsiant imtis priemonių pastato būklei stabilizuoti“. Siekiant stabilizuoti požeminių garažų būklę, nedelsiant reikalinga: „1) demontuoti trinkelių bei šaligatvių dangą ir įrengti hodroizoliaciją; 2) įrengti naujus trapus vandens nuvedimui nuo denginio; 3) garažo patalpose korozijos pažeistas metalines konstrukcijas nuvalyti bei padengti antikorozine danga; 4) po naujos hidroizoliacijos ir trinkelių dangos įrengimo siūloma apriboti sunkesnio nei 4 t transporto judėjimą parkavimo aikštelėje.“ T. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarytoje Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos galutinėje išvadoje nurodyta, jog Garažui, priklausančiam ieškovei, pažeidimų, užfiksuotų 2017 m. rugpjūčio 24 d., atsiradusių dėl besiskverbiančio vandens, atstatymo kaštai 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudaro 1 708,29 Eur su PVM.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į specialisto dr. J. M. akte ir specialisto T. M. ataskaitoje nustatytą garažų būklę ir pažeidimus ieškovės Garažui, atsiradusius dėl besiskverbiančio vandens, padarė išvadą, jog yra priežastinis ryšys tarp Garažo esamos būklės ir atsiradusios žalos. Nors atsakovė nesutiko su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, teigė, jog ieškovė realiai prašomos priteisti žalos nepatyrė, be to, skaičiavimai yra atlikti tik pagal pačios ieškovės pageidavimą, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės prašomą priteisti sumą, apskaičiuotą pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. lokalinę sąmatą, nepateikė. Todėl teismas atmetė šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas konstatavo, jog žala ieškovės Garažui kilo dėl atsakovės pareigų neatlikimo, neveikimo (nepakankamo veikimo), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 708,29 Eur iš atsakovės pažeidimų atstatymo išlaidų atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6. 245, 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

13.       Teismas pažymėjo, jog atsakovės nurodytas argumentas dėl ieškovės įsiskolinimo bendrijai nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, išeina už šio ginčo ribų, todėl teismas dėl jo nepasisakė ir jo nevertino. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pripažino, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė 705-oji daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                       Pagal teismų praktiką teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatus pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas administruoti, tai yra prižiūrėti ir eksploatuoti trečiajam asmeniui, savaime nepašalina butų ir kitų patalpų, esančių pastate, savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Teismas ignoravo tą faktą ir visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovė net neturėjo realios galimybės valdyti ir disponuoti Pastatu, taip kaip tą galėtų daryti savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Atsakovė be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų (visuotinio savininkų susirinkimo nutarimo ar įpareigojimo) negalėjo Pastatui daryti jokio ūkinio ar fizinio poveikio. Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovei taikyti pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas „griežtąją atsakomybę“, tai yra atsakomybę be kaltės.

14.2.                       Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 straipsnis), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 straipsnis). Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal atsakovės įstatų 58 punktą remonto darbų organizavimo ir apmokėjimo klausimas priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Tokių administratoriui priskirtų funkcijų, kaip nusidėvėjusių pastato dalių remonto, administratorius savo iniciatyva nevykdo. Administratoriui pareiga imtis remonto darbų atsiranda tik tuomet, kuomet yra gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų pavedimas (susirinkimo nutarimas).

14.3.                       Atsakovė, reaguodama į ieškovės prašymą dėl jos turto būklės, ėmėsi visų priemonių, ką ir turėtų daryti administratorius: informavo bendrijos narius, organizavo susirinkimą, atliko apžiūras ir konsultacijas, kurių tikslas buvo nustatyti ieškovės (ir ne tik) turto remonto apimtis ir kaštus. Tačiau bendrosios nuosavybės objektų remonto darbai nebuvo pradėti, nes bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo ir nebuvo pasirengę tam skirti lėšų. Vien žalos atsiradimo (buvimo) faktas negali būti atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo įrodymu. Susidėvėjusių pastato bendrojo naudojimo dalių keitimas negali būti vertintinas kaip smulkus defektas, kurį atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti.

14.4.                       Ieškovės nurodyti pastato konstrukcijų defektai nėra atviri, yra po žeme, todėl administratorė tokių pastato konstrukcijų dalių priežiūros ir remonto savo iniciatyva net negali vykdyti. Be to, ardant pastato konstrukcijas, esančias sunkiai pasiekiamoje vietoje, paprastai padaroma žala namo apdailos detalėms (šiuo atveju turi būti ardoma antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė, pamatai), todėl didėja administravimo, priežiūros, eksploatavimo bei remonto išlaidos, ir būtent  dėl šios priežasties tokiems darbams atlikti yra būtinas butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) sutikimas. Nagrinėjamoje byloje, jei atsakomybė ir galėtų kilti, tai ne atsakovei, o bendro naudojimo objektų savininkams (bendraturčiams), kurie turėdami pakankamai informacijos apie turto būklę, nepriima sprendimo dėl turto sutvarkymo ir neskiria tam pinigų.

14.5.                       Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės prašomas 1 708,29 Eur Garažo būsimo remonto išlaidų atlyginimo dydis yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių dėl žalos dydžio. Byloje esantys įrodymai neatskleidžia, kokia garažo būklė buvo iki žalos atsiradimo momento. Šią aplinkybę privalėjo įrodyti ieškovė, o teismas privalėjo nustatyti, ar žalos atlyginimas nesudaro sąlygų ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismas nepagrįstai ieškovės pateiktą ir pagal jos nurodytus duomenis parengtą lokalinę sąmatą prilygino realiems ieškovės patirtiems nuostoliams. Sąmatoje nurodytos išlaidos Garažo remontui nėra ieškovės realiai patirtos, kadangi iki šiol ieškovė neatliko Garažo remonto darbų.

14.6.                       Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovės turtas nėra naujas daiktas ir žalos atlyginimo paskirtis negali būti daikto pagerinimas. Atlikus visus darbus, nurodytus sąmatoje, ieškovė iš esmės daiktą pagerintų, o ne grąžintų turtą į būklę, buvusią iki žalos atsiradimo. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, apskaičiuoti pagal pačios ieškovės nurodymus, nebuvo atsižvelgta į keičiamų daiktų nusidėvėjimą. Sąmata yra parengta šališkai, nes skaičiavimai yra atlikti pagal pačios ieškovės pageidavimą.

14.7.                       Teismas visiškai nevertino pačios ieškovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog nuo garažo įsigijimo momento nesirūpino (neprižiūrėjo) savo turto. Ieškovė nepateikė duomenų, jog pati ėmėsi neatidėliotinų priemonių tvarkyti garažą, organizuoti garažo remonto darbus ir, tuo pačiu, siekė mažinti žalos padarinius. Ilgas ieškovės delsimas imtis konkrečių veiksmų, reiškia, jog pati ieškovė elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai, todėl pati savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, nevertino šių bylai reikšmingų aplinkybių: ieškovė dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo arba jos didėjimo, todėl teismas privalėjo šią faktinę aplinkybę įvertini ir spręsti bent jau dėl žalos atlyginimo dydžio mažinimo proporcingai pačios ieškovės kaltei.

15.       Atsiliepimu į atsakovės 705-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą ieškovė N. B. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad atsakovė yra visų Garažų statytoja, šią aplinkybę nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3487-235/2017. Ši teismo sprendime nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią ir nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad yra statytoja, o ginasi argumentais, jog tėra administratorė, vykdanti butų ir kitų patalpų savininkų pavedimus. Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad statytoja yra atsakovė, todėl jai atsiranda atsakomybė be kaltės. Atsakovei atsakomybė kyla ir kaip administratorei.

15.2.                       Atsakovės įstatų 8 punkte yra nurodytas atsakovės įsteigimo tikslas – įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Įstatų 9 punkte nurodyti bendrijos uždaviniai, tame tarpe priimti sprendimus dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti, priimti sprendimus dėl pastato atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir dėl jo įgyvendinimo būdo, organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir organizavimą dėl pastato ar jo dalies atnaujinimo.

15.3.                       Atsakovė, žinodama apie realią pavojingą konstrukcijų būklę kelis metus iki ieškinio padavimo, turėjo galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų defektams pašalinti. Tam nėra būtina sušaukti visuotinį narių susirinkimą, nes esant avarinei situacijai atsakovė turi galimybę (ir pareigą) veikti nedelsdama. Priešingu atveju, šaukiant savininkų susirinkimą, pagal įstatuose numatytus terminus, laukimo pasekmės gali būti fatališkos. Atsakovės nuo atsakomybės neatleidžia aplinkybė, jog patalpų savininkai neskyrė lėšų Garažų remontui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji išnaudojo kitas galimybes gauti finansavimą: kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši savo lėšomis atliktų remontą, kreipėsi dėl finansavimo gavimo iš kredito institucijų, taip pat per ilgą laikotarpį (bent nuo 2012 m.) kaupė lėšas būsimam remontui. Būtini avarinio pobūdžio remonto darbai yra atliekami ir tais atvejais, jeigu bendrija nebūna sukaupusi tam reikalingų lėšų. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog negalėjo atlikti remonto darbų, nes nebuvo tam skirta finansavimo.

15.4.                       Ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą sudarė tinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Atsakovė neteikė savo skaičiavimų, neprašė byloje skirti ekspertizės, todėl jos teiginiai apie šališkumą laikytini deklaratyviais. Net ir prie apeliacinio skundo atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų teigti, kad teismo priteista žalos atlyginimo suma yra per didelė. Skunde atsakovė net nenurodo, kurioje dalyje nesutinka su sąmata, tik teigia apie nepagrįstą praturtėjimą, nes remontu bus pagerinta ieškovės garažo būklė. Tačiau garažo būklė bus tik atstatyta į pradinę, buvusią iki žalos padarymo. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė įtakojo žalos dydį savo neveikimu. Ieškovė dar 2012 m. kreipėsi į atsakovę, taip pat 2015 m. buvo nustatyti defektai ir jų šalinimo būdai. Tačiau atsakovė iki ieškinio padavimo dienos tokių trūkumų nelikvidavo, tokiu savo neveikimu padarydama žalos ieškovei.

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos buvo priteistas Garažo savininkei 1 708,29 Eur būsimų Garažo remonto išlaidų atlyginimas, taip pat bendrija buvo įpareigota atlikti bendro naudojimo objekto remonto ir atstatymo darbus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

17.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog daugiabučio namo su Garažais statybą nuo 1997 m. gruodžio 8 d. vykdė UAB „Jokvila“, kuri statybos metu bankrutavo. Namo statybą užbaigė 2000 m. balandžio 4 d. įsteigta 705-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Nuo 2012 m. vasario 9 d. 705-oji gyvenamojo namo statybos bendrija buvo pertvarkyta į atsakovę, 705-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją. Ieškovė Garažą įsigijo 2007 m. kovo 30 d. (el.b.l. 7-8). Apie tai, kad į Garažą teka vanduo, ieškovė atsakovę informavo raštu 2012 m. balandžio 25 d., o 2014 m. kovo 13 d. dėl vandens patekimo į Garažą buvo apgadintas ieškovės automobilis.

18.       Pagal atsakovės užsakymą firma „Tyrimai ir projektai“ atliko Garažų būklės tyrimą ir 2015 m. rugsėjo 15 d. statinio būklės tyrimo akte Nr. 15-123T konstatavo, jog dėl susidėvėjusios denginio hidroizoliacijos garažo lubos, sienos ir stulpai yra veikiami nuolatinės drėgmės, lubų paviršiuje užfiksuotas betono išplovimas, dėl nuolatinės drėgmės korozija veikia gelžbetoninės perdangos konstrukcijų armatūrą (el. b.l. 9-14). Taip pat specialistas šiame tyrimo akte išvadino priemones, kurių būtina imtis, norint stabilizuoti Garažų būklę ir išvengti besiformuojančių avarinės būklės požymių. Tačiau atsakovė šių darbų neįvykdė. Pagal ieškovės užsakymą specialistas T. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 170824, kuriame nustatė, jog darbų, reikalingų žalai ieškovės Garažo viduje pašalinti, kaina yra 1 708,29 Eur, taip pat išvardino darbus, kurie turi būti atlikti, siekiant užtikrinti, kad žala Garažui nebūtų toliau daroma, ir pašalinti didžiausią griūties riziką keliantys pažeidimai (el. b.l. 15-30). Atsakovė nurodytų darbų neatliko ir neatlygino ieškovei patirtos žalos.

Dėl gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos atsakomybės

19.       Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė yra Garažų statytoja, valdytoja ir administratorė, todėl pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako už ieškovės Garažui padarytą žalą dėl nesutvarkytų Garažų bendro naudojimo konstrukcijų trūkumų, tai yra dėl susidėvėjusios denginio hidroizoliacijos. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė neturėjo realios galimybės valdyti ir disponuoti pastatu, kadangi be savininkų sutikimo ar visuotinio savininkų susirinkimo nutarimo ar įpareigojimo negalėjo Garažams daryti jokio ūkinio ar fizinio poveikio. Atsakovė įvykdė savo pareigą informuoti bendraturčius apie Pastato bendrosios nuosavybės objektų būklę, tačiau bendrosios nuosavybės objektų (Pastato konstrukcijų) ir tuo pačiu ieškovės turto remonto darbai nebuvo pradėti, nes bendraturčiai nepriėmė jokio sprendimo ir nebuvo pasirengę tam skirti lėšų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atsakovės argumentais. Atsakovė apeliaciniame skunde savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015, kurioje išaiškinta, jog teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Tačiau atsakovės cituojamoje byloje buvo sprendžiamas pastato savininko ar administratoriaus atsakomybės už nuomininkui padarytą žalą dėl netinkamos išnuomotų patalpų būklės klausimas. Nurodytu atveju netinkamos būklės statinys turėjo vieną savininką, kuris šio pastato administravimą buvo pavedęs kitam juridiniam asmeniui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos atsakomybės už žalą, padarytą vieno iš savininkų patalpoms dėl nesutvarkytų bendrojo naudojimo objektų, klausimas.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamoje byloje negalima remtis atsakovės nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015.

22.       Atsakovės veiklos ir atsakomybės ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Įstatymas), taip pat bendrosios CK nuostatos, susijusios su juridinių asmenų atsakomybe bei bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo objektų valdymu. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi įstatymas aiškiai įtvirtina šių bendrijų pareigą valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Toks pagrindinis tikslas yra numatytas ir atsakovės įstatuose – įgyvendinti Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. (el.b.l. 33-40). Taigi bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei jų remontas ir apsauga yra įstatymais ir atsakovės įstatais įtvirtinta jos prievolė.

23.       Pagal atsakovės Įstatų 58 punktą kaupiamosios lėšos, skirtos Pastato atnaujinimui (modernizavimui), remontui yra naudojamos Pastato ar jo dalies patalpų savininkų susirinkimo (balsavimo raštu) nustatyta tvarka. Atsakovės Įstatų 19-20 punktuose yra nustatyta, jog aukščiausiasis bendrijos organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir valdyba. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

24.       Atsiliepime atsakovė nurodė, jog 2012 m. balandžio 25 d. ieškovei informavus apie Garažo būklę, ėmėsi priemonių: informavo bendrijos narius, organizavo susirinkimą, atliko visus tyrimus, kurių tikslas buvo nustatyti remonto apimtis ir kaštus. Remonto darbai nebuvo atliekami dėl to, kad bendraturčiai nebuvo pasirengę tam skirti lėšų. Ieškovė ne kartą buvo informuota apie atsakovės ketinimus imtis Garažų sutvarkymo darbų, taip pat dalyvavo bendrijos susirinkimuose (el.b.l. 49). Šios aplinkybės patvirtina, jog susirinkimo metu bendraturčiai nepriėmė sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ir nesutiko tam skirti lėšų, tai yra atsakovės valdymo organas faktiškai atsisakė atlikti jam pagal Įstatymą bei Įstatytus nustatytą pareigą – remontuoti bendrojo naudojimo objektus. Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi šiuo bendraturčių sprendimu, kaip jos atsakomybę už ieškovei padarytą žalą šalinančia aplinkybe. 

25.       Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, o pagal šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus, be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

26.       Atsakovės 2017 m. lapkričio 24 d. atsakymas ieškovei į jos prašymą ir 2018 m. kovo 15 d. savininkų informavimas apie planuojamus atlikti remonto darbus patvirtina, jog pati atsakovė pripažįsta ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir Garažų remonto bei atstatymo darbų organizavimo ir vykdymo būtinumą (el.b.l. 31-32). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei žalą, kuri atsirado dėl neprižiūrėtų bei pažeistų Garažų bendrojo naudojimo objektų, taip pat pagrįstai įpareigojo atsakovę atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Pažymėtina, jog toks atsakovės įpareigojimas nereiškia, jog ieškovė yra atleidžiama nuo jos pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto.

Dėl būsimų Garažo remonto išlaidų dydžio ir ieškovės veiksmų

27.       Vienas iš pagrindinių argumentų, dėl kurių atsakovė nesutinka su iš jos priteista 1 708,29 Eur dydžio būsimo ieškovės Garažo remonto suma, yra teismo neatsižvelgimas į galimą buvusį ieškovės turto nusidėvėjimą. Ieškovė jos Garažui padarytos žalos dydį grindė specialisto T. M. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita (el.b.l. 15-30) ir joje esančia lokaline sąmata. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės dėl žalos dydžio įvertinimo, neteikė jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti mažesnę žalos atstatymo darbų bei medžiagų kainą.

28.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

29.       Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė apie ieškovės Garažui daromą žalą dėl drėgmės į jį per bendrojo naudojimo konstrukcijas patekimo buvo informuota nuo 2012 m. Ieškovė ilgą laiką aktyviai gynė savo bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkės teises ir reikalavo, jog atsakovė priimtų sprendimą dėl remonto darbų. Taigi ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove. Todėl pripažintina, jog atsakovė turėjo galimybę pati įsitikinti, kokia ieškovei priklausančio Garažo būklė buvo 2012 m. balandžio 25 d., kai ieškovė pirmą kartą ją informavo apie Garažų dangos trūkumus, ir palyginti ją su specialisto 2017 m. rugpjūčio 24 d. užfiksuotais pažeidimais, kurių atstatymo atlyginimo ieškiniu reikalauja ieškovė. Atsakovė jokių duomenų, susijusiu su galimu žalos atstatymo dydžiu teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jog 1 708,29 Eur yra pagrįstas ieškovei padarytos žalos dydis. Todėl nepripažintina, jog ieškovė siektų pagerinti savo padėtį, reikalaudama iš atsakovės nurodomo žalos dydžio atlyginimo.

30.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais pripažįsta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė savo veiksmais pati prisidėjo prie žalos jos turtui atsiradimo, tai yra neprižiūrėjo savo turto, nepateikė duomenų, jog ėmėsi neatidėliotinų priemonių tvarkyti Garažą, organizuoti Garažo remonto darbus. Priešingai, byloje esantys duomenys kaip tik patvirtina, jog ieškovė laiku ir tinkamai informavo atsakovę apie Garažo būklę ir ilgą laiką aktyviais veiksmais siekė, jog bendrija imtųsi priemonių garažo bendro naudojimo konstrukcijų atnaujinimui. Pažymėtina, jog žala ieškovės Garažui buvo padaryta dėl drėgmės per bendro naudojimosi konstrukcijas skverbimosi. Todėl ieškovei priklausančio Garažo remontas iki tol, kol nebus užkirstas kelias drėgmės patekimui į jį, nebus efektyvus ir turės tik trumpalaikį poveikį, kadangi drėgmei ir toliau patenkant į patalpą, žala ir toliau bus daroma.

31.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jogpirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

33.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Priteisti iš atsakovės 705-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškovei N. B. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                 Loreta Braždienė

                                                       Laima Gerasičkinienė

                                                      Alma Urbanavičienė